Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2016-01-25 · Byla Nr. N1-278-870/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-01-25
Bylos Nr.
N1-278-870/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-17851-2015-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Virginija Liudvinavičienė
Kaltinamasis
T. M., A. V.
Nukentėjusysis
L. A.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. N1-278-870/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17851-2015-3Procesinio sprendimo kategorija 1.1.4.2.; 1.2.14.3.2.2.; 2.3.6. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. sausio 25 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Virginija Liudvinavičienė,sekretoriaujant Ievai Janulevičiūtei,dalyvaujant prokurorui Valentui Gritei,kaltinamiesiems T. M., A. V.,kaltinamųjų gynėjoms adv. Agatai Aganauskienei, adv. Danguolei Elenai Mikalauskaitei,kaltinamųjų atstovams pagal įstatymą D. M., R. V.,nukentėjusiajam L. A.,vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovėms Virginijai Mačionytei, Gitai Jonušienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), moksleivis, mokosi Vilniaus „Minties“ gimnazijos 11 a klasėje, neteistas, administracine tvarka nebaustas,

ir

A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), moksleivis, mokosi Vilniaus versmės katalikiškoje gimnazijoje, 11 klasėje, neteistas, administracine tvarka nebaustas,

kaltinami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. M., A. V. veikdami bendrininkų grupėje, pažeidė viešąją tvarką. Nusikalstama veika padaryta tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis. 2015-03-28, apie 2.15 val., prie namo, adresu Sausio 13-osios g. 11, Vilniuje, T. M. ir A. V. veikdami bendrininkų grupėje, viešojoje vietoje, įžūliu elgesiu, grasinimais pademonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Taip, T. M. įžūliai iš nukentėjusiojo L. A. pareikalavus duoti cigarečių, o L. A. padavus tik vieną cigaretę, T. M. iš nukentėjusiojo L. A. rankų išplėšė viena ranka cigarečių pakelį, kita ranka sudavė smūgį į veidą. Nukentėjusiajam pradėjus gintis prie T. M. prisijungė ir A. V., kuris taip pat puolė nukentėjusįjį L. A. ir kartu su T. M. sudavė ne mažiau 7-8 smūgius rankomis, taikydami į galvos sritį. Tęsiant nusikalstamą veiką ir nukentėjusiajam aktyviai ginantis, T. M. sušuko, kad turim peilį, ir laikydamas rankoje peilį pasakė, kad papjaus ir nužudys nukentėjusįjį bei kartu su A. V. grėsmingai artinosi prie nukentėjusiojo, bet nukentėjusysis pasišalino. Tokiu būdu T. M. ir A. V. viešoje vietoje elgėsi įžūliai, naudojo smurtą ir grasino peiliu nukentėjusiajam L. A., sunaikino nukentėjusiajam priklausantį 2 eurų vertės turtą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis T. M. paaiškino, kad jis kaltės nepripažįsta, kadangi peilio nebuvo, buvo tik dėklas, tačiau ne pas jį. Parodė, kad viskas įvyko 2015 m. kovo 28 d., jis buvo išgėręs, bet nebuvo girtas, nukentėjusysis irgi buvo išgėręs. A. V. T. M. paprašė paprašyti jam cigaretės (T. M. nerūko) iš priekyje ateinančio jaunuolio. Jie praeidinėjo pro jį ir T. M. gražiai paprašė cigaretės, neturėjo noro jį apiplėšti. Jis pradėjo šaipytis, visą kompaniją vadinti „mažvaikiais“, „malalietkomis“. Kaltinamasis supyko, apsižodžiavo su nukentėjusiuoju. Tada nukentėjusysis išsitraukė cigarečių pakelį, ištiesė, T. M. bandė paimti, nukentėjusysis atitraukė ranką, tada T. M. pasirodė, kad nukentėjusysis nori T. M. suduoti ir T. M. jam sudavė. A. V. bandė T. M. ginti, tada T. M. gavo į nosį, nukrito ant žemės. Jie mušėsi. Niekas nesušuko, kad turi peilį, niekas rankoje nieko nelaikė. Nematė jokio mobiliojo ryšio telefono. T. M. buvo išsigandęs, gulėjo ant žemės, tada atsistojo, L. A. pradėjo bėgti. T. M. atsistojo, dar jį vijosi, nes buvo labai piktas. L. A. išmetė cigarečių pakelį, T. M. jį pakėlė nuo žemės ir padavė kažkuriam iš draugų. L. A. pabėgo, bet jokių rankinių T. M. nematė, nebandė paimti. S. B., jo draugas, eidamas rado peilio dėklą.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. V. paaiškino, kad nebuvo labai šviesu, jis pamatė iš priekio ateinantį nukentėjusįjį su 2 draugėm, o jie buvo 4. A. V. paprašė T. M., kad paprašytų cigaretės. A. V. tuo metu skambino. A. V. nukentėjusįjį praėjo kalbėdamas telefonu. Kalbėdamas telefonu, atsisuko ir pamatė, kad jo draugai kalba su jais. Kai priėjo arčiau, jau buvo prasidėjęs žodinis konfliktas, kiek matė, jau buvo susistumdymai ar kažkas tokio. Suprato, kad užpuolė T. M., norėjo ginti, bandė nukentėjusiajam trenkti, nepataikė. L. A. jį nuspyrė. Gulėjo ant žemės, tada atsistojo. Jau konfliktas buvo truputį toliau. T. M. pradėjo muštynes, o A. V. prisijungė. Nukentėjusysis buvo toliau nuėjęs. A. V. stovėjo su Jonu ir apžiūrėjo savo žaizdą. Jokio tikslo kažką pavogti nebuvo, nes rankinė buvo jiems prie kojų, ji tiesiog gulėjo. Neėmė telefono. Niekas nenorėjo paimti telefono. Peilio jis nematė. S. B. turėjo tą dėklą. Negirdėjo, ar S. B. grasino peiliu. Merginos stovėjo toliau nuo jų ir skambino policijai. Iš įvykio ėjo, nebėgo.

