Kauno apylinkės teismo nuosprendis, 1-100-667/2022

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2022-10-12
Bylos Nr.: 1-100-667/2022
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-17484-2021-1
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Alvydas Rimkevičius
Kaltinamasis: E. A.
Nukentėjusysis: A. Č.
Advokatai: Vitalija Smolenskienė

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1-100-667/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17484-2021-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.5; 1.1.10.1; 1.2.26.2; 2.1.15.3.2; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 12 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Alvydas Rimkevičius,sekretoriaujant Birutei Čyžaitei,dalyvaujant prokurorei Viktorui Kazlauskui,kaltinamajam E. A., jo gynėjui advokatui Vitalijai Smolenskienei,nukentėjusiajai A. Č.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. A., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, registruotas užimtumo tarnyboje, gyvenantis ir registruotas (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2004 m. gruodžio 6 d. Kauno rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį - 6 mėnesiams laisvės apribojimo; įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, tęsti mokslą, be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) 2005 m. birželio 22 d. Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - 1 metams 6 mėnesiams laisvės apribojimo; įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu mokytis ir būti namuose nuo 22 val. iki 7 val.;

3) 2006 m. spalio 12 dienos Kauno rajono apylinkės teismo pagal BK 136 straipsnį – 1 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalis 1 punktą paskirtąją bausmę įskaityti į 2005 m. birželio 22 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę ir ją pakeisti į 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę; vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 punktą paskirtąsias bausmes iš dalies sudėti ir galutinę bausmę paskirti 2 metus laisvės atėmimo; vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 dalį bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; taikytas BK straipsnio 1 dalies 5 punktą, 87 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktus, 3 dalies 5 punktą, taikytos auklėjamojo poveikio priemonės – elgesio apribojimas 12 mėnesių tęsti mokslą, nuo 22 val. iki 7 val. būti namuose ir be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

4) 2006 m. lapkričio 22 d. Kauno rajono apylinkės teismo pagal BK 235 straipsnio 1 dalį - 1 metams laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies 4, 9 dalis, prie paskirtosios bausmės dalinai pridėjus 2006 m. spalio 12 d. Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę, galutinai skirti laisvės atėmimą 2 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 dalį bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; taikytas BK 82 straipsnio 2 dalies 5 punktą, 87 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktus, 3 dalies 5 punktą, taikytos auklėjamojo poveikio priemonės elgesio apribojimas– 12 mėnesių tęsti mokslą, būti namuose nuo 22 val. iki 7 val. ir be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

5) 2009 m. sausio 19 d. Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 213 straipsnio 1 dalį - 10 (dešimčiai) mėnesių laisvės atėmimo; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalis šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su 2006 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams;

6) 2009 m. gegužės 21 d. Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – 9 mėnesiams laisvės atėmimo; vadovaujantis BK 63 straipsnį šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su 2009 m. sausio 19 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 3 metų laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 3 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo;

7) 2009 m. rugpjūčio 25 d. Kauno rajono apylinkės teismo pagal BK 22 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį - nuteisti pagal BK 22 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams; pagal BK 187 straipsnio 1 dalį ir nuteisti jį 10 (dešimt) parų arešto. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 5 dalis, paskirtąsias bausmes subendrino ir paskyrė 1 m. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalį prie 2009 m. gegužės 21 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 3 m. 6 mėn. bausmės iš dalies pridėta nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį ir galutinę bausmę paskyrė laivės atėmimą 4 metams;

8) 2009 m. spalio 12 d. Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 3 dalį - 2 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - 1 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo, pagal BK 178 straipsnio 1 dalį - 3 mėnesiams laisvės atėmimo. Remiantis BK 63 straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė- 5 metai laisvės atėmimo;

9) 2010 m. birželio 11 d. Kauno rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - 1 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo, BK 187 straipsnio 1 dalį - 6 mėnesiams laisvės atėmimo, BK 178 straipsnio 2 dalį - 2 metams laisvės atėmimo, BK 180 straipsnio 2 dalį - 3 metams laisvės atėmimo, BK 187 straipsnio 1 dalį 8 mėnesiams laisvės atėmimo. Remiantis BK 63 straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirta galutinė subendrinta bausmė - 7 metai laisvės atėmimo;

10) 2011 m. rugsėjo 2 d. Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - 1 metams 3 mėnesiams laisvės atėmimo. Remiantis BK 63 straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė - 7 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atlikęs,

