Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo teisėja Aldona Tumelionytė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje

R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, išsiskyręs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 1981-02-17 Vilniaus miesto teismo pagal LR BK 147 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams; 2) 2005-02-02 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 178 str. l d. 3 MGL (375 Lt) dydžio bauda, 2006-11-07 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nutartimi 2005-02-02 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 375 Lt bauda pakeista į 1 parą arešto; 3) 2007-06-28 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal LR BK 164 str. 10 mėn. laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 2 m. 6 mėn., bausmę atlikęs, kaltinamas pagal LR BK 164 str.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Š. vengė pareigos pagal Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 1999 m. gegužės 5 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje Nr. AE17-111-99, išlaikyti nepilnametį vaiką P. Š., gim. (duomenys neskelbtini), mokant po 1/4 dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau 1 minimalaus gyvenimo lygio kas mėnesį iki P. Š. pilnametystės, tačiau nuo 2007 m. birželio 29 d. iki 2008 m. rugsėjo 23 d., nuo 2008 m. spalio 25 d. iki 2009 m. liepos 7 d., nuo 2011 m. lapkričio 23 d. iki 2012 m. rugsėjo 1 d. P. Š. lėšų neteikė, jokios kitos būtinos materialinės paramos neteikė, dėl to susidarė įsiskolinimas, t.y. vengė pareigos išlaikyti vaiką.

Šiais savo veiksmais yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 str.

Kaltinamojo kaltė grindžiama jo paties paaiškinimais, rašytine bylos medžiaga.

Kaltinamasis R. Š. savo kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad su J. K., gim. (duomenys neskelbtini), susituokė maždaug 1993 metais. Santuokoje (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus P. Š.. Jiems gyvenant santuokoje jis dirbo statybose. Šeimą išlaikė jis ir žmona. 1998 metais išsituokė. Su J. Š. susitarė, kad ji nesikreips į teismą dėl alimentų sūnui P. Š. priteisimo, o jis atsisakė dalies buto, kuriame gyveno santuokos metu. Po santuokos nutraukimo su J. Š. ir sūnumi bendraudavo labai retai, apie 2-3 metus nebendravo, dėl kokios priežasties taip įvyko nežino. Tuo metu su sūnumi susitikęs nebuvo, nežinojo kur jie gyvena, kontaktų neturėjo. Tuo metu, kai nebendraudavo su J. Š. ir sūnumi, materialiai neprisidėjo priėjo išlaikymo, nepirkdavo jam maisto, drabužių, kitų būtiniausių daiktų, nedalyvavo jo auklėjime, jo gyvenimu nesidomėjo. Po skyrybų kelis kartus buvo atvykęs į J. Š. namus, tačiau į butą ji jo neįsileido. Nepamena ar tuo metu jis kur nors dirbo, galimai dirbo pavienius darbus statybose, nepamena koks buvo jo atlyginimas. Maždaug 2007 ar 2008 metais J. Š. kreipėsi į teismą dėl alimentų priteisimo sūnui P. Š.. Į teismo posėdį dėl alimentų priteisimo jis nenuvyko, apie teismo sprendimą jis buvo informuotas paštu. Suprato, kad kiekvieną mėnesį iki sūnaus pilnametystės privalės mokėti 1/4 dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau vieno minimalaus gyvenimo lygio kas mėnesį J. Š. naudai. Nepamena ar tuo metu kur nors dirbo, ar turėjo kokių nors oficialių pajamų. Problemų su sveikata neturėjo. Po teismo sprendimo mokėjo alimentus J. Š. naudai, pervesdamas pinigus į jos sąskaitą. Kokią sumą buvo pervedęs į jos sąskaitą ir kokiais laikotarpiais nepamena. Mano, kad pervestų pinigų suma nebuvo didesnė nei 1000 litų, kadangi didelių sumų jis nepervedinėjo, kadangi pats neturėjo iš ko gyventi, jo pajamos tuo metu buvo labai mažos, apie 800-900 litų. Taip pat materialiai padėdavo savo motinai. Tuo metu, kai pradėjo pervedinėti alimentus su savo sūnumi nebendravo, kadangi J. Š. jam neleisdavo susitikti su vaiku. Nuo 2007 metų iki 2011 metų su sūnumi buvo susitikęs mieste apie du kartus. Tuo metu sūnui nieko nepirko, pinigų nebuvo davęs. Su sūnumi pradėjo bendrauti nuo 2011 metų. Paskutiniu metu su sūnumi susitinka labai dažnai, beveik kiekvieną dieną. Nuo 2011 m. rugsėjo 26 d. jis niekur nedirba, kadangi turi neįgalumą, yra darbingas tik 40%. Dėl komplikacijų po plaučių uždegimo jam buvo pašalintas plautis. Jis pagal specialybę yra statybininkas ir dėl pašalinto plaučio negali dirbti jokio fizinio darbo. Nuo 2011 metų vasario 14 d. iki 2011 metų rugsėjo 20 d. dėl problemų su sveikata gulėjo ligoninėse. Ligoninėje jį lankė sūnus ir J. Š.. Tuo metu, kai gulėjo ligoninėje buvo išleidžiamas tik savaitgaliais. Visada nuvažiuodavo aplankyti savo sūnaus. Neįgalumo pensija yra 324 Lt, nuo šios sumos antstoliai nieko neišskaičiuoja. Niekur nebuvo įsidarbinęs, jokio neoficialaus darbo neturėjo. Tuo metu kai niekur nedirbo buvo registruotas Lietuvos Respublikos darbo biržoje, tačiau jokių pašalpų negaudavo. Kokia yra jo įsiskolinimo suma nežino, mano, kad apie 20 000 litų. Žino, kad įsiskolinimas niekur nedings ir privalės jį išmokėti. Nežino ar J. Š. gaudavo pinigus iš Vaikų išlaikymo fondo, apie tai jis nebuvo informuotas. Paskutiniu metu jo, sūnaus ir J. Š. santykiai yra labai geri. Paskutiniu metu prasta sveikatos būklės neleidžia jam dirbti fizinio darbo. Su sūnumi paskutinį kartą bendravo 2012 metų pavasarį, tuo metu sūnus buvo atėjęs į jo motinos namus. 2012 metų pavasarį sūnui skambino į jo MRT telefoną, tačiau jis pasakė, kad neturi laiko su juo susitikti. Tuo metu norėjo jam perduoti 100 litų, kuriuos susitaupė iš pašalpų. Šiuo metu neturi jokių pinigų prisidėti prie sūnaus išlaikymo. Su juo nori bendrauti, tačiau sūnus su juo bendrauti nenori, neatvažiuoja į jo namus, jam neskambina. Jis su J. Š. nebendrauja. Pinigus pradės mokėti tada, kai tam atsiras bent menkiausia galimybė. Dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi.

