Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Medvedevienės, Ramūno Šarkos ir Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

atsakovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus atstovei V. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. S. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas D. S. pateikė teismui skundą ir prašo panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus (toliau - ir VSDFV Kauno skyrius) 2022-08-16 sprendimą Nr. VPA_SP11E-14565, 2022-08-29 sprendimą Nr. VPA_SP11E-15174, 2022-08-29 sprendimą Nr. VPA_SP11E-15176; panaikinti 2022-10-17 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) sprendimą Nr. (18.2E) I-12060; įpareigoti VSDFV Kauno skyrių apskaičiuoti ir išmokėti pareiškėjui ligos pašalpą už laikotarpį nuo 2022-08-04 iki 2022-08-26; priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; Kreiptis ir į Konstitucinį Teismą su paklausimu, ar Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 3 punktas ta apimtimi, kuriuo nustatyta, kad norint gauti ligos pašalpą privaloma turėti ne trumpesnį negu trijų mėnesių darbo stažą, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 1, 2, 3 dalims, 6 straipsnio 1, 2 dalims, 18 straipsniui, 21 straipsnio 2 daliai, 22 straipsnio 4 daliai, 23 straipsniui, 29 straipsnio 1, 2 daliai, 30 straipsnio 1 daliai, 52 straipsniui, 102 straipsnio 1 daliai, 2 daliai, 105 straipsnio 1 daliai, 106 straipsnio 4 daliai, 107 straipsnio 2 daliai, 3 daliai, 109 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalims, 110 straipsnio 1, 2 dalims, 111 straipsnio 1, 2, 4 dalims, 138 straipsnio 3 daliai, 150 straipsniui, konstituciniam valdžių padalijimo principui, konstituciniam teisinės valstybės principui, konstituciniam teisingumo principui, konstituciniam teisėtų lūkesčių principui, konstituciniam proporcingumo principui, konstituciniam principui pacta sunt servanda, konstitucinio papročio principui, o pagal reguliavimo apimtį ir priėmimo tvarką - neprieštarauja teisinės valstybės principui, Konstitucijos viršenybės principui, Konstitucijos 1 dalies nuostatai, kad Lietuvos valstybė - demokratinė respublika.

Pareiškėjas skunde nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad ginčijami sprendimai yra nepagrįsti ir neteisėti. Nurodė, kad nuo 2022-06-03 Lietuvos Respublikos Vyriausybės jis paskirtas Lietuvos administracinių ginčų komisijos nariu ir nuo tos dienos yra valstybės pareigūnas. Jis 2022-08-02 susirgo COVID-19 infekcija, sirgo iki 2022-08-26.

VSDFV Kauno skyrius ginčijamais sprendimais atsisakė jam apskaičiuoti ir išmokėti ligos pašalpą už laikotarpį nuo 2022-08-04 iki 2022-08-26, motyvuodamas tuo, kad jis neturi trijų mėnesių darbo stažo (Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (toliau - ir Įstatymas) 8 str. 1 d. 3 p.).

Pažymėjo, jog jis yra valstybės pareigūnas ir sirgdamas nuolat būtų turėjęs kontaktuoti su kitais asmenimis, jeigu nebūtų izoliavęsis dėl (duomenys neskelbtini), todėl jam neturėjo būti taikomas trijų mėnesių darbo stažo skaičiavimas pagal Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

Pareiškėjo nuomone, Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 3 punktas pažeidžia ir Konstitucijos 52 straipsnį, garantuojantį asmeniui valstybės teisinę apsaugą ligos atveju ir teisę gauti ligos pašalpą. Minėta teisės norma akivaizdžiai prieštarauja Konstitucijai, todėl šioje ginčo situacijoje negali būti taikoma.

Be to, darbdavys - Lietuvos administracinių ginčų komisija, už jį privalomas įmokas mokėjo nuo pat pirmos jo darbo dienos, todėl nuo pirmos darbo dienos turi būti taikoma ir socialinė apsauga bei ligos atveju išmokama ligos pašalpa. Prašė prašymą patenkinti.