kaltinamas pagal BK 284 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. A. 2021 m. gegužės 31 d. apie 11:30 val. viešoje vietoje – kelio (duomenys neskelbtini)- ajame kilometre, elgdamasis įžūliai ir vandališkai, jo paties vairuojamu automobiliu ,,Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tyčia lenkdamas A. Č. vairuojamą automobilį ,,Opel Signum“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, važiuodamas lygiagrečiai pastarojo vairuojamam automobiliui tyčia pasuko link jo, tačiau susidūrimo išvengė dėl A. Č. manevro, po to, aplenkė A. Č. vairuojamą automobilį ir staigiai stabdė taip sudarė avarinę situaciją, dėl ko pastarojo vairuojamas automobilis priekiniu bamperiu atsitrenkė į E. A. vairuojamo automobilio ,,Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinį bamperį taip sugadindamas automobilio ,,Opel Signum“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinį bamperį 160,00 eurų vertės, priekinio bamperio groteles 100,00 eurų vertės, tęsdamas nusikalstamus veiksmus E. A. išlipęs iš automobilio ir priėjęs prie A. Č. vairuotojo pusės durelių reikalavo A. Č. išlipti, o pastarajam nevykdant E. A. nurodymų ir užsirakinus automobilyje, E. A. grįžo prie savo automobilio ,,Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasiėmęs ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą daiktą greitu žingsniu artinosi link automobilio ,,Opel Signum“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau A. Č. minėtu automobiliu šalinantis, judant atbuline eiga, E. A. metė į A. Č. vairuojamą automobilį ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą daiktą juo pataikydamas į automobilio ,,Opel Signum“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės šoninį veidrodėlį taip sugadindamas, automobilio ,,Opel Signum“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išorinį veidrodėlį 50 eurų vertės, taip padarydamas bendrą 590 eurų turtinę žalą., šiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis E. A. kaltu prisipažino ir parodė, kad nukentėjusį A. Č. pažįsta iš matymo. Jis draugavo su jam pažįstama mergaite – D. D., kuri turi brolį, su kuriuo kaltinamasis draugavo. Kaltinamasis sužinojo, kad nukentėjusysis netinkamai bendrauja su ta mergina, jis ją buvo perspėjęs kad ji su juo nebebendrautų. Nors D. nebuvo jo mergina, ji tik jo draugo sesuo, tačiau po vieno įvykio, kai nukentėjęs mušė tą merginą, nusprendė tai papasakoti jos tėvui, kaltinamasis nuvažiavo pas jos jį ir papasakojo. Dėl to su nukentėjusiu pasikalbėti niekada nebuvo susitikę. Jis gyvena (duomenys neskelbtini), o nukentėjęs- (duomenys neskelbtini), todėl jie atsitiktinai susitikdavo (duomenys neskelbtini)prie žiedo, jis pravažiuodamas automobiliu parodydavo vidurinį pirštą, rašinėdavo žinutes, gauta pirma nukentėjusio žinutė buvo baisiausia. Jis ją iš karto ištrynė, po to jis jam pasiūlė gražiai susitikti ir pasikalbėti, nes kartą jam sėdint automobilyje jis net buvo atsukęs pistoletą į kaltinamojo pusę. Įvykio dieną 2021 m. gegužės 31 d. apie 11:30 važiavo automobiliu „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) baltos spalvos pas D. brolį, kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Buvo blaivas, turi vairuotojo pažymėjimą. Jis pamatė, kad ta pačia kryptimi važiuoja ir nukentėjusysis su ,,Opel Signum“. Nukentėjęs neleido kaltinamajam jį aplenkti. Norėjau susistabdyti nukentėjusį ir paklausti, kas darosi. Jeigu būčiau turėjęs diržą, būčiau jį išplakęs. Greitis buvo gal apie 160 km/h, nors leistinas greitis toje vietoje- 90 km/h. Jis jį galop aplenkė. Aplenkęs nukentėjusį, jis iš lėto stabdė, kai jo automobilio skydelyje rodė greitį 30 km/h, nukentėjęs atsitrenkė į kaltinamojo automobilį. Mano, kad nukentėjęs tyčia atsitrenkė į jo automobilį, nes jis stabdė iš lėto. Su kaltinamuoju kartu vyko ir liudytojas L. K.. Matė, kad tuo pačiu keliu vyko ir liudytojas R. V., kuris po aplenkimo liko nukentėjusiajam iš galo. Kai nukentėjusysis atsitrenkė, tai V. aplenkdamas juos tik paklausė, ar viskas gerai. Po atsimušimo į mašiną kaltinamasis su keleiviu išlipo. Kai tik atsitrenkė, nukentėjęs pavažiavo atgal. Jis buvo užsirakinęs. Jis priėjęs paklausė „ką darome“. Matė, kad nukentėjusiojo mašinai nieko baisaus nebuvo atsitikę. Nukentėjęs su mašina pradėjo bėgti iš įvykio vietos, jie bandė vytis bėgte. Kai pamatė, kad nukentėjęs nuvažinėja, link jo metė akmenį ar asfalto gabalą. Manė, kad negalėjo padaryti žalos žmogui ar jo automobiliui tokiais savo veiksmais. Taip elgėsi , nes jam paėmė pyktis. Bet nukentėjusysis nuvažiavo, tada kaltinamasis su L. stovėjo ir sprendė, ką padaryti, bet policijos nekvietė, nes manė, kad jam niekas nepadės, nes jis yra daug kartų teistas, ir dėl to jį tik apkaltins. Po įvykio jis nuvažiavo su automobiliu nukentėjusiojo ieškoti, bet nukentėjusiojo ir jo mašinos nerado, jis kažkur dingo. Pradžioje norėjo paklausti nukentėjusio, ko jis nori iš jo, kodėl jis jam grasina. Jis net nepagalvojo, kad nukentėjęs skambins į policiją. Kadangi jam reikėjo L. nuvežti pas jo brolį, kuris gyveno (duomenys neskelbtini), todėl jį išvežė. Po kurio laiko jam paskambino iš policijos ir paklausė apie buvusį įvykį, jie sakė, kad pabėgau iš įvykio vietos. Tada jis pats paskambino telefonu Nr. 122 ir viską papasakojau. Policija manęs laukė apie valandą laiko, nes tuo metu jie buvo Kauno apvažiavime spūstyje, todėl negalėjo iš karto nuvykti į policiją. Aplenkus nukentėjusįjį jo automobilio greitis buvo apie 100 km/h. Neįmanoma buvo staigiai stabdyti, nes jis būtų sulindęs į jo automobilį. Pripažįsta, kad savo manevru kaltinamasis padarė nukentėjusiajam avarinę situaciją, o po jo atsimušimo į kaltinamojo automobilio galą, metė akmenį link nukentėjusiojo ir galimai apgadino jo automobilį, kaip tai nurodyta kaltinamajame akte. Su padaryta 50 eurų žala veidrodėliui sutinka. Žada atlyginti padarytą žalą. Sutinka, kad kaltinamojo veiksmai buvo nepagarba visuomenei. Daugiau taip nesielgsi, gailisi, kad taip pasielgė. Blogai vertina savo poelgį, žalą atlygins, nes dirbu statybose, prie fasadų, per pusę metų atlygins civilinį ieškinį visoje apimtyje, nes jis turi daug skolų. Sutinku su tais parodymais, kurie užfiksuoti byloje.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė įrodyta šiais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais:

