Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. K., a/k (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Klaipėda, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, mokosi “Žaliakalnio” gimnazijoje, neteistas,

D. N., a/k (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, mokosi “ (duomenys neskelbtini) “gimnazijoje, neteistas,

kaltinami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. N. ir A. K. viešoje vietoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį, bei nesunkiai sužalojo žmogų dėl chuliganiškų paskatų, o būtent :

jie, 2013-11-08, apie 15:00 val., viešoje vietoje, netoli “ (duomenys neskelbtini)” gimnazijos, esančios (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje, demonstruodami nepagarbą aplinkiniams, iš chuliganiškų paskatų užpuolė K. A., tai yra: A. K. tyčia dešinės rankos kumščiu ne mažiau 4 kartų smogė K. A. į įvairias kūno dalis, po ko D. N. vieną kartą kairės rankos kumščiu smogė K. A. į veido sritį, padarydami nukentėjusiajam galvos smegenų dešiniojo pusrutulio sumušimą, galvos smegenų trauminę ligą, vidutinės formos, kairės akies regimojo nervo edemą bei nosies kaulų lūžimą.

Kaltinamasis A. K. kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad tą dieną išėjo iš gimnazijos ir laukė iš gimnazijos išeinant K. A., nes norėjo su juo pasikalbėti dėl internetiniame tinklalapyje parašyto komentaro. Nukentėjusysis toje pačioje mokykloje mokėsi, tik viena klase žemiau. Interneto komentare buvo parašyta, kad jis nieko nemoka gyvenime, kad yra kietas tik internete, todėl jį tai įžeidė ir jis norėjo pasikalbėti dėl to parašyto komentaro. Nepateikė tyrėjai komentaro, nes to internetinio puslapio savininkas ištrynė tą žinutę. Po pamokų palaukė, kol ateis K. A., tada jo paklausė, kodėl jis taip parašė. K. A. pasakė, kad jis nieko nerašė, kad jis pats išsigalvoja. Jam nepatiko, kad K. A. meluoja, todėl įvyko muštynės. Iš pradžių nebuvo minties muštis. Muštynės prasidėjo dėl to, kad jį išprovokavo K. A. melas. Jis toks žmogus, jei kas nepatinka - išsiaiškina. Jis prisimena sudavęs tik du smūgius K. A. - į kepenis, ir į galvą. Po įvykio blogai jautėsi, kad taip atsitiko. K. A. ilgai nebuvo mokykloje, su juo nesusitiko, nes nukentėjusysis išvyko gydytis į reabilitaciją. Dabar nori atsiprašyti K. A.. Jis tik po kiek laiko, sužinojo, kad K. A. ligoninėje. Nebuvo nuvykę į ligoninę pas K. A., nes galvojo, kad tai nepatiks jo tėvams. Iki šio įvykio, prieš 3 metus buvo su nukentėjusiuoju konfliktas. K. A. prie mokyklos laukė savo merginos, kuri mokosi jų klasėje. Su kumščiu sudavė smūgius. Abu su D. N. sportuoja. K. A. jiems atgal nesudavė, nes jis pasislėpė už savo panos, kuri jį gynė, daugiau nieko nebuvo. Jei K. A. būtų atsiprašęs dėl tos žinutės, konflikto nebūtų buvę. Jis ėjo pas mokyklos direktorių, bandė tartis, kaip ir susitarė dėl susitaikymo, tačiau viskas pasikeitė ir po kiek laiko niekas nenorėjo su jais kalbėtis.

Kaltinamasis D. N. kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad tą dieną laukė K. prie mokyklos ir pamatė jį ateinantį su mergaite. A. K. pasikvietė pakalbėti apie internete parašytą žinutę. Jis matė, kaip A. K. sudavė K. A. du smūgius į galvą. Tačiau draugas tikrai neturtėjo jokių išankstinių minčių nukentėjusiajam trenkti. Jie laukė K. ir jis žinojo, kad būtent jo laukia. K. A. nepripažino, kad rašė internetiniame tinklapyje komentarą. Jis vieną smūgį sudavė kaire ranka K. A. į nosį, nes nukentėjusysis pakėlė ranką, todėl jis pamanė, kad jam smogs. Po to įvykio, pirmadienį visi buvo pas direktorių. Viską papasakojo, atsiprašė, susitarė dėl žalos atlyginimo, K. mama pasakė, kad perskambins, bet po kiek laiko ji nebekėlė telefono ragelio. Nebuvo reikalavimo mokėti pinigų. Jo mama bandė su K. mama susisiekti, bet nepavyko. Prieš savaitę iki įvykio pasirodė žinutė internete. Jis skaitė tą komentarą. Buvo parašyta, kad A. K. nieko nemoka, kad gali tik rašyti žinutes, yra bailys, ir t.t. Buvo negražus komentaras apie jo draugą. Tą komentarą matė daug žmonių. Apie merginas komentare nebuvo kalbama. Jokių pavydų, nieko. Jų klasiokė matė įvykį, ji apkabino A. K. ir bandė ginti nukentėjusįjį nuo jų. Iš anksto jokio susitarimo dėl muštynių nebuvo. Asmeniškai K. neatsiprašė, nes jo nebuvo mokykloje, bet atsiprašo jo dabar.

