Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Laimos Garnelienės,

teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo K. D. skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2005 m. birželio 22 d. nutarties, kuria patenkintas nuteistojo K. D. prašymas taikyti 2000 m. Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso nuostatas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. D. nuteistas už tai, kad 1994 m. rugpjūčio 19 d. apie 22 val., (duomenys neskelbtini), iš J. S. buto atvirai pagrobė svetimą turtą – J. S. priklausantį radio imtuvą „Radiotechnika“ su garso kolonėlėmis, 150 litų vertės, 127 litus, padarydamas nukentėjusiajam J. S. 277 litų materialinę žalą.

Be to, K. D. nuteistas už tai, kad 1994 m. rugpjūčio 21 d. apie 6 val., (duomenys neskelbtini), iš J. S. ūkinio pastato atvirai pagrobė svetimą turtą – J. S. priklausančius 7 vnt. 5 savaičių amžiaus paršelius, padarydamas nukentėjusiajam 350 litų materialinę žalą.

Be to, K. D. nuteistas už tai, kad 1994 m. vasarą, parengtinio tyrimo metu nenustatytą mėnesį ir dieną, (duomenys neskelbtini), iš anksto susitaręs grupėje su V. N. ir J. M. slapta pagrobė J. S. turtą – benzopjūklą „Družba“ 600 litų vertės, tuo padarydami J. S. žymią materialinę žalą.

Be to, K. D. nuteistas už tai, kad 1995 m. vasario 9d., (duomenys neskelbtini), iš anksto susitaręs grupėje su V. N. ir J. M. , padedant G. M. , įsibrovė į J. S. butą ir, K. D. panaudojus fizinį smurtą – suduodant J. S. į galvą, o V. N. ir J. M. atėmus galimybę J. S. priešintis – laikant jį už rankų, užvaldė J. S. turtą – 900 litų.

Be to, K. D. nuteistas už tai, kad žinodamas, jog J. M. yra nepilnametis, įtraukė jį į nusikalstamą veiką – 1994 m. vasarą – pavagiant benzopjūklą bei 1995 m. vasario 9d. – apiplėšiant J. S. .

Nuteistasis K. D. įsigaliojus naujajam Baudžiamajam kodeksui, kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą prašydamas perkvalifikuoti jo nusikalstamas veikas pagal 2000 m. BK ir sušvelninti jam paskirtas bausmes.

Teismas nutartyje nurodė, kad K. D. nuteistas už nusikalstamas veikas, padarytas iki 2003m. gegužės 1d, t.y. iki įsigaliojant naujajam Baudžiamajam kodeksui, patvirtintam 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. VIII-1968. Pagal naująjį BK jo padaryti nusikaltimai atitinka 178 str.1 d., 178 str. 2 d., 159 str. ir 180 str. 2 d., kurie iš dalies švelniną bausmę, t.y. lengvina nuteistojo teisinę padėtį, o sutinkamai su 2000 m. BK 3 str. 2d. veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią. K. D. paskirtas turto konfiskavimas panaikintas, nes pagal naujojo BK 72 str. konfiskuojamas gali būti tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas, o K. D. turto konfiskavimas buvo paskirtas kaip papildoma bausmė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Išnagrinėjęs nuteistojo K. D. prašymą, teismas tinkamai taikė 2002 m. spalio 29 d. LR naujųjų BK, BPK ir BVK įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr. IX-1162 bei BK 3 str. nuostatas ir visas nuteistojo nusikalstamas veikas perkvalifikavo teisingai. Veikos, už kurias K. D. buvo nuteistas pagal 1961 m. BK 147 str. 1 d., 146 str. 2 d., 241 str. 1 d., 272 str. 3 d. atitinka 2000 m. BK 178 str. 1 d., 178 str. 2 d., 159 str. ir 180 str. 2 d. Šie naujieji baudžiamieji įstatymai numato švelnesnes bausmes ir teismas, vadovaujantis BK 3 str. 2 d. nuostatomis, juos taikė pagrįstai. Pagrįstai panaikinta ir K. D. paskirta papildoma turto konfiskavimo bausmė, nes naujasis BK tokios bausmės rūšies jau nenumato.

