Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė, sekretoriaujant Aurelijai Pauliukaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. P., jo atstovui advokatui Almantui Žmuidai, institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą, atstovams Albertui Oleškevičiui (Albert Oleškevič) ir Virginijai Levčenkovienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo (ATP) bylą pagal A. P. skundą dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos (VDI) Vilniaus skyriaus nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

VDI Vilniaus skyriaus įgaliotas asmuo A. P. 2008 m. lapkričio 21 d. surašė ATP protokolą už tai, kad jis, būdamas UAB „P. ir Ko“ direktoriumi, neužtikrino, kad įmonėje būtų laikomasi teisės aktų reikalavimų, t. y.:

1) įmonės parduotuvės „Pas Juozapą“ ((duomenys neskelbtini), Vilnius) 2008 m. rugpjūčio 28 d. patikrinimo metu, vadovaujantis Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 9 str. 1 d. 3 p., gavus parduotuvės darbuotojos N. M. paaiškinimus apie jos darbo ir poilsio režimą, nustatyta, kad N. M. šioje parduotuvėje kaip pardavėja dirba viena, jos darbas nuo pirmadienio iki penktadienio tęsiasi 8 val. per dieną, t. y. nuo 10 val. iki 19 val., (neįskaitant 1 val. pietų pertraukos meto 14-15 val.), šeštadieniais ji dirba po 4,5 val., nuo 10 val. iki 15 val. (neįskaitant 0,5 val. pietų pertraukos meto 12 val. 30 min.-13 val.). Tuo remiantis, darbuotojos N. M. savaitinis faktinis darbo laikas yra 44,5 val. Tačiau įmonės 2008 m. rugpjūčio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraštyje pažymėta, kad darbuotoja N. M. dirba pirmadieniais - penktadieniais po 7 darbo valandas, šeštadieniais - po 5 val., jos savaitinė darbo laiko trukmė - 40 val. Remiantis N. M. darbo sutartimi bei įmonės vadovo patvirtintu 2002 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. 284A dėl pardavėjų darbo grafiko, 1 darbuotojo, dirbančio Vilniaus salone „Pas Juozapą“, darbo laikas darbo dienomis yra nuo 10 iki 19 val. su 2 val. pietų pertrauka nuo 13 iki 15 val. (tai sudaro 7 darbo val.), poilsio dienomis pardavėjo darbo laikas yra nuo 13 iki 15 val. su 1 val., pietų pertrauka nuo 13 iki 14 val. (tai sudaro 5 darbo val.). Atsižvelgiant į nustatytus faktinius duomenis, konstatuotina, kad įmonės darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose žymimi neteisingi duomenys apie darbuotojos N. M. faktiškai dirbtą darbo laiką tuo pažeidžiant Darbo kodekso (toliau DK) 147 str. 6 d.;

2) remiantis darbuotojos N. M. paaiškinimais, ji parduotuvėje „Pas Juozapą“ ((duomenys neskelbtini), Vilnius) pardavėja dirba viena, kitų dirbančių pardavėjų šioje parduotuvėje nėra, todėl pietų pertraukos metu ar kitu jos darbo laiku ją pavaduoja marketingo direktorė R. V.. Pagal įmonės vadovo patvirtintus marketingo direktoriaus pareiginius nuostatus, marketingo direktorius pagal jo darbą apibrėžiančias darbo funkcijas nėra įgaliotas dirbti pardavėjo darbo. Šiuo atveju konstatuotina, kad marketingo direktorė R. V. dirba darbą, nesulygtą darbo sutartimi, tuo pažeidžiant DK 119 str.;

