Kauno apygardos teismo nutartis

2016-04-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-500-317/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-04-20
Bylos Nr.
1S-500-317/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algirdas Jaliniauskas (pirm.), Giedrius Endriukaitis, Evaldas Gražys
Nuteistasis
R. K.
Kategorijos
Baudžiamosios bylos Nr. 1S-500-317/2016
Teisminio proceso Nr. 1-30-1-00214-2009-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14; 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. balandžio 20 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Jaliniausko, teisėjų Giedriaus Endriukaičio ir Evaldas Gražys, nerengdama teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo R. K. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 17 d. nutarties, kuria atmestas R. K. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2016 m. vasario 1 d. nutarimo Nr. 95-72 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo su intensyvia priežiūra nuteistajam R. K.“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K., gimęs (duomenys neskelbtini) nuteistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu aštuoneriems metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. kovo 10 d. nuosprendžiu, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas devyneriems metams. Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis bausmę atlieka nuo 2011 m. spalio 7 d., bausmės pabaiga – 2020 m. rugsėjo 5 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis 2016 m. sausio 28 d. – 4 metai 7 mėnesiai 7 dienos.

Nuteistasis, siekdamas lygtinio paleidimo, pateikė prašymą Komisijai lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos. Komisija, atsižvelgusi į tai, kad R. K. savo kaltės nepripažįsta, bausmės atlikimo metu vieną kartą pažeidė vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, dalyvavo trijose bado akcijose, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė ir, vykdant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nesumažėjo, taip pat, kad egzistuoja pakankamai daug kriminogeninių veiksnių, kurie daro įtaką nuteistojo elgesiui, 2016 m. sausio 28 d. posėdyje vienam komisijos nariui balsavus „už“ ir penkiems komisijos nariams balsavus „prieš“, priėmė sprendimą netaikyti nuteistajam R. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. kovo 17 d. nutartimi atmetė R. K. skundą dėl Komisijos 2016 m. vasario 1 d. nutarimo, konstatuodamas, kad nuteistasis nedaro pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, taigi neatitinka Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų, kurioms esant gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Nesutikdamas tiek su Komisijos nutarimu, tiek su apylinkės teismo nutartimi, R. K. Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 17 d. nutartį ir taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos BVK 157 straipsnio 3 dalies pagrindu. Nurodo, kad apylinkės teismas visiškai neįvertino jo pastangų per visą bausmės atlikimo laiką integruotis į visuomenę ir tapti pilnaverčiu Lietuvos piliečiu. Atkreipia dėmesį, kad per bausmės laikotarpį jis skatintas dvylika kartų ir tik vieną kartą buvo svarstytas drausmės komisijoje, nes pamiršo įsisegti ženklą, tačiau paaiškinus savo išsiblaškymo aplinkybes, nuobauda jam nebuvo paskirta. Pažymi, kad nuo 2015 m. bausmę jis atlieka atvirosios kolonijos sąlygomis, gyvena ir mokosi už pataisos įstaigos teritorijos ribų. Nuo pat atvykimo į pataisos namus dirbo ir mokėsi, nesilaikė nuteistųjų subkultūros, o jo pakartotinio nusikalstamumo rizika vertinama kaip vidutinė. Mano, kad tinkamos gyvenimo sąlygos ir esamas darbas laisvėje, ryšių palaikymas su artimaisiais leis jam laikytis teismo nustatytų reikalavimų. Pažymi, kad per 4,5 metų bausmės atlikimo laiką įvertino savo netinkamą elgesį, klaidas, pasekmes ir šiuo metu savo gyvenimą pakeitė kardinaliai, stengiasi atsakingiau priimti sprendimus, tvarkosi savo namus ir planuoja šeimos padidėjimą.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. K. skundas atmestinas.