Nukentėjusysis A. Č. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad įvykio metu naudojasi jo mamai I. P., priklausančiu automobiliu „Opel Signum“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pilkos spalvos. 2021 m. gegužės 31 d. apie 11:00 val., su jo mamai priklausančiu automobiliu nuvežė savo draugę D. D., į Kauno miestą. Jam išleidus D. vienas važiavo link namų, ankščiau minėtu adresu. Apie 11:30 val., jam privažiavus žiedinę (duomenys neskelbtini)gatvių žiedinę sankryžą, prasilenkė su kita kryptimi, link miesto važiuojančiu iš matymo pažįstamu E., kurio jokių kontaktinių duomenų šiuo metu nurodyti negali. Minėtas asmuo vairavo automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) baltos spalvos. Automobilio priekinėje dalyje, keleivio vietoje matė sėdintį kitą jam nepažįstamą vyriškį apie 30 metų amžiaus, kitų asmenų automobilyje nebuvo. Jam prasilenkus su asmeniu jis važiavo link namų, todėl iš žiedinės sankryžos įvažiavo į kelią „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Jam važiuojant minėtu kelia, prieš jį važiavo automobilis „VW Passat“, valst. Nr. nurodyti negali, mėlynos spalvos, prieš jį važiavo kitas automobilis „Opel Zefira“. Jam važiuojant minėtu keliu, privažiavus minėto kelio galimai 3 km, per galinio vaizdo veidrodėlį pastebėjo dideliu greičiu link jo artėjantį E. vairuojamą automobilį. Jis sutriko, kadangi suprato, jog minėtas asmuo jį pasivijo tyčia, kažko siekdamas. Jam toliau bevažiuojant E. prisivijo jo vairuojamą automobilį, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, manė, kad šis nori atlikti lenkimo manevrą, tačiau šis išsilyginęs su jo vairuojamu automobiliu pažvelgė į jo automobilio saloną, lyg norėdamas įsitikinti, kad jis važiuoja vienas. Netrukus E. tyčia staigiai pasuko vairą į dešinę pusę, siekdamas atsitrenkti į jo vairuojamą automobilį ir taip sukeldamas avarinę situaciją. Jis nukreipė automobilio vairą, smūgio išvengė, sulėtino automobilio greitį ir pastebėjo, o tuo metu E. tyčia užkišo savo automobilio galinę dalį priešais jo automobilio priekinę dalį, ko pasekoje jis nespėjo pilnai sustabdyti savo automobilio ir priekine savo automobilio dalimi atsitrenkė į E. vairuojamo automobilio galinę dalį, jam atsitrenkus, per galinio vaizdo veidrodėlį, pastebėjo ankščiau matytą automobilį „VW Passat“, kuriam taip pat buvo sukelta avarinė situacija ir vos neatsitrenkė į jo automobilio galinę dalį. Po šio įvykio jis sustojo minėtame kelyje, tarp dešinėje pusėje esančio, žvyru dengto kelio ((duomenys neskelbtini)k., kryptimi) ir tarp viešojo transporto sustojimo pavadinimu „19 kilometras“. Sustojęs suprato, kad E. tyčia sukėlė šią situaciją, kadangi pastebėjo, kad jam sustojus E. su kitu jo automobilyje važiuojančiu piliečiu išlipo ir pradėjo eiti link jo automobilio. Jis tuo metu išsigando, užsirakino automobilio duris. Asmenys priėjo prie jo automobilio, E. pradėjo šaukti „atidaryk nahui duris“, kitas asmuo nieko nesakė, tiesiog stovėjo ir stebėjo. Jis nieko jam neatsakė ir E. greitu