Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2022-01-19 · Administracinė byla Nr. A-1118-492/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-01-19
Bylos Nr.
A-1118-492/2022
Teisminio proceso Nr.
4-44-3-00219-2021-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Sprendimas paliktas nepakeistas
Teisėjai
Artūras Drigotas (pirm.), Virginija Volskienė (pirm.), Dainius Raižys
Atsakovas
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras
Advokatai
Dmitrijus Korsakovas
Kategorijos
Administracinė byla Nr. A-1118-492/2022Teisminio proceso Nr. 4-44-3-00219-2021-2Procesinio sprendimo kategorija 8.5 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. sausio 19 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

sekretoriaujant Kristinai Bielinienei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui A. K., jo atstovui advokatui Dmitrijui Korsakovui,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui Edvinui Paškevičiui,

vertėjaujant Abdulmecit Zengin,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečiu A. K. prisistatančio asmens apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl sulaikymo termino pratęsimo (duomenys neskelbtini) piliečiu A. K. prisistatančiam asmeniui.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) su teikimu kreipėsi į teismą, prašydamas pratęsti trims mėnesiams (duomenys neskelbtini) piliečiu A. K. prisistatančiam asmeniui (toliau – ir Užsienietis) taikomą sulaikymą, bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje ir Užsienietis bus išsiųstas iš Lietuvos Respublikos (toliau – ir Teikimas).

2. Centras teikime nurodė, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. balandžio 1 d., veikdamas 15 asmenų grupėje, neturėjo su savimi jokių asmens tapatybę, pilietybę ir teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų, buvo sulaikytas. Užsienietis pateikė prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) sprendimu buvo apgyvendintas Centre. Migracijos departamentas 2021 m. balandžio 20 d. sprendimu nesuteikė Užsieniečiui prieglobsčio bei nurodė jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos į kilmės šalį.

3. Centras pažymėjo, jog su priimtu sprendimu Užsienietis supažindintas 2021 m. birželio 21 d., nes 2021 m. balandžio 23 d. buvo pabėgęs iš Centro ir 2021 m. birželio 16 d. perduotas Lietuvos Respublikai iš Lenkijos Respublikos bei sulaikytas ne ilgiau kaip 48 val. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. birželio 18 d. sprendimu Užsienietis buvo sulaikytas Centre iki 2021 m. rugsėjo 16 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmai pratęsė sulaikymo terminą iki 2021 m. gruodžio 16 d.

4. Centras teigė, kad Užsienietis buvo pasišalinęs iš Centro, ketino neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos, todėl jo sulaikymas yra būtinas norint tinkamai išnagrinėti jo prieglobsčio prašymo motyvus bei išspręsti prieglobsčio suteikimo klausimą.

5. Užsienietis teismo posėdyje prašė Teikimo netenkinti, nurodė, jog nori teisingo sprendimo, jau yra sulaikytas 6 mėnesius, grįžti atgal nenori. Užsieniečio atstovas prašė Teikimą tenkinti iš dalies ir taikyti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – leisti Užsieniečiui laisvai judėti Centro teritorijoje.

II.

6. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmai 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimu Centro Teikimą tenkino – pratęsė Užsieniečiui taikomo sulaikymo terminą trims mėnesiams, t. y. iki 2022 m. kovo 16 d., bet ne ilgiau iki bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio prašytojo byloje ir Užsienietis bus išsiųstas iš Lietuvos Respublikos.

7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Užsienietis apskundė Migracijos departamento 2021 m. balandžio 20 d. sprendimą Nr. 12PR-62, todėl galutinio įsiteisėjusio sprendimo dėl jo prieglobsčio prašymo dar nebuvo, bylos nagrinėjimo metu jis buvo prieglobsčio prašytojas.