Atsakovas VSDFV Kauno skyriaus su skundu nesutinka, atsiliepime nurodė ir atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad ginčijami sprendimai yra pagrįsti ir teisėti. Nurodė, kad ligos išmokos skiriamos ir mokamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymu, Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-01-25 nutarimu Nr. 86 (toliau – ir Nuostatai). Remiantis Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisę gauti ligos išmoką turi asmuo, jeigu jis iki laikinojo nedarbingumo pradžios dienos turi ne trumpesnį nei 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos socialinio draudimo stažą. Ligos socialinio draudimo stažas apskaičiuojamas pagal Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro (toliau – ir Registras) duomenis ir (ar) darbdavių pateiktas pažymas.

Šiuo atveju pareiškėjas apdraustuoju asmeniu tapo 2022-06-03, pradėjęs eiti pareigas Lietuvos administracinių ginčų komisijoje. Dėl ligos laikinai nedarbingu tapo laikotarpiu nuo 2022-08-02 iki 2022-08-26. Pagal Registro duomenis, 2022-07-31 pareiškėjo ligos socialinio draudimo stažas tiek per paskutinius 12 mėnesių, tiek per paskutinius 24 mėnesius iki pirmosios laikinojo nedarbingumo dienos buvo tik 1 mėn. 28 d., todėl VSDFV Kauno skyrius pareiškėjui, kaip neatitinkančiam Įstatymo nustatytų reikalavimų, ligos išmokų už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2022-08-04 iki 2022-08-26 neskyrė.

Ligos išmoka iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti trečiąją nedarbingumo dieną ir mokama iki darbingumo atgavimo arba darbingumo lygio nustatymo dienos. Ligos išmoką už pirmąsias dvi kalendorines nedarbingumo dienas, sutampančias su darbuotojo darbo grafiku, moka darbdavys, neatsižvelgiant į apdraustojo asmens turimą ligos socialinio draudimo stažą. VSDFV Kauno skyriaus sprendimai priimti vadovaujantis galiojančiomis teisės aktų nuostatomis, remiantis Registro duomenimis, todėl yra teisėti ir pagrįsti.

Pažymėjo, kad darbdavys apie pareiškėjui priskaičiuotą darbo užmokestį už 2022 m. rugpjūčio mėnesį (SAM formą) pateikė 2022-09-15, todėl VSDFV, nagrinėdama D. S. skundą, nustatė vienos socialinio draudimo stažo dienos neatitikimą, t. y. stažas tiek per paskutinius 12 mėnesių, tiek per paskutinius 24 mėnesius iki pirmosios laikinojo nedarbingumo dienos buvo 1 mėn. 29 d., o ne 1 mėn. 28 d., ir pavedė VSDFV Kauno skyriui atitinkamai pakeisti priimtus sprendimus. VSDFV Kauno skyrius 2022-10-19 sprendimais Nr. VPA_SP11E-18206, Nr. VPA_SP11E-18207 bei Nr. VPA_SP11E-18208 patikslino, kad D. S. ligos socialinio draudimo stažas yra tik 1 mėn. 29 dienos per paskutinius 12 ir 24 mėnesių laikotarpius. Tačiau patikslintas pareiškėjo socialinio draudimo stažas vis tiek nėra pakankamas nustatytam Įstatymu ir nesudaro teisinio pagrindo skirti ligos išmoką už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2022-08-04 iki 2022-08-26.

Atsakovas nesutinka su prašymu kreiptis į Konstitucinį Teismą, kadangi reiškiamos abejonės dėl Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinto reikalavimo turėti 3 mėnesių darbo stažą ligos išmokai laikinojo nedarbingumo atveju gauti atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai yra visiškai nepagrįstos.