Nukentėjusysis K. A. parodė, kad po pamokų susitiko su mergina A.. Buvo iš mokyklos išėjęs, laikė merginos ranką ir jos tašę. Nusileido laiptais ir pamatė stovinčius D. N. ir A. K.. A. K. jam sudavė smūgį į pilvą, lyg daužė, iš alkūnės dar du kartus smūgiavo. Kitas trenkė kumščiu į nosį, kraujas ėmė stipriai bėgti. Kai atsisuko, vaikinų nebebuvo. Nuėjo į mokyklą, nes kraujas labai bėgo. A. buvo visą laiką su juo ir po to lankė jį ligoninėje. Vaikinai jam kažką pasakė, bet jis nieko nesuprato. Jis buvo įrašęs dainą su draugu. Įkėlė dainą į internetą. Kažkas pradėjo rašyti komentarus, kad nepatiko daina. Po truputį prisitraukė žmonių į komentarus, tarp jų buvo ir A.. D. komentarų nerašė. Parašė komentarą A., A. parašė apie A. negražiai. Tada jis, gindamas savo merginą parašė, kad “nereikia rautis, ne tavo tai”. A. K. parašė „Žiūrėk prisikalbėsi“. Po įvykio visus komentarus ištrynė. Anksčiau yra buvę nesutarimų su A., bet seniai. Gulėjo ligoninėje dvi savaites. Po to reabilitacijoje 21 dieną, po 3 savaičių grįžo į namus. Po sužalojimų iki šiol spaudžia galvą, pulsuoja galvoje, anksčiau nereikėjo, o dabar jam akinius išrašė, negirdi ausimi, bet nežino nuo kurio smūgio. Akis tikrindavo kiekvienais metais. Iki tol su regėjimu problemų nebuvo. Nosis buvo sulaužyta dviejose vietose, smegenų sukrėtimas buvo. Daugiau daktarė su jo tėvais bendravo. Kai grįžo į mokyklą su A. ir D. nesikalbėjo. Pirmadienį po įvykio nebuvo pas direktorių. Nežino, ar buvo bandymas susitaikyti, atsiprašyti. Vaikinai ligoninėje nebuvo pas jį atvykę, niekas jam neskambino. Jis nebijo kaltinamųjų, jie grėsmės jam nekelia. Atsitiko taip, kaip atsitiko. Po įvykio nebijojo eiti į mokyklą. Tiesiog nemalonu, kad taip išėjo. Dėl sporto yra labai apmaudu. Dėl sumušimų jis praleido labai daug treniruočių, jį išmetė iš reitingo, nebegauna pinigų. Dėl nosies lūžimo sunku plaukti, sunku kvėpuoti, nes dar nedarė nosies operacijos. Su nosies viena puse alsuoja. Jam daktarai pasakė, kad jei gaus antrą smūgį, teks keisti nosį. Po 10 mėn. reikia pasirodyti pas gydytojų. Po traumos jam leido lankyti baseiną, bet plaukti gali ne visa jėga. Anksčiau atplaukdavo pirmas, turėjo patekti į rinktinę, o dabar viskas pasikeitė. Po baseino abi ausis skaudėjo, migrena dabar užeina, galvą spaudžia. Neprisimena, kiek laiko neleido sportuoti. Vasarį pradėjo lankyti treniruotes. Mokslai sunkiai sekasi, anksčiau sekėsi gerai. Baigė blogesniais rezultatais, nei pradėjus mokslo metus. Praleido daug pamokų, temų, todėl dabar sunku su mokslais. Anksčiau neturėjo problemų su sveikata. Tie nepatogumai ir sudaro neturtinę žalą. Su sporto centro vadovu buvo kalbėta, kad leistų sportuoti. Kai sveikata bloga, neduodama pažyma iš gydytojų, kad galima sportuoti, bet jam pasakė, kad jei nevažiuos į paskutines varžybas, jį išmes, tada daktarai išdavė pažymą. Š.m. kovo mėn. nebuvo jokio įvykio - anksčiau buvo. Mokykloje mergaitė jam sudavė į nosį. Bet tai įvyko netyčia. Po to jis kreipėsi į medikus. Iš karto po smūgio buvo du smūgiai. Po tos mergaitės smūgio niekas nepasikeitė, tik nosis nebuvo dar kart stipriai sutraumuota.

Nukentėjusiojo K. A. įstatyminė atstovė I. A. parodė, kad jos sūnus K. A. iki to įvykio dvi dienas dalyvavo varžybose, ketvirtadienį atėjo į mokyklą. Mokykloje jo paprašė duoti interviu mokyklos laikraščiui. Jie namuose nufotografavo visus jo medalius. Penktadienį jis nusifotografavo mokyklos laikraščiui. Po pamokų jis palaukė A., norėjo eiti namo. Bet įvyko muštynės. Jai A.paskambino ir pasakė, kad jos sūnų sumušė. Tuo metu ji buvo darželyje, A. pasakė, kad K. A. stipriai bėga kraujas. Paskambino vyrui, pasakė, kad sūnus yra mokykloje sumuštas. Atvykusi į mokyklą pamatė ištinusį sūnaus veidą, nosis buvo mėlyna, mėlynas skruostas, raudona akis. Ji išsigando, apsiverkė, jos sūnus nelabai reagavo. Nuvažiavo į ligoninę, nusiuntė pas traumatologą, kuris kruopščiai apžiūrėjo. Po smūgio sūnus buvo nukritęs, apalpęs, todėl buvo paguldytas į ligoninę. Ji paskambino klasės auklėtojai. Sekmadienį jos sūnui pablogėjo. Sūnus buvo stiprus sportininkas, todėl iš pradžių nesimatė, kad yra padaryti stiprūs sužalojimai. Pirmadienį susitiko direktoriaus kabinete su kaltinamaisiais, jų tėvais. K. A. jiems tiksliai nieko negalėjo paaiškinti, tik pasakė, kad jo daina buvo internete. Kaltinamųjų tėvai direktoriaus kabinete atsiprašė, klausė, kaip yra K.. A. K. tėvas paprašė išsiaiškinti, kas yra jos sūnui. Ji pažadėjo sužinojusi diagnozę pranešti. A. K. tėvas siūlė atlyginti už vaistus. Nežinojo, kas bus, koks gydymas ir kiek ilgai tai truks. Nieko negalėjo pasakyti. Po to išaiškėjo, kad trūko kraujagyslės galvoje, gydymas buvo ilgesnis ir sudėtingesnis. Sūnus buvo ligoninėje, po 2 savaičių, jis grįžo į namus, po to išvažiavo į reabilitaciją. O jis tuo metu turėjo gauti pažymą apie gerus rezultatus. Jo psichologinė būsena buvo labai bloga. Jam skaudėjo galvą, susilpnėjo imunitetas, po traumos jis sunkiai prisimena. Jis planavo savo gyvenimą susieti su plaukimu, daug dėmesio skyrė anglų kalbai. Dabar jis sunkiai prisimena, ir tai dėl traumos. Geria vaistus nuo atminties, bet tie vaistai labai stiprūs. Anksčiau nebuvo su sveikata jokių problemų. Dėl įtampos mažam vaikui suaštrėjo astma. Vyras nebeišvažiavo dirbti į užsienį, nes jis nenorėjo jų palikti, norėjo palaikyti juos. Skambino kaltinamųjų tėvai, bet jie negalėjo konkrečiai pasakyti dėl žalos, nes nežinojo, kokios bus pasekmės, dar klausė, ar jie kreipsis dėl įvykio į policiją, bet ir to negalėjo jiems konkrečiai pasakyti. Su vyru ėjo į mokyklą. Berniukai jų neatsiprašė. Ją šokiravo, kad jie nenorėjo taip stipriai sužaloti sūnaus. Vienas iš jų pasakė, kad kai sudavė į pilvą, nematė rezultato, todėl sudavė į galvą. Vaikinai kalbėjo ciniškai, sužinojo, kad tie berniukai gyrėsi mokykloje, ką padarė. Kažkas jos sūnui po įvykio dar grasino. Žinutė buvo tokia „Gavai ir mamai paskambinai, matyt, mažai gavai“. Jos sūnui nereikėjo iki įvykio akinių, jo regėjimas 100 procentinis, vaikystėje buvo nustatyta vaikiška toliaregystė. Po įvykio teko pirkti akinius. Planuoja daryti plastinę nosies operaciją, bet jos sūnaus dar amžius mažas, plastikos chirurgas kalbėjo, jog reikia stebėti. Bus plastinė operacija, pareikalaus tai 6-8 savaičių. Ilgas atstatomasis laikotarpis, nosis labai trapi. Jai asmeniškai niekas neskambino, skambino tik vyrui. Kai jis buvo išvykęs, gal ir skambino. Nustojo skambinti, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Ėmė mokamas palatas sūnui, nes jo buvo prasta būklė, norėjo jam kaip nors padėti. Sanatorijoje taip pat buvo mokamos palatos, nes sūnus su nieko nebendravo. Jie primokėjo po 5 litus už parą, kad geresnės sąlygos būtų. Kalbėjo su advokatu, jiems pareigūnai siūlė nekelti baudžiamosios bylos. Pasakė sumą tą pačią, kurią dabar nurodė teismui, tada baigėsi skambučiai. Negali pasakyti dėl moralinės žalos ir susitaikymo, nes jos sūnus buvo sumuštas dėl žinutės, jos sūnaus sveikata pasikeitė, gyvenimas pasikeitė. Kaltinamieji nieko nepadarė, net viešai mokykloje neatsiprašė. Automobilis jų yra VW Golf markės.