Apklaustas teisiamajame posėdyje nukentėjusysis ir civilinis ieškovas L. A. paaiškino, kad jis patvirtina taikos sutartį, teigia, jog civilinis ieškinys netenka prasmės, kadangi jam visas nuostolis yra grąžintas. Parodė, kad buvo antra valanda nakties. Jie ėjo Laisvės prospektu tarp Vilniaus televizijos bokšto ir Karoliniškių stotelės, jis buvo išgėręs prieš 5-6 valandas nedaug. L. A. prieš tai rūkė stotelėje. Iš priekio priėjo keturi vaikinai. Nematė asmens su sužalota koja. Jie matė, kad L. A. rūkė. Pirmi žodžiai buvo - „tik nesakyk, kad neturi parūkyti“, į ką jis atsakė - „turiu, bet tau neduosiu, nes tai yra mano“. Nuo to ir prasidėjo konfliktas. Jis suprato, kad jį užkalbinę asmenys nusiteikę agresyviai. Jis dar pasakė „tau nėra net aštuoniolikos ir tau šitų problemų nereikia, geriau eik namo, nes aš cigarečių vis tiek neduosiu, jos yra mano“. Po to T. M. jį stumtelėjo. Jis atsakė tuo pačiu. Matydamas, kad viskas virs į fizinį konfliktą ir norėdamas to išvengti, išsitraukė cigarečių pakelį, ištraukė vieną cigaretę ir padavė T. M., bet pastarasis išplėšęs jam iš rankų ir pakelį, ir cigaretę, bei trenkė jam į nosį. Gindamasis jis trenkė atgal. Sušuko kartu buvusioms draugėms M. ir J., kad kviestų policiją. Po to jį dar labiau apsupo, kažkas griebė už rankinės diržo. Po to, kai jam smūgį sudavė T. M., prie jo prisijungė ir A. V., kuris taip pat puolė ir smūgiavo. Vienu metu kažkas sušuko, kad turi peilį. Jis pamatė peilio geležtę T. M. rankose, kai T. M. artinosi prie jo. Peilis buvo jo dešinėje rankoje, kaire ranka smūgiavo. Girdėjo žodžius „papjausime, turiu peilį“, bet jis jau buvo atsitraukęs. Pradžioje jį persekiojo tiek T. M., tiek A. V., bet paskui kažkaip atsitraukė. Nukentėjusiojo manymu, tai įvyko po to kai kažkas šūktelėjo, jog atvažiuoja policija.

