Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2013-07-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1-169-927/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-07-16
Bylos Nr.
1-169-927/2013
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jolanta Bagdonienė
Kaltinamasis
M. R. B. B.
Civilinis ieškovas
V. B.
Nukentėjusysis
J. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-169-927/2013Teisminio proceso Nr. 1-57-1-01328-2012-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.1.2.2, 1.1.7.2.5.; 1.1.8.1.1; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.5.
VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. liepos 16 d.Vilnius
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Jolanta Bagdonienė,sekretoriaujant S. Bobinaitei, E. Drungilaitei, M. Bareišytei,dalyvaujant prokurorėms V. Bracevičienei, V. Matuzonienei,kaltinamajai M. R. B. B.,gynėjui adv. D. Stalioniui,nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. B., nukentėjusiajai J. B.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

M. R. B. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, turinti vidurinį išsilavinimą, ištekėjusi, dirbanti (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), teista 2006-01-10 Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo pagal BK 182 str. 1 d. 4 MGL (500 Lt) bauda, teistumas išnykęs,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. R. B. B. įsibrovusi į patalpą pagrobė svetimą turtą, o būtent ji:

laikotarpyje nuo 2011 m. rugpjūčio 10 d. iki 2012 m. liepos 7 d. 16 val., (duomenys neskelbtini), tikslu pagrobti svetimą turtą, atidarius jos vyrui I. B. patikėtais raktais V. B. namo duris, įsibrovė į garažą, iš kur pateko į namą ir pagrobė V. B. priklausančius daiktus: 700 Lt vertės auksinę 5 rublių monetą, 500 Lt vertės auksinį moterišką žiedą su raudona akute, 400 Lt vertės auksinį moterišką žiedą, 300 Lt vertės auksinę grandinėlę, 120 Lt vertės auksinę apyrankę, 600 Lt vertės auksinę sagę, 150 Lt vertės vieną auksinį auskarą, tuo padarydama nukentėjusiajam V. B. 2770 Lt vertės turtinę žalą,

t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 2 d.

M. R. B. B. kalta padariusi šį nusikaltimą neprisipažino, teisme paaiškino, kad V. M. ji 2011 m. liepos - rugpjūčio mėnesiais du kartus nunešė įkeisti savo vestuvinius žiedus, auskarus, anytos daiktų, raitytą sagę. Skolinosi pinigų dėl sunkios materialinės padėties. V. M. jokių dokumentų už tą auksą nepildė. Ji nuo 2011 m. prašė V. M. monetos savo draugei. Ji neatpažįsta sagės, kurios nuotrauka yra byloje (b. l. 39), neprisimena, ar nešė vieną auskarą. Ji turi ir žiedą, ir pakabuką nurodytus byloje (b. l. 33-34). Žiedas jai nematytas, grandinėlę (b. l. 35) ji nunešė įkeisti, grandinėlė (b. l. 36) panaši į jos grandinėlę. Savo dukros ji niekada nekaltino vagyste. V. M. ir nukentėjusieji meluoja.

Kaimynai jiems buvo palikę namų raktus. Jai neleido, bet ir nedraudė eiti į namą. Kaimynų name ji buvo du kartus, visur vaikščiojo, laistė gėles, nes jos kaimynai buvo paprašę prižiūrėti namus. Anksčiau buvo konfliktas tarp jos ir kaimynų dėl katės. Po to vis būdavo nesutarimų. Kiti kaimynai jiems taip pat palikdavo raktus. Po atostogų pas nukentėjusiuosius du žmonės dažė namo fasadą. Garažas, iš kurio neva dingo paveikslai, buvo atidarytas, o pačių nukentėjusiųjų nebuvo namuose. Jokių paveikslų ji nematė. Pareiškimas policijai jau buvo parašytas, kai buvo pasirašytas vekselis. Ji su vyru nežiūrėjo, ką jiems duoda pasirašyti. Susitikimo metu jai buvo liepta pasirašyti, kad jie atlygins už tuos paveikslus. Jie neįsigilino į tą dokumentą. Vekselį ji pasirašė 2011 metų rugsėjo, spalio mėnesį, nes skolinosi daugiau nei tūkstantį litų. Jis nebuvo susijęs su nagrinėjamais įvykiais. Vekselio originalo ji neturi, vadinasi jos vyras pinigus grąžino. Jie jokių daiktų nukentėjusiesiems negrąžino. Civilinio ieškinio ji nepripažįsta.

