- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-02-12
- Bylos Nr.
- eI-514-583/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01402-2017-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Remigijus Arminas, Laimutė Jokubauskaitė, Vida Stonkuvienė
- Atsakovas
- Biudžetinės įstaigos Lietuvos transporto saugos administracijos
- Pareiškėjas
- G. B.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laimutės Jokubauskaitės ir Vidos Stonkuvienės,
dalyvaujant atsakovės Biudžetinės įstaigos Lietuvos transporto saugos administracijos atstovui Rimantui Stasiui Stanevičiui,
2018 m. vasario 6 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. B. skundą atsakovei biudžetinei įstaigai Lietuvos transporto saugos administracijai dėl vilkinimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas G. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi skundu į teismą prašydamas pripažinti atsakovę Biudžetinę įstaigą Lietuvos transporto saugos administraciją (toliau – ir atsakovė) vilkinant atlikti veiksmus ir įpareigoti išnagrinėti jo 2017 m. liepos 4 d. skundą dėl prieplaukos, persiųstą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2017 m. rugpjūčio 3 d. raštu Nr. A63-536/17(46841) (3.2.1.-EM4) ir atsakyti pareiškėjui įstatymų nustatyta tvarka.
Pareiškėjas nurodo, jog 2017 m. liepos 4 d. skundu dėl savavališkai pastatytos prieplaukos ir išorinės reklamos Karoliniškių kraštovaizdžio draustinyje kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, prašydamas ištirti galimus pažeidimus ir taikyti administracinę atsakomybę nusižengimą padariusiems asmenims. 2017 m. rugpjūčio 3 d. raštu Nr. A63-536/17(46841) (3.2.1.-EM4) „Dėl skundo tyrimo“ Vilniaus miesto savivaldybės administracijos buvo informuotas, kad skundo kopija, dėl galimų pažeidimų įrengus plaukiojančią prieplauką, persiųsta nagrinėti pagal kompetenciją atsakovei.
Atsakovė, užuot ištyrusi savavališką ir neteisėtą prieplaukos įrengimą ir laikymą saugomoje teritorijoje ir atsakiusi pareiškėjui iš esmės, arba persiuntusi skundą kompetentingai įstaigai, 2017 m. spalio 2 d. raštu pateikė informaciją, kuri nei jos pateikimo forma, nei turiniu nelaikytina skundo, kuris buvo persiųstas nagrinėti, išnagrinėjimu teisės aktų nustatyta tvarka. Taigi atsakovė iki šiol neišnagrinėjo pareiškėjo skundo ir nepateikė atsakymo. Laikosi pozicijos, jog atsakovės vilkinimas atlikti veiksmus prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje numatytam principui, jog valdžios institucijos tarnauja žmonėms, pažeidžia jo teise gauti kokybišką viešojo administravimo paslaugą.
Atsiliepimas
Atsakovė (atsiliepimą teikė reorganizuojama BĮ Saugios laivybos administracija) atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su jame išdėstytais argumentais nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pažymi, kad priešingai nei teigia pareiškėjas, atsakovė nagrinėjo ir tyrė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus 2017 m. rugpjūčio 3 d. raštu Nr. A63-536/17(46841) (3.2.1.-EM4) persiųstą pareiškėjo skundą dėl galimų pažeidimų Neries pakrantėje prie Šaltūnų g. 2, Vilniuje, savavališkai pastačius plūduriuojančią prieplauką, siekdami nustatyti, ar šio skundo tyrimas yra priskirtas jos kompetencijai. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą atsakovė vykdo komercinių prieplaukų registravimą ir valstybinę priežiūrą, todėl buvo siekiama išsiaiškinti skunde nurodytos plūduriuojančios prieplaukos veiklos pobūdį.