3) atlikus reaguojamąjį inspektavimą pagal darbuotojos L. S. prašymą (skundą) dėl galimų jos darbo teisių pažeidimų (išskaitos iš darbo užmokesčio, kt.), nustatyta, kad iš darbuotojos L. S. 2008 m. birželio mėn. darbo užmokesčio pagal darbdavio 2008 m. liepos 4 d. įsakymą Nr. 068 padaryta išskaita, kuri viršija įstatymo nustatytus mėnesinės išskaitos maksimalaus dydžio apribojimus (įmonės darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščio Nr. 08-169 duomenys). Iš L. S. 2008 m. birželio mėn. darbo užmokesčio dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos (toliau MMA) išskaičiavus 20 proc. darbuotojai išmokėtino darbo užmokesčio, ir iš likusios darbo užmokesčio dalies, viršijančios MMA dydį, išskaityta daugiau nei 70 proc. darbuotojai išmokėtino darbo užmokesčio. Nustatyta, kad darbuotojos L. S. darbo sutartyje po 2007 m. gruodžio 1 d. pakeitimo sulygta mokėti 1 306 Lt/mėn. darbo užmokestį, už 2008 m. birželio mėn. darbuotojai priskaičiuotas 1 215,64 Lt darbo užmokestis, paskaičiuota išmokėti 421,97 Lt atskaičius 251,42 Lt privalomus mokesčius valstybei bei 542,25 Lt už žalos atlyginimą. Šiuo atveju darbuotojai L. S. taikomas išskaitos dydis viršijo 274,95 Lt per mėnesį (t. y. iš 1 215,64 Lt atėmus 251,42 Lt ir gavus 964,22 Lt 20 proc. iki MMA (800 Lt) yra lygi 160,00 Lt, o 70 proc. nuo likusios 164,22 Lt išmokėtinos sumos yra lygi 114,95 Lt; 160,00+114,95=274,95 Lt). Darbdavys iš darbuotojos L. S. 2008 m. birželio mėn. darbo užmokesčio išskaičiavęs didesnį nei įstatymais leidžiamą maksimalų mėnesinį išskaitos dydį, pažeidė DK 225 str. 1 ir 3 d. (b. l. 17-19).

VDI Vilniaus skyriaus 2008 m. gruodžio 8 d. nutarimu A. P. už pažeidimo, numatyto Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) 41 str. 1 d., padarymą skirta 2 000 Lt bauda (teisena dėl DK 119 str. pažeidimo (R. V. darbo) buvo nutraukta nesant teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.) (b. l. 54-55).

1) panaikinti nutarimą dalyje dėl jo patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 41 str. 1 d. už DK 144 str. 1 d. ir 147 str. 6 d. pažeidimus ir šioje dalyje (dėl neteisingų duomenų apie darbuotojos N. M. faktiškai dirbtą laiką žymėjimo įmonės darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose bei dėl N. M. savaitės darbo laiko viršijimo 40 valandų darbo savaitės trukmę) bylą nutraukti, nesant jo veiksmuose teisės pažeidimo įvykio ir sudėties;

2) nutarimą pakeisti, vietoje 2 000 Lt baudos paskiriant įspėjimą;

Patikslintame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo paaiškino, kad su nutarimu dalyje, pagal kurią buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 41 str. 1 d. už DK 225 str. 1 ir 3 d. pažeidimus (dėl didesnės nei įstatymų leidžiamos maksimalios mėnesinės išskaitos dydžio iš darbuotojos L. S. 2008 m. birželio mėn. darbo užmokesčio) bei pagal kurią ATP byla buvo nutraukta ATPK 250 str. 1 p. pagrindu dėl DK 119 str. pažeidimo (dėl marketingo direktorės R. V. dirbamo darbo, nesulygto darbo sutartimi), sutinka ir jo neginčija. Su nutarimu dalyje, pagal kurį buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 41 str. 1 d. už DK 144 str. 1 d. ir 147 str. 6 d. pažeidimus (dėl neteisingų duomenų apie darbuotojos N. M. faktiškai dirbtą laiką žymėjimo įmonės darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose bei dėl N. M. savaitės darbo laiko viršijimo 40 valandų darbo savaitės trukmę) kategoriškai nesutinka.