Taip pat nėra jokio pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimą, kadangi pareiškėjas nepateikė jokių atsakovo neteisėtų veiksmų patvirtinančių įrodymų. Prašė skundą atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepime nurodė, kad su skundu nesutinka, kadangi ginčijami sprendimai yra pagrįsti ir teisėti. Nurodė, kad teisę gauti ligos išmoką turi apdraustieji asmenys, jeigu jie iki laikinojo nedarbingumo pradžios dienos turi ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos socialinio draudimo stažą (toliau – ir stažas), išskyrus atvejus, numatytus Įstatymo 8 straipsnio 2, 3, ir 4 dalyse.

Įstatymo 8 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse numatyta, kad stažo reikalavimas netaikomas, t. y. ligos išmoka skiriama nereikalaujant ligos socialinio draudimo stažo tiems asmenims, kurie neturi reikiamo ligos socialinio draudimo stažo dėl to, kad: stažo skaičiavimo laikotarpiu jiems buvo suteiktos vaiko priežiūros atostogos; stažo skaičiuotinu laikotarpiu mokėsi pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal profesinio mokymo programą bei studijavo aukštosiose mokyklose pagal nuolatinės formos studijų programą ir yra iki 26 metų amžiaus; nurodytais laikotarpiais buvo draudžiami kaip asmenys, nurodyti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje (t. y. atliko privalomąją karo tarnybą ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą).

Ligos socialinio draudimo stažas apskaičiuojamas pagal Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenis.

Pareiškėjas buvo pripažintas laikinai nedarbingu (jam buvo išduoti nedarbingumo pažymėjimai) nuo 2022-08-02 iki 2022-08-05, nuo 2022-08-06 iki 2022-08-11, nuo 2022-08-12 iki 2022-08-19 ir nuo 2022-08-20 iki 2022-08-26.

VSDFV Kauno skyriaus ginčijamų sprendimų priėmimo dieną pareiškėjo darbdavys nebuvo pateikęs pranešimo apie pareiškėją, kaip apdraustąjį, už 2022 m. rugpjūčio mėnesį, todėl pagal iki 2022-07-31 Registre buvusius duomenis, tiek per paskutinius 12 mėnesių (nuo 2021-08-02 iki 2022-08-01), tiek per paskutinius 24 mėnesius (nuo 2020-08-02 iki 2022-08-01) iki pirmosios laikinojo nedarbingumo dienos (2022-08-02) pareiškėjas buvo įgijęs 1 mėnesio ir 28 dienų stažą (2022 m. birželį įgijo 28 dienų, 2022 m. liepą – 1 mėnesio stažą), todėl neskyrė pareiškėjui ligos išmokos.

Pareiškėjui pateikus skundą VSDFV buvo nustatyta, kad pareiškėjo darbdavys pranešimą apie jam priskaičiuotą darbo užmokestį už 2022 m. rugpjūtį pateikė 2022-09-15. Įrašius šiuos duomenis į Registrą ir įvertinus 2022 m. rugpjūtį įgytą stažą (1 dienos), tiek per paskutinius 12 mėnesių (nuo 2021-08-02 iki 2022-08-01), tiek per paskutinius 24 mėnesius (nuo 2020-08-02 iki 2022-08-01) iki pirmosios laikinojo nedarbingumo dienos (2022-08-02) pareiškėjas įgijo 1 mėnesio ir 29 dienų stažą. Todėl buvo pavesta VSDFV Kauno skyriui šia apimtimi pakeisti ginčijamus sprendimus.

VSDFV Kauno skyrius 2022-10-19 sprendimais Nr. VPA_SP11E-18206, Nr. VPA_SP11E-18207 bei Nr. VPA_SP11E-18208 patikslino pareiškėjo ligos socialinio draudimo stažą per paskutinius 12 ir 24 mėnesius ir nustatė, kad jis yra 1 mėnuo ir 29 dienos.