Nors kaltinamoji neprisipažino padariusi nusikalstamą veiką, jos kaltė grindžiama šiais įrodymais:

- nukentėjusiojo V. B. parodymais, kad 2012 m. liepos 7 d. jis pasigedo kaltinime minėtų daiktų. 2011 m. rugpjūčio 26 d. buvo išvykę atostogauti ir patikėję namų priežiūrą kaimynui I. B.. Po atostogų niekam raktų palikęs nebuvo. Atostogų metu M. R. B. B. jiems parašė žinutę, kad viskas namuose gerai, tik šildymo sistemos katilas rodo neteisingus duomenis. Raktai buvo palikti tam, kad jie prižiūrėtų namus. Į namą užeiti buvo leista B., jeigu kas atsitiktų. Buvo paprašyta nupjauti žolę. Su M. R. B. B. nebuvo tartasi dėl namų priežiūros. Grįžęs iš atostogų antro aukšto rūbinėje porcelianinėje dėžutėje jis nerado ten buvusios caro N. II laikų auksinės penkių rublių monetos. Jo žmona monetos nerado. Patikrinę namus, jie pasigedo auksinių papuošalų, kurie išvardinti kaltinime. Įvertino monetą pažiūrėjęs, kad parduotuvėje ji kainuoja 1000 Lt. 700 Lt ją įvertino, kadangi lombarde jas parduoda brangiau. Įvertino papuošalus patys, lygindami kainas parduotuvėse. Už sagę jis mokėjo 600 Lt. Porą savaičių jie buvo pasimetę, niekam nieko nesakė. Nesikreipė į policiją iškart todėl, kad įtarė kaimynus B., jokių įsilaužimo žymių nebuvo, niekas nesugadinta. Jie patys buvo patikėję namo raktus. Galvojo, kad galbūt kažkas kitas paėmė, galbūt patys viską kitur padėjo, tačiau daiktų neradę pasikalbėjo su I. B.. Iš kitų kaimynų sužinojo, kad B. dukra D. imdavo pas kaimynus jai nepriklausančius daiktus, todėl galvojo, kad jų dukra ir pas juos buvo užėjusi. I. B. jiems pasakė, kad jo šeima nieko nematė. Jie ketino pasikalbėti su savo dukros draugais. Po dviejų ar trijų savaičių sužinojo, kad daiktai buvo pas kaimyną V. M.. Tuomet jam paskambino M. R. B. B. ir pasakė, kad dukra paėmė jų daiktus, nes jų sunki materialinė padėtis. Pasakė, kad daiktų grąžinti negali, nes daiktai senelės namuose. Po savaitės papuošalai buvo grąžinti jo žmonai, išskyrus monetą. Paaiškino, kad monetą dukra pametė. Sutarė, kad M. R. B. B. atpirks monetą. Vekselis buvo pasirašytas 2011 m. spalio 6 d. Įsiskolinimo suma buvo 1100 Lt tuo atveju, jei jie neatpirktų monetos. Kai pasirašė vekselį, I. B. atpirko monetą. Dėl grąžintų daiktų pretenzijų neturi. Kai daiktai buvo grąžinti, į teisėsaugos institucijas nesikreipė. Po metų pasigedo paveikslų. Vienoas paveikslas buvo garaže D. T., o kitas - antrame aukšte už lovos - papirusas. Garaže paveikslų buvo apie penkis. Susitikęs B., jis liepė I. B. grąžinti paveikslus. B. to nepadarius, kreipėsi į policiją. Papirusas buvo jo parsivežtas iš Prancūzijos, jo įrėminimas 200 Lt kainavo, o D. T. darbas buvo jam padovanotas. Jo kainą jis nustatė pasikonsultavęs su dailininkų sąjungos galerija, dailininkės sūnumi. Jam padaryta 2000 Lt neturtinė žala, nes sugadinta psichologinė atmosfera gyvenvietėje, santykiai su kaimynais.