Teigia, kad nutarimo išvada patraukti jį administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 41 str. 1 d. už DK 144 str. 1 d. pažeidimą (dėl N. M. savaitės darbo laiko viršijimo 40 valandų darbo savaitės trukmę) yra neteisėta ir nepagrįsta, kadangi dėl tokios veikos padarymo (dėl tokio darbo įstatymo pažeidimo) nebuvo kaltinamas ir traukiamas administracinėn atsakomybėn, nes tokia veika (toks darbo įstatymų pažeidimas) nebuvo nurodyta(s) ir išdėstyta(s) pažeidimo protokole. Pagal šioje byloje surašytą ATP protokolą buvo kaltinamas tik dėl DK 147 str. 6 d. pažeidimo, t. y. tik dėl neteisingo darbuotojo faktinio darbo laiko žymėjimo darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose. Tuo tarpu dėl įstatymų leistinos darbuotojų darbo laiko trukmės viršijimo kaltinimai jam pareikšti nebuvo, toks tariamas pažeidimas nebuvo ir negalėjo būti šios bylos nagrinėjimo dalyku, dėl ko ir šią bylą nagrinėjusiems pareigūnams neteikė jokių paaiškinimų konkrečiai dėl tokio darbo įstatymų tariamo pažeidimo, juolab kad pagal DK 144 str. 3 d. maksimalus darbo laikas per septynias dienas neturi viršyti 48 valandų. Institucija, patraukusi jį administracinėn atsakomybėn už veiką (pažeidimą), nebuvusią nurodytą ATP protokole, pažeidė teisėtumo, asmens teisės į gynybą, taip pat teisės žinoti, kuo asmuo yra kaltinamas, principus.

Pabrėžia, jog tiek ATP protokole, tiek skundžiamame nutarime nurodytos aplinkybės, susijusios su faktiniu N. M. darbo laiku, visiškai neatitinka tikrovės. Šiuo atveju jokie darbo įstatymų pažeidimai jo vadovaujamoje įmonėje padaryti nebuvo, kadangi N. M. faktinis darbo laikas niekada neviršijo ir neviršija įstatymų nustatyto maksimalaus darbo laiko bei įmonės darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose yra žymimi teisingi (tikrovę atitinkantys) duomenys apie faktinį pastarosios darbo laiką. Vienintelis įrodymas, kurio pagrindu institucijos pareigūnai konstatavo DK 144 str. 1 d. ir 147 str. 6 d. pažeidimus, šioje byloje yra pačios N. M. žodiniai paaiškinimai, kuriuos ši darbuotoja neva tai pateikė 2008 m. rugpjūčio 28 d. vykusio patikrinimo metu bei 2008 m. gruodžio 8 d. vykusio posėdžio šioje byloje metu. Pažymi, jog tokių paaiškinimų ši darbuotoja niekada neteikė. Tokie tariami N. M. paaiškinimai tėra tik pačių pareigūnų išsigalvojimas bei tik prielaidomis ir spėlionėmis pagrįstos išvados, visapusiškai, objektyviai ir kruopščiai neįsigilinant į tikrąją jos teiktų paaiškinimų reikšmę ir prasmę.

Atkreipia dėmesį, jog nei 2008 m. rugpjūčio 28 d. vykusio patikrinimo metu, nei 2008 m. gruodžio 8 d. vykusio posėdžio šioje byloje metu N. M. neteigė, jog darbo dienomis ji faktiškai dirba 8 val., o pietų pertrauka faktiškai yra tik 1 val., ko pasekoje faktinis darbo laikas sudarytų daugiau nei 40 valandų per savaitę. Tai patvirtina šios pilietės surašytas 2008 m. lapkričio 26 d. tarnybinis pranešimas (pateiktas į bylą 2008 m. gruodžio 8 d. posėdžio metu), nurodant, jog 2008 m. rugpjūčio 28 d. patikrinimo metu užfiksuoti jos tariami paaiškinimai dėl faktinio darbo laiko neatitinka tikrovės, kad tokių paaiškinimų darbo inspektorei ji neteikė, o darbo inspektorės surašytą raštą pasirašė paskubomis, jo nepaskaičiusi ir neįsigilinusi į jo turinį. Vienintelė aplinkybė, kurią N. M. nurodė darbo inspektorei 2008 m. rugpjūčio 28 d. patikrinimo metu buvo ta, jog ji tik pietauja, t. y. tik faktiškai valgo, 1 val., nes tokio laiko pavalgyti jai užtenka. Tačiau jokių paaiškinimų dėl savo faktinio darbo valandų per dieną skaičiaus darbo inspektorei 2008 m. rugpjūčio 28 d. patikrinimo metu neteikė. Tuo tarpu skundžiamame nutarime išdėstytos abejonės dėl šios pardavėjos 2008 m. lapkričio 26 d. tarnybinio pranešimo neturi jokio pagrindo ir yra dirbtinės.