Pažymėjo, kad Įstatymas nenumato jokių kitų išimčių, išskyrus nurodytas Įstatymo 8 straipsnio 2, 3, ir 4 dalyse, todėl išimčių sąrašas yra baigtinis. Stažo skaičiavimo laikotarpiu (nuo 2020-08-02 iki 2022-08-01) pareiškėjas nedirbo (neįgijo reikiamo stažo) ne dėl minėtame sąraše nurodytų priežasčių, todėl jam taikytinas bendras 3 mėnesių ligos socialinio draudimo stažo reikalavimas.

Pareiškėjas prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą nepagrindė iš esmės jokiais teisiniais argumentais, prašymas yra abstraktaus pobūdžio, nemotyvuotas. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėjo nurodoma Įstatymo nuostata galimai prieštarauja Konstitucijai, todėl pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą nėra.

Taip pat nesutinka su skundo reikalavimu priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, kadangi jis yra nemotyvuotas bei neturintis jokio teisinio pagrindo, todėl prašė skundą atmesti.

Skundas netenkintinas.

Byloje iš esmės ginčas kilo dėl VSDFV Kauno skyrius 2022-08-16 sprendimo Nr. VPA_SP11E-14565, 2022-08-29 sprendimo Nr. VPA_SP11E-15174, 2022-08-29 sprendimo Nr. VPA_SP11E-15176, VSDFV 2022-10-17 sprendimo Nr. (18.2E) I-12060, kuriais atsisakyta pareiškėjui apskaičiuoti ir išmokėti ligos pašalpą už laikotarpį nuo 2022-08-04 iki 2022-08-26, pagrįstumo ir teisėtumo.

Bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad pareiškėjas buvo pripažintas laikinai nedarbingu (jam buvo išduoti nedarbingumo pažymėjimai) laikotarpiais nuo 2022-08-02 iki 2022-08-05, nuo 2022-08-06 iki 2022-08-11, nuo 2022-08-12 iki 2022-08-19 ir nuo 2022-08-20 iki 2022-08-26.

VSDVF Kauno skyriaus 2022-08-16 sprendimo Nr. VPA_SP11E-14565, 2022-08-29 sprendimų Nr. VPA_SP11E-15176 ir Nr. VPA_SP11E-15174 priėmimo dieną pareiškėjo darbdavys nebuvo pateikęs pranešimo apie pareiškėją, kaip apdraustąjį, už 2022 m. rugpjūčio mėnesį, todėl pagal iki 2022-07-31 Registre buvusius duomenis, tiek per paskutinius 12 mėnesių (nuo 2021-08-02 iki 2022-08-01), tiek per paskutinius 24 mėnesius (nuo 2020-08-02 iki 2022-08-01) iki pirmosios laikinojo nedarbingumo dienos (2022-08-02) pareiškėjas buvo įgijęs 1 mėnesio ir 28 dienų stažą (2022 m. birželį įgijo 28 dienų, 2022 m. liepą – 1 mėnesio stažą). Todėl VSDFV Kauno skyrius, nustatęs, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo nuostatų, 2022-08-16 sprendimu Nr. VPA_SP11E-14565 ir 2022-08-29 sprendimais Nr. VPA_SP11E-15176 ir Nr. VPA_SP11E-15174 neskyrė pareiškėjui ligos išmokos.

Dėl minėtų sprendimų panaikinimo pareiškėjas pateikė skundą VSDFV, kuri nustatė, kad pareiškėjo darbdavys pranešimą apie jam priskaičiuotą darbo užmokestį už 2022 m. rugpjūtį pateikė 2022-09-15. Įrašius šiuos duomenis į Registrą ir įvertinus 2022 m. rugpjūtį įgytą stažą (1 d.), tiek per paskutinius 12 mėnesių (nuo 2021-08-02 iki 2022-08-01), tiek per paskutinius 24 mėnesius (nuo 2020-08-02 iki 2022-08-01) iki pirmosios laikinojo nedarbingumo dienos (2022-08-02) pareiškėjas įgijo 1 mėnesio ir 29 dienų stažą. VSDFV pavedė atsakovui šia apimtimi pakeisti 2022-08-16 sprendimą Nr. VPA_SP11E-14565 ir 2022-08-29 sprendimus Nr. VPA_SP11E-15176 ir Nr. VPA_SP11E-15174, kartu informuodama pareiškėją, kad sprendimų pakeitimas nepakeis jų esmės ir nesudarys pagrindo skirti jam ligos išmokų už laikotarpį nuo 2022-08-04 iki 2022-08-26, kadangi jis neįgijo Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytos trukmės ligos socialinio draudimo stažo.

