Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Abastas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-32207-807/2016 pagal pareiškėjo UAB „Abastas“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo; suinteresuoti asmenys: antstolis Dainius Šidlauskas, VšĮ „Kalinių socialinės integracijos centras“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme. Teismas absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Šioje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai priėmė nutartį, kuria pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.

Teismas, remdamasis bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį (CPK 263 str. 1 d.).

Atskirajame skunde pareiškėjas nurodė, kad, priimdamas skundžiamą nutartį, teismas leido suprasti, kad faktinis laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra svarbiau už realų šių priemonių veikimą. Apeliacinio teismo vertinimu, tokia išvada iš skundžiamos teismo nutarties neišplaukia. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-06-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-28070-845/2016 pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0178/16/02393 iki bus išnagrinėtas pareiškėjo UAB „Abastas“ skundas dėl antstolio Dainiaus Šidlausko veiksmų. Taigi apelianto nurodytų antstolio patvarkymų vykdymo toje pačioje vykdomojoje byloje sustabdymas netikslingas, kadangi antstolis ir taip jų vykdyti nebegali. Todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai sprendė, jog pakartotinai taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo. Pažymėtina, kad skundžiamos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą papildomai patvirtina tai, jog, išnagrinėjus pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-33436-864/2016, kuri yra įsiteisėjusi, jis buvo atmestas.

Be to, apeliantas pažymėjo, jog prašymas įpareigoti antstolį informuoti pareiškėją, bankus, kredito įstaigas bei Centrinę hipotekos įstaigą apie vykdymo veiksmų sustabdymą pagal 2016-06-15 nutartį yra visiškai naujas, tačiau teismas į tai neatsižvelgė, net nieko dėl to nepasisakė ir tokiu būdu pažeidė įstatyminę pareigą priimti tik teisiškai motyvuotus sprendimus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šis apelianto prašymas – išvestinis iš jo prašymo sustabdyti antstolio Dainiaus Šidlausko priimtų patvarkymų vykdymą vykdomojoje byloje Nr. 0178/16/02393, kurie draudžia pareiškėjui iš areštuotų sumų mokėti mokesčius valstybei ir darbo užmokestį. Taigi, šį prašymą atmetus, buvo atmestas ir išvestinis prašymas. Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Vadovaudamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį panaikinti ar pakeisti, todėl atskirasis skundas atmestinas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 19 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 19 d. nutartį palikti nepakeistą.