A. K. įstatyminis atstovas G. K. parodė, kad žino apie konfliktą. Pasiūlė nukentėjusiesiems pasišnekėti normaliai. Jam paskambino A. K. klasės auklėtoja ir papasakojo apie įvykį.

Liudytoja A. D. parodė, kad po pamokų išėjo iš mokyklos su K. A.. Jiems nusileidus laipteliais, prie krūmų stovėjo jos klasiokai D. ir A.. Kažką jie K.pasakė ir šis atsakė, tada A. K. sudavė K. A. į pilvą. Ji ėmė laikyti A. K., kuris ją atstūmęs, sudavė K. į smilkinį. Po to prie K. A. priėjo D. N., pastūmė K. A.. Šis norėjo suduoti, bet D. N. pirmas jam smogė į nosį. A. K. kažką pasakė, bet ką-nepamena. Ji šalia buvo. A. K. sudavė du smūgius, o D. N. 1 smūgį ir pastūmė. Ji pati nenukentėjo. Po to K. A. pradėjo kraujas stipriai bėgti ir jie nuėjo pas mokytoją. Mokytoja paskambino berniukams, jie atėjo. Jų mokytoja su jais kalbėjo, bandė aiškintis, dėl ko šie užpuolė K. A.. Jie sakė, kad K. prirašė kažką tinklapyje ir jie norėjo pakalbėti, bet išėjo kaip išėjo. Ji kaltinamųjų klasiokė. Vaikinai nėra mokyklos siaubas. Tuo metu ji su K. A. draugavo. Po įvykio ji bendravo su K., jam buvo blogai. 2 savaites jis gydėsi ligoninėje, po to sanatorijoje - jam galvą labai skaudėjo. Kai K. sirgo, kai ligoninėje ir sanatorijoje gydėsi, jie tada bendravo, bet nekalbėjo apie tą įvykį. Ji metus laiko bendravo su K. A.. Buvo įžeidimų iš abiejų ir K. A., ir A. K.. Kai išėjo, vaikinai stovėjo prie krūmų, jie nebuvo pasislėpę. K. A. nebuvo nukritęs ant žemės. Kai nukentėjusiajam kraujas ėmė stipriai bėgti, iš karto pas auklėtoją nuėjo. Ji paskambino K. mamai ir tėčiui, jie greitai atvažiavo į mokyklą, o po to iš karto į ligoninę. K. A. buvo išburkusi nosis. Sakė, kad galva skauda, pykina, silpna. K. A. sportavo, ji į varžybas ėjo jo palaikyti. Prieš įvykį jis buvo pats geriausias ir Klaipėdoje, ir kitų miestų mastu. Dabar blogai jam, jis paskutinėje vietoje. Kada buvo paskutinės varžybos prieš įvykį, neprisimena, nes jos dažnai vykdavo. Žino, kad K. A. mokykloje dar kartą gavo į nosį iš bėgančios mergaitės. Tai įvyko netyčia. Nosis buvo dar nesugijusi, nesuaugusi ir kai jis gavo dar vieną smūgį, nosis jam dar labiau pasislinko.

Vėl važiavo pas gydytojus. Koks gydymas, ji nežino, bet K. A. jai pasakė, kad jam pasislinko nosies kaulas. Mokykloje žino apie tą įvykį. Kai baigė su K. A. bendrauti, apie tai su klasiokais nekalba.