Kaip teisingai nurodė apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal aptartą teisinį reguliavimą ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Taigi nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo, turi atitikti įstatymu numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. K. Komisijos nutarimo priėmimo dienai iš paskirtų devynerių metų laisvės atėmimo bausmės buvo atlikęs daugiau kaip ketverius metus. Taigi, vadovaujantis BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir 3 dalimi, jis yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri suteikia teisę jam teikti prašymą dėl lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas bei manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininko parengtoje 2016 m. sausio 15 d. išvadoje apie nuteistojo R. K. socialinės reabilitacijos plano įgyvendinimą Nr. 62-181 nurodyta, kad nuteistasis vykdo socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones, tačiau jo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė, todėl yra pagrindas manyti, kad nuteistasis nesilaikys įstatymų ir nusikals. Šioje išvadoje nurodyta, kad 2015 m. liepos 17 d. R. K. sudarytame individualiame socialinės reabilitacijos plane buvo numatytos trys priemonės, tarp kurių – nepažeidinėti nustatytos tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų. Ir nors iki minėtos išvados parengimo dienos nuteistasis laikėsi nustatytos tvarkos, kas buvo pagrindas pripažinti socialinės reabilitacijos plane nustatytų priemonių vykdymo faktą, visgi, Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ojo sektoriaus būrio viršininko 2016 m. kovo 15 d. parengtoje pažymoje Nr. 62-1127 apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus nurodoma, kad 2016 m. sausio 28 d. R. K. nesilaikė įstaigoje nustatytos tvarkos už ką buvo svarstytas drausmės komisijoje. Nepaisant to, kad jam už šį pažeidimą nebuvo paskirta drausminė nuobauda, tai rodo faktą, kad individualaus socialinės reabilitacijos plane numatytos priemonės – nepažeidinėti nustatytos tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų – R. K. nesilaikė, o tai šiuo metu šalina bet kokią galimybę nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą, net ir su intensyvia priežiūra. Juolab, kad pažeidimas padarytas tą pačią dieną, kai jo lygtinio paleidimo klausimas buvo svarstytas Komisijoje. O nuteistojo skunde nurodomi paaiškinimai dėl vidaus tvarkos nesilaikymo laikytini nesavikritiškais, jo asmenybę rodantys, kaip linkusią pateikti save iš geresnės pusės, siekiant jam palankaus sprendimo. Be to, tai, kad jis linkęs manipuliuoti ir save pateikti iš geresnės pusės nei iš tiesų yra, konstatuota ir 2016 m. sausio 14 d. Socialinio tyrimo išvadoje Nr. 62-167.

Kita vertus, nors šioje byloje yra nustatytas absoliutus pagrindas netaikyti lygtinio paleidimo dėl formalaus pagrindo nebuvimo, tačiau nagrinėjamu atveju nėra ir materialaus pagrindo, t. y. nenustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Vien tai, kad teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, R. K. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas paskutinio vertinimo metu nesumažėjo, o priešingai – padidėjo nuo 45 balų iki 56 balų, neleidžia konstatuoti akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Todėl švelninti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės sąlygas, taikant lygtinį paleidimą jau šiuo metu, net ir atsižvelgiant į kai kurias teigiamai jo elgesį apibūdinančias aplinkybes (mokosi, dirba, palaiko gerus ryšius su artimaisiais, turi konkrečius ateities planus laisvėje ir pan.), nėra objektyvaus pagrindo. Aukštesniojo teismo manymu, toks sprendimas tik paneigtų baudžiamosios teisės esmę ir paskirtį, suformuotų nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą įstatymui.

Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka esmines faktines aplinkybes. Tai, kad nutarime nėra nurodyti argumentai dėl nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytos vienos priemonės nevykdymo, savaime nedaro nutarimo nepagrįsto ir neteisėto, nes priemonės nevykdymas užfiksuotas tą pačią dieną. kuomet vyko Komisijos posėdis, todėl Komisija tokių duomenų galimai ir neturėjo. Tačiau bet kuriuo atveju, Komisija pagrįstai konstatavo, jog nuteistasis neatitinka ir kitos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant jo nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų tikėtis, kad R. K. ateityje laikysis įstatymų ir savo tikslų sieks tik teisėtais būdais. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad Komisija, nuspręsdama netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 17 d. nutartis paliktina nepakeista, o nuteistojo R. K. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo R. K. skundą atmesti ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Kolegijos pirmininkas Algirdas JaliniauskasTeisėjai Giedrius EndriukaitisEvaldas Gražys