Jie sužinojo, kad M. R. B. B. kreipėsi į V. M. skolintis pinigų. Jų daiktus ji nunešė kaip užstatą. Kai jo žmona parodė V. M. grąžintus daiktus, jis visus atpažino. Jo namuose nuo to įvykio remontas atliktas nebuvo, buvo tvarkomas tik balkonas, tačiau jis visada buvo kartu su darbininku. Buvo dažomas namas, visą laiką vaikai namuose būdavo ir garažas būdavo uždarytas, žmonės negalėjo patekti į namą. Svečių visuomet pas juos būdavo, tačiau niekas niekada nedingdavo. Pareiškime policijai nebuvo nurodyti aukso dirbiniai, nes jie buvo jam grąžinti, tačiau apklausose jis apie juos kalbėjo įrodant, kodėl būtent tuos asmenis kaltina. Paliekant raktus nebuvo kalbėta apie tai, kad M. R. B. B. eitų į namus, buvo kalbėta tik su I. B..

Viskas išaiškėjo per D. S. ir R. S., kuris jam padėjo surašyti vekselį 1100 Lt sumai, kai buvo pavogti daiktai ir jiems neketino grąžinti monetos. Auksinių dirbinių S. nebuvo matę. Netiesa, kad kaltinamoji iš jų pasiskolino pinigų. Pagal vekselį M. R. B. B. pinigų jam negrąžino, grąžino monetą. Jis I. B. atidavė vekselio originalą, bet pasidarė kopiją. I. B. jam sakė, kad tiki, kad taip pasielgė jo dukra. Ieškinio suma iš viso buvo 4710 Lt. Paveikslo (duomenys neskelbtini)vertė 2150 Lt, įrėminto papiruso vertė 560 Lt. Jam buvo padaryta 2000 Lt neturtinė žala;

- liudytojo V. M. parodymais, kad patvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 51-52), kad 2012 m. M. R. B. B. paprašė paskolinti apie 2000 Lt. Jis prašė užstato, žinojo, kad jų finansinė padėtis prasta, M. R. B. B. skolinga bendrijai. Užstatui jam buvo atnešta sauja aukso dirbinių. Jis prisimena žiedą didelį ir segę, atrodo buvo tarp jų ir grandinėlė, vestuvinių žiedų nebuvo. Antrą kartą M. R. B. B. atnešė vestuvinius žiedus, buvo dar segė su raudonu akmeniu. Jis padavė jai pirmą kartą 2000 Lt. Raštelį parašė tik sau, kad žinotų, kokius dirbinius paėmė. Buvo surašytas paprastas lombardo kvitas. Pinigus atidavus, jie kvitą suplėšė. Buvo žadėta, kad skolą grąžins po dešimties dienų, vėliau data buvo perkelta. Kai B. jam pinigus, dirbiniai buvo jai grąžinti. Jo žmona išgirdo, kad galimai buvo įvykdyta vagystė pas V. B.. Jis dažnai bendrauja su R. S., kuris jam papasakojo viską. V. (B.) žmona atnešė jam į namus dirbinius ir jis atpažino segę ir žiedą, kitų daiktų neatpažino. Monetos tarp dirbinių nebuvo. M. R. B. B. jo paprašė po pirmo užstato, gauti auksinę monetą. Jis surado jai penkių rublių monetą, kurią ji nupirko už 500 Lt. Apie paveikslus jis nieko nežino. Buvo dar antras kartas, kai M. R. B. B. pas jį atėjo ir atnešė asmeninius vestuvinius žiedus. Apie galimą vagystę jis sužinojo iš savo žmonos. Jis pamatė dirbinius, kai jam juos V. B. žmona atnešė;

