- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-10-09
- Bylos Nr.
- e2YT-15800-1101/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-44-3-00787-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laura Matusevičiūtė
- Pareiškėjas
- J. M.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laura Matusevičiūtė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotais asmenimis byloje dalyvauja valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba, S. M. ir T. S.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas J. M. kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas priėmė savo motinos M. M., mirusios (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti.
2. Pareiškime pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo motina M. M. Iki mirties M. M. gyveno savo namuose adresu (duomenys neskelbtini) kartu su sūnaus J. M. (pareiškėjo) šeima. Po M. M. mirties liko jos vardu registruoti žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo teigimu, po M. M. mirties jos palikimu niekas nesirūpino, tačiau faktiškai namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), liko gyventi pareiškėjas su savo šeima. Pareiškėjas naudojasi ir rūpinasi minėtame name esančiais namų apyvokos daiktais, žemės dirbimo įrankiais ir kt. Pareiškėjas mokėjo ir moka mokesčius, rūpinasi žemės sklypais, kurie registruoti motinos M. M. vardu. Pareiškėjo teigimu, nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog po mamos M. M. mirties palikimą priėmė pareiškėjas sūnus J. M., nes paveldėtą turtą pradėjo faktiškai valdyti.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog Nacionalinė žemės tarnyba nėra gavusi pranešimo apie numatomą palikimo, atsiradusio po M. M. mirties, perėjimo valstybei. Nacionalinė žemės tarnyba nurodė neprieštaraujanti, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjas J. M. priėmė M. M. palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti.
4. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į pareiškimą prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.
5. Kiti suinteresuoti asmenys – pareiškėjo brolis S. M. ir sesuo T. S. – per įstatymo nustatytą terminą atsiliepimų nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
6. Bylos duomenys patvirtina, pareiškėjas J. M. yra M. M. sūnus. M. M. mirė (duomenys neskelbtini), taigi palikimas po M. M. mirties atsirado (duomenys neskelbtini) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.3 straipsnio 1 dalis). Prie pareiškimo pateikti Nekilnojamojo turto registro išrašai patvirtina, kad M. M. nuosavybės teise valdė žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini).
7. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Vienas iš būdų palikimui priimti – faktinis paveldimo turto valdymas (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis). Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, konstatuojamas tais atvejais, kai įpėdinis pradeda valdyti paveldimą turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.). Pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, įpėdinis laikomas priėmusiu visą palikimą.
8. Priimdamas palikimą faktiniu valdymu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008).
9. Pareiškėjo paaiškinimais ir prie pareiškimo pateiktais įrodymais nustatyta, kad iki pareiškėjo mamos M. M. mirties pareiškėjas su savo šeima kartu su mama M. M. gyveno adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo teigimu, po mamos mirties jis faktiškai pradėjo valdyti mirusiai mamai priklausiusius namų apyvokos daiktus, buitinę techniką, žemės dirbimo įrankius, santaupas. Pasak pareiškėjo, po mamos mirties jis moka mokesčius (už elektrą, vandenį), rūpinasi žemės sklypais, kurie registruoti mirusios mamos vardu. Šias aplinkybes patvirtina prie pareiškimo pateikti įrodymai – mokėjimo kvitai.
10. Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad po M. M. mirties jos palikimą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys, taip pat nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad į palikimą sudarantį turtą kiti asmenys pretenduotų įgyjamosios senaties pagrindu. Priešingai, prie pareiškimo pateiktas (duomenys neskelbtini) 2-ojo notarų biuro notaro liudijimas patvirtina, kad po palikėjos M. M. mirties į notarų biurą niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta. Kiti palikėjos M. M. įstatyminiai įpėdiniai prieštaravimų dėl pareiškėjo pareiškimo neišreiškė.
11. Nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad pareiškėjas po motinos M. M. mirties savo aktyviais veiksmais pradėjo paveldimą turtą valdyti, todėl jis laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, CK 5.50 straipsnio 2 dalis).
12. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturi galimybės kitokia negu teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad pareiškėjas po motinos M. M. mirties priėmė palikimą, todėl šis faktas paveldėjimo tikslais nustatytinas teismo tvarka. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad pareiškimas pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjui yra reikalingas tam, kad jis galėtų įgyvendinti įpėdinio teises ir pareigas (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444-448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po motinos M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties ((duomenys neskelbtini)), faktiniais veiksmais priėmė jos palikimą, faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą.
Juridinis faktas pareiškėjui J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nustatomas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.