žingsniu nuėjo link savo automobilio. Jis suprato, kad E. yra agresyviai nusiteikęs, pergyveno dėl savo turto ir sveikatos, todėl iš savo mobilaus ryšio telefono paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112 informuodamas apie įvykį. E. iš savo automobilio priekinės salono dalies, vairuotojo pusės pasiėmė kažkokį įrankį - su medine rankena, metaliniu antgaliu, mano, kad tai buvo kirvis arba plaktukas. Pamatęs, kad E. su savo turimu įrankiu sparčiai artinasi link jo jis įjungė atbulinę pavarą ir pradėjo važiuot atbulas, norėdamas apsaugoti savo turtą ir savo sveikatą. Jam važiuojant atbulomis matė kaip E. savo turimą įrankį metė į jo automobilį, ko pasekoje įrankis pataikė į automobilio kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlį, taip jį sugadindamas. Netrukus jam pavyko apsisukti ir važiuoti link miesto pusės, kur galėtų pasitikti policijos pareigūnus. Kiek pastebėjo, E. mestą įrankį pasiėmė su savimi. Netrukus jam važiuojant link Kauno miesto pusės, per galinio vaizdo veidrodėlį vėl pastebėjo dideliu greičiu atvažiuojantį E.. Jam bekalbant su policijos operatore ši nurodė sustoti ir laukti policijos pareigūnų, o beveik tuo pat metu E. vairuojamas automobilis nusuko į (duomenys neskelbtini)gatvę ir nuvažiavo. Jam sulaukus policijos pareigūnų jis jiems viską papasakojo, šie bandė surasti E., pagal automobilio valstybinius numerius paaiškėjo, kad automobilis priklauso kažkokiai įmonei. Maždaug po valandos laiko E. su tuo pačiu automobiliu atvyko į vietą, kurioje laukė jis kartu su pareigūnais. E. į minėtą vietą atvyko vienas, su juo kartu kitų asmenų nebuvo. Jis negirdėjo ką E. pasakojo policijos pareigūnams. Tarp jo ir E. vieną kartą ankščiau buvo kilęs žodinis konfliktas, jo žiniomis E. siekia jo draugės dėmesio, kuri jį ignoruoja ir nebendrauja, todėl mano, kad E. ant jo pyksta. Šio įvykio meta, jis buvo pasipiktinęs E. veiksmais, baiminosi dėl savo turto, taip pat dėl tokių veiksmų jautė gresiantį pavojų jo sveikatai ir gyvybei. Jam bendraujant su pareigūnais prie jų buvo sustojęs automobilio „VW Passat“ vairuotojas, kuris nurodė, kad taip pat buvo pasipiktinęs dėl „Toyota Prius“ vairuotojo veiksmų, teigė, kad ir jis vos išvengė eismo įvykio, kuris būtų tyčia sukeltas dėl E. kaltės. Įvykio metu vairuojamas automobilis priklauso jo mamai, tačiau jis yra finansiškai už jį atsakingas ir po įvykio jis tvarkys jo sugadinimus, todėl įvykio metu jis patyrė turtinę žalą, kurios dydį nurodys vėliau tyrimo eigoje. Jis pasipiktinęs dėl E. veiksmų, šio įvykio metu jis išsigando, juto stresą, išgąstį, realią grėsmę savo gyvybei, todėl šio įvykio metu taip pat patyrė moralinę žalą. Dėl „Toyota Prius“ automobilio kito keleivio veiksmų pretenzijų neturi, minėtas asmuo jam nieko nesakė, jo turto nesugadino. Daugiau jokių šio įvykio aplinkybių nurodyti negali (1 t. b. l. 15-17). Nukentėjusysis byloje pateikė civilinį ieškinį, jam padarytą 590 eurų turtinę žalą pagrįsdamas dokumentais, prašo žalą atlyginti kaltinamajam (1 t. b. l. 37–39, 44).