- nukentėjusiosios J. B. parodymais, kad V. B. papasakojo teisingas aplinkybes. Kaimynai D. ir R. (S.) papasakojo, kad pas V. M. buvo užstatyti papuošalai. Tuomet ji pradėjo aiškintis, ar tie papuošalai buvo jos. V. M. iškart atpažino segę ir žiedą. Iš pradžių ji su vyru aiškinosi patys. Paveikslus jie laikė ant stalo, du pavogti buvo už kitų paveikslų. Mano, kad paėmė didesnį paveikslą, ir, matyt, tik vieną auskarą, kad ji nepastebėtų. Jie patikrino visus namus, kad neteisingai neapkaltintų. Paveikslai nėra sugrąžinti. M. R. B. B. kaltina savo dukrą. Išvykimo išvakarėse jie padavė namo raktus M. R. B. B. vyrui. Pastarajai nebuvo sakyta neiti į namus, bet eiti - taip pat. Papuošalų dingimą ji pastebėjo, kai vyras paklausė dėl dingusios monetos. Kai buvo grąžinti daiktai, jie viską papasakojo kaimynams. Dingo paveikslai tuomet, kai jie atostogavo, ankščiau to nepastebėjo. Papuošalus grąžino M. R. B. B.. Peržiūrint papuošalus ji neprisiminė, kad viena grandinėlė buvo jos. Ji M. R. B. B. pasakė, kad grandinėlė ne jos, tačiau M. R. B. B. pati pasakė, kad „tavo tavo“. Po to ji prisiminė, kad tai jai dovanota grandinėlė. Dar M. R. B. B. pasakė, kad vaikas pametė vieną auskarą, o ji pasakė, kad vaikas nepametė, nes ji (nukentėjusioji) rado auskarą pas save namuose. M. R. B. B. pasakė, kad vaikas pametė monetą ir nežino iš kur ją gauti. Jie ilgai laukė, kol nupirks monetą. Kaltinamoji sako netiesą. Ji pati neturi pagrindo šmeižti žmogaus;

- liudytojos D. S. parodymais, kad B., išvykdami atostogauti, savo namų raktus paliko kaltinamajai, o po to grįžę iš atostogų 2011 m. rugsėjo pradžioje prabilo, kad iš jų namo yra dingę aukso dirbiniai ir monetos. Ji pagalvojo, kad vagystę galėjo įvykdyti M. R. B. B.. Žinojo, kad kaimynai jiems paliko raktus ir niekas nebuvo įsilaužę. V. M. žmona paklausė, ar iš B. nedingo aukso dirbiniai. J. B., ji ir jos vyras nuėjo pas V. M.. J. B. nešė papuošalus V. M., kuris dalį papuošalų atpažino ir pasakė, kad juos atnešė M. R. B. B.. Iš nukentėjusios jis sužinojo, kad M. R. B. B. dukra gali būti juos pavogusi. Vekselis buvo pasirašytas dėl užstatytos ir negrąžintos monetos. B. jai sakė, kad dingo paveikslai, bet ji paveikslų nėra mačiusi;

- liudytojo R. S. parodymais, kad girdėjo iš nukentėjusiųjų, kad buvo išvažiavę atostogauti ir palikę raktus M. R. B. B., o grįžę nerado auksinės caro laikų monetos ir kitų daiktų. Pagal jų žodžius M. R. B. B. su vyru sakė, kad jų dukra paėmė. Jis patarė ir padėjo surašyti vekselį, bet kaip jis buvo pasirašytas, nematė. Po kurio laiko jį informavo, kad viskas išsisprendė, nukentėjusiesiems daiktus grąžino M. R. B. B.. Jis su žmona nuvedė J. B. pas V. M., kuris atpažino J. B. atneštus daiktus - grandinėlę, sagę. Po maždaug pusės metų B. pasakė, kad pasigedo dar ir paveikslo. Iš V. M. jis girdėjo, kad M. R. B. B. buvo atnešus įkeisti auksinius dirbinius;

- nukentėjusiojo V. B. protokolu – pareiškimu, kuriuo jis praneša, kad nuo 2011-08-10 iki 2012-07-07 16 val. iš jo namo (duomenys neskelbtini) buvo pavogti du paveikslai – D. T. grafikos darbas (duomenys neskelbtini)ir įrėmintas papirusas. Jam padarytas 2500 Lt nuostolis. Dėl vagystės įtaria M. B. (b. l. 1);