Analogiškas aplinkybes N. M. patvirtino ir 2008 m. gruodžio 8 d. vykusio posėdžio metu, konkrečiai nurodydama, jog darbo dienomis faktiškai dirba 7 val. per dieną, jos faktinė pietų pertrauka sudaro 2 val. per dieną, kurios metu nedirba, o iš skiriamos 2 val. pietų pertraukos pačiam pietavimui (valgymui) ji panaudoja 1 val. Kitaip tariant, N. M. posėdžio šioje byloje metu dar kartą patvirtino, jog ji įmonėje dirba griežtai laikydamasi direktoriaus įsakymu patvirtinto darbo grafiko, su kuriuo supažindinta.

Nors tiek skundžiamame nutarime, tiek 2008 m. gruodžio 8 d. posėdžio protokole yra nurodoma, jog N. M. neva tai vėl paaiškino ir nurodė, kad dalį jai skiriamos pietų pertraukos ji faktiškai dirba (t. y. tą 1 val., kuri lieka nuo pavalgymo), tačiau ir vėlgi tokia pareigūnų fiksuojama aplinkybė, neva tai iš pardavėjos paaiškinimų, neatitinka tikrovės. Kategoriškai tvirtina, jog N. M. 2008 m. gruodžio 8 d. posėdžio metu to neteigė. Savo ruožtu dėl protokole užfiksuotų tikrovės neatitinkančių darbuotojos paaiškinimų, taip pat dėl tam tikrų šios darbuotojos paaiškinimų neužfiksavimo posėdžio protokole yra pareiškęs pastabas. Jokių įrodymų dėl DK 144 str. 1 d. ir 147 str. 6 d. pažeidimų nėra.

Padarytus DK 225 str. 1 ir 3 d. pažeidimus pripažino, dėl jų padarymo nuoširdžiai gailėjosi, juos padarė nesiekdamas ir nenorėdamas pažeisti darbuotojos teisių, o klaidingai manydamas, jog darbdavys turi teisę padaryti tokio dydžio išskaitą iš darbo užmokesčio. Paaiškėjus pažeidimui, jį iš karto pašalino, grąžino L. S. išskaitos iš jos darbo užmokesčio maksimalų dydį viršijusią 274,95 Lt sumą (ATPK 31 str. 1 d. 1 ir 2 p.).Todėl mano, kad nuobauda turėtų būti keistina į įspėjimą.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir jo atstovas skundą palaikė remdamiesi jame nurodytais motyvais.

Institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą, atstovai teisminio nagrinėjimo metu prašė A. P. skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

ATPK 41 str. 1 d. numatyta, kad darbo įstatymų, darbų saugos ir darbo higienos norminių aktų pažeidimas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims nuo 500 Lt iki 5 000 Lt.

Kaip matyti iš skundo, nesutinkama su tuo, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeisti DK 144 str. 1 d. ir 147 str. 6 d. reikalavimai, t. y. iš esmės ginčijama tik 2008 m. gruodžio 8 d. nutarimo 1 dalis.

DK 144 str. 1 d. numato, kad darbo laikas negali būti ilgesnis kaip 40 valandų per savaitę. Pagal DK 147 str. 6 d. nuostatas darbuotojų dirbtas darbo laikas žymimas Vyriausybės patvirtintos pavyzdinės formos darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose. Darbuotojams, kurie pagal atliekamą darbo funkciją savo darbo laiką visiškai ar iš dalies tvarko savo nuožiūra, darbo laiko apskaitos taisykles nustato darbdavys, suderinęs su darbuotojų atstovais. Tokių pareigų sąrašas nustatomas kolektyvinėse sutartyse, darbo tvarkos taisyklėse.

Iš ATP protokolo 1-osios dalies matyti, kad pareiškėjui buvo inkriminuotas tik DK 147 str. 6 d. pažeidimas. Gi skundžiamo nutarimo 1-oje dalyje nurodoma, kad A. P. pažeidė ne tik DK 144 str. 1 d., bet ir 147 str. 6 d. reikalavimus, t. y. nutarimu kaltinimo ribos iš esmės yra išplėstos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad grąžinti ATP bylą institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, dėl ATP protokolo trūkumų galima, kai jo trūkumai yra esminiai ir teismas savo iniciatyva negali jų ištaisyti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis adm. byloje Nr. N3-802/2007). ATPK 248 str. numatyti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai, tarp jų ir uždavinys laiku išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes ir išspręsti jas tiksliai pagal įstatymus, yra keliami tiek asmenims, įgaliotiems surašyti ATP protokolus, tiek ir ATP bylas nagrinėjantiems organams.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 259 str. 1 d., 260 str., 284 str. 2 d., ne vieną kartą yra nurodęs, kad ATP protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu ir būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos ATP bylos nagrinėjimo ribos. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiškiamas kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis adm. byloje Nr. N756-135/2008).