Liudytoja I. K. parodė, kad pačio įvykio nematė. Jos auklėtiniai D. N. ir A. K. išėjo po klasės valandėlės iš mokyklos. Ji dar pasiliko savo klasėje. Po 10-15 min. į klasę įėjo jos auklėtinė A. su K. A.. K. A. –ne jos auklėtinis. Jo veidas buvo kraujuotas, sužinojo, kad berniukai jį sumušė. Ji pasakė, kad reikia kviesti greitąją pagalbą. A. pasakė, kad nereikia, nes kol jie ėjo link klasės, ji paskambino K. A. tėvams, ir jie jau važiuoja į mokyklą. K. A. nusiplovė veidą. Ji pradėjo klausinėti, kas, kaip, kur, kada. Kai jie jai papasakojo, ji ėmė skambinti savo auklėtiniams, kad jie grįžtų. Tačiau, pamatę jos numerį, berniukai ragelių nekelė. Tada ji paskambino N. N., ji neatsiliepė, tada paskambinus G. K., kuris atsiliepė, pasakė, kad berniukams perskambintų, kad jie grįžtų į mokyklą, į klasę. Jis pasakė „gerai“. Po to N. mama perskambino. Berniukai pamatę jos numerį, suprato, dėl ko ji skambina ir nekėlė ragelio. Kol jie laukė berniukų, į jos kabinetą buvo atėjusi pavaduotoja. Su ja žadėjo namo eiti. Tačiau laukė K. A. tėvų, kol jie atvažiuos. K. klausė, nuo ko viskas prasidėjo, ir jis pasakė, kad laukė A., jie ėjo iš mokyklos, šalia mokyklos prie laiptų stovėjo jos auklėtiniai D. N. ir A. K.. Kažkuris paklausė, ką jis rašinėja, jis pasakęs, kad nieko. Žodinis pokalbis, perėjo į muštynes, berniukai trenkė K. A., A. K. trenkė į pilvą, po to D. N. sumušė, A. pradėjo užstoti K.. O po to ji kruviną K. A. nuvedė į jos klasę. Po kiek laiko į klasę atėjo jos auklėtiniai- berniukai, pasakė, kad šie pasakotų, kas nutiko. Berniukai pasakė, kad konfliktas įvyko dėl nieko, kad K. A. internete rašinėja, kad jie tokie ir tokie. Tie žodžiai nepadorūs. Jos auklėtiniai teigė, kad norėjo pasikalbėti, bet taip išėjo. Kai pakalbėjo, berniukus paleido namo. Tada paskambino G. K., A. K. tėvas ir paprašė, kad kai ateis nukentėjusiojo tėvai, kad paliktų kontaktus. Pirmas atėjo K. A. tėvas, išsigando, nes jo sūnus buvo kruvinas. Jo tėvas pamatė savo sūnų, o po to pasakė „Mes turime draudimą, jis apdraustas užsienyje“. Pasakė, kad jo telefono numerio nori jos auklėtinių tėvai. K. A. tėvas jai parašė jo ir jo žmonos telefonų numerius, kad kaltinamųjų tėvai galėtų susisiekti. Tada atvažiavo K. A. mama su kitu vaiku. Dar tėvas paklausė, kur berniukai, ji pasakė, kad juos išleido. Atėjusi K. A. mama, išsigando, pasakė, kad jie važiuoja į ligoninę ir jie visi su A. išvažiavo. Ji išėjo namo. Paskambino A. K. tėvui, nepamena kada, pranešė K. A. tėvų telefonų numerius. Tą dieną skambino A.. Ji pasakė, kad visi yra ligoninėje, kad K. A. skenuos galvą. Pirmadienį atėjo K. tėvai, jos auklėtiniai, auklėtinių tėvai, ir ji -kaip klasės auklėtoja, visi buvo direktoriaus kabinete. Berniukai su tėvais atsiprašė K. A. tėvų, nes K. buvo ligoninėje. Tarėsi, kad kai K. A. sugrįš iš ligoninės, jos auklėtiniai atsiprašys jo asmeniškai. K. A. grįžo iš ligoninės po kelių mėnesių. Ji jo nemoko, neveda jam pamokų, bet matė, kad jis jau yra mokykloje. Priėjus prie K. A., pasakė, kad jei jam kas grasins, jis jai pasakytų, ir jie spręs tą problemą. Keletą kartų klausė jo, ar viskas gerai. Jis pasakydavo, kad viskas gerai. Po įvykio su berniukais turėjo pokalbį. Pasakė, kad jie nukentėjusiojo turi nematyti, kad nebūtų problemų. Pirmadienį, kai atėjo visi tėvai, nukentėjusiojo mama pasakė, kad klasiokai grasina A.. Ji pasikvietė A., paklausė jos dėl grasinimų, tačiau A. D. pasakė, kad niekas jai negrasina. Jai mergaitės kažką pasakė, bet grasinimo nebuvo. A., A. ir D. draugiški vaikai, klasėje konfliktų nėra. Paskambinęs G. K., norėjo atsiprašyti. Ji pasakė G., kad bus galimybė susirasti ir atsiprašyti. Kai G. K. ateidavo, K. vis nebūdavo mokykloje. Dėjo pastangas, kad auklėtiniai su tėvais K. atsiprašytų. Tą pačią dieną, kai buvo pas direktorių, tėvai norėjo kalbėtis dėl žalos. Jie išėjo tarpusavyje šnekėjosi. Iš vaikų pokalbių žino, kad tėvai bandė susisiekti, aptarti, bet kažkodėl tėvai neatsiliepė į skambučius. Buvo atėję A. tėvai pas ją. Sakė, kad jiems skambino K. A. tėvai su prašymu, kad jos tuos du auklėtinius išmestų iš mokyklos. Ji pasakė, kad mokykla tokios problemos nesprendžia. Jie neturi galimybės išmesti. Jei mokiniai praleidinėja pamokas, jei jie nesimoko, tada sprendžia ar toks mokinys bus metamas iš mokyklos, ar paliekamas antriems metams. Bet K. A. tėvai nuėjo pas direktorių ir po to A. tėvai pasakė tą patį, ką ir ji sakė. Gal K. kažką tėvams papasakojo, kad toks nusiteikimas prieš jos auklėtinius. K. A. prie jos pasakė „Aš jiems dar padarysiu“. Girdėjo, kaip K. su kažkuo kalbėjo telefonu ir sakė “Tu kažką rašei, o už tai mane sumušė“ . Dar jis pasakė, kad kai susitiks, padarys. Ji tai išgirdusi pasakė „Jokių padarymų“. A. D. jai sakė, kad K. A. buvo sanatorijoje. Apie sportinius K. A. laimėjimus ji nieko negirdėjo. Kas dalyvauja sporte mokykloje, ji žino. Negirdėjo, kad jis būtų pasiekęs kokių sportinių aukštumų. Kas dalyvauja aktyviai sporte, tuos pagerbia mokytojų kambaryje. K. A. atėjo rugsėjo mėn. į jų mokyklą, įvykis - lapkričio mėn. Kaip mokėsi K. A. ji negali pasakyti. Mokykla turi internetinę svetainę. Skaito internetinėje svetainėje žinias. Ten informacijos labai daug, bet ji domisi tik savo auklėtiniais. Klasės auklėtoja fotografavo K. A. tą dieną, jis buvo atėjęs į mokyklą su medaliais. Kažkokius medalius jis atsinešė, už ką tie medaliai ji nežino. Ji su auklėtiniais nekalbėjo apie tą įvykį. Pasikvietė specialistę, po to aptarė tą įvykį. Specialistė rodė koks yra kodeksas, kokia atsakomybė už tokius įvykius. Klasės valandėlė buvo, po to dar buvo 1-ajame policijos komisariate. Berniukai prieš porą metų atėjo į jos auklėjamąją klasę.