Apklausta teisiamajame posėdyje kaltinamojo T. M. įstatyminė atstovė D. M. paaiškino, kad ji išleido T. M. pas draugus žiūrėti filmą.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytoju J. P. parodė, kad iš toli pamatė L. su dviem mergaitėmis. Iš toli matė, kad vaikinas rūko. Priartėjus, T. M. paklausė, ar gali pavaišinti cigarete. L. pasakė, kad turi, bet neduos. Tada T. M. dar kartą paprašė ir užvirė ginčas. Pradėjo juos vadinti “mažvaikiais”, “malalietkomis”. Tada T. M. priėjo vis arčiau, vis prašė cigaretės ir galiausiai priėjo iki to, kad L. išsitraukė pakelį, davė vieną cigaretę, T. M. paprašė dar vienos cigaretės ir tada, rodos, L. pastūmė T. M., tada T. M. sudavė L. vieną smūgį. Tada eidamas T. M. link L. A. gavo tiesiai į nosį, suklupo. Tada A. V. bandė užsimoti, nepataikė, šiek tiek suklupo ir gavo, berods, į juosmenį. Merginos stovėjo nuošaliau, kaip ir jis. Viskas įvyko labai staigiai. Kol jis stovėjo, L. A. sugebėjo net pribėgti prie J. P. ir suduoti iš alkūnės jam į žandikaulį. Viskas vyko staigiai, pasimetė gal ir bėgdamas pro J. P. užsimojo iš alkūnės. L. A. pasakė imti viską, nusiėmė rankinę, numetė link jų, išsitraukė cigarečių pakelį, numetė irgi link jų, link “IKI”. Rankinę paėmė Samuelis, numetė link L. pusės. Merginos eidamos link L. pakėlė tą rankinę ir jam atidavė turbūt. Peilio J. P. nematė, negirdėjo, kad kas sušuktų, jog turi peilį. Jie nebėgo, tiesiog išėjo pro kiemus Kai policija sulaikė, jis važiavo su A. V., kitoje mašinoje buvo T. M. ir S. B..

