Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

išnagrinėjo Švedijos Karalystės kompetentingos institucijos prašymą dėl teisinės pagalbos įteikiant procesinius dokumentus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmuose gautas Švedijos Karalystės Solna apylinkės teismo prašymas dėl procesinių dokumentų įteikimo Lietuvos Respublikos piliečiui A. D..

Prašymo nagrinėjimas perduotinas pagal teismingumą.

Tarptautiniai teisės aktai, reglamentuojantys tarpusavio bendradarbiavimą dėl teisinės pagalbos baudžiamosiose bylose reglamentuoja, kad „<...> pavedimą pateikusiai Šaliai prašant, prašymą gavusioji Šalis įteikia dokumentus pagal tvarką, nustatytą jos įstatymų tokiems dokumentams įteikti, arba pagal specialią procedūrą, neprieštaraujančią šios šalies įstatymams“ (1959 m. balandžio 20 d. Europos konvencija dėl savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose 7 straipsnis). Jei prašymą suteikti teisinę pagalbą gavusi institucija nėra kompetentinga jį įvykdyti, ji (institucija) perduoda pavedimą kompetentingai savo Šalies institucijai ir apie tai informuoja pavedimą pateikusią Šalį tiesiogiai, jei prašymas suteikti teisinę pagalbą jai buvo perduotas tiesiogiai (1959 m. balandžio 20 d. Europos konvencija dėl savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose 18 straipsnis).

Teisės aktai priimti tarptautinio bendradarbiavimo srityje nedetalizuoja, koks konkretus Lietuvos Respublikos apylinkės teismas turi spręsti teisinės pagalbos prašymo vykdymo klausimą, tačiau pagal teismų praktiką teisinės pagalbos prašymų priskirtinumas konkrečiam teismui (teismingumas) nustatomas, vadovaujantis bendrosiomis bylų teismingumo taisyklėmis, įtvirtintomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK ) 4 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad nesvarbu, kur padaryta veika, baudžiamasis procesas Lietuvos Respublikos teritorijoje vyksta pagal BPK jeigu tarptautinė sutartis nenustato kitokių taisyklių. Kai nusikalstamos veikos vietos negalima nustatyti arba nusikalstama veika padaryta užsienyje, byla teisminga tam teismui, kurio veiklos teritorijoje nuolat gyvena kaltinamasis (BPK 226 straipsnio 3 dalis). BPK 228 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, iki bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje nustatęs, kad gauta baudžiamoji byla jam neteisminga, tą bylą perduoda pagal teismingumą.

Iš Švedijos Karalystės Solna apylinkės teismo prašymo matyti, kad prašymas dėl dokumentų įteikimo buvo perduotas Marijampolės apylinkės teismui vadovaujantis turima informacija, kad A. D. gyvena Marijampolės savivaldybėje. Teismo šaukimas atvykti į Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus A. D., teisinės pagalbos prašyme nurodytu adresu neįteiktas. Valstybės įmonės Registrų registras Gyventojų registro išrašo duomenimis nustatyta, kad A. D. deklaruota paskutinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini).

Įvertinus aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad teisinės pagalbos prašymas dėl dokumentų įteikimo nagrinėtinas ne Marijampolės apylinkės teisme, o teisme, į kurio veiklos teritoriją patenka nuteistojo dabartinė gyvenamoji vieta – Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.

Vadovaujantis tuo, kad išdėstyta, Švedijos Karalystės Solna apylinkės teismo prašymas perduotinas nagrinėti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse straipsnio 2, 3 dalimis, 67 straipsnio 1, 5 dalimis, 226 straipsnio 3 dalimi, 228 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Švedijos Karalystės Solna apylinkės teismo prašymą dėl procesinių dokumentų Lietuvos Respublikos piliečiui A. D. įteikimo, perduoti pagal teismingumą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams.

Ši nutartis neskundžiama.