Liudytoja N. J. parodė, kad K. A. nuo pat mažens treniruojasi pas ją, gal kokie 7 metai kaip jis lanko plaukimą ir per šį laiką pasiekė gerų rezultatų. Pirmas kartas buvo, kai Panevėžyje vyko rimtos varžybos, K. A. vienintelis užėmė prizinę trečią vietą. Pradėjo toliau dirbti, buvo numatytos varžybos Klaipėdos taurei laimėti. Tačiau įvyko trauma. K. A. prarado galimybę Klaipėdos taurei laimėti. Kai K. A. atsitiko trauma, iš karto komanda susilpnėjo. Nuo kovo mėn. pradėjo dirbti. K. lankomumas buvo nelabai geras, bet nieko nepadarysi, gyvenimas nesibaigia. Važiavo į Anykščius, dar į Kauną, bet K. A. nepagerino savo rodiklių. Vasarą, manė, K. A. atsigaus, sustiprės. Atėjo rugsėjis nelabai geri buvo jo pasisiekimai. Jam nuolat galva svaigsta, praplaukia, sustoja, pailsi. Ji mato, kad jis nepaplaukia. Visada buvo lyderis. Kelis kartus vežė jį pas med. sesutę. Kol sveikta neatsistatys, negalės nei ji, nei jis dirbti. Iki traumos, buvo visokių varžybų. Jis dalyvavo pagal savo amžiaus pakopas. Alytuje 2013-06-01 važiavo startuoti kaip komanda. Buvo ir komandinių varžybų ir individualaus plaukimo. 2013 gegužės mėn. K. A. atplaukė 11-tas - tai geras rezultatas. Neturi pažymos iš sporto medikų, jos dar negavo. Prieš traumą tokių dalykų nebuvo. Žingsnis po žingsnio sportuoja, ne kiekvienam duota būti perspektyviu. Yra treniruotės. Jie planavo, kai K. A. bus 16 metų, jis bus kandidatas į sporto meistrus. Tai nelengva. Kas 4 metai normatyvai auga. Tai specifinė sporto šaka. Tačiau jis nepasiekė to kandidato. Jei dirbs, gal kitais metais galės kandidatuoti. K. turėtų būti kandidatas į meistrus, jis perspektyvus sportininkas. K. A. nėra atnešęs medicininės pažymos, kad negali važiuoti į varžybas. Po traumos, jis mėnesį buvo nedarbingas.

Iš 2013-11-13 protokolo-pareiškimo matyti, kad I. A. kreipėsi į Klaipėdos AVPK 1-ajį policijos komisariatą dėl K. A. sumušimo (t. 1 b.l. 1).

2013-12-06 specialisto išvada Nr. G2674/13 (03) nustatyta, kad K. A. konstatuotas nosies kaulų lūžimas, galvos smegenų dešiniojo pusrutulio sumušimas, galvos smegenų trauminė liga, vidutinė forma, papildomai nustatyta kairės akies regimojo nervo edema. Konstatuoti sužalojimai padaryti galimai kietų bukų daiktų kategorijai priskiriamais daiktais. K. A. sužalojimai yra nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (t. 1 b. l. 27-28).

Motyvuojamoji dalis

Iš visumos surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų nustatyta, kad kaltinamieji A. K. ir D. N. kaltę pripažino iš dalies. Jie neneigia sudavę smūgius nukentėjusiajam, tačiau nurodo, kad iš ankstinio tikslo sumušti nukentėjusįjį K. A. neturėjo, o tik norėjo išsiaiškinti dėl A. K. atžvilgiu išsakytų užgaulių komentarų, kurie buvo patalpinti internetiniame tinklapyje. Vis dėlto tokie kaltinamųjų teiginiai vertinti kaip pasirinkta gynybinė pozicija, siekiant sušvelninti jiems gresiančią atsakomybę. Faktiniais bylos duomenimis – pačių kaltinamųjų, nukentėjusiojo, liudytojos A. D. parodymais nustatyta, kad kaltinamieji po pamokų laukė einančio nukentėjusiojo, atokiau nuo gimnazijos, prie krūmų. Užkalbinę nukentėjusįjį netrukus K. A. sudavė smūgius į įvairias kūno vietas. Tokia įvykių seka rodo, kad nukentėjusiajam suduoti smūgiai buvo ne atsitiktinis, o susiformavęs iš anksto tikslas. Juolab, kad tiek iš kaltinamųjų, tiek iš nukentėjusiojo parodymų matyti, kad užkalbinus nukentėjusįjį, šis jokių provokuojančių veiksmų ar užgaulių žodžių kaltinamųjų atžvilgiu neišreiškė (t. 1 b. l. 193, 194, 195). Tokiu būdu kaltinamųjų kaltė visiškai įrodyta aukščiau aptartų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visetu.

Kaltinamųjų veikos pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnio 1 dalį kvalifikuotos tinkamai, kadangi specialisto išvada nustatyta, kad K. A. padaryti sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą (t. 1 b. l. 27-28), o BK 284 straipsnio 1 dalis apima tik nežymų sveikatos sutrikdymą. Be to, byloje nustatyta, jog nesunkus sveikatos sutrikdymas K. A. padarytas dėl menkavertės dingsties, dėl aiškaus žmogaus negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo ir viešoje vietoje. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent- gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje vietoje kas nors buvo ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų. Nusikalstamo elgesio padariniai yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Kaltinamieji, būdami prie mokyklos, esančios (duomenys neskelbtini), sudavė K. A. smūgius į galvos, veido ir pilvo sritis. Atsižvelgiant į tai, kad greta mokyklos gali laisvai patekti pašaliniai žmonės ir mokiniai, o gatve nuolat vyksta transporto eismas, A. K. ir D. N. nusikalstamos veikos vieta atitinka BK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus objektyviuosius požymius. Be to, pažymėtina ir tai, kad kaltinamieji K. A. sudavė smūgius A. D. akivaizdoje, ir tokiu būdu sutrikdė viešąją rimtį ir tvarką. Įžūlus kaltinamųjų elgesys patvirtina, kad jie veikė tiesiogine tyčia, tai yra, suprato, kad atlieka veiksmus, numatytus BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje ir norėjo taip veikti.