Be to, atkreiptinas dėmesys, kad ATPK 260 str., kuriame reglamentuoti ATP protokolo turiniui keliami reikalavimai, 1 d. reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole ne vien aprašyti pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą, t. y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją. Vien pažeidimo objektyviųjų požymių išdėstymas administracinio teisės pažeidimo protokole, tiksliai nenurodant, kokio atsakomybę nustatančio teisės akto pažeidimu asmuo yra kaltinamas, neleidžia daryti išvados, kad asmeniui buvo pareikštas kaltinimas atitinkamo pažeidimo padarymu.

ATPK 284 str. 2 d. suteikia teisę organui (pareigūnui), nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, pakeisti nuorodą į ATPK straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu ATP protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą. Tačiau ši teisės norma negali būti aiškinama kaip suteikianti teisę patraukti administracinėn atsakomybėn asmenį už pažeidimus, kurie apskritai nebuvo įvardinti ir teisiškai kvalifikuoti ATP protokole.

Teisės mokslo ir teismų praktikos pripažįstama, kad nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir ATP bylos baigtis, ATP protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui.

Taigi, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, darytina išvada, jog įstatymų leistinos darbuotojų darbo laiko trukmės viršijimo kaltinimai (t. y. dėl DK 144 str. 1 d. reikalavimų nesilaikymo) pažeidimo protokole A. P. pareikšti nebuvo. Todėl sutiktina su pareiškėjo skundo argumentu, kad institucija, patraukusi asmenį administracinėn atsakomybėn už pažeidimą, nenurodytą ATP protokole, pažeidė teisėtumo, asmens teisės į gynybą, taip pat teisės žinoti, kuo asmuo yra kaltinamas, principus.

Teismas šių kliūčių savo iniciatyva pašalinti negali. Dėl išvardintų priežasčių nutarimas dalyje (nutarimo 1 d.), kurioje nurodoma, kad A. P. pažeidė DK 144 str. 1 d. ir 147 str. 6 d. nuostatas, naikintinas. Nutarimas taip pat naikintinas ir dalyje, kurioje nurodoma, kad A. P. pažeidė DK 225 str. 1 ir 3 d. reikalavimus (nutarimo 2 d., dėl išskaitų iš L. S. darbo užmokesčio), kadangi, nepanaikinus nutarimo šioje dalyje, o institucijai dėl aplinkybių, susijusių su N. M. darbo laiku ir/ar jo žymėjimu darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, galimai priėmus naują nutarimą, asmuo būtų nubaustas du kartus, tuo sunkinant jo padėtį. Šiose dalyse byla grąžintina institucijai pašalinti ATP protokolo trūkumus, atlikti kitus būtinus procesinius veiksmus.

Pažymėtina, kad institucija, iš naujo tirdama pažeidimo bylą, turi įvertinti, ar su L. S. yra pilnai atsiskaityta. Jei skolos nėra, asmuo neturėtų būti trauktinas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 41 str. 1 d. už DK 225 str. 1 ir 3 d. reikalavimų nevykdymą.

Teisena dėl DK 119 str. pažeidimo (R. V. darbo) buvo nutraukta nesant teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.), t. y. nutarimo 3 d. yra palanki administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui. Todėl šioje dalyje VDI Vilniaus skyriaus 2008 m. gruodžio 8 d. nutarimas nekoreguotinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 4 p., 128 str.,

nutarė:

A. P. skundą tenkinti iš dalies.

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus 2008 m. gruodžio 8 d. nutarimą dalyje dėl A. P. nubaudimo pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41 str. 1 d. už Darbo kodekso 144 str. 1 d., 147 str. 6 d., 225 str. 1 ir 3 d. reikalavimų nevykdymą panaikinti ir šioje dalyje grąžinti bylą institucijai administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumams pašalinti.

Kitoje dalyje Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus 2008 m. gruodžio 8 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.