- tarnybiniu pranešimu, kad atliekant ikiteisminį tyrimą dėl paveikslų vagystės nustatyta, kad nuo 2011-08-10 iki 2012-07-07 buvo įsibrauta į V. B. namą ir pagrobti jam priklausantys aukso dirbiniai (b. l. 4);

- įvykio vietos, daiktų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota vagystės vieta – (duomenys neskelbtini) (b. l. 15-20);

- daiktų, dokumentų pateikimo, daiktų apžiūros protokolais, kuriais užfiksuota, kad nukentėjusysis V. B. pateikė pavogtų paveikslų nuotraukas, monetą, žiedus, grandinėlę, apyrankę, sagę, auskarą (b. l. 27-40); papuošalai grąžinti V. B. (b. l. 41); V. B. pateikė 2 paveikslus, kurie buvo garaže su pavogtu D. T. paveikslu (duomenys neskelbtini), daiktai apžiūrėti ir grąžinti V. B. (b. l. 42-47).

Kaltinamoji M. R. B. B. perduota teismui ne tik už papuošalų vagystę, bet ir už svetimo turto – 2150 Lt vertės V. B. priklausančio D. T. grafikos darbo paveikslo (duomenys neskelbtini)ir 560 Lt vertės įrėminto papiruso paveikslo vagystę. Byloje neįrodyta, kad M. R. B. B. padarė šią nusikalstamą veiką. Liudytojai tik iš nukentėjusiųjų pasakojimų žino, kad nukentėjusieji įtaria M. R. B. B. pagrobus iš jų dar ir nurodytus paveikslus. Patys nukentėjusieji šių daiktų pasigedo praėjus daugiau nei pusei metų po to, kai namuose nerado pagrobtų papuošalų. Todėl byloje nesant jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių kaltinamosios kaltę dėl paveikslų pagrobimo, aplinkybės dėl 2150 Lt vertės V. B. priklausančio D. T. grafikos darbo paveikslo (duomenys neskelbtini)ir 560 Lt vertės įrėminto papiruso paveikslo vagystės iš kaltinimo šalintinos.

Nukentėjusieji vieningai tvirtino, kad įtarus, jog M. R. B. B. iš jų pagrobė papuošalus, jie su kaltinamąja kalbėjosi, pastaroji jiems sugrąžino pagrobtus daiktus, pasirašė vekselį dėl negrąžintos monetos, o vėliau ir ją grąžino. Liudytojas V. M. patvirtino, kad M. R. B. B., ketindama iš jo pasiskolinti pinigų, du kartus buvo atnešusi jam aukso dirbinių. Nukentėjusioji J. B. patvirtino, kad kai jai M. R. B. B. grąžino pagrobtus papuošalus, ji nunešė juos V. M. ir pastarasis daiktus atpažino kaip jam atneštus M. R. B. B.. Šias aplinkybes tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme patvirtino ir V. M.. Nukentėjusieji ir liudytojai byloje tvirtino, kad neturėjo tikslo neteisingai apkaltinti. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių jų norą apšmeižti kaltinamąją.

M. R. B. B. neprisipažino padariusi nusikalstamą veiką, neigė įsibrovusi ir iš nukentėjusiųjų namų pagrobusi jiems priklausantį turtą, tačiau šias jos nurodytas aplinkybes paneigia aukščiau aptarti nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, kita bylos medžiaga. Nustatyta, kad nukentėjusieji dingusių daiktų pasigedo po to, kai išvykdami raktus paliko kaimynui. M. R. B. B. prisipažino buvusi nukentėjusiųjų namuose ir po juos visus vaikščiojusi, nors toks leidimas jai nebuvo duotas. Nukentėjusiųjų namuose jokių įsilaužimo pėdsakų nebuvo rasta, todėl laikytina įrodyta, kad į namą buvo patekta pasinaudojus paliktu raktu. Nukentėjusieji vieningai tvirtino, kad pasigedę papuošalų kalbėjosi su kaltinamosios šeima, su jais susitarė ir M. R. B. B. jiems grąžino pagrobtus papuošalus. Vėliau ji nukentėjusiems grąžino monetą.