Kaltinamųjų lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jie atsiprašė nukentėjusiojo, bandė su juo susitaikyti, taip pat, kad savo noru atlygino dalį padarytos žalos (BK 59 str. 1 d. 3 p., 59 str. 2 d.). Taip pat teismas įvertinęs nustatytas faktines bylos aplinkybes, kaip lengvinančią aplinkybę pripažįsta ir tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo asmens elgesys (BK 59 str. 1 d. 6 p.), nes tiek kaltinamieji, tiek nukentėjusysis pripažino, kad konfliktas įvyko dėl A. K. atžvilgiu išsakytų užgaulių komentarų internetiniame tinklapyje.

Kaltinamųjų atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.)

Skiriant bausmę kaltinamiesiems vadovaujamasi bendrais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje.

Atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – A. K. ir D. N. padarė du tyčinius nusikaltimus, kurių vienas priskiriamas nesunkių nusikaltimų, o kitas apysunkių nusikaltimų kategorijoms, kaltės formą ir rūšį - nusikalstamas veikas padarė veikdami tiesiogine tyčia, t.y., suprato, kad dėl jų veiksmų bus sužalota kito asmens sveikata bei sutrikdyta viešoji rimtis ir tvarka, ir norėjo tokių padarinių, į tai, kad nusikalstamos veikos baigtos, į atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Taip pat atsižvelgiama į kaltinamųjų asmenybes – nepilnamečiai, neteisti, nėra bausti administracine tvarka, mokosi. Kaltinamasis D. N. charakterizuojamas kaip gabus mokinys, bet nemotyvuotas, todėl dažnai neatlieka namų darbų, su mokytojais pagarbus, į pastabas reaguoja ramiai, nekonfliktuoja, laikosi gimnazijoje vidaus elgesio taisyklių, su bendraamžiais draugiškas, atviras, bendrauja ir su mergaitėmis, ir su berniukais, uoliai atlieka klasės vadovo skirtas užduotis, aktyviai dalyvauja klasės ir gimnazijos kultūriniame ir visuomeniniame gyvenime (t. 1 b. l. 57). Labdaros ir paramos fondo “Klaipėdos titaniko” pateiktoje charakteristikoje nurodoma, kad D. N. nuo 2005 metų lanko kikbokso treniruotes, pasižymi kaip labai darbštus, ištvermingas, siekiantis užsibrėžtų tikslų mokinys (t. 2 b. l. 29). Kaltinamasis A. K. charakterizuojamas taip pat kaip gabus mokinys, tačiau visiškai nesistengia. Pamokas lanko reguliariai, nėra praleistų nepateisintų pamokų, taip pat laikosi gimnazijoje vidaus elgesio taisyklių, problemų su disciplina neturi. Su mokytojais pagarbus, nekonfliktiškas, su bendraamžiais draugiškas, atviras, klasėje turi draugų, noriai dalyvauja klasės nepamokinėje veikloje, noriai vykdo klasės vadovo prašymus, domisi sportu (t. 1 b. l. 58). Iš Baltijos jaunimo asociacijos „Juvenis” pateiktos A. K. charakteristikos matyti, kad A. K. aktyviai dalyvauja visuose asociacijos renginiuose, padeda organizuoti ir pravesti koncertus ir kitus įvairius projektus. Asociacijos charakterizuojamas kaip aktyvus jos narys, dažnai siunčiamas į tarptautinius jaunimo renginius, vykstančius Lietuvoje bei užsienyje. Kiekvieną pavestą užduotį atlieka kruopščiai, tinkamai ir laiku, pritaikydamas savo meninius sugebėjimus. Su bendraamžiais draugiškas, visada pasiruošęs padėti silpnesniam, puikiai moka dirbti komandoje, todėl yra mėgstamas draugų, nekonfliktiškas, netoleruoja melo bei neteisybės (t. 1 b. l. 175). Byloje esantys A. K. diplomai rodo, kad kaltinamasis aktyviai užsiiminėja sportu, dalyvauja įvairiose varžybose (t. 1 b. l. 177-182). Aptartų aplinkybių visuma leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamųjų nubaudimas ir siekimas teigiamų nepilnamečių elgesio pokyčių ateityje yra galimas be kriminalinės bausmės skyrimo.

Baudžiamojo kodekso 93 straipsnio 1 dalis numato galimybę atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės esant trims būtinosioms sąlygoms ir bent vienai alternatyviai, t.y. jeigu jis pirmą kartą padarė baudžiamąją nusižengimą, tyčinį nesunkų ar apysunkį nusikaltimą ir jeigu atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba pripažintas ribotai pakaltinamu, arba pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Byloje nustatyta, kad kaltinamieji padarė dvi nusikalstamas veikas – nesunkų ir apysunkį nusikaltimus, baudžiami pirmą kartą. Nors kaltinamieji kaltę pripažino tik iš dalies, tačiau tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu jie pripažino esmines nusikalstamos veikos aplinkybes, t.y., neneigė sudavę smūgius nukentėjusiajam, davė nuoseklius parodymus, kuriuos iš esmės patvirtino ir nukentėjusysis K. A.. Iškart po įvykio atsiprašė nukentėjusiojo tėvų, išgyveno dėl įvykio pasekmių, teisiamojo posėdžio metu atsiprašė ir paties K. A., dėl savo poelgio nuoširdžiai gailėjosi (t. 1 b. l. 193, 195, t. 2 b. l. 50), o tai leidžia konstatuoti, kad kaltinamieji kaltę pripažįsta ir kritiškai vertina savo elgesį. Visos šios aplinkybės leidžia A. K. ir D. N. atžvilgiu taikyti BK 93 str. 1 d. 3 p. nuostatas ir atleisti kaltinamuosius nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p., esant pagrindui manyti, kad pastarieji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

BK 93 str. 1 d. numatytais pagrindais atleidus nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės, jam turi būti skiriama viena ar kelios, BK 82 str. numatytos auklėjamojo poveikio priemonės (BK 93 str. 2 d.), kurių paskirtis – padėti įgyvendinti nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės paskirtį ir užtikrinti, kad atsakomybė atitiktų šių asmenų amžių ir socialinę brandą, didinti auklėjamojo poveikio priemonių taikymo galimybes, sulaikyti nepilnametį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo ir padėti nepilnamečiui pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį (BK 80 straipsnis). Parinkdamas auklėjamojo poveikio priemones, teismas atsižvelgia į padarytų veikų aplinkybes, jų pavojingumą visuomenei, kaltinamųjų asmenybes bei kitas turinčias reikšmės šio klausimo sprendimui aplinkybes ir mano, kad A. K. ir D. N. turi būti paskirta tokio pobūdžio auklėjamo poveikio priemonė: elgesio apribojimas, įpareigojant juos 12 mėnesių nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nėra susiję su mokslais (BK 87 str. 1 d.).