8. Teismas nurodė, jog Užsieniečio asmens tapatybė nėra patvirtinta oficialiais duomenimis, jis Lietuvos valstybės sieną kirto neleistinoje vietoje, prašymą suteikti prieglobstį pateikė jau būdamas sulaikytas, buvo pabėgęs iš Centro, jis nesiekė tinkamai bendradarbiauti su kompetentingų institucijų pareigūnais, prieglobstis Lietuvos Respublikoje nebuvo Užsieniečio atvykimo į Lietuvą tikslas. Teismo vertinimu, Užsienietis siekė išvengti galimo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos bei bandė išvykti ir pasislėpti, todėl jis gali vėl bandyti pasišalinti iš Centro. Teismas sprendė, jog taikyti Užsieniečiui švelnesnę kontrolės priemonę nei sulaikymas nebuvo pagrindo.

9. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju Užsieniečiui taikoma sulaikymo priemonė yra proporcinga, atsižvelgiant į siekiamus tikslus – išsiaiškinti Užsieniečio prieglobsčio prašymo motyvus, priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti, skyrus alternatyvią sulaikymui priemonę kiltų reali rizika nepasiekti minėtų tikslų, todėl teismas, tenkindamas Centro Teikimą, konstatavo, jog egzistavo Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatyti prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai, o įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, buvo pagrindas manyti, kad Užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į kilmės šalį.

10. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog egzistuojant rizikai, kad Užsienietis pabėgs ar išvyks iš Lietuvos Respublikos, alternatyvių sulaikymui priemonių taikymas nagrinėjamu atveju nebuvo galimas, o jam taikomo sulaikymo termino pratęsimas buvo objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė.

III.

11. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimą ir taikyti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsienietį Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

12. Užsienietis apeliaciniame skunde nurodo, kad jis šiuo metu bendradarbiauja su pareigūnais, nesiekia pasišalinti, nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nedaro pažeidimų, todėl prašo skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsienietį Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Užsieniečio teigimu, paskyrus minėtą alternatyvią sulaikymui priemonę, būtų užtikrintas Užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje ir sudarytos sąlygos jam laisvai judėti.

Atsiliepimas

13. Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Žemesnės instancijos teismas

14. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

14.1. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. spalio 21 d. sprendimu Užsieniečio skundą dėl Migracijos departamento 2021 m. balandžio 20 d. sprendimo atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimu Užsieniečio apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo atmetė ir paliko galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 21 d. sprendimą. Įsigaliojus Migracijos departamento 2021 m. balandžio 20 d. sprendimui, Centras kreipėsi į teismą. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmai 2022 m. sausio 13 d. sprendimu sulaikė Užsienietį iki 2022 m. kovo 16 d.

14.2. Užsieniečio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento neturėjimas, melavimas dėl jo vardo, pavardės ir gimimo datos traktuotinas kaip nebendradarbiavimas su valstybės institucijomis. Užsieniečiui paprašius prieglobsčio, suteikus jam galimybę susisiekti su giminaičiais, per 8 mėnesius jo asmenybę patvirtinančių dokumentų negauta.

14.3. Užsienietis, siekdamas išvengti išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, gali bandyti pakartotinai išvykti ir pasislėpti, todėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas nėra pakankamai proporcinga priemonė siekiamiems tikslams.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

15. Byloje kilo ginčas dėl sulaikymo termino pratęsimo Užsieniečiui.

Žemesnės instancijos teismas

16. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs faktines aplinkybes, nurodė, kad egzistuoja rizika, jog Užsienietis gali vėl bandyti išvykti iš Lietuvos Respublikos, todėl tenkino Centro teikimą pratęsti Užsieniečiui taikomą sulaikymą iki 2022 m. kovo 16 d., bet ne ilgiau iki bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

17. Užsienietis apeliaciniame skunde teigia, jog nagrinėjamu atveju jam gali būti pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų, nes Užsienietis bendradarbiauja su pareigūnais, nesiekia pasišalinti, nekelia grėsmės Lietuvos Respublikos saugumui ir viešajai tvarkai, nedaro pažeidimų.