Liudytojo apklausos metu R. V. nurodė, kad jis darbo reikalais 2021-05-31 apie 11:30 val. vyko vienas automobiliu ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vyko keliu link (duomenys neskelbtini), Kauno rajono. Važiuojant jau už Vaišvydavos kaimo, pravažiavus Gervėnupio sankryža, asfaltuotu miško keliu, važiavo apie 80 km/h greičiu, bevažiuojant per galinį veidrodėlį pastebėjo, kad paskui jį važiuoja pilkos spalvos ,,Opel“ markės automobilis, valstybinių numerių nepamena, kiek asmenų buvo ,,Opel“ automobilyje nežino, neatkreipė dėmesio, nematė ar buvo keleivių, jam žiūrint per galinį veidrodėlį pamatė, kad automobilį ,,Opel“ pradėjo lenkti iš paskos jam važiuojantis ,,Toyota Prius“ automobilis, baltos spalvos, įsidėmėjo jo valstybinius numerius (duomenys neskelbtini) ,,Opel“ automobilis turėjo važiuoti panašiai jo greičiu, buvo maždaug 200 metrų atstumu nuo jo, pamatė, kad ,,Toyota Prius“ išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, lenkimo metu, kai „Toyota Prius“ automobilis buvo jau susilyginęs ir važiavo lygiagrečiai automobiliui ,,Opel“. „Toyotos“ vairuotojas staigiai pasuko vairą link ,,Opel“ į dešinę pusę lyg norėdamas pagąsdinti, tačiau jam atrodo, kad neatsitrenkė, arba bent jau nepastebėjo, dėl šios priežasties ,,Opel“ vairuotojas metėsi į dešinį šoną ir vos suvaldė transporto priemonę, vos nenulėkė į griovį, dešiniuoju ratu kabindamas kelkraštį, tačiau išsitiesino, matė, kad Toyota vairuotojas taip ir neaplenkė ,,Opel“ liko už jo, tuomet ,,Opel“ padidino greitį ir prisivijęs jį aplenkė kelyje link (duomenys neskelbtini), o Toyota jam iš paskos taip pat važiavo priešpriešine eismo juosta vydamasi ,,Opelį“, aplenkęs jį ,,Opel“ vairuotojas grįžo į savo juostą, o ,,Toyotos“ vairuotojas aplenkė ,,Opel“, grįžo į dešinę eismo juostą ir staigiai stabdė, t. y. užkirto kelią ,,Opel“, atstumas tarp ,,Opel“ ir ,,Toyotos“ buvo labai nedidelis, nes ,,Toyota“ iš karto aplenkusi stabdė, galėjo būti apie 15 metrų atstumas tik, nuo jo automobilio ir ,,Opel“ buvo apie 20 ar 30 metrų atstumas. Jis nepastebėjo, nematė ar ,,Opel“ atsitrenkė į ,,Toyotą“ ar ne, nematė, o jis vos spėjo sustabdyti, kad išvengtų smūgio į ,,Opel“ galą turėjo staigiai išvažiuoti į priešpriešinę eismo juostą. ,,Opel“ ir ,,Toyota“ sustoję taip ir liko stovėti, nepastebėjo ar kuris iš jų būtų įsijungęs avarines šviesas. Jis tuomet juos iš lėto apvažiavo, apvažiuojant visi dar sėdėjo automobilyje, apvažiuojant automobilius, automobiliui ,,Toyota Prius“ pakėlė rankas atkreipdamas jų dėmesį, tačiau prie jų nesustojo su jais nebendravo ir nuvažiavo tolyn link (duomenys neskelbtini)palikdamas juos stovėti, kitų transporto priemonių nei iš priekio nei iš galo nepastebėjo. Nuvažiuojant pro galinį veidrodėlį pamatė, kad iš ,,Toyota Prius“ lipa du vyrai, iš vairuotojo pusės vaikinas su baltos spalvos marškinėliais trumpomis rankovėmis ir tamsios spalvos šortais, vairuotojas buvo lieknesnis, kitų jo požymių neįsidėmėjo, o iš priekinės keleivio pusės ,,Toyotos“ išlipo dar vienas vyras, buvo apsirengęs tamsios spalvos džemperiu, stambesnio sudėjimo nei vairuotojas, kitų jo išvaizdos požymių neįsidėmėjo, jiems išlipus jie abu pribėgo bėgte prie ,,Opel“ automobilio, ar bandė atidaryti ,,Opel“ automobilio dureles negali pasakyti, nes vaizdą jam užstojo ,,Toyota Prius“, tuomet ,,Toyotos“ vairuotojas bėgte grįžo prie savo automobilio, jame kažko ieškojo, o tuo metu ,,Opel“ pradėjo važiuoti atbulomis ir įsistūmė galu į šalutinį keliuką ir apsisukęs pajudėjo link Vaišvydavos, kai minėtas ,,Opel“ pradėjo judėti link miesto, matė, kad ,,Toyota“ vairuotojas balta maikute pasilenkė kažką pasiimti nuo šalikelės, tačiau kadangi jau buvo nutolęs nematė ar kažką pasiėmė ar ne, nematė ar metė ką į ,,Opel“ ar ne, to patvirtinti negali, nes nematė. Policijos nekvietė, nes pamanė, kad tai jų reikalas, iš situacijos suprato, kad tai tikriausiai minėtų automobilių ekipažo asmeninių reikalų sprendimo būdas, nes tai nepasirodė kaip įprasta avarinė situacija. Tai buvo chuliganiška situacija, specialiai sukeltos avarinės situacijos, matėsi ,,Toyota“ persekioja ,,Opel“. Kaip minėjo pravažiuojant pro minėtus automobilius, nematė kiek asmenų buvo ,,Opel“, o ,,Toyota Prius“ matė kad priekyje buvo du, ar gale buvo nematė. Dėl šių asmenų veiksmų vos pats neatsitrenkė į ,,Opel“ automobilį, buvo pasipiktinęs tokiais asmenų veiksmais, nes kėlė avarines situacijas. Jo automobilyje buvo registratorius, tačiau vaizdo įrašai nėra užfiksuoti, jau tikrino. Vėliau, grįžtant iš (duomenys neskelbtini)apie 14 val. pastebėjo prie PC ,,IKI“ ir ,,Viada“ abu anksčiau minėtus automobilius ir policijos ekipažus du, sustojo prie policijos ir pasakė, kad matė incidentą, davė savo kontaktus (1 t., b. l. 72–73).