VSDFV Kauno skyrius, vykdydamas minėtą pavedimą, 2022-10-19 sprendimais Nr. VPA_SP11E-18206, Nr. VPA_SP11E-18207 bei Nr. VPA_SP11E-18208 patikslino, kad pareiškėjo ligos socialinio draudimo stažas per paskutinius 12 ir 24 mėnesius yra 1 mėnuo ir 29 dienos.

Ligos išmokos skiriamos ir mokamos vadovaujantis Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymu ir Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatais. Teisę gauti ligos išmoką turi apdraustieji asmenys, jeigu jie iki laikinojo nedarbingumo pradžios dienos turi ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos socialinio draudimo stažą, išskyrus atvejus, numatytus Įstatymo 8 straipsnio 2, 3, ir 4 dalyse (Įstatymo 8 str. 1 d. 3 p.).

Įstatymo 8 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse numatyta, kad stažo reikalavimas netaikomas, t. y. ligos išmoka skiriama nereikalaujant ligos socialinio draudimo stažo tiems asmenims, kurie neturi reikiamo ligos socialinio draudimo stažo dėl to, kad: stažo skaičiavimo laikotarpiu jiems buvo suteiktos vaiko priežiūros atostogos; stažo skaičiuotinu laikotarpiu mokėsi pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal profesinio mokymo programą bei studijavo aukštosiose mokyklose pagal nuolatinės formos studijų programą ir yra iki 26 metų amžiaus; nurodytais laikotarpiais buvo draudžiami kaip asmenys, nurodyti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje (t. y. atliko privalomąją karo tarnybą ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą).

Ligos išmoka yra socialinio draudimo išmoka, kurios mokėjimas paremtas socialinio draudimo įmokų mokėjimu tam tikrą laikotarpį (mažiausiai 3 mėn.). Visi Įstatymo 8 straipsnyje numatyti ligos išmokų skyrimo nereikalaujant stažo atvejai yra išskirtiniai ir ypatingi tuo, kad numatyti asmenims, kurie neįgijo stažo dėl svarbių priežasčių, t. y. kurie negalėjo dirbti dėl to, kad augino vaiką iki 3 metų, mokėsi ar studijavo, atliko privalomąją pradinę karo tarnybą ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą. Kitų išimčių dėl stažo reikalavimo netaikymo Įstatyme nėra numatyta, todėl išimčių sąrašas yra baigtinis.

Ligos socialinio draudimo stažas - tai laikotarpiai, per kuriuos mokamos arba pagal įstatymus turėjo būti mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos ligos socialiniam draudimui, taip pat per kuriuos apdraustasis asmuo gavo Įstatymo nustatytas ligos (įskaitant darbdavio mokamas dvi pirmąsias ligos dienas) ir kitas Įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje nurodytas išmokas (Įstatymo 3 str. 5 d., Nuostatų 14 p.). Ligos socialinio draudimo stažas apskaičiuojamas pagal Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenis (Nuostatų 21p.).