Nukentėjusioji J. Š. parodė, kad (duomenys neskelbtini) ji susituokė su R. Š., 1998 metais santuoką nutraukė. Santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė sūnus P. Š.. Kadangi R. Š. nei jos, nei sūnaus neišlaikė, todėl 1997 metais jai dar būnant santuokoje su R. Š., Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimu iš R. Š. buvo priteisti alimentai sūnaus išlaikymui, jis turėjo mokėti ketvirtį savo pajamų, bet ne mažiau kaip 250 Lt. R. Š. buvo informuotas, kad jis privalo mokėti alimentus. Po teismo sprendimo apie metus ji bendravo su R. Š., palaikė su juo ryšius. Įsigaliojus teismo sprendimui R. Š. dirbo, tačiau kur jis dirbo ji nepamena. Tuo metu iš jo darbovietės jai du kartus buvo pervesti alimentai. Pervestų alimentų suma buvo ne didesnė nei 600 Lt. Daugiau jokių piniginių lėšų jis nemokėjo. Grynais pinigais R. Š. jai jokių pinigų nedavė, kadangi su juo nebendravo, ryšių nepalaikė. Joks turtas iš R. Š. išieškotas nebuvo, kadangi jis jokio turto neturėjo. Dėl to, kad R. Š. nemoka alimentų ji kreipėsi į antstolį, bet jokios piniginės lėšos išieškotos nebuvo. 2008 metais ji kreipėsi į Vaikų išlaikymo fondą dėl išmokų sūnui. Fondas mokėjo po 130 Lt į mėnesį, tačiau tik iki P. Š. pilnametystės. Savo sūnumi R. Š. nesirūpino ir nesirūpina. Po teismo sprendimo R. Š. nenorėjo bendrauti su sūnumi, nepalaikė su juo ryšiu, nedalyvavo jo auklėjime, neprisidėjo prie vaiko išlaikymo. R. Š. niekur nedirba ir šiuo metu yra invalidas.. Maždaug 1999 metais ji kreipėsi į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Nepamena ar išlaikymo dydis buvo pakeistas, greičiausiai jis buvo paliktas toks pat kaip ir buvo, kadangi jokio laiško apie priimtą sprendimą negavo. R. Š. niekada nepirko sūnui jokių daiktų, drabužių, būtiniausių daiktų, nesirūpino jo mokslais, sveikata, nesveikindavo su gimtadieniu, apie 14 metų R. Š. visiškai nebendraudavo su sūnumi. Jis žinojo kur ji gyvena ir jo sūnus, turėjo jų kontaktinius telefonus, ji jam su vaiku ji matytis nedraudė. Mano, kad R. Š. tiesiog nenorėjo matytis su vaiku ir nenorėjo juo rūpintis. R. Š. tėvai prie anūko išlaikymo neprisidėjo. Vaiką ji augino pati, taip pat padėjo jos tėvai. 2011 metais jos sūnus pirmą kartą susipažino su tėvu, pradėjo su juo bendrauti, kadangi R. Š. buvo paguldytas į VšĮ Marcinkevičiaus ligoninę, VšĮ Antakalnio ligoninę. R. Š. apie devynis mėnesius gulėjo ligoninėje, jam buvo atlikta operacija, dėl operacijos gavo neįgalumą. Žino, kad R. Š. gauna pašalpą, koks pašalpos dydis nežino. Nuo 2011 metų lapkričio mėnesio R. Š. su sūnumi nebendrauja, jokių ryšių nepalaiko. R. Š. žino savo sūnaus kontaktinį telefoną, tačiau su sūnumi jis bendrauti nenori. Tuo metu, kai R. Š. gulėjo ligoninėje su sūnumi jis matėsi apie 5 kartus. Daugiau su R. Š. nebendravo, jis jai neskambino. Mano, kad R. Š. piktybiškai vengė išlaikyti vaiką, netgi turėdamas tam galimybę. R. Š. įsiskolinimas jai yra apie 19 000 Lt. Apie savo įsiskolinimą jis jai nieko nepasakė, nesakė kada grąžins skolą. Kažkada R. Š. jai buvo paminėjęs, kad niekada nedirbs, kad jai nemokėtų alimentų.