2017 m. rugpjūčio 14 d. raštu Nr. 12(1.15) S-821 kreiptasi į persiųstame skunde nurodytą UAB „Citus Construction“, kuri naudojasi plūduriuojančia prieplauka, prašymu pateikti informaciją, kokia veikla yra vykdoma minėtoje prieplaukoje. Apie tai buvo informuotas ir pareiškėjas. 2017 m. rugpjūčio 24 d. gauta informacija iš UAB „Citus Construction“, kad prieplauka įrengta visuomenei, o komercinė veikla joje nėra vykdoma, apie tai buvo informuotas ir pareiškėjas. Pažymi, kad 2017 m. lapkričio 9 d. raštu Nr. 12(4.7) S-1106 „Dėl galimai savavališkai pastatytos prieplaukos“ pareiškėjui pateikta išsami ir argumentuota informacija, susijusi su persiųsto skundo dalies dėl galimų pažeidimų Neries pakrantėje, prie Šaltūnų g. 2, Vilniuje, savavališkai pastačius plūduriuojančią prieplauką, nagrinėjimu. Pareiškėjui buvo paaiškinta, jog nuo 2016 m. gegužės 1 d. atsakovė nekomercinių vidaus vandenų prieplaukų neregistruoja ir nevykdo tokių prieplaukų valstybinės priežiūros. Atsakovė taip pat išreiškė apgailestavimą, kad pareiškėjui siųstame 2017 m. spalio 2 d. rašte pateikta informacija nebuvo pakankamai argumentuota.
Atsakovės nuomone administracinės bylos ginčo klausimas yra išspręstas, kadangi ji savo kompetencijos ribose nagrinėjo pareiškėjo skundą, informavo jį apie nagrinėjimo eigą ir 2017 m. lapkričio 9 d. raštu pateikė išsamią informaciją apie persiųsto skundo nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas Rimantas Stasys Stanevičius nurodė, kad su pareiškėjo skundu sutinka iš dalies, neneigia, kad pareiškėjui nebuvo pateiktas atsakymas atitinkantis teisinį reglamentavimą. Paaiškino, jog pareiškėjo raštas nebuvo persiųstas nagrinėti pagal kompetenciją Neries nacionalinio parko direkcijai, kadangi buvo nustatyta, jog minėta institucija jau yra išnagrinėjusi rašte iškeltus reikalavimus.
Šalies argumentai
Pareiškėjas į teismo posėdį neatvyko ir skunde nurodė, kad bylą prašo nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pareiškėjui pranešta tinkamai, byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, todėl byla nagrinėtina iš esmės pareiškėjui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamoje administracinėje byloje kilo ginčas dėl atsakovės Biudžetinės įstaigos Lietuvos transporto saugos administracijos veiksmų (neveikimo), teikiant atsakymą į pareiškėjo G. B. 2017 m. liepos 4 d. raštą dėl galimų pažeidimų įrengus prieplauką Neries pakrantėje prie Šaltūnų g. 2, Vilniuje, teisėtumo.
Iš administracinėje byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog pareiškėjas 2017 m. liepos 4 d. raštu „Dėl savavališkai pastatytos prieplaukos ir išorinės reklamos Karoliniškių kraštovaizdžio draustinyje“ kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją. Minėtame rašte pareiškėjas teigia, kad 2017 m. birželio mėn. Vilniuje, Karoliniškių kraštovaizdžio draustinyje, Neries pakrantėje yra galimai savavališkai pastatyta prieplauka ir įrengtas reklaminis įrenginys. Pareiškėjas prašė Vilniaus miesto savivaldybės administraciją ištirti galimus pažeidimus bei taikyti administracinę atsakomybę nusižengusiems asmenims. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyrius 2017 m. rugpjūčio 3 d. raštu Nr. A63-537/17(46841)(3.2.1.-EM4) „Dėl skundo tyrimo“ informavo pareiškėją, kad Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnas patikrino skunde nurodytą informaciją ir 2017 m. liepos 10 d. konstatavo, jog pareiškėjo nurodytoje vietoje įrengta plaukiojanti prieplauka, kurios plotas neviršija 30 kv. m., ilgis neviršija 15 metrų ir aukštis virš vandens paviršiaus neviršija 2 metrų bei įmontuotas stulpas su reklaminėmis nuorodomis. Vilniaus miesto savivaldybės administracija įvertinusi visas nustatytas aplinkybes nutarė, jog nėra teisinio pagrindo pradėti administracinio nusižengimo teisenos procedūrą ir 2017 m. rugpjūčio 3 d. raštu Nr. A51-51836/17(2.3.4.13-SM3) „Dėl skundo persiuntimo nagrinėti pagal kompetenciją“ persiuntė raštą pagal kompetenciją nagrinėti atsakovei.
