Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teisėja Diana Jakubėnė išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Aivaro Povilaičio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

P. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2020 m. spalio 7 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis P. Č. 2024 m. birželio 3 d., apie 21.42 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto metu, tyčia du kartus rankomis pastūmė V. P., ko pasėkoje nukentėjusysis griuvo ir trenkėsi galvą į grindis. Tokiu būdu P. Č. padarė nukentėjusiajam V. P. nesunkų sveikatos sutrikdymą: odos nubrozdinimus pakaušyje, kairės pusės kaukolės skliauto momenkaulio, smilkinkaulio linijinius lūžius, kraujosruvą virš kietojo galvos smegenų dangalo nespaudžianti smegenų, pakraujavimą po minkštaisiais galvos smegenų dangalais.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo P. Č. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, įrodyta byloje surinktais rašytiniais įrodymais:

ikiteisminio tyrimo metu P. Č. pripažino savo kaltę pilnai ir parodė, kad 2024 m. birželio 3 d., apie 21 val., jis buvo alaus bare, esančiame (duomenys neskelbtini). Į barą jis atėjo apie 18 val., gėrė alų su pažįstamais vyrais. Bare taip pat buvo jo pažįstamas V. P., su kuriuo santykiai buvo draugiški. Būnant bare neblaivus V. P. priėjo prie jo staliuko ir pradėjo klausinėti apie jo tėvą, kuris gydomas. Jis apie tai nenorėjo kalbėti, tarp jų kilo konfliktas ir jis rankomis nustūmė nuo savęs V. P.. Tokie pastūmimai galėjo būti keli. Jis pamena, kad po vieno pastūmimo V. P. griuvo ant baro grindų aukštielninkas, ir nebesikėlė. Suprato, kad V. P. griūdamas aukštielninkas susitrenkė į grindis galvą, tačiau kraujas nebėgo iš galvos. Barmenė iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Būdamas blaivus taip nebūtų pasielgęs. Konfliktą išprovokavo pats V. P., nes įkyriai lindo prie jo. Jis neturėjo tikslo sužaloti V. P.. Po įvykio jis skambino V. P., atsiprašė jo, susitaikė, V. P. neturi jam jokių pretenzijų. Jis taip pat sudarė susitarimą su Šiaulių teritorine ligonių kasa dėl V. P. gydymo išlaidų atlyginimo;

2024 m. birželio 12 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad nusikaltimo vieta yra D. L. prekybos įmonės Alaus baras patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). Baro grindys yra išklotos plytelėmis;

2024 m. birželio 4 d. ir 2024 m. birželio 13 d. policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, iš kurių matyti, kad 2024 m. birželio 4 d. iš VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės gautas pranešimas apie tai, jog 2024 m. birželio 3 d., 21.42 val. greitoji medicinos pagalba atvežė sužalotą V. P.. Sužalotas V. P. rastas bare, esančiame (duomenys neskelbtini), jam nustatytas 2,72 promilių girtumas;

2024 m. birželio 4 d. savanorišku daiktų ir dokumentų pateikimo protokolu, 2024 m. birželio 5 d. vaizdo įrašo apžiūros protokolu, iš kurių matyti, kad byloje buvo paimtas ir apžiūrėtas alaus baro, esančio (duomenys neskelbtini), viduje 2024 m. birželio 3 d. darytas vaizdo įrašas. Įraše matyti, kad prie vieno stalo sėdi trys vyrai, vienas iš jų – P. Č.. Prie P. Č. vis prieina ir kalbina V. P., tarp jų kyla žodinis konfliktas, P. Č. atsistoja, paima ranka V. P. už sprando ir nustumia jį ant grindų prie baro. V. P. atsisėda, kalbasi su P. Č. ir kitais baro lankytojais. Vėliau, V. P. ateina iš lauko, prieina prie P. Č. ir bando draugiškai kalbinti jį. P. Č. atsistoja, uždeda savo kairę ranką ant nukentėjusiojo, ant dešinio peties ar kaklo, ir grubiai stumia V. P.. Po pastūmimo V. P. griūna ant baro grindų – plytelių ir nebejuda;