Kaltinamiesiems paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

Dėl civilinių ieškinių.

Byloje Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį 3821,71 Lt nukentėjusiojo gydymo išlaidoms atlyginti, nukentėjusysis ir nukentėjusiojo įstatyminė atstovė I. A. pareiškė civilinį ieškinį dėl 20 000 Lt neturinės žalos, 8745, 64 Lt turtinės žalos bei 1200 Lt atstovavimo išlaidų atlyginimo. Nukentėjusysis ir įstatyminė atstovė turtinės žalos dydį grindžia tuo, kad dėl sulaužytos nosies K. A. reikės daryti plastinę operaciją, kuri kainuos – 7000 Lt, taip pat su gydytojo konsultacijomis susijusios išlaidos, gydymo bei kuro išlaidos. Neturtinę žalą grindžia tuo, kad dėl kaltinamųjų veiksmų K. A. patyrė stresą, fizinį skausmą, psichologinę traumą, nepatogumus dėl gydymo, kuris jau buvo atliktas ir kurį dar reikės atlikti, prarado galimybę siekti sportinių aukštumų plaukimo sporte, nes dėl sužalojimų ilgą laiką buvo uždrausta sportuoti ir toliau jo kaip plaukiko sportinė karjera tapo nelabai galima, nes neaišku ar dėl patirtų sužalojimų jis galės vėliau bandyti siekti sportinių aukštumų minėtame sporte.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalis numato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginės žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.

Kadangi kaltinamųjų įstatyminiai atstovai Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį 3821,71 Lt visiškai atlygino, procesas šioje dalyje nutrauktinas.

Spręsdamas turtinės žalos dydį, teismas privalo vertinti konkrečius nuostolius, taip pat atsižvelgti į tai ar patirtos išlaidos yra protingos ir būtinos. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis ir įstatyminė atstovė prašo atlyginti žalą už palatos priemoką ligoninėje – 420 Lt bei 110 Lt priemoką už palatą sanatorijoje (t. 1 b. l. 142, 146). Tačiau kaip matyti iš Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio, kaltinamųjų įstatyminiai atstovai atlygino 1950, 06 Lt žalą dėl K. A. gydymo Klaipėdos vaikų ligoninėje, bei 1871, 65 Lt už VšĮ Palangos vaikų reabilitacijos sanatorijoje reabilitacinį gydymą (t. 1 b. l. 34). Nukentėjusysis ir jo įstatyminė atstovė teismui nepateikė jokių duomenų, kad dėl patirtų sužalojimų K. A. buvo būtina išskirtinė priežiūra mokamoje ligoninės palatoje, todėl teismas pripažįsta, kad šioje ieškinio dalyje gydymo išlaidos nebuvo būtinos, jos nepagrįstos, todėl civilinis ieškinys 530 Lt sumoje mažintinas. Civiliniu ieškiniu taip pat prašoma atlyginti turtinę žalą 347 Lt dėl korekcinių akinių įsigijimo (t. 1 b. l. 134, 347). Teismas, išanalizavęs išreikalautą K. A. ligos istoriją pastebi, kad 2006-11-13 K. A. diagnozuota toliaregystė ir tuo pagrindu išrašyti akiniai darbui. Atsižvelgiant į tai, kad teismui yra pateikta tik sąskaita-faktūra dėl korekcinių akinių įsigijimo, o K. A. buvo diagnozuotos regėjimo problemos dar iki nagrinėjamo įvykio, todėl šių duomenų nepakanka, kad teismas galėtų konstatuoti, jog nuostoliai atsirado dėl kaltinamųjų veiksmų. Tokiu būdu civilinio ieškinio dalis dėl 347 Lt neįrodyta, todėl atmestina. Civiliniu ieškiniu taip pat prašoma priteisti išlaidas, susijusias su įvairių vaistų įsigijimu – 196, 25 Lt. Teismas, išanalizavęs pateiktus kvitus (t. 1 b. l. 147), pagrindžiančius vaistų įsigijimą pastebi, kad dalis medikamentų visiškai nesusiję su kaltinamųjų veiksmais padarytų sužalojimų gydymu. Kvituose matyti, kad kai kurie vaistai susiję su virškinimo, skydliaukės problemomis, kaulų stiprinimu. Teismo paskaičiavimu, pagrįstos išlaidos sudaro ne 196,25 Lt, o 140, 40 Lt.

Prie civilinio ieškinio taip pat pridėti dokumentai dėl kuro išlaidų, kurias nukentėjusiojo įstatyminė atstovė patyrė veždama ir lankydama K. A. gydymo įstaigose. Nors teismo posėdžio metu įstatyminė atstovė nurodė, kad visi byloje esantys kvitai yra išlaidos, susijusios su jos kelionėmis į gydymo įstaigas, tačiau ji nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad būtent visas įsigytas kuras buvo skirtas sūnaus lankymui gydymo įstaigose, taip pat duomenų apie turimą automobilį bei kokios yra šio automobilio kuro sąnaudos. Todėl šioje dalyje ieškinys netenkintinas.

Galiausiai civiliniu ieškiniu prašoma priteisti 7 000 Lt dėl plastinės nosies operacijos. Spręsdamas šios sumos pagrįstumą teismas atsižvelgia į tai, kad K. A. nosies operacija atlikta iki šiol nebuvo, o tokios operacijos būtinybė grindžiama tik prielaida. Atsižvelgiant į tai, civilinis ieškinys šioje dalyje neįrodytas, todėl atmestinas.

Kitoje dalyje civilinis ieškinys dėl plastikos chirurgų konsultacijos, LOR gydytojo konsultacijos, vaikų ligoninėje atliktų nuotraukų, įrodyta, todėl tenkintinas priteisiant solidariai iš kaltinamųjų, o šiems neturint iš jų įstatyminių atstovų - 292,50 Lt turtinės žalos atlyginimui.