Atsakovė susipažinusi su persiųstu pareiškėjo raštu pateikė užklausimą minėtą plūduriuojančią prieplauką valdančiam subjektui UAB „Citus Construction“. UAB „Citus Construction“ 2017 m. rugpjūčio 24 d. raštu Nr. 01 17/08/24 NRA-1 „Dėl informacijos pateikimo“ informavo atsakovę, jog plūduriuojančioji prieplauka Neries pakrantėje prie Šaltūnų g. 2, Vilniuje, įrengta visuomenės reikmėms, jokia komercinė veikla joje nėra vykdoma ir prieplauka gali naudotis visi norintys gyventojai, kliūčių prie jos patekti nėra ir nebus sudaroma. Atsakovė 2017 m. spalio 2 d. raštu Nr. 12(4.7) 3-992 „Dėl informacijos pateikimo“ informavo pareiškėją, kad 2017 m. liepos 4 d. skunde minimoje prieplaukoje komercinė veikla nevykdoma ir pateikė susipažinimui UAB „Citus Construction“ 2017 m. rugpjūčio 24 d. raštą. Atsakovė, jau po pareiškėjo kreipimosi į teismą, 2017 m. lapkričio 9 d. raštu Nr. 12(4.7) S-1106 „Dėl galimai savavališkai pastatytos prieplaukos“ informavo pareiškėją, jog išnagrinėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus pagal kompetenciją nagrinėti persiųstą skundą ir nustatė, kad klausimas dėl galimai savavališkai pastatytos plūduriuojančios nekomercinės prieplaukos Karoliniškių kraštovaizdžio draustinyje, Neries pakrantėje, prie Šaltūnų g. 2, Vilniuje, nepriklauso jos kompetencijai, kadangi pagal galiojantį teisinį reguliavimą, nuo 2016 m. gegužės 1 d. atsakovė nekomercinių vidaus vandenų prieplaukų neregistruoja ir nevykdo tokių prieplaukų valstybinės priežiūros. Nurodė, jog skundas nepersiųstas pagal kompetenciją nagrinėti Neries regioninio parko direkcijai, nes patikrinimo metu nustatyta, kad nurodytoje vietoje plūduriuojančios nekomercinės prieplaukos nėra.
Lietuvos transporto saugos administracija yra viešojo administravimo subjektas, kuris savo veikloje vadovaujasi Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) (bylai aktuali įstatymo redakcija galiojusi nuo 2017 m. kovo 31 d. iki 2017 m. lapkričio 1 d.) nuostatomis. Šis įstatymas sudaro prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; nustato viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis, viešojo administravimo subjektų sistemą ir administracinės procedūros organizavimo pagrindus; garantuoja asmenų teisę apskųsti viešojo administravimo subjektų veiksmus, neveikimą ar administracinius sprendimus, taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą; įtvirtina kitas asmenų ir viešojo administravimo subjektų teises ir pareigas viešojo administravimo srityje (VAĮ 1 straipsnis).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje akcentuojama, kad Viešojo administravimo įstatymas numato šias kreipimosi į viešojo administravimo subjektus formas – prašymą ir skundą. Prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, prašant priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus (VAĮ 2 straipsnio 14 dalis). Skundas – asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti (VAĮ 2 straipsnio 15 dalis). Asmenų skundai dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų, neveikimo ir administracinių sprendimų nagrinėjami VAĮ trečiajame skirsnyje, reglamentuojančiame administracinę procedūrą, nustatyta tvarka (VAĮ 14 straipsnio 3 dalis), o asmenų prašymus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles (VAĮ 14 straipsnio 1 dalis) (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-494/2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-450/2014 ir kt.).
Pareiškėjas 2017 m. liepos 4 d. rašte, adresuotam Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, kuris Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus 2017 m. rugpjūčio 3 d. raštu Nr. A51-51836/17(2.3.4.13-SM3) „Dėl skundo persiuntimo nagrinėti pagal kompetenciją“ persiųstas atsakovei, teigia, kad Karoliniškių kraštovaizdžio draustinyje, Neries pakrantėje, netoliese namo adresu Šaltūnų g. 2, Vilnius, galimai savavališkai pastatyta prieplauka bei įrengtas reklaminis įrenginys. Aukščiau minėtu raštu pareiškėjas prašo ištirti galimus pažeidimus bei taikyti administracinę atsakomybę nusižengimus padariusiems asmenims. Vadovaujantis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis bei teisiniu reguliavimu darytina išvada, jog pareiškėjo 2017 m. liepos 4 d. raštas VAĮ 2 straipsnio prasme priskirtinas prašymų kategorijai, kadangi juo prašoma viešojo administravimo subjektą atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus – pradėti galimo pažeidimo tyrimą ir patraukti administracinėn atsakomybėn pažeidimus atlikusius asmenis, ir jis nėra susijęs su pareiškėjo teisių bei teisėtų interesų pažeidimu.