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytoju S. B. parodė, kad eidamas tą patį vakarą jis rado peilio dėklą, T. M. tikrai matė, kad jis paėmė dėklą, peilio nebuvo, neimitavo dėklo kaip peilio, negirdėjo, kad kas sakytų, jog išsitrauks peilį. Jie ėjo ir maždaug prie “Norfos” pastebėjo vaikiną ir dvi merginas. Jokio apiplėšimo jie daryti neplanavo. Tomas paprašė vaikino cigaretės. Vaikinas atsakė, kad neturi ar kažkaip. Pavadino juos vaikais ar kaip, išvadino kažkaip. Prasidėjo kivirčas, tęsėsi. Vaikinas pastūmė Tomą ir užsimojo. Tomas spėjo trenkti pirmas ir prasidėjo muštynės. S. B. buvo pasimetęs, išsigandęs. Atsimena, kad buvo A. V. nukritęs ant žemės, ir T. M. vienu metu buvo nukritęs. T. M. nereikalavo atiduoti rankinės. Muštynės baigėsi, vaikinas nuėjo ar pabėgo link “IKI” parduotuvės pusės. Jis buvo rankinę numetęs, S. B. paėmė ir numetė link panelių. Tada jie ėjo link “Maxima” ir juos sustabdė policija. Dėklas jam iškrito prie policijos mašinos.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytoju policijos pareigūnas A. K. paaiškino, kad jie išgirdo informaciją, kad vyksta muštynės prie Sodros pastato ar Norfa parduotuvės, Karoliniškių poliklinikos. Lygtai buvo grasinama peiliu ir įtariamieji, kurie sumušė ir grasino peiliu, pasišalino per Laisvės prospektą Maximos link, Sausio 13 g., ta linkme. Jie tuo momentu patruliavo tarp Fabijoniškių ir Pašilaičių. Nusprendė prisijungti. Laikas buvo vėlyvas ar pradžia nakties. Įsijungę švyturėlius, atvyko iki Karoliniškių Maksimos. Užpuolikų buvo keli, buvo pasakyti požymiai. Nosis buvo sumušta pas T. M., Jie, įsukant, pastebėjo tuos jaunuolius artėjant, iš karto sustojo, pareikalavo, kad prieitų prie jų ir pradėjo tikrinimą. Kuris iš jų išmetė tą peilį, nepamena. Tą dėklą tikrai numetė ant žemės. Pakėlė dėklą, nuvežė kartu. Jis buvo juodai oranžinis. Paties peilio nerado. Apieškojo visus krūmus. Tas dėklas atitiko būtent peilio aprašymą pagal išvaizdą. Nukentėjęs nurodė, kad peilis buvo juodai oranžinis.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytoju policijos pareigūnas M. P. paaiškino, kad naktį buvo gautas pranešimas, jog Karoliniškėse užpultas žmogus. Jį užpuolė grupė jaunuolių, grasino peiliu. Atvyko iki Laisvės pr.- Sausio 13-osios g. sankryžos, pastebėjo bėgančių grupę jaunuolių, 3-4 žmones. Atitiko pagal požymius, sulaikė. Du jaunuolius pasodino į savo tarnybinį automobilį. Vėliau pastebėjo, kad vienas iš jų išmetė peilio dėklą, kai buvo įsodintas. Nesakė niekas, kad kažkuris peilį turėjo.

Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja M. A. paaiškino, kad apie 2 valandą nakties ji, L. ir J. išėjo iš draugės namų Kavoliuko g., ėjo Laisvės pr. link Sausio 13-osios g. Perėjus perėją, esančią šalia “Norfos”, einant toliau, pamatė link jų ateinančius keturis vaikinus. Priartėjus, vienas iš jų paprašė L. parūkyti. Žino, kad jis buvo aukščiausias iš visų. L. atsisakė duoti cigaretę ir tuo metu jie apsižodžiavo. Tada tas pats vaikinas L. nestipriai stumtelėjo ir L. ištiesė jam vieną cigaretę. O vaikinas išplėšė visą cigarečių pakelį jam iš rankų ir iš karto trenkė jam į veidą. Tada jie susistumdė ir L. sušuko jai, kad kviestų policiją. Stovėjo atsitraukus už dviejų metrų su drauge ir skambino. Kas toliau vyko, nematė. Pakėlus akis, kai išjungė telefono ragelį, matė tik, kad L. traukiasi atatupstas atgal, bėga ir link jo ėjo vaikinas su peiliu. Peilio geležtę matė po skambučio 112, metalo, plieno spalvos. L. bėgdamas nusimetė rankinę šalia šaligatvio, jiems atitolus, ji eidama ją paėmė ir jos atsitraukusios stebėjo, kas toliau vyko. Tuo metu vienas iš vaikinų sušuko, kad atvažiuoja policija ir jau bėgame. Tas vaikinas su peiliu link jų nėjo, bet liepė atiduoti rankinę. Jie reikalavo atiduoti daiktus, iš pradžių cigaretes, paskui ir rankinę. Ji stovėjo nejudėdama, nieko nedarė. Nematė peilio dėklo.

Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja J. Ž. paaiškino, kad ėjo iš Kovoliuko g. tryse, ji, L. ir M. į Sausio 13-osios g. Prieš juos ėjo keturi vaikinai. Jie prie jų priėjo, paprašė L. cigaretės. L. pasakė, kad neduos. Tada jie apsižodžiavo. Ir L. nusprendė duoti tą cigaretę. Išsitraukė pakelį, tuomet vienas iš vaikų čiupo tą pakelį ir jie susimušė. Mušėsi tol, kol vienas iš vaikinų, tas, kuris paprašė cigarečių, išsitraukė peilį, 15 cm. peilio geležtę ji pamatė po cigarečių ištraukimo, peilio dėklo nematė. Tada L. A. pasakė, kad nusiramink, nereikia tau tokių problemų, pradėjo bėgti. Vienas iš vaikinų pradėjo jį vytis. Prašė atiduoti L. A. krepšį. Visi nubėgo, išsiskirstė. Ant kaltinamųjų kraujo nematė.

2015-04-02 gauta teismo medicinos specialisto išvada Nr. G1128/15(01), kurioje konstatuota, kad apžiūros metu L. A. po 2015-03-28 įvykio objektyvių kūno sužalojimų nenustatyta. Išraše iš Všį RVUL nurodyta nosies sumušimo diagnozė teismo medicininiu požiūriu nepagrįsta objektyviais traumavimo požymiais, todėl sužalojimu nevertinama.

2015-04-08 asmens iš nuotraukos atpažinimo metu L. A. pažino A. V., kuris jam sudavė rankomis du smūgius į įvairias kūno vietas. Taip pat atpažino T. M., kuris jam grasino peiliu ir sudavė apie 7-8 smūgius rankomis į įvairias kūno vietas. Taip pat pažino du asmenis stovėjusius šalia įvykio metu, tai J. P. ir S. B. (t. 1, b.l. 16-23).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktais duomenimis, kurie teismo pripažįstami tinkamais įrodymais pilnai įrodyta, kad kaltinamieji T. M. ir A. V. padarė nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis. Nuo pat pirmojo kontakto su L. A. kaltinamieji suvokė, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatė, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėjo. Paminėtina, kad dingstis pradėti konfliktą buvo menkavertė – paprašyta duoti cigaretę. Teisiškai nėra reikšminga kokia buvo nukentėjusiojo reakcija į prašiusiųjų cigaretės veiksmus, tačiau akivaizdu, kad konfliktas peraugo į smurto naudojimą ir grąsinimą peiliu. Būtent kaltinamasis T. M. pirmas sudavė smūgį nukentėjusiajam, o po to prie jo prisijungė ir smurtą naudojo ir A. V.. Tiek pačio nukentėjusiojo, tiek kartu buvusių merginų – liudytojų M. A. bei J. Ž. parodymais neginčytinai nustatyta, kad T. M. rankoje laikė ir peilį bei juo grąsino. Paminėtina, kad pradinėje tyrimo stadijoje bei perdavus bylą į teismą kaltinamųjų veika buvo kvalifikuota kaip pasikėsinimas įvykdyti plėšimą panaudojant peilį. Bylos nagrinėjimo teisme metu ši kaltinamųjų veikos kvalifikacija nepasitvirtino, ką pripažino ir prokuroras prašydamas perkvalifikuoti kaltinamųjų veiką kaip viešosios tvarkos pažeidimą. Paminėtina, kad bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo gauta jokių objektyvių duomenų, kurie leistų teigti, kad kaltinamųjų tikslas buvo naudojant smurtą pagrobti svetimą turtą. Priešingai, visa įvykių seka ir kaltinamųjų veiksmai akivaizdžiai patvirtina, kad kaltinamieji siekė būtent pažeisti viešąją tvarką, o ne apiplėšti nukentėjusįjį. Kaip jau buvo paminėta pats konfliktas kilo dėl menkos dingsties, paprašytos cigaretės. Kaltinamiesiems pradėjus vartoti smurtą, o nukentėjusiajam traukiantis ir numetus turėtą rankinę, nei vienas iš kaltinamųjų nesiekė jos užvaldyti, o dar bandė vytis ir smurtauti prieš nukentėjusįjį, t.y. ši aplinkybė akivaizdžiai parodo, kad kaltinamieji nesiekė pagrobti svetimą turtą. Tai patvirtina ir M. A., kuri parodė, jog nukentėjusysis L. A. bėgdamas nusimetė rankinę šalia šaligatvio, o ji šią rankinę pasiėmė. Paminėtina, kad naudojant smurtą galėjo būti ir išsireiškimų atiduoti daiktus, tačiau kaltinamiesiems niekaip nerealizavus šio savo sumanymo ir jokių daiktų nepaėmus deklaratyvūs pareiškimai vertintini kaip žodinio konflikto, kuris vėliau peraugo ir į smurto naudojimą, dalis ir teismo vertinimu pilnai atitinka viešosios tvarkos pažeidimo sudėtį ir kvalifikuotini pagal BK 284 str.1d.