Liudytojas L. K. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu iš esmės patvirtino kaltinamojo teisme duotus parodymus, nurodė, kaip kaltinamasis vijosi nukentėjusiojo automobilį, pavijęs ir jį aplenkęs, jį blokavo, priverstinai stabdė, ko pasekoje automobiliai susidūrė bei buvo apgadinti (1 t., b. l. 77–78).

Liudytojas M. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis užsiima automobilių nuoma, iš jo maždaug prieš mėnesį jo įmonei UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ išsinuomojo automobilį ,,Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) baltos spalvos, išsinuomojo jam nepažįstamas asmuo E. A., pasirašė sutartį, nebuvo sutarę kuriam laikui automobilį išsinuomos, todėl sutartis neterminuota, galės ją pateikti, dabar jos neturi, ji buhalterijoje. Automobilis draustas ,,(duomenys neskelbtini)“. Kada tiksliai nepamena, bet gali būti, kad 2021-05-31 kelintą valandą nepamena jam paskambino asmuo prisistatęs policijos pareigūnu ir paklausė kas vairuoja automobilį ,,Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kadangi prie savęs dokumentų neturėjo, negalėjo pasakyti kas vairuoja, tik pasakė, kad jis išnuomotas, apie įvykį nieko nežinojo, taip pokalbis ir pasibaigė, po šio pokalbio iš karto paskambino susiradęs telefono numerį nuomininko, t. y. E. A. ir paklausė kas atsitiko, nes jam skambino iš policijos, jis jam nurodė, kad į jį atsitrenkė iš galo, kad įvykio kaltininkas pasišalino ir jis jį vijosi, daugiau apie įvykį nieko nepasakojo, jis pasakė, kad jei įvyko įvykis jis negali pasišalinti, bet asmuo nurodė, kad vijosi kaltininką, todėl ir pasišalino, daugiau aplinkybių neaiškino, neminėjo, kad pažįsta asmenį kuris į jį atsitrenkė, nesakė jam nei koks automobilis atsitrenkė, nieko. Jis pats jam paminėjo, kad vyks į policiją aiškintis. Automobilyje kirvių ar kitų panašių įrankių nebuvo jo įmonės paliktų. Automobilio jam negrąžino, E. A. toliau juo naudojasi, tik buvo po įvykio kelios dienos atvykęs iki jo Kaune aprodyti kokie padaryti pažeidimai, matė, kad atsitrenkta į automobilio galinį buferį, pažeistas visas galinis bamperis, matyti įsispaudę ,,kaltininko“ dalinis valstybinis numeris. Daugiau pažeidimų nepastebėjo. Į jį kreipėsi žinute (duomenys neskelbtini) ir nurodė ,,Laba diena, pagal Jūsų TPVCAD sutartį registruota žalos byla (duomenys neskelbtini). ADB (duomenys neskelbtini)“, paskambinus informacijos numeriu jam nurodė, kad dėl šio įvykio yra tyrimas policijoje, kaltė neaiški ir dėl to jam žalos atlyginti kol kas negali, jei kaltininkas nebus nustatytas E. A. pagal sutartinius įsipareigojimus turės pats atlyginti žalą. Kokia turtinė žala padaryta šiuo metu nurodyti negali, automobilio netvarkys kol nepaaiškės įvykio aplinkybės. Daugiau nieko apie įvykį nežino. Gali pateikti tyrimui automobilio nuomos sutarties kopiją (1 t. b. l. 84–85).

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad važiuojant protokole nurodytu rajoniniu keliu „(duomenys neskelbtini)“, kryptimi (duomenys neskelbtini), 3-ajame kilometre matome dviejų eismo krypčių, asfaltuotą kelią. Dešinėje kelio pusėje matome žvyro dangos kelią vedantį link (duomenys neskelbtini)km. Dešinėje šio kelio pusėje, ant žemės, matome medinius kuolus su horizontaliai pritvirtintomis lentomis ant kurių išraižytas tekstas „SAUGOKIME MIŠKUS“. Kairėje šio kelio pusėje matome kelio ženklą „DUOTI KELIA“. Toliau apžiūrint rajoninio kelio ruožą, kairėje jo pusėje už 250 metrų, nuo kelio su žvyro danga, matome miško keliuką, kurio kairėje pusėje yra metalinė pastogė. Stovint veidu į miško keliuką, dešinėje pusėje už 50 metrų matome maršrutinio transporto sustojimo stotelę Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pavadinimas „(duomenys neskelbtini)“. Nuo maršrutinio transporto sustojimo stotelės Nr. (duomenys neskelbtini), 100 metrų atstumu, dešinėje pagrindinio kelio pusėje matome dar vieną maršrutinio transporto sustojimo stotelę Nr. 2, kurios pavadinimas „19-asis kilometras“. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima. Daugiau tyrimui reikšmingų objektų ir pėdsakų nepastebėta. Prie protokolo pridėta fotolentelė su nuotraukomis (1 t., b. l. 45–53).

Policijos pareigūnės S. P. tarnybiniame pareiškimu nurodyta, kad tikslinant įvykio ROIK (duomenys neskelbtini) aplinkybes, kartu su Kauno apskrities VPK KP NVRS tyrėju M. V., dirbdami ekipaže radijo šaukiniu „1015“ nuvyko į vietą, kurioje jų laukė įvykio metu nukentėjęs A. Č.. Bendraujant su nukentėjusiuoju prie jų, su automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) mėlynos spalvos, privažiavo ir sustojo asmuo, kuris prisistatė R. V.. Vyriškis nurodė, kad 2021 m. gegužės 31 d. apie 11:30 val., jis su savo automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo keliu (duomenys neskelbtini)ir matė automobilio „Toyota Prius“ vairuotojo atliekamus chuliganiškus manevrus, keliamas avarines situacijas. R. V. nurodė, kad buvo pasipiktinęs dėl asmens veiksmų. Bendraujant su liudytoju šis nurodė, kad šiuo metu negali būti apklausiamas, teigė, kad yra užsiėmęs, tačiau nurodė, kad galės būti apklausiamas vėliau tyrimo eigoje. Esant ankščiau išvardytoms aplinkybėms su R. V. nebuvo galimybės atlikti jokių procesinių veiksmų (1 t., b. l. 88).

Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad atvykus ties nurodytu adresu, kelkraštyje matome du automobilius. Priekyje stovintis automobilis yra pilkos spalvos „Opel Signum“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šio automobilio priekis nukreiptas į Kauno medžiotojų sąjungos, adresu (duomenys neskelbtini)pusę. Apžiūrėjus automobilį iš išorės, automobilio kairėje pusėje, ant vairuotojo durų matome šoninio vaizdo veidrodėlį, kurio išorinės apdailos plastmasė yra sulūžusi, taip pat matome išlūžusi veidrodėlio mechanizmą ir ant laidų kabantį veidrodėlio stikliuką. Apžiūrėjus automobilio priekį, matome įlenktus valstybinius numerius ir sulūžusį valstybinių numerių rėmelį. Už ankščiau minėto automobilio matome kitą, baltos spalvos automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris taip pat priekiu nukreiptas į Kauno medžiotojų sąjungos, adresu (duomenys neskelbtini)pusę. Apžiūrėjus automobilį iš išorės matome, jog automobilio galinis buferis sulūžęs, taip pat matome dažų nubraukimo žymės. Apžiūrint automobilio priekį matome, kad priekinis jo buferis skilęs. Daugiau tyrimui reikšmingų objektų ar pėdsakų nepastebėta. Prie protokolo pridėta fotolentelė su nuotraukomis (1 t., b. l. 55–69).

Iš bendrojo pagalbos centro gautame rašte buvo pateikti įrašai, padaryti po to, kai į juos telefonu 112 iš įvykio vietos kai dėl kaltinamojo chuliganiškų veiksmų, kurių metu buvo sugadintas jo turtas - apgadintas automobilis „Opel Signum“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagalbos kreipėsi nukentėjusysis A. Č. (1 t., b. l. 105, 107–112.)

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikacijos

BK 284 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis, kad minėtais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką ir nori taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Kaip matyti iš BK 284 straipsnio dispozicijos, viešosios tvarkos pažeidimas turi pasireikšti bent vienu iš šių būdų: a) įžūliu elgesiu, b) grasinimais, c) patyčiomis, d) vandališkais veiksmais. Nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. Kadangi šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl būtina nustatyti padarinius realiai sutrikdžiusius visuomenės rimtį ar tvarką. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai.

Kaltinamasis E. A. pripažino, kad 2021 m. gegužės 31 d. apie 11:30 val. viešoje vietoje – kelio (duomenys neskelbtini)kilometre, elgdamasis įžūliai ir vandališkai, kad dėl menkavertės priežasties, norėdamas pamokyti A. Č., kad jis neskriaustų savo merginos, kaltinamojo pažystamos savo draugo sesers, vairuodamas automobilį ,,Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tyčia lenkdamas A. Č. vairuojamą automobilį ,,Opel Signum“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, važiuodamas lygiagrečiai pastarojo vairuojamam automobiliui tyčia pasuko link jo, tačiau susidūrimo išvengė dėl A. Č. manevro, po to, aplenkė A. Č. vairuojamą automobilį ir staigiai stabdė taip sudarė avarinę situaciją, dėl ko pastarojo vairuojamas automobilis priekiniu bamperiu atsitrenkė į E. A. vairuojamo automobilio ,,Toyota Prius“ galinį bamperį taip sugadindamas automobilio ,,Opel Signum“ priekinį bamperį, priekinio bamperio groteles, tęsdamas nusikalstamus veiksmus E. A. išlipęs iš automobilio ir priėjęs prie A. Č. vairuotojo pusės durelių reikalavo A. Č. išlipti, o pastarajam nevykdant E. A. nurodymų ir užsirakinus automobilyje, E. A. grįžo prie savo automobilio ,,Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasiėmęs ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą daiktą greitu žingsniu artinosi link automobilio ,,Opel Signum“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau A. Č. minėtu automobiliu šalinantis, judant atbuline eiga, E. A. metė į A. Č. vairuojamą automobilį ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą daiktą juo pataikydamas į automobilio ,,Opel Signum“ kairės pusės šoninį veidrodėlį taip sugadindamas, automobilio ,,Opel Signum“ išorinį veidrodėlį, taip padarydamas bendrą 590 eurų turtinę žalą, šiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Remiantis bylos duomenimis konstatuojama, kad kaltinamasis elgėsi įžūliais, chuliganišku vairavimu kėlė grėsmę ne tik sau ir kartu su juo važiavusiam asmeniui, bet ir kitame automobilyje važiavusiam nukentėjusiajam, po to, A. Č. nesutikus išlipti iš automobilio jam bandant su automobiliu pasišalinti metė į jį nenustatytą sunkų daiktą, taip keldamas grėsmę jo saugumui, nepataikęs į nukentėjusįjį, pataikydamas į jo automobilio išorinį veidrodį sugadino jį.