Prašymų viešojo administravimo subjektuose nagrinėjimo taisykles reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintos Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklės (toliau – ir Taisyklės). Taisyklių 34 punkte numatyta, jog asmenų prašymai, išskyrus asmenų prašymus, į kuriuos, nepažeidžiant asmens, kuris kreipiasi, kitų asmenų ar institucijos interesų, galima atsakyti tuoj pat, turi būti išnagrinėjami per 20 darbo dienų nuo prašymo užregistravimo institucijoje. Vadovaujantis Taisyklių 47.3 punktu atsakymai į prašymą priimti administracinį sprendimą - įsakymą, potvarkį ar nustatyta tvarka kitą nustatytos formos dokumentą, kuriame išreikšta institucijos valia, – atsakoma pateikiant atitinkamo priimto dokumento kopiją, išrašą ar nuorašą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys. VAĮ 8 straipsnio 1 dalis teigia, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad pastarosios Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1132-552/2015; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-556-15/2010 ir kt.). Įvertinus nurodytą konstatuotina, jog atsakovė turėjo pareigą per 20 darbo dienų nuo pareiškėjo prašymo užregistravimo dienos, pateikti objektyviais duomenimis bei teisės aktų normomis pagrįstą atsakymą į jo prašymą.
Analizuojant pareiškėjo skunde išdėstytus motyvus nustatyta, jog pareiškėjas teigia, kad atsakovė vilkina motyvuoto ir išsamaus atsakymo į 2017 m. liepos 4 d. prašymą pateikimą. Vertinant atsakovės 2017 m. spalio 2 d. rašto Nr. 12(4.7) 3-992 „Dėl informacijos pateikimo“ turinį akivaizdu, jog jis neatitinka teisės aktų reikalavimų, nes jame nėra jokios argumentacijos ir motyvų išdėstymo, aplinkybių vertinimo, teisinės kvalifikacijos, nenurodytos jokios teisės normos, nėra pateikta jokių išvadų, todėl laikytina, jog pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės, kad atsakovė 2017 m. spalio 2 d. raštu nepateikė motyvuoto atsakymo į jo prašymą, yra pagrįstos. Pažymėtina, kad atsakovė atsiliepime į pareiškėjo skundą šios aplinkybės neneigia, išreiškė apgailestavimą, jog 2017 m. spalio 2 d. rašte pateikta informacija nebuvo pakankamai argumentuota. Atsakovė atsiliepime akcentavo, jog 2017 m. lapkričio 9 d. raštu Nr. 12(4.7) S-992 „Dėl galimai savavališkai pastatytos prieplaukos“ jau pakartotinai teikdama atsakymą išsamiai informavo pareiškėją apie persiųsto rašto nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, todėl laikosi nuomonės, kad ginčas yra išspręstas.
Kaip jau paminėta šiame sprendime, 2017 m. lapkričio 9 d. rašte Nr. 12(4.7) S-992 „Dėl galimai savavališkai pastatytos prieplaukos“ nurodoma, kad atlikus prašyme nurodytų aplinkybių tyrimą nustatyta, kad ant plūduriuojančios prieplaukos Šaltūnų g. 2, Vilniuje, nėra vykdoma komercinė veika. Teigiama, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso 13 straipsniu, klausimo dėl galimai savavališkai pastatytos nekomercinės plūduriuojančios prieplaukos Karoliniškių kraštovaizdžio draustinyje nagrinėjimas nepriklauso atsakovės kompetencijai. Vidaus vandenų transporto kodekso 13 straipsnis numato, kad atsakovės kompetencijai priskirta registruoti komercines prieplaukas (13 straipsnio 25 dalies 1 punktas), o taip pat atlikti komercinių prieplaukų valstybinę priežiūrą (13 straipsnio 29 dalis). Todėl įvertinus teisinį reguliavimą ir nustatytas aplinkybes, jog pareiškėjo 2017 m. liepos 4 d. prašyme nurodyta plūduriuojanti prieplauka yra naudojama nekomerciniais tiksliais, atsakovė pagrįstai konstatavo, jog prašymo nagrinėjimas nepatenka į jos kompetencijos ribas.
Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovė 2017 m. lapkričio 9 d. raštu nutarė prašymo nepersiųsti pagal kompetenciją nagrinėti Neries regioninio parko direkcijai. VAĮ 14 straipsnio 8 dalis numato, kad jeigu viešojo administravimo subjektas pagal kompetenciją negali spręsti prašyme išdėstytų klausimų ar priimti administracinės procedūros sprendimo dėl skunde išdėstyto klausimo, jis jo nenagrinėja ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos persiunčia jį kompetentingam viešojo administravimo subjektui, ir apie tai praneša asmeniui. Jeigu nėra kito viešojo administravimo subjekto, kuriam galėtų perduoti prašymą ar skundą nagrinėti pagal kompetenciją, jis, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos, apie tai praneša asmeniui paaiškindamas jo prašymo ar skundo nenagrinėjimo priežastis. Taisyklių 8 punkte nurodyta, kad asmenų prašymai nagrinėjami pagal institucijos kompetenciją. Jeigu institucija, kuriai pateiktas prašymas, neįgaliota spręsti jame išdėstytų klausimų, ji, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo užregistravimo institucijoje, išsiunčia prašymą Lietuvos Respublikos kompetentingai institucijai, kartu praneša apie tai asmeniui, paaiškina jo prašymo persiuntimo priežastis. Vadovaujantis aukščiau paminėtu teisiniu reguliavimu atsakovė nustačiusi, jog pagal savo kompetenciją negali nagrinėti pareiškėjo 2017 m. liepos 4 d. prašymo reikalavimų, privalėjo persiųsti prašymą nagrinėti kompetentingai institucijai, šiuo atveju Nėries nacionalinio parko direkcijai, ir apie tai informuoti pareiškėją.
Atsakovė sprendimą nepersiųsti prašymo nagrinėti kompetentingai institucijai motyvuoja aplinkybe, jog atlikto patikrinimo metu nustatyta, kad prašyme minimos plūduriuojančios prieplaukos nebėra. Atstovas teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad prašymo nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog Neries nacionalinio parko direkcija jau yra išnagrinėjusi analogišką pareiškėjo prašymą, todėl nutarta 2017 m. liepos 4 d. prašymo nepersiųsti nagrinėti kompetentingai institucijai, kadangi jis yra tapatus jau Neries nacionalinio parko direkcijos išnagrinėtam prašymui. Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Neries regioninio parko direkcija 2017 m. rugsėjo 5 d. raštu Nr. V3-285-(5.6) „Dėl prieplaukos įrengimo Neries upės pakrantėje, ties namu Šaltūnų g. 2, Vilniuje“ pateikė pareiškėjui atsakymą, kuriame teigiama, jog institucijos specialistams atlikus prieplaukos, esančios Neries pakrantėje, netoliese namo, esančio adresu Šaltūnų g. 2, Vilnius, patikrinimą, žala Karoliniškių kraštovaizdžio draustinio saugomoms vertybėms ir aplinkai nenustatyta.
Vertinant atsakovės sprendimo nepersiųsti prašymo nagrinėti kompetentingai institucijai argumentų pagrįstumą būtina pažymėti, jog nagrinėjamoje administracinėje byloje nėra ginčo, kad pareiškėjo kreipimosi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją metu plūduriuojanti prieplauka egzistavo prašyme nurodytoje vietoje t. y. Neries pakrantėje, prie namo adresu Šaltūnų g. 2, Vilniuje ir tai patvirtina byloje surinkti rašytiniai įrodymai, todėl aplinkybė, jog atsakovės specialistui atlikus patikrinimą vietoje ir nustačius, kad plūduriuojanti prieplauka yra pašalinta, neleidžia daryti išvados, jog pareiškėjo prašymo pateikimo Vilniaus miesto savivaldybės administracijai metu minėta prieplauka atitiko visus teisės aktų keliamus reikalavimus. Taisyklių 12 punktas numato, kad prašymas, su kuriuo tas pats asmuo per vienus metus kreipiasi į instituciją tuo pačiu klausimu, kurį institucija jau išnagrinėjo ir pateikė atsakymą, arba jeigu paaiškėja, kad tuo pačiu klausimu sprendimą yra priėmęs teismas, pakartotinai nenagrinėjamas, jeigu nenurodomos naujos aplinkybės, sudarančios prašymo pagrindą, ar nepateikiami papildomi argumentai, leidžiantys abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu. Kai pakartotinis prašymas nenagrinėjamas, institucija per 5 darbo dienas nuo pakartotinio prašymo užregistravimo institucijoje praneša asmeniui nenagrinėjimo priežastis. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtą teisinį reguliavimą matyti, jog viešojo administravimo subjektas turi teisę palikti pakartotinį prašymą nenagrinėtu, tačiau tik institucija kuri yra kompetentinga nagrinėti prašymą gali įvertinti ar gautas prašymas yra tapatus jau išnagrinėtam prašymui ir priimti sprendimą jį palikti nenagrinėtu vadovaujantis Taisyklių 12 punktu.