Byloje yra P. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo liudijimas AG Nr. 023817 (kopija), įrašo Nr. 4168, išduotas Vilniaus miesto CMS (t. 1, b.l. 24), kuriame nurodyta, kad motina – J. Š., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas - R. Š., gim. (duomenys neskelbtini).

2012 m. sausio 31 d. Vilniaus teritorinės darbo biržos Vilniaus miesto skyriaus pažymoje dėl įregistravimo darbo biržoje Nr. S/l-31-(7.9) (t. 1, b.l. 27, 28) nurodyta, kad R. Š. Vilniaus teritorinės darbo biržos Vilniaus miesto skyriuje buvo registruotas nuo 2008 m. rugsėjo 23 d. iki 2008 m. spalio 24 d., nuo 2009 m. liepos 7 d. iki 2011 m. lapkričio 22 d.. Nurodytais registracijos laikotarpiais nedarbo draudimo išmoka nemokėta. Paskutinėje registracijoje R. Š. buvo siūlyta: UAB „Loro“ - dažytojo pareigoms; UAB „Salvus Baltija“, UAB „City Service“ - pagalbinio darbuotojo pareigoms. Asmuo neįsidarbino, nes darbdaviai pasirinko kitus kandidatus.

Iš R. Š. Neįgaliojo pažymėjimo NP Nr. 0650626 (kopija), išduoto Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus IV teritorinio skyriaus (t.2, b.l. 36) matyti, kad jo darbingumas: iš dalies darbingas, darbingumo lygis 40 %.

Iš antstolės I. B. 2012 m. vasario 21 d. pažymos Nr. 0011/03/02685 bei vykdomosios bylos dokumentų (t. l, b.l. 49-196) matyti, kad R. Š. išlaikymo įsiskolinimas 2012 m. vasario l d. sudarė 18356, 51 Lt.

Iš antstolės I. B. 2012 m. rugpjūčio 10 d. pažymos Nr. 0011/03/02685 (t.1, b. l. 198) matyti, kad R. Š. išlaikymo įsiskolinimas 2012 m. rugsėjo 1 d. sudarė 19204, 51 Lt.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į LR BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Padarytas nesunkus nusikaltimas. R. Š. teistas, bet teistumas išnykęs, administracine tvarka baustas, tačiau 2011 metais ir 2012 metais nebaustas, nedirbantis, Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologo įskaitą neįrašytas (t. 2, b.l. 62), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (t. 2, b.l. 63), jo darbingumas: iš dalies darbingas, darbingumo lygis 40 %. R. Š. skirtinas laisvės apribojimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., teismas

nusprendė:

R. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 str. ir paskirti laisvės apribojimą 11 (vienuolikai) mėnesių, įpareigojant nuo 22:00 val. iki 6:00 val. būti namuose, esančiuose Šopeno g. 6-12, Vilniuje.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o jam įsiteisėjus - panaikinti.

Išaiškinti R. Šakaliui, kad jis nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei jis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamoji proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.