- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-10
- Bylos Nr.
- 2S-1024-611/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Tatjana Žukauskienė, Egidijus Žironas, Andžej Maciejevski (pran.)
- Atsakovas
- G. B., V. I.
- Ieškovas
- C.
- Trečiasis asmuo
- R. L. G. I., notarė S
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės G. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 16 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės C. L (I.) ieškinį atsakovams G. B. ir V. I. dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, tretieji asmenys R. L. G. I. ir notarė S. Š. .
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovė C. L (I.) kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą su patikslintu ieškiniu atsakovėms V. I. ir G. B. dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 2007-08-08 dovanojimo sutarties tarp atsakovių pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo, atitinkamai Nekilnojamojo turto registro įrašo pakeitimo, bei dėl pripažinimo, kad atsakovė V. I. privalo įvykdyti R. L. G. I. prievoles ieškovei grąžinant savo sutuoktinio įsiskolinimą ieškovei tiek, kiek jis neviršija minėto buto vertės. Taip pat prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – areštuoti G. B. nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, apribojant disponavimo teisę juo. Nurodė, kad atsakovė V. I. apie jos sutuoktinio R.L.G. I. skolinius įsipareigojimus žinojo, buvo areštuotas sutuoktinių turtas, tikėtina, kad R.L.G. I. dovanojo butą savo sutuoktinei, o ši vėliau butą padovanojo savo motinai G. B. , siekdami išvengti skolos išieškojimo, Lietuvos apeliaciniam teismui pripažinus ES valstybės narės sprendimą dėl piniginių sumų priteisimo ir leidimo jį vykdyti Lietuvoje. Atsakovė galėjo imtis naujų veiksmų (slėpti turtą), siekdama išvengti Anglijos teismo sprendimo vykdymo. Nesant galimybės kontroliuoti tolimesnio ginčijamo sandorio dalyko, t.y. minėto buto perleidimo tretiesiems asmenims, galėjo būti iš esmės pažeisti ieškovės teisės bei interesai.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2008-09-16 nutartimi ieškovės prašymą tenkino, nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti G. B. , nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, apribojant disponavimo teisę juo. Vadovaudamasis LR CPK 144 str. teismas nurodė, kad pritaikius minėtą apsaugos priemonę, kuri yra laikina, bus efektyviau užtikrintas materialinių teisių gynimo būdas. Ginčas susijęs su nekilnojamuoju daiktu, kurio perleidimo tretiesiems asmenims teisėtumas yra ginčijamas, todėl neapribojus disponavimo teisių juo, galėtų pasunkėti teismo sprendimo įvykdymas arba galėtų jis pasidaryti neįmanomas įvykdyti, todėl teismas taikė laikinąją apsaugos priemonę – areštavo atsakovei G. B. nuosavybės teise priklausantį butą, apribojant disponavimo teisę juo.
Šalies argumentai
Atsakovė Genovaitė Bartašienė pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-09-16 nutartį, kuria areštuotas atsakovei nuosavybės teise priklausantis butas, apribojant disponavimo teisę juo. Atsakovė mano, jog teismo nutartis nepagrįsta ir pažeidžia jos, kaip sąžiningos įgijėjos, teises. Nurodo, kad tarp jos ir ieškovės niekada nesiejo ir nebuvo jokių tarpusavio skolinių santykių, todėl ji negali būti laikoma atsakinga už skolininko R. L. G. I. prievoles ieškovei L. (I.). Ginčijamo dovanojimo sandorio sudarymo metu naudojimasis ar disponavimas minėtuoju turtu V. I. nebuvo apribotas, todėl nebuvo jokių aplinkybių, dėl kurių 2007-08-08 dovanojimo sutartis negalėjo būti sudaryta. Atsakovė nesutinka su prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodytu pagrindu - LR CK 6.67 str. 1 p., kuris įtvirtina skolininko, sudariusio sandorį su artimaisiais giminaičiais, nesąžiningumą. Pabrėžia, jog dovanojimo sutarties sudarymo metu jos ir V. I. nesiejo jokie skoliniai santykiai, disponavimas turtu nebuvo apribotas, o skolininku buvo laikomas R.L. I. . Mano, jog V. I. nėra atsakinga už savo sutuoktinio prievoles, atsiradusias dar iki santuokos sudarymo 2003-11-26. Pabrėžia, kad dovanojimo sutartis buvo sudaryta 2007-08-08, t.y. dar iki Lietuvos apeliacinio teismo 2007-10-08 sprendimo priėmimo, kuriuo buvo pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Anglijos teismo sprendimai dėl skolininko R.L.G. I. skolinių prievolių kreditorei C. L. (I.) vykdymo. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra vienintelis atsakovės gyvenamasis būstas, nėra jokios grėsmės, kad butas bus perleistas kitiems asmenims, todėl taikyti laikinąsias apsaugos priemones nebuvo pagrindo. Pažymi, kad ieškovė C. L. (I.) po Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo priimto 2008-07-02 sprendimo nesiėmė jokių priemonių dėl skolos išieškojimo iš skolininko R. L. G. I. bendrąją jungtine nuosavybe tenkančio turto dalies. Atsakovė mano, kad ieškovė siekdama, jog jai už skolas atsakytų ne tik pats skolininkas, bet ir kiti asmenys, t. y. atsakovė ir V. I. , pažeidžia LR CK 1.5 str. 1 d. įtvirtintą reikalavimą civilinių teisinių santykių subjektams, įgyvendinant savo subjektines teises bei atliekant pareigas, veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Remiantis aukščiau išdėstytais argumentais ieškovė visų pirmiausia turėtų išieškoti skolą iš skolininkui R. L. G. I. tenkančios turto dalies ir tik nustačius, jog skolininko turto dalies skolai padengti nepakaks, nukreipti išieškojimą į kitą galimą skolininką, o ne reikalauti, kad už skolininko