Pažymėtina, kad kaltinamajai nebuvo suteiktas leidimas įeiti į nukentėjusiųjų namus, ji ten atsidūrė prieš jų valią, pasinaudojusi jos vyrui paliktu nukentėjusiųjų namų raktu, t. y. laikytina, kad ji įsibrovė į svetimą patalpą. Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus ir teisminio nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, neginčytinai nustatyta, kad kaltinamoji įsibrovė į patalpą – nukentėjusiųjų gyvenamąjį namą, iš ten pavogė svetimą turtą - 700 Lt vertės auksinę 5 rublių monetą, 500 Lt vertės auksinį moterišką žiedą su raudona akute, 400 Lt vertės auksinį moterišką žiedą, 300 Lt vertės auksinę grandinėlę, 120 Lt vertės auksinę apyrankę, 600 Lt vertės auksinę sagę, 150 Lt vertės vieną auksinį auskarą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 2 d.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant bausmę atsižvelgta į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kuri priskiriama apysunkiams nusikaltimams (BK 11 str. 4 d.), jos padarymo aplinkybes, kaltės formą - tiesioginę tyčią, į pagrobto turto vertę bei tai, kad nusikaltimu padaryta žala atlyginta, pagrobti daiktai grąžinti nukentėjusiesiems, į kaltinamosios asmenybę, kuri dirba, teista, tačiau teistumas išnykęs, todėl nesant jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, jai skirtina artima vidutinei su realiu laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – laisvės apribojimas.

Nukentėjusysis V. B. byloje pareiškė civilinį ieškinį 2710 Lt turtinei žalai ir 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Ieškinyje nurodė, kad iš jo buvo pagrobti ir negrąžinti 2150 Lt vertės paveikslas (duomenys neskelbtini)ir 560 Lt vertės įrėmintas papirusas. Be to, dėl vagystės jis patyrė 2000 Lt moralinę žalą (b. l. 25). Kadangi byloje nenustatyta, kad M. R. B. B. pagrobė iš nukentėjusiųjų nurodytus paveikslus ir ši aplinkybė iš kaltinimo pašalinta, nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo paliktinas nenagrinėtu (BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

Vertinant civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo, atsižvelgta į tai, kad nukentėjusysis nurodė, kad dėl nusikalstamos veikos jis ir jo šeima patyrė emocinius išgyvenimus, buvo sugriautas pasitikėjimas kaimynais, sugadintas normalus mikroklimatas gyvenvietėje, kad normalių kaimynų santykių gali nebepavykti atstatyti. Teismas taip pat atsižvelgė, kad žala buvo padaryta tyčia, į nusikalstamos veikos pobūdį, į tai, kad pagrobti aukso dirbiniai grąžinti, į kaltinamosios ir nukentėjusiųjų asmenybę ir turtinę padėtį, kad kaltinamoji dirba, yra susituokusi, augina mažamečius vaikus, o nukentėjusysis ir civilinis ieškovas taip pat dirba, turi šeimą. Tačiau pripažįsta, kad nusikalstamą veiką padariusio asmens turtinė padėtis nėra lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, šiuo atveju yra nusikalstamos veikos pasekmės ir dėl to nukentėjusiųjų patirti dvasiniai išgyvenimai. Įvertinęs visas turinčias reikšmės bylai aplinkybes ir vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos tenkina iš dalies, V. B. priteisiant 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti (CK 6.250 str., CK 6.282 str. 3 d., BPK 115 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 2, 4 d.

nusprendė:

M. R. B. B. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir nuteisti laisvės apribojimu 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., dirbti.

V. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies: priteisti iš M. R. B. B. 1000 (Tūkstantį) litų neturtinei žalai atlyginti.

Civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos priteisimo palikti nenagrinėtu. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Teisėja Jolanta BagdonienėNuorašas tikras:Teisėja Jolanta Bagdonienė