Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Egidijus Jonas Grigaravičius, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs R. T. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 6 d. nutarties R. T. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013-12-02 Kauno apskrities VPK Kauno miesto Panemunės PK VPS skyriaus Šančių ir Panemunės PN tyrėjas surašė R. T. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad 2013-10-17, 10.00 val. R. T. privačioje valdoje, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, kieme esančioje ūkinio pastato palėpėje laikė 60 balandžių. Kadangi Kauno apylinkės teismo sprendimu Nr. 2-10625-744/2010 R. T. buvo leista laikyti 56 suaugusius balandžius ir 1 jauniklį bei šis skaičius pripažintas kaip atskaitinis, pastarasis pažeidė 2005-12-01 Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T-622 (2009-11-05 Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T-959 redakcija) dėl gyvūnų laikymo Kauno mieste taisyklių 24.4 punktą, kadangi neturi bendrasavininkės V. Ž., gyv. (duomenys neskelbtini) Kaune, sutikimo laikyti minėtus balandžius bei įvykdė pažeidimą numatytą LR ATPK 110 str. 1 d.

Kauno apskrities VPK Kauno miesto Panemunės PK VPS skyriaus Šančių ir Panemunės PN viršininko (toliau – Institucijos) 2013-12-17 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje R. T. už pažeidimo, numatyto ATPK 110 str. 1 d., padarymą buvo paskirta 100 Lt bauda.

Teismas nevertino 2011-04-20 Kauno apygardos teismo nutartyje konstatuotų reikšmingų faktų. Taip pat pažymima, kad prieš 30 metų, kai bendrasavininke buvo G. M., ji 11 metų neprieštaravo ir leido auginti balandžius kaimynystėje, todėl reikalavimas gauti naujos bendrasavininkės V. Ž. sutikimą šiuo atveju neturėtų būti taikomas.

Teismas šabloniškai ir neįsigilinęs konstatavo, jog 2011-04-20 Kauno apylinkės teismo sprendime paminėtas bendras balandžių skaičius 57 yra nustatyta atskaitos riba, kada reikalingas naujas leidimas laikyti balandžius. Skunde pažymima, kad balandžių skaičiaus natūraliai sukontroliuoti yra neįmanoma, o sulaukusius tokio amžiaus, kai balandžiai gali išgyventi patys, R. T. realizuoja. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad patikrinimo metu užfiksuota 60 balandžių, iš kurių 7 buvo jaunikliai, negalintys išgyventi patys, o suaugusių balandžių buvo tik 53.

Seimo kontrolieriaus 2011-01-21 pažymoje prieš Kauno miesto savivaldybės administraciją dėl patvirtintų Gyvūnų laikymo Kauno mieste taisyklių laikymosi kontrolės yra pasisakyta, kad be kaimyninių valdų savininkų sutikimo balandžių laikymas prieštarauja taisyklių 24.9 p., tačiau atsižvelgiant į tai, jog asmenys balandžius pradėjo laikyti dar iki Savivaldybės tarybai nustatant balandžių laikymo tvarką, atsakomybės klausimas buvo nesprendžiamas. R. T. pažymi, kad principas lex retro non agit yra svarbi teisinio tikrumo prielaida, esminis teisės viešpatavimo ir teisinės valstybės elementas, ką ne kartą savo nutarimuose yra pabrėžęs LR Konstitucinis teismas. Taigi, reikalavimas gauti aplinkinių valdų savininkų sutikimą yra netaikytinas tų asmenų, kurie balandžius pradėjo laikyti anksčiau nei reikalavimas atsirado, atžvilgiu.

Motyvuojamoji dalis

R. T. skundas tenkinamas iš dalies.

LR ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, teismo išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, todėl nutartis laikoma pagrįsta ir teisėta dėl įvykio.

Apylinkės teismas pagrįstai rėmėsi Kauno apygardos teismo 2011-04-20 nutartimi, kurioje buvo nustatytas R. T. atskaitinis balandžių skaičius. Šioje nutartyje teismas nurodė, kad Kauno valstybinė maisto ir veterinarijos tarnybos 2011-03-23 rašte nurodyta, kad rasta 56 balandžiai, 1 jauniklis ir 6 padėti kiaušiniai, sergančių paukščių nerasta, gyvūnų gerovės ir sveikatingumo pažeidimų nenustatyta. Teismas pažymėjo, kad šio paukščių skaičiaus didinimas be ieškovės sutikimo gali būti viena iš aplinkybių ateityje spręsti dėl jos teisių pažeidimo bei atsakovo piktnaudžiavimo teise, kai Kauno miesto savivaldybės tarybos 2005-12-01 sprendimo Nr. T-622 patvirtintų (nauja redakcija išdėstyta 2009-11-05 sprendimu Nr. T-595) 24.9 punktu nustatyta, jog balandžiai gali būti laikomi tik turint raštišką kaimyninių valdų savininkų sutikimą.

Remiantis šia nutartimi ir kita bylos medžiaga, darytina išvada, kad R. T. nereikia bendrasavininkės rašytinio ar kitokio sutikimo laikyti balandžiams, jei jis neviršija numatytos atskaitinės ribos. Tokia praktika yra pagrįsta ir teisėta siekiant, kad asmenys laikytųsi teisės aktuose numatytos tvarkos, bei apsaugant kitų asmenų interesus, kurie gali būti pažeisti.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad R. T. padarė LR ATPK 110 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Priimdamas procesinį sprendimą, teismas vadovavosi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas, kad byloje pakanka įrodymų, jog R. T. viršijo atskaitinę ribą ir laikė 60 balandžių.

Apygardos teismas pažymi, kad R. T. nežymiai viršijo atskaitinę ribą – vietoj leidžiamų auginti 56 suaugusių balandžių ir 1 jauniklio, pas jį buvo rasta 60 balandžių. Pritartina apelianto teiginiui, kad natūraliai sukontroliuoti balandžių skaičių nėra paprasta, todėl apygardos teismas konstatuoja, kad buvo padarytas pažeidimas, bet esant minimaliam pertekliui, kad anksčiau nebaustas, pažeidėjui R. T. skirtina sankcijoje numatyta nuobauda – įspėjimas.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad ad­mi­nis­tracinė nuobauda yra per griežta, dėl to Kauno apylinkės teis­mo 2014-02-06 nutartis ir Institucijos 2013-12-17 nutarimas keičiami dalyje dėl administracinės nuobaudos paskyrimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. T. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 6 d. nutartį ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2013 m gruodžio 17 d. nutarimą - R. T. pagal ATPK 110 str. 1 d. administracinį teisės pažeidimą nubausti įspėjimu.

Likusioje dalyje nutartį ir nutarimą palikti nepakeistus.

Nutartis įsiteisėja paskelbimo dieną.