Kaltinamojo elgesys laikytinas įžūliu, vandališku, nes tai įvyko viešoje vietoje, Pakaunėje judriame kelyje, toks jo elgesys kėlė grėsmę automobiliu važiavusiam nukentėjusiajam bei pro šalį važiuojantiems automobiliams. Toks tyčinis kaltinamojo elgesys demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Kaltinamojo veika pagal BK 284 straipsnį kvalifikuota teisingai, jis kaltas ir baustinas.

Dėl bausmės

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamojo E. A. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalto būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad E. A. padarė vieną nesunkų tyčinį baigtą nusikaltimą, taip pat į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. Praeityje E. A. yra 10 kartų teistas, taip pat ir už analogiškų veikų padarymą, šį nusikaltimą padarė atlikęs paskutiniu 2011 m. rugsėjo 2 d. teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę (1 t., b. l. 166–176), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 160–165), psichiatrinių ir priklausomybės ligų centruose neregistruotas (1 t., b. l. 157, 159).

Teismas sprendžia, jog įvertinus nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis BK 54 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam, kuris nors yra 10 kartų teistas, dabar teisiamas už vienos nusikalstamos veikos padarymą, baustas administracine tvarka, kas rodo, kad jis yra linkęs nepaisyti visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių ir nusikalsti, skirtina griežčiausia BK 284 straipsnio sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant artimą sankcijoje numatytam vidurkiui.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino ir byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino kaltu ir gailisi nusikaltęs, dirba, pasižada daugiau nenusikalsti, atsižvelgiant į tai, kad , bet paskutinį kartą daugiau nei prieš 10 metų - 2011 m. rugsėjo 2 d., jam tada teismo paskirtą galutinę subendrintą 7 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo atlikęs, , paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas BK 75 straipsnio 2 dalies pagrindu atidėtinas 1 metams 6 mėnesiams, paskiriant E. A. įpareigojimus: dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje; dalyvauti elgesio pataisos programoje; nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu (BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 6, 7 punktai).

Siekiant užtikrinti civilinio ieškinio atlyginimą, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – turtinės žalos atlyginimas, įpareigojant E. A. per 8 mėnesius atlyginti turtinę nusikaltimu padarytą žalą (BK 69 straipsnio 1, 2, 3 dalys).

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju į bausmę įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. gegužės 31 d. 16.20 val. iki 2021 m. birželio 2 d. 12.18 val. (1 t., b. l. 131, 140–141), tai yra dvi paros, vieną sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Taigi, BPK 109 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo. CK 6.246 – 6.248 straipsniai nustato civilinės atsakomybės už padarytą žalą kilimo prielaidas. Tai yra neteisėti asmens veiksmai, asmens kaltė ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų ir kaltų asmens veiksmų bei kilusios žalos.

Nukentėjusysis A. Č. pareiškė 590 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 37). Teismo ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad žala nukentėjusiajam A. Č. dėsningai kilo dėl kaltų kaltinamojo veiksmų. Tai reiškia, kad E. A. šioje byloje yra tinkamas civilinės atsakomybės subjektas.

Bylos medžiaga patvirtina, kad nusikaltimo metu buvo apgadintas nukentėjusiojo turtas – jo automobilis Opel Signum, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tai yra buvo sugadintas automobilio priekinis bamperis, kurio vertė 160 Eur, jo grotelės, kurių vertė 100 Eur bei išorinis veidrodėlis, kurio vertė 50 Eur., remonto darbai kainavo 280 Eur. Viso padaryta 590 Eur turtinė žala (t.1 , b. l. 38-39, 44 ), kuri nėra atlyginta. Pateikti dokumentai rodo, kad patirtos išlaidos automobilio remontui laikomos nukentėjusiajam padaryta turtine žala, patirtos išlaidos yra pagrįstos, įrodytos, todėl civilinis ieškinys šioje dalyje tenkintinas ir iš kaltinamojo nukentėjusiajam priteistina 590 Eur turtinei žalai atlyginti.

Kiti klausimai

Kaltinamajam E. A. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento paėmimas. pradėjus bausmės vykdymą panaikintinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktiniai diskai su garso įrašais (1 t., b. l. 113–115), paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297 straipsniais, 302–307 straipsniais,

nusprendžia:

E. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam 1 (vienus) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, skirti 8 (aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 6, 7 punktais paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant E. A. dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje; nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu.

Laisvės atėmimo bausmės atveju į bausmę įskaityti E. A. sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022 m. gegužės 31 d. 16.20 val. iki 2022 m. birželio 2 d. 12.18 val., tai yra dvi paras, vieną sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 69 straipsnio 1, 2, 3 dalimis paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą, įpareigojant per 8 (aštuonis) mėnesius atlyginti nukentėjusiajam A. Č. padarytą turtinę žalą.

Nukentėjusiojo A. Č. civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš E. A. nukentėjusiajam 590 (penkis šimtus devyniasdešimt) eurų turtinės žalos.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą, pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 3 kompaktinius diskus su garso įrašais palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, skunde nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėjas Alvydas Rimkevičius