Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Arsimona“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Arsimona“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija) dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Arsimona“ (toliau – ir Bendrovė) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija, MGK) 2021 m. balandžio 28 d. sprendimą Nr. S-54(7-201/2020), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2020 m. spalio 29 d. sprendimo Nr. 69-104 dalį bei Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Panevėžio AVMI) 2020 m. rugpjūčio 4 d. sprendimo Nr. (42.59) FR0682-345 dalį, kuriomis pareiškėjui buvo patvirtinta papildomai apskaičiuota 103 608 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM), 21 064,50 Eur PVM delspinigių, paskirta 31 082 Eur PVM bauda.

2.1. Bendrovės sandoriai su UAB „Valymo priežiūros centras“ nėra sudaryti piktnaudžiaujant teise. Bendrovė, pardavusi prekes, sumokėjo visus mokesčius, nesukčiavo ir nežinojo bei negalėjo žinoti, kad dalyvauja sandoryje, kai kontrahentas yra susijęs su finansiniais sunkumais, nesumokės valstybei mokėtinų mokesčių.

2.2. Bendrovės vadovas J. S. (Y. S.) galėjo į Lietuvos Respubliką atvykti iš kitų Europos Sąjungos šalių, todėl Lietuvos Respublikos sienų kirtimų nėra užfiksuota. Įprastai Ukrainos piliečiai atvyksta į Lietuvos Respublikos teritorija automobiliu važiuodami per Lenkijos teritoriją, todėl Europos Sąjungos (toliau – ir ES) sienos kirtimas galėjo būti registruotas ne Lietuvos, o Lenkijos pareigūnų. Elektroniniu paštu buvo pasikeista nuskanuotais dokumentais (skanuojant elektroninį dokumentą jame lieka originalūs parašai). Taigi, Bendrovė elgėsi sąžiningai, direktorius J. S. (Y. S.) lankėsi Lietuvos Respublikoje tuo metu, kai buvo pasirašyta 2017 m. gruodžio 28 d. tiekimo sutartis Nr. VPC 2017-12-28 (toliau – ir Tiekimo sutartis).

2.3. Pareiškėjas, 2018 m. kovo mėn. pagal 9 PVM sąskaitas faktūras įsigydamas prekes iš UAB „Valymo ir priežiūros centras“, 4 iš jų į gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registrą įtraukė tik 2018 m. balandžio mėn., nes tada UAB „Valymo priežiūros centras“ PVM sąskaitas faktūras išrašė ir perdavė. Kodėl 4 PVM sąskaitos faktūros buvo perduotos Bendrovei ne iš karto, bet po kelių dienų, pareiškėjas nežino, o šios informacijos mokestinio patikrinimo metu mokesčių administratorius nesurinko. Mokesčių administratorius nenustatytas ir neištirtas aplinkybes interpretuoja Bendrovės nenaudai, tendencingai pateikdamas šiuos neištirtus argumentus kaip įrodymus prieš pareiškėją.