2024 m. liepos 26 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G723/2024 (05), iš kurios matyti, kad V. P. buvo padaryta nesunkus sveikatos sutrikdymas: odos nubrozdinimas pakaušyje, kairės pusės kaukolės skliauto momenkaulio, smilkinkaulio linijiniai lūžiai, kraujosruva virš kietojo galvos smegenų dangalo nespaudžianti smegenų, pakraujavimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais. Sužalojimai galėjo būti padaryti nukentėjusiajam nugriuvus ir pakaušiu atsitrenkus į kietą buką daiktą (paviršių);

nukentėjusiojo V. P. parodymais, iš kurių matyti, kad 2024 m. birželio 3 d., apie 10-11 val., jis nuėjo į alaus barą, esantį (duomenys neskelbtini), ten gėrė alų. Pamena, kad bare buvo daugiau žmonių. Po to, pamena, kad vėlai vakare atgavo sąmonę – mąstymą būdamas VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje. Jis nepamena kokiomis aplinkybėmis buvo sužalotas. Kai gydėsi sanatorijoje, sulaukė telefoninio skambučio iš P. Č.. P. Č. prisipažino jam, kad (duomenys neskelbtini) bare pastūmė jį, dėl ko jis krito bei krisdamas susitrenkė galvą. P. Č. atsiprašė jo, jis neturi pretenzijų jam, gydymo išlaidų neturėjo, nereiškia byloje civilinio ieškinio.

Kaltinamojo P. Č. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, nes jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia du kartus rankomis pastūmė V. P., ko pasėkoje nukentėjusysis griuvo ir trenkėsi galvą į grindis dėl to patyrė odos nubrozdinimus pakaušyje, kairės pusės kaukolės skliauto momenkaulio, smilkinkaulio linijinius lūžius, kraujosruvą virš kietojo galvos smegenų dangalo nespaudžianti smegenų, pakraujavimą po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, t. y., tokiu būdu nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo V. P. sveikatą.

Atsižvelgiant į tai, jog BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: laisvės apribojimas arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų, įtariamajam pagrįstai pasiūlyta baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, apie tai buvo surašytas pranešimas, kuriame nurodyta, jog įtariamasis suprato galimybę ir sutinka užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, t. y. jam suprantama šio proceso tvarka ir pasekmės. Su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko.

Prokuroras už nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, kaltinamajam siūlė skirti 75 parų areštą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 50 parų arešto. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi arešto bausmės vykdymą P. Č. atidėti 1 metams ir paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL dydžio (500 Eur) įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant šešių mėnesių įmokos sumokėjimo terminą ir įpareigoti nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kaltinamojo P. Č. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje.

Kaltinamasis P. Č. neteistas, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 38 straipsniu, padarė vieną nesunkų (BK 11 straipsnio 3 dalis) nusikaltimą, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, dirba. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) P. Č. atžvilgiu bus pasiekti paskiriant už nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, prokuroro siūlomą bausmę – 75 paras arešto.

Kadangi byla užbaigtina teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, todėl, paskyrus bausmę, ji tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, leidžianti kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę. BK 75 straipsnio 1 dalis numato, jog asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.

Todėl teismas įvertinęs visas aukščiau nurodytas aplinkybes dėl bausmės dydžio bei atsižvelgdamas į kaltinamojo asmenybę, nenutraukiant jo turimų socialinių ryšių, turi pakankamą pagrindą manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, neizoliuojant jo nuo visuomenės, o bausmės vykdymą atidedant 1 metams ir paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL dydžio (500 Eur) įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo bei įpareigojimą 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kaltinamajam P. Č. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

Patvirtinti Šiaulių teritorinės ligonių kasos ir kaltinamojo P. Č. 2024 m. rugpjūčio 14 d. Žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais,

nusprendžia:

P. Č. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti P. Č. 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 7 punktu, 8 punktu, 9 punktu, 6 dalimi, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – 10 (dešimt) MGL dydžio (500 (penkių šimtų) Eur) įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo bei įpareigojimą 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Išaiškinti P. Č., kad Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą administruoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (Gedimino pr. 30, Vilnius). Įmoka turi būti sumokėta per teismo nustatytą terminą į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), gavėjas: LR Teisingumo ministerija, juridinio asmens kodas: 188604955; mokėjimo paskirtis: vardas, pavardė, asmens kodas (būtina nurodyti asmens, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vardą ir pavardę bei asmens kodą).

Įmokos į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą vykdymą pavesti Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo administratoriui – Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai.

Panaikinti P. Č. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Patvirtinti Šiaulių teritorinės ligonių kasos ir kaltinamojo P. Č. 2024 m. rugpjūčio 14 d. Žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

Nuteistasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs jį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei nuteistasis per nurodytą terminą tokio prašymo nepaduoda, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.