Baudžiamosios teisės teorijoje ir praktikoje remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio nuostata – neturtinė žala - tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir pan.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nustatyta, jog sprendžiant nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, privalu atsižvelgti į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, į padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Baudžiamosios bylos medžiaga objektyviai nustatyta, jog kaltinamųjų nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam padaryti kūno sužalojimai, ko pasekoje nukentėjusiojo sveikata, nors ir nesunkiai, vis dėlto buvus sutrikdyta. Logiška, jog dėl patirto kūno sužalojimo – nosies kaulų lūžimo, galvos smegenų dešiniojo pusrutulio sumušimo, galvos smegenų trauminės ligos, vidutinės formos bei kairės akies regimojo nervo edemos, nukentėjusysis neabejotinai patyrė fizinį skausmą, tiek įvykio metu dėl suduotų smūgių, tiek dėl vėliau taikyto gydymo. Nukentėjusiajam sužalotas gyvybiškai ir estetiškai svarbus organas - nosis. Akivaizdu, jog dėl kūno sužalojimo nukentėjusysis neišvengiamai patyrė kilusius nepatogumus, privalant gydytis pirmiausia medicinos įstaigoje, taigi esant apribotai judėjimo laisvei. Logiška, jog tai neišvengiamai sąlygojo ir emocinį sukrėtimą, bendravimo galimybių sumažėjimą. Visa tai suponuoja, jog nukentėjusysis dėl kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų iš tiesų patyręs tiek fizinio, tiek dvasinio pobūdžio pasekmes, kurios imtinos domėn konstatuojant nukentėjusįjį K. A. patyrus neturtinę žalą.

Vis dėlto atkreiptinas dėmesys, jog nukentėjusiajam konstatuotas tik nesunkus sveikatos sutrikdymas, kas apsprendžia, jog nukentėjusiojo ir jo įstatyminės atstovės įvardinta neturtinės žalos išraiška - 20 000 Lt yra aiškiai per didelė.

Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamieji yra jauno amžiaus, mokosi gimnazijoje, nei vienas šiuo metu nedirba ir neturi pajamų. A. K. įstatyminis atstovas G. K. turi neįgalumą, jam nustatytas tik 20 procentų darbingumas (t. 1 b. l. 183), turi individualią įmonę, kurios pelnas per 2013 m. sudarė tik 546 Lt (t. 1 b. l. 184), o Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus pateiktoje pažymoje matyti, kad nuo 2013-07 iki 2014-08 G. K. šalpos pensija sudarė 10 080, Lt (t. 2 b. l. 28). Tai, kad G. K. finansinė padėtis sunki patvirtina ir tai, kad siekdamas atlyginti Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį, jis iš fizinio asmens paėmė 2000 Lt paskolą (t. 2 b. l. 27). D. N. įstatyminė atstovė bedarbė (t. 1 b. l. 186), augina 2008 m. gimusį dar vieną sūnų, kuriam nustatytas vidutinis neįgalumas (t. 1 b. l. 188). Žinoma, šios teismo minėtos aplinkybės kaltinamųjų pareigos atlyginti padarytą žalą, neeliminuoja, tačiau reali kaltinamųjų ir jų įstatyminių atstovų turtinė padėtis logiškai ir objektyviai sudaro pagrindą nukentėjusiojo ir jo įstatyminės atstovės pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos mažinti, juolab, kad tiek teismų praktikoje, tiek teorijoje būtina išlaikyti protingą pusiausvyrą tarp nukentėjusiojo teisių į žalos atlyginimą ir kaltinamojo teisėtų interesų.

Sprendžiant neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia ir į tai, kad nukentėjusysis yra jauno amžiaus, nusikalstamų veikų padarymui įtakos turėjo ir pats nukentėjusiojo rizikingas ir provokuojantis elgesys. Be to, teismo posėdžio metu K. A. teigė, kad kaltinamųjų jis nebijo, jie jam grėsmės nekelia, taip pat nejaučia baimės eiti į mokyklą (t. 1 b. l. 196). Šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad K. A. neigiamų išgyvenimų pasekmės yra kaip nors susijusios su nukentėjusiojo ateities investicijomis arba nepataisomais liekamaisiais reiškiniais, pablogėjusiais jo darbo ar socialiniais santykiais, gerove. Nors teismui buvo pateikti duomenys, kad galimai dėl šio įvykio pablogėjo K. A. pasiekimai plaukimo sporte, tačiau teismas, išanalizavęs plaukimo varžybų protokolus (t. 2 b. l. 1-8; 12-25) pastebi, kad dar ir iki įvykio nukentėjusiojo rodikliai nebuvo pastovūs, ypač susiję su tarpmiestinių varžybų rezultatais. Liudytoja N. J. taip pat patvirtino, kad iki įvykio buvo visokių varžybų (t. 2 b. l. 45). Taigi aptartos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad byloje nėra įrodytas priežastinis ryšys tarp kaltinamųjų neteisėtų veiksmų ir nukentėjusiojo pablogėjusių rezultatų plaukimo sporte.

Tokiu būdu, vertinant išdėstytą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, siekiant užtikrinti nukentėjusiojo ir kaltinamųjų interesų pusiausvyrą, nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas dalinai. Laikytina, kad įvardinta turtinė neturtinės žalos išraiška - 20 000 Lt yra per didelė, todėl mažintina ir solidariai iš kaltinamųjų, o šiems neturint turto ir pajamų iki jie sulauks pilnametystės ar turės savo turtą ar uždarbį, subsidiariai iš jų įstatyminių atstovų, nukentėjusiojo naudai priteistina 4 000 Lt.

Nukentėjusiojo ir jo įstatyminės atstovės reikalavimas dėl advokato atstovavimo išlaidų atlyginimo pagrįstas paslaugų mokėjimo kvitu (t. 1 b. l. 163), todėl tenkintinas priteisiant solidariai iš kaltinamųjų, o šiems neturint turto ir pajamų iki jie sulauks pilnametystės ar turės savo turtą ar uždarbį, subsidiariai iš jų įstatyminių atstovų, 1200 Lt.

Byloje esanti K. A. ligos istorija, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintina į gydymo įstaigą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 301-308 str.,

nusprendžia:

D. N. ir A. K., vadovaujantis BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir bylą jų atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis BK 82 straipsnio nuostatomis, D. N. ir A. K. paskirti auklėjamojo poveikio priemonę - elgesio apribojimą, įpareigojant juos 12 mėnesių nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nėra susiję su mokslais.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Procesą dėl Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio 3821,71 Lt nutraukti.

Nukentėjusiojo K. A. ir įstatyminės atstovės I. A. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti solidariai iš D. N. ir A. K., o šiems neturint turto ir pajamų iki jie sulauks pilnametystės ar turės savo turtą ar uždarbį, subsidiariai iš jų įstatyminių atstovų - 292, 50 Lt turtinės žalos, 4 000 Lt neturinės žalos bei 1200 Lt advokato atstovavimo išlaidų atlyginimui.

Ligos istoriją, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti į gydymo įstaigą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.