prievoles atsakytų jo sutuoktinė ar atsakovė. Visos minėtos aplinkybės patvirtina, kad nėra realios grėsmės, jog būsimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas, todėl atsakovė prašo panaikinti teismo pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, jog nesutinka su atsakovės atskirajame skunde pateiktais argumentas. Nemano, jog teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra nepagrįstos ir pažeidžia atsakovės teises. Nurodo, jog LR CPK 144 str. yra įtvirtintas principas, suteikiantis teisę teismui imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu teismo nuomone, jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Ieškovės įsitikinimu, yra akivaizdu, kad 2007-08-08 sudaryta nekilnojamojo turto dovanojimo sutartis tarp V. I. ir G. B. buvo sudaryta siekiant išvengti V. I. sutuoktinio prievolių vykdymo pagal LR CK 3.99 str. 3 d. Kadangi šis turtas buvo perleistas du kartus, yra tikimybė, kad panašių veiksmų gali būti imtasi dar kartą. Taip pat teismų praktikoje vyrauja tokia nuostata, kad pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra tada, kai vyksta ginčas dėl didelės pinigų sumos. Beveik tris šimtus tūkstančių litų siekianti ginčijamo sandorio dalyko vertė yra didelė, todėl yra būtinybė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi tai padidina būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Ieškovė pažymi, kad sandoris sudarytas tarp artimais giminystės ryšiais siejamų asmenų pagal LR CK 6.67 str. 1 p. yra savaime pripažįstamas kaip šalių nesąžiningumą bei siekį pažeisti kreditorių interesus įrodantis faktas. Šalių nesąžiningumas taip pat yra faktorius patvirtinantis egzistuojančią grėsmę, kad bus imtasi nesąžiningų veiksmų, siekiant išvengti skolininko R. L. G. I. prievolių vykdymo ieškovei. Taip pat atsakovės teiginiai, kad butas yra vienintelis jos gyvenamasis būstas ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pažeidžia jos interesus yra niekinis, kadangi areštas apribojant disponavimo teisę neturi įtakos atsakovės naudojimuisi nekilnojamu turtu, t. y. jame gyventi. Areštas garantuoja, jog būstas nebus perduotas tretiesiems asmenims, kas akivaizdžiai apsunkintų priimto teismo sprendimo vykdymą. Ieškovės nuomone 2008-09-28 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartis yra pagrįsta, teisėta bei nekeistina.
Atskirasis kundas netenkintinas.
Pagal LR CPK 320 str., 338 str. apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, kad absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Pagal LR CPK 144 str. 1 d. teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jei jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pažymėtina tai, kad pats savaime teismo sprendimas tenkinti ieškinį neužtikrina tinkamos ieškovo pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybos. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, kurios vienaip arba kitaip galėtų įtakoti ir apsunkinti būsimo teismo sprendimo, priimto patenkinus ieškinį, tinkamą įvykdymą. Be to, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi būti atsižvelgiama į šalių interesų pusiausvyros, teisingumo ir protingumo principus. Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nevertina byloje pateiktų įrodymų ir ieškinio pagrįstumo iš esmės. Teisėjų kolegija, įvertinusi civilinės bylos medžiagą, skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisėtai ir pagrįstai tenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Atsiliepimas
Atsakovės atskirajame skunde nurodyti argumentai dėl teisinių santykių tarp jos ir ieškovės pobūdžio, sąžiningumo prezumpcijos taikymo, dėl R. L. G. I. skolos išieškojimo tvarkos iš esmės yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas ir yra neesminiai, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė ginčija tarp atsakovių sudarytos nekilnojamojo turto dovanojimo sutarties teisėtumą. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, užtenka nustatyti, jog yra prielaida, kad jų netaikymas gali apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą ar padaryti įvykdymą negalimu. Ginčo dalyko – buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vertė yra didelė. Atsižvelgiant į tai, jog ginčo butas jau buvo perleistas du kartus, todėl yra tikimybė, kad jis gali būti perleistas tretiesiems asmenims. Jeigu ginčo butas būtų perleistas tretiesiems asmenims, teismo sprendimo, jeigu ieškinys būtų tenkinamas, įvykdymas be abejonės būtų apsunkintas arba pasidarytų negalimas. Teisėjų kolegija atmeta atsakovės argumentą, jog dėl to, kad ginčo butas yra vienintelis jos gyvenamasis būstas, nėra grėsmės, kad jis bus perleistas tretiesiems asmenims, kadangi ši aplinkybė neužkerta galimybės perleisti ginčo butą. Todėl darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas egzistuoja, o bylą nagrinėjantis teismas teisingai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones. Kiti atskirojo skundo argumentai argumentai yra teisiškai nereikšmingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi minėtais motyvais, konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, pagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, todėl apelianto atskirajame skunde nurodytos aplinkybės ir argumentai nesudaro pagrindo pripažinti ginčo nutartį nepagrįsta ar neteisėta, todėl skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina galioti nepakeista.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 16 d. nutarti palikti galioti nepakeistą.