Kaip jau minėta, pareiškėjas buvo pripažintas laikinai nedarbingu (jam buvo išduoti nedarbingumo pažymėjimai) laikotarpiu nuo 2022-08-02 iki 2022-08-26. Tačiau pagal Registro duomenis tiek per paskutinius 12 mėnesių (nuo 2021-08-02 iki 2022-08-01), tiek per paskutinius 24 mėnesius (nuo 2020-08-02 iki 2022-08-01) iki pirmosios laikinojo nedarbingumo dienos (2022-08-02) pareiškėjas buvo įgijęs 1 mėnesio ir 29 dienų stažą. Todėl VSDFV Kauno skyriaus 2022-08-16 sprendimu Nr. VPA_SP11E-14565 ir 2022-08-29 sprendimais Nr. VPA_SP11E-15176 ir Nr. VPA_SP11E-15174 pareiškėjui pagrįstai ir teisėtai nebuvo paskirta ligos išmoka, kadangi jis neatitiko Įstatymo nuostatų. Stažo skaičiavimo laikotarpiu (nuo 2020-08-02 iki 2022-08-01) pareiškėjas nedirbo (neįgijo reikiamo stažo) ne dėl Įstatyme nurodytų priežasčių, todėl jam taikytinas bendras 3 mėnesių ligos socialinio draudimo stažo reikalavimas, kurio jis nebuvo įgijęs.

Atsižvelgiant į nurodytas faktines bylos aplinkybes ir ginčo situacijos teisinį reglamentavimą, ginčijami tiek VSDFV Kauno skyriaus, tiek VSDFV sprendimas yra pagrįsti ir teisėti, naikinti jų nėra jokio teisinio pagrindo, skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas. Atmetus šį skundo reikalavimą nėra jokio pagrindo įpareigoti VSDFV Kauno skyrių apskaičiuoti ir išmokėti pareiškėjui ligos pašalpą už laikotarpį nuo 2022-08-04 iki 2022-08-26, šioje dalyje skundas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas taip pat prašo priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Prievolė atlyginti turtinę ir (ar) neturtinę žalą atsakovui kylą konstatavus, kad yra visos civilinės atsakomybės sąlygos: 1) jis neįvykdė įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, 2) yra padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas (išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.246–6.249 str.).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta viena iš būtinų sąlygų civilinei atsakomybei taikyti – neteisėtų veiksmų faktas, todėl nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą. Nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų fakto (CK 6.246 str.), nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo taikyti atsakovui civilinę atsakomybę. Šioje dalyje skundas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas taip pat prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą spręsti, ar Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 3 punktas ta apimtimi, kuriuo nustatyta, kad norint gauti ligos pašalpą privaloma turėti ne trumpesnį negu trijų mėnesių darbo stažą, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 1, 2, 3 dalims, 6 straipsnio 1, 2 dalims, 18 straipsniui, 21 straipsnio 2 daliai, 22 straipsnio 4 daliai, 23 straipsniui, 29 straipsnio 1, 2 daliai, 30 straipsnio 1 daliai, 52 straipsniui, 102 straipsnio 1 daliai, 2 daliai, 105 straipsnio 1 daliai, 106 straipsnio 4 daliai, 107 straipsnio 2 daliai, 3 daliai, 109 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalims, 110 straipsnio 1, 2 dalims, 111 straipsnio 1, 2, 4 dalims, 138 straipsnio 3 daliai, 150 straipsniui, konstituciniam valdžių padalijimo principui, konstituciniam teisinės valstybės principui, konstituciniam teisingumo principui, konstituciniam teisėtų lūkesčių principui, konstituciniam proporcingumo principui, konstituciniam principui pacta sunt servanda, konstitucinio papročio principui, o pagal reguliavimo apimtį ir priėmimo tvarką - neprieštarauja teisinės valstybės principui, Konstitucijos viršenybės principui, Konstitucijos 1 dalies nuostatai, kad Lietuvos valstybė - demokratinė respublika.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Aiškinant šią proceso teisės normą, akcentuotina, kad teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą suteikta išimtinai bylą nagrinėjančiam teismui. Šioje byloje ginčo teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai teismui nekelia abejonių, todėl pareiškėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkintinas.

Likusieji šalių argumentai laikytini pertekliniais, neturintys tiesioginės juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui iš esmės, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo D. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.