Įvertinus į aukščiau paminėtą konstatuotina, kad atsakovė nutardama nepersiųsti prašymo nagrinėti kompetentingai institucijai iš esmės priėmė sprendimą nutraukti prašyme išdėstytų reikalavimų pagrįstumo tyrimą, nors į jos kompetenciją nepatenka nekomercinių prieplaukų valstybinė priežiūra, o tai suponuoja išvadą, kad atsakovė veikė viršydama savo kompetencijos ribas (ultra vires).
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją valstybė ne tik turi užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių gynimą nuo kitų asmenų neteisėtų kėsinimųsi, bet ir jokiu būdu neleisti, kad į jas neteisėtai kėsintųsi, jas pažeistų pačios valstybės institucijos ar pareigūnai (žr. pvz. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimus). Valstybės institucijos, pareigūnai jokiomis aplinkybėmis negali veikti ultra vires, neteisėtais veiksmais pažeisti žmogaus teisių ir laisvių. Antraip būtų griaunamas žmonių pasitikėjimas valstybės valdžia, įstatymais ir teise (žr. pvz. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą). Tuo tarpu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra nurodęs, kad pagal viešojoje teisėje veikiantį teisėtumo principą viešojo administravimo subjektai privalo veikti tik įstatymo jiems suteiktų įgaliojimų ribose (intra vires), o veikimas viršijant kompetencijos ribas (ultra vires), pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 2 punktą, yra pagrindas viešojo administravimo subjekto aktą pripažinti neteisėtu. Viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto teisėtumo klausimas turi būti sprendžiamas taikant įgalinimų ribų kriterijų, o plečiamasis valdymo institucijų kompetencijos aiškinimas nėra galimas (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-825-492/2017).
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 92 straipsnis numato, jog bylose dėl viešojo administravimo subjekto neveikimo, tai yra pareigų nevykdymo, ar vilkinimo atlikti veiksmus administracinis teismas savo sprendimu gali įpareigoti tą viešojo administravimo subjektą per teismo nustatytą laiką priimti reikiamą teisės aktą arba įvykdyti kitokį teismo patvarkymą.
Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad atsakovė Lietuvos transporto saugos administracija be įstatyminio pagrindo neatliko jai teisės normomis pavestų atlikti veiksmų – nustačiusi, kad į jos kompetencijos ribas nepatenka pareiškėjo G. B. 2017 m. liepos 4 d. prašyme keliamų reikalavimų nagrinėjimas, nepagrįstai atsisakė prašymą persiųsti nagrinėti kompetentingai institucijai, todėl pareiškėjo skundas tenkintinas ir atsakovė įpareigotina iš naujo išnagrinėti pareiškėjo G. B. 2017 m. liepos 4 d. prašymą dėl galimai Neries pakrantėje, prie Šaltūnų g. 2, Vilniuje, savavališkai pastatytos plūduriuojančios prieplaukos ir išorinės reklamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas,
nusprendžia:
Pareiškėjo G. B. skundą tenkinti.
Įpareigoti atsakovę Biudžetinę įstaigą Lietuvos transporto saugos administraciją iš naujo išnagrinėti G. B. 2017 m. liepos 4 d. prašymą „Dėl savavališkai pastatytos prieplaukos ir išorinės reklamos Karoliniškių kraštovaizdžio draustinyje“ ir informuoti pareiškėją apie prašymo nagrinėjimo rezultatą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.