18. Byloje nustatyta, kad Migracijos departamentas 2021 m. balandžio 20 d. priėmė sprendimą nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ir sprendimui įsiteisėjus išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į kilmės šalį. Užsienietis minėtą sprendimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2021 m. spalio 21 d. sprendimu Užsieniečio skundą atmetė. Užsienietis teikė apeliacinį skundą ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. gruodžio 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-4187-442/2021 Užsieniečio apeliacinį skundą atmetė ir paliko galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą. Taigi Migracijos departamento 2021 m. balandžio 20 d. sprendimas įsiteisėjo.

19. Atkreiptinas dėmesys, kad įsiteisėjus minėtam Migracijos departamento sprendimui, šioje administracinėje byloje ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas neteko galios, nes buvo priimtas galutinis sprendimas Užsieniečio prieglobsčio byloje, t. y. Užsienietis prarado prieglobsčio prašytojo statusą. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmai 2022 m. sausio 13 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A20.-137-1143/2022, vadovaujantis Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktais, sulaikė Užsienietį iki 2022 m. kovo 16 d., bet ne ilgiau negu bus įvykdyta jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra.

20. Susiklosčius aukščiau minėtai situacijai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinį skundą patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 d.) – ar ginčijamu Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimu Užsieniečiui buvo pagrįstai pratęstas sulaikymas iki 2022 m. kovo 16 d. (faktiškai iki 2022 m. sausio 13 d., kai Užsieniečiui buvo paskirtas sulaikymas pagal ne prieglobsčio prašytojui taikomus pagrindus).

21. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra kraštutinė priemonė ir gali būti taikoma tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

22. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į bylos faktines aplinkybes, pratęsė Užsieniečiui taikomą sulaikymą vadovaudamasis Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktu bei įvertinęs Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes.

23. Įstatymo 112 straipsnis nustato, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyta, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

24. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos aplinkybės: užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.) (1 p.); nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės (6 p.); užsienietis, apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką (7 p.); siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jam pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu (8 p.); užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai (9 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais (10 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos (11 p.).

25. Teisėjų kolegija, vertindama pirmosios instancijos teismo sprendimą pratęsti Užsieniečiui taikomą sulaikymą, pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismo nagrinėjimo metu Užsienietis dar turėjo prieglobsčio prašytojo statusą, t. y. jis galėjo būti sulaikytas pagal Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nurodytus prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindus. Byloje taip pat nustatyta, jog Užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, jo kompetentingoms institucijoms iki šiol nepateikė bei, kad prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu Užsienietis buvo išvykęs iš Lietuvos Respublikos (nustatyta, jog Užsienietis 2021 m. balandžio 23 d. buvo pabėgęs iš Centro ir 2021 m. birželio 16 d. grąžintas iš Lenkijos Respublikos į Lietuvos Respubliką).

26. Akcentuotina, kad nors pirmosios instancijos teismas nurodė Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktus, jų atskirai neišskirdamas, nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nustatė tik minėto straipsnio 5 dalies 1 ir 11 punktuose numatytas aplinkybes – t. y., kad Užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento bei, jog prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu jis buvo neteisėtai išvykęs iš Lietuvos Respublikos. Taigi nagrinėjamu atveju egzistavo Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodytas Užsieniečio, kaip prieglobsčio prašytojo, sulaikymo pagrindas bei Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 11 punkte numatyti pagrindai manyti, kad Užsienietis gali pasislėpti. Minėti pagrindai pirmosios instancijos teismo bylos nagrinėjimo metu išnykę nebuvo, todėl teismo išvada dėl galimybės pratęsti Užsieniečiui taikomą sulaikymą pagrįsta, papildant teismo sprendimo motyvus aktualiomis nagrinėjamam atvejui nustatytomis aplinkybėmis, atitinkančiomis būtent Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 ir 11 punktus.