Abu kaltinamieji veikė išvien, bendru sutarimu, abu naudojo smurtą, taigi, kaltinamųjų veika atitinka bendrininkų grupės padarytą viešosios tvarkos pažeidimo sudėtį.

Dėl kaltinamojo T. M. baudžiamosios atsakomybės

BK 93 str. 1 d. numatyta, kad nepilnametis, pirmą kartą padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą, arba pripažintas ribotai pakaltinamu, ar pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas, vertindamas kaltinamojo T. M. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės taikymo klausimą, visų pirma, pastebi, kad T. M. pirmą kartą padarė 1 tyčinį nesunkų nusikaltimą viešajai tvarkai (1 t., b.l. 191). Antra, T. M. teisiamajame posėdyje ir po bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje atsiprašė L. A., gailėjosi, jo mama D. M. atlygino L. A. patirtą žalą, L. A. pretenzijų T. M. neturi (2 t., b.l. 94). Pažymėtina, kad T. M. administracine tvarka nebaustas, į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitą neįrašytas, negydytas Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre (2 t., b.l. 7, 10, 14), mokosi Vilniaus „Minties“ gimnazijos 11 a klasėje, matyti, kad jo šeima juo rūpinasi, LITEKO duomenimis, nepadaryta jokių teisės pažeidimų po šio įvykio, jo gyvenimo būdas iki šio nusikaltimo padarymo iš esmės nesąlygojo jo padarymo, taigi, manytina, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl T. M. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės. BK 93 str. 2 d. numatyta, kad teismas, atleidęs nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės šio BK 93 str. 1 d. numatytais pagrindais, skiria jam BK 82 straipsnyje numatytas auklėjamojo poveikio priemones. Kaip galima auklėjamojo poveikio priemonė, BK 82 str. 1 d. 5 p. nurodytas elgesio apribojimas. Pagal BK 87 str. 1 d., elgesys gali būti apribojamas nuo trisdešimties dienų iki dvylikos mėnesių. Šios poveikio priemonės terminas skaičiuojamas dienomis ir mėnesiais. BK 87 str. 2 d. 1 p. pažymima, kad teismas nepilnametį gali įpareigoti būti namuose nustatytu laiku. Atsižvelgiant į tai, T. M. paskirtina auklėjamojo poveikio priemonė elgesio apribojimas, įpareigojant jį 6 mėnesius būti namuose nuo 21 val. iki 6 val.