Pagal naująjį baudžiamąjį įstatymą už sunkiausią nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą 2000 m. BK 180 str. 2 d., teismas K. D. paskyrė tik 1 metais švelnesnę laisvės atėmimo bausmę, tačiau laikyti ją neteisinga ir aiškiai per griežta nėra pagrindo. Naujųjų BK, BPK ir BVK įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas ir BK normos jokių ribų, kiek turi būti sušvelninama bausmė asmenims, kuriems taikomi jų padėtį palengvinantys naujieji baudžiamieji įstatymai, nenustato. Tokiais atvejais bausmė turi būti paskirta tik būtinai naujojo įstatymo sankcijos ribose ir negali būti griežtesnė už nuosprendžiu paskirtą ankstesnę bausmę. Nors K. D. pagal senąjį baudžiamąjį įstatymą buvo paskirta minimali bausmė, tai nereiškia, kad perkvalifikuojant nusikalstamą veiką tam pačiam asmeniui būtinai turi būti skiriama bausmė, lygi naujojo įstatymo sankcijos minimumui, juolab, kad dabartinė BK 180 str. 2d. redakcija nenumato sankcijos minimumo. Tą bausmę teismas skiria vadovaujantis BK 54 str. nuostatomis, o taip pat atsižvelgiant į nuosprendyje jau nustatytas bausmės skyrimui reikšmės turinčias aplinkybes. Nors nuteistasis skunde teigia, jog skiriant bausmę Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu 1996 m. birželio 22 d. nuosprendžiu buvo pripažintos daugiau nei dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog teismas pripažino tik vieną K. D. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į kurią atsižvelgė skirdamas bausmę – nuoširdų gailėjimąsi padarius nusikaltimą, tuo pačiu pripažindamas ir vieną K. M. atsakomybę sunkinančią aplinkybę – tai, jog nusikaltimas buvo padarytas prieš nusenusį asmenį. Be to, iš nuosprendžio matosi, kad nors užvaldyto svetimo turto vertė nedidelė, tačiau K. D. padarė plėšimą įsibraudamas į gyvenamąją patalpą, pavartodamas prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą. Atsižvelgtina ir į tai, jog 1961 m. BK 272 str. 3 d. sankcija iš tikrųjų buvo labai griežta ir tai iš esmės nulemdavo sankcijos minimaliai ribai artimų bausmių paskyrimą net ir nenustačius jokių kaltininko atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Įvertinus visa tai, pagal 2000 m. BK 180 str. 2 d. nuteistajam paskirta 5 metų laisvės atėmimo bausmė, kolegijos nuomone, negali būti laikoma aiškiai per griežta.

Kolegija taip pat konstatuoja, jog 2002 m. spalio 29 d. Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso, patvirtinto 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. VIII-1968, Baudžiamojo proceso kodekso, patvirtinto 2002 m. kovo 14 d. įstatymu Nr. IX-785, ir Bausmių vykdymo kodekso, patvirtinto 2002 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. IX-994, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo ( 2003m. birželio 19d. įstatymo Nr. IX-1638 red.) 5 straipsnis, taip pat Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso ( toliau – BPK) 362¹ straipsnis suteikia pagal senąjį Baudžiamąjį kodeksą nuteistam asmeniui teisę kreiptis į atitinkamą teismą su prašymu taikyti pastarajam įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, tačiau nenumato galimybės peržiūrėti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytas nusikalstamos veikos aplinkybes. Todėl nagrinėdama nuteistojo skundą, paduotą BPK 362¹ ir 364 straipsnių nustatyta tvarka, kolegija nepasisako dėl nuteistojo skundo argumentų, kurie yra susiję su byloje nustatytų nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių (šiuo atveju dėl atskirų nusikaltimų ar vieno testinio nusikaltimo padarymo). Šiaulių apygardos teismas, bendrindamas K. D. paskirtas bausmes apėmimo būdu, 2000 m. BK 63 straipsnio 1 ir 5 dalies nuostatų nepažeidė.

Nuteistasis skundu taip pat prašo subendrinti Šiaulių apygardos teismo 1996 m. birželio 17 d. nuosprendžiu paskirtą ir pagal naujus baudžiamuosius įstatymus peržiūrėtą bausmę su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme, tačiau šį klausimą gali išspręsti tik Klaipėdos miesto apylinkės teismas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

K. D. skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.