27. Teisėjų kolegija toliau pažymi, kad Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog Užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti. Šiais atvejais sulaikymo terminas gali būti pratęstas papildomam, ne ilgesniam kaip 12 mėnesių, laikotarpiui. Teisėjų kolegija iš bylos duomenų nustatė, kad Užsienietis yra sulaikytas nuo 2021 m. birželio 16 d., taigi Įstatyme nurodytas 6 mėnesių terminas pasibaigė 2021 m. gruodžio 16 d., tad pirmosios instancijos teismas, nors sprendimo priėmimo metu minėtas terminas dar nebuvo pasibaigęs, pratęsdamas sulaikymą papildomai 3 mėnesiams, turėjo pasisakyti būtent dėl pagrindo pratęsti sulaikymo terminą ilgesniam negu 6 mėnesių laikui.

28. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija sprendžia, kad, atsižvelgus į byloje nustatytas faktines aplinkybes – t. y., jog pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu nebuvo galutinio įsiteisėjusio Migracijos departamento sprendimo, taip pat nebuvo reikiamų dokumentų tokio Užsieniečio galimam išsiuntimui iš valstybės teritorijos (Užsienietis nepateikė asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų) – pirmosios instancijos teismas pagrįstai pratęsė sulaikymo terminą 3 mėnesiams, todėl apeliacinės instancijos teismo kolegija šia nutartimi tik papildo pirmosios instancijos teismo argumentus dėl sulaikymo termino pratęsimo papildomiems 3 mėnesiams.

29. Užsienietis apeliaciniame skunde neginčija to, kad pirmosios instancijos teismas pratęsė jo sulaikymo terminą papildomiems 3 mėnesiams, t. y. iš esmės neginčija, jog nagrinėjamu atveju buvo pagrindas, kuriuo vadovaujantis jam galėjo būti pratęstas sulaikymas, tačiau prašo taikyti švelnesnę, alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti jį Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

30. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo prieglobsčio prašytojams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis, kurio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Akcentuotina, kad aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018).

31. Teisėjų kolegija, vertindama, ar nagrinėjamu atveju yra pagrindas tenkinti Užsieniečio apeliacinį skundą, pažymi, kad būtina nustatyti, ar faktinė situacija nuo sulaikymo skyrimo yra pasikeitusi tiek, jog tai sąlygotų prašomos alternatyvios sulaikymui priemonės taikymą Užsieniečiui.

32. Byloje nėra duomenų apie Užsieniečio šiuo metu keliamą grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, tačiau nagrinėjamu atveju nustatyta, jog Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, be asmens tapatybę, teisę atvykti ir būti Lietuvoje patvirtinančių dokumentų (kurių iki šiol nėra pateikęs), buvo neteisėtai pabėgęs iš jam skirtos apgyvendinimo vietos bei tuo pačiu išvykęs iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką. Teisėjų kolegijos vertinimu, pritaikius lengvesnio režimo alternatyvią sulaikymui priemonę, kyla pernelyg didelė rizika, kad Užsienietis gali pabėgti iš apgyvendinimo vietos, o kartu ir iš Lietuvos Respublikos. Tai, kad tokia rizika yra tikėtina, patvirtina šioje byloje nustatyta ir neginčijama aplinkybė, kad Užsienietis jau kartą buvo pabėgęs iš Centro ir išvykęs iš Lietuvos Respublikos. Nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad sulaikymas buvo būtinas ir proporcingas, siekiant užtikrinti Užsieniečio buvimą Lietuvos Respublikoje bei jo ir valstybės interesų pusiausvyrą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog alternatyvių sulaikymui priemonių taikymas nagrinėjamu atveju nebuvo galimas.

33. Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė bylai reikšmingą teisinį reguliavimą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo panaikinti. Todėl Užsieniečio apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečiu A. K. prisistatančio asmens apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras DrigotasDainius RaižysVirginija Volskienė