Dėl kaltinamojo A. V. baudžiamosios atsakomybės

BK 93 str. 1 d. numatyta, kad nepilnametis, pirmą kartą padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą, arba pripažintas ribotai pakaltinamu, ar pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas, vertindamas kaltinamojo A. V. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės taikymo klausimą, visų pirma, pastebi, kad A. V. pirmą kartą padarė 1 tyčinį nesunkų nusikaltimą viešajai tvarkai (2 t., b.l. 43). Antra, A. V. teisiamajame posėdyje ir po bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje atsiprašė L. A., L. A. pretenzijų A. V. neturi (2 t., b.l. 93). Pažymėtina, kad A. V. administracine tvarka nebaustas, į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitą neįrašytas, negydytas Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre (2 t., b.l. 52, 55, 58), mokosi Vilniaus versmės katalikiškoje gimnazijoje, 11 klasėje, charakterizuojamas kaip, viena vertus, turintis vidutinę motyvaciją mokytis, tačiau taip pat kaip ir atliekantis jam paskirtus darbus, gerai sutariantis su klasės draugais, nesantis konfliktišku, A. V. šeima pilna, tėvai gyvena kartu, turi vyresnįjį brolį, kuris studijuoja, mama rūpinasi A. V., nuolat stebi jo mokymosi pasiekimus TAMO dienyne, bendrauja su klasės auklėtoja ir mokytojais, dalyvauja tėvų susirinkimuose (2 t., b.l. 36), LITEKO duomenimis, nepadaryta jokių teisės pažeidimų po šio įvykio, jo gyvenimo būdas iki šio nusikaltimo padarymo iš esmės nesąlygojo jo padarymo, jo vaidmuo darant nusikaltimą buvo antraeilis, taigi, manytina, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl A. V. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės. BK 93 str. 2 d. numatyta, kad teismas, atleidęs nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės šio BK 93 str. 1 d. numatytais pagrindais, skiria jam BK 82 straipsnyje numatytas auklėjamojo poveikio priemones. Kaip galima auklėjamojo poveikio priemonė, BK 82 str. 1 d. 5 p. nurodytas elgesio apribojimas. Pagal BK 87 str. 1 d., elgesys gali būti apribojamas nuo trisdešimties dienų iki dvylikos mėnesių. Šios poveikio priemonės terminas skaičiuojamas dienomis ir mėnesiais. BK 87 str. 2 d. 1 p. pažymima, kad teismas nepilnametį gali įpareigoti būti namuose nustatytu laiku. Atsižvelgiant į tai, T. M. paskirtina auklėjamojo poveikio priemonė elgesio apribojimas, įpareigojant jį 6 mėnesius būti namuose nuo 21 val. iki 6 val.

T. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b.l. 162). Ši kardomoji paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o, jam įsiteisėjus, naikintina.

A. V. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b.l. 24). Ši kardomoji paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o, jam įsiteisėjus, naikintina.

L. A. 2015-04-08 pateikė civilinį ieškinį 165 Eur sumai (1 t., b.l. 12, 15). Iš bylos medžiagos matyti, kad L. A. padaryta žala atlyginta, kaltinamieji atsiprašė nukentėjusiojo. Apklaustas teisiamajame posėdyje nukentėjusysis ir civilinis ieškovas L. A. paaiškino, kad jis patvirtina taikos sutartį, teigia, jog civilinio ieškinio atsisako, nes jam visi nuostoliai yra atlyginti. Esant šioms aplinkybėms pradėtas procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktinas (LR BPK 107 str.)

Nuosprendžiui įsiteisėjus, vokas su peilio dėklu (1 t., b.l. 30, 31) sunaikintinas kaip menkavertis (BPK 94 str. 1 d. 4 p.), 2 vokai su CD, kuriuose yra garso ir vaizdo įrašai (1 t. galinis lapas), paliktini saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis BPK 297-298 str., 302-305 str., 307-308 str., 313 str., teismas

nusprendžia:

T. M., vadovaujantis BK 93 str., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Paskirti T. M. elgesio apribojimą 6 mėnesiams, įpareigojant jį būti namuose nuo 21:00 val. iki 6:00 val.

T. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o, jam įsiteisėjus, panaikinti.

A. V., vadovaujantis BK 93 str., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Paskirti A. V. elgesio apribojimą 6 mėnesiams, įpareigojant jį būti namuose nuo 21:00 val. iki 6:00 val.

A. V. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteiėjus – panaikinti.

Procesą dėl civilinio ieškinio – nutraukti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, voką su peilio dėklu (1 t., b.l. 30, 31) sunaikinti kaip menkavertį, 2 vokus su CD, kuriuose yra garso ir vaizdo įrašai (1 t. galinis lapas), palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Virginija Liudvinavičienė