2.4. Pagal Tiekimo sutartį UAB „Valymo priežiūros centras“ ir Bendrovė numatė, kad mokėjimai pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras atidedami 90 kalendorinių dienų laikotarpiu (Tiekimo sutarties 3 p.). Bendrovė prekes iš UAB „Valymo priežiūros centras“ gavo 2018 m. sausio 10 d., todėl pirmas mokėjimas pagal sutartį turėjo būti tik 2018 m. balandžio 9 d. UAB „Valymo ir priežiūros centras“ neturėjo teisės reikalauti už prekes apmokėti anksčiau negu buvo aptarta sutartyje. Be to, Bendrovė pervedė 9 020,45 Eur UAB „Valymo ir priežiūros centras“ anksčiau Tiekimo sutartyje numatyto termino, t. y. 2018 m. kovo 21 d., o UAB „Valymo ir priežiūros centras“ inicijavus 2018 m. kovo 26 d. buvo pasirašyta Trišalė skolų užskaitos sutartis Nr. 180326-001 (toliau – ir Trišalė sutartis), pagal kurią Bendrovė įsipareigojo sumokėti Čekijos įmonei „FlyNoche“ s. r. o. už UAB „Valymo ir priežiūros centras“ pateiktas prekes. Toks Bendrovės elgesys nė kiek nedidino UAB „Valymo ir priežiūros centras“ nemokumo, o atvirkščiai – tik padidino jos mokumo galimybes. Tik pasirašant Trišalę skolų tiekėjas UAB „Valymo ir priežiūros centras“ atskleidė, kad yra susidūręs su laikinomis mokumo problemomis, jog UAB „Valymo ir priežiūros centras“ rengiasi restruktūrizacijos procesui. Mokesčių administratorius dėl gautų prekių ir pagal 10 PVM sąskaitų faktūrų už 2018 m. sausio ir vasario mėn. įtrauktų į Bendrovės buhalteriją ir PVM atskaitą jokių pretenzijų neturėjo. Tiek Bendrovė, tiek UAB „Valymo ir priežiūros centras“ PVM deklaracijas už 2018 m. kovo mėn. gautas ar išrašytas PVM sąskaitas faktūras turėjo deklaruoti iki 2018 m. balandžio 25 d.

2.5. Mokesčių administratorius nepagrindė, kad Bendrovė žinojo, jog dalyvauja PVM sukčiavime, nesigilino ir nepasisakė dėl Bendrovės nurodytų faktų ir argumentų, kad ,,UAB „Valymo ir priežiūros centras“ bankroto procedūra pradėta 2018 m. kovo 26 d. Taip pat neatsižvelgė, kad UAB „Valymo ir priežiūros centras“ direktorius P. R. vadovavo iki 2018 m. kovo 28 d., o iki 2018 m. kovo 28 d. UAB „Valymo ir priežiūros centras“ buhalterinę apskaitą tvarkė R. B.. Nei P. R., nei R. B. nebedirbo UAB „Valymo ir priežiūros centras“, kai turėjo būti teikiama PVM deklaracija už 2018 m. kovo mėn. VMI nevertino fakto, kad PVM deklaracijas už 2018 m. kovo mėn. turėjo pateikti UAB „Valymo ir priežiūros centras“ bankroto administratorius. Bendrovė negalėjo žinoti, kad UAB „Valymo ir priežiūros centras“ po bankroto iškėlimo pateiktose deklaracijose nedeklaruos tiekimų Bendrovei, nes tuos veiksmus turėjo ir privalėjo atlikti bankroto administratorius.

2.6. Bendrovei neaišku, ar Panevėžio AVMI bendravo su bankroto administratoriumi, siekdama išsiaiškinti mokestiniam patikrinimui reikšmingas aplinkybes, iš kur VMI gavo informaciją ir kokį atsakymą jai pateikė bankroto administratorius. Lieka neaišku, kada mokesčių administratorius gavo bankroto administratoriaus paaiškinimus ir kodėl savo iniciatyva nesusipažino su civiline byla Nr. e2-1987-960/2019.

2.7. Nebuvo išanalizuota, kodėl susidarė UAB „Valymo ir priežiūros centras“ nemokumas, kokios priežastys lėmė šios bendrovės bankrotą ir mokestinių prievolių neįvykdymą. Bendrovė kreipėsi į UAB „Valymo ir priežiūros centras“ bankroto administratorių, reikalaudama pateikti PVM deklaracijas, tačiau pastarasis į jos raginimus nereagavo. Bendrovė dėl bankroto administratoriaus neveikimo, t. y., kad pastarasis nepateikė PVM 2018 m. kovo mėnesių deklaracijų 2020 m. liepos 14 d., pateikė skundą Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

2.8. Tikrinamuoju laikotarpiu (nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. balandžio 30 d.) Bendrovei kontrahentai už įsigytas prekes sumokėjo tik įsiskolinimų dalį, nes prekės buvo parduotos su mokėjimų atidėjimu. Tačiau UAB „eKopija“ ir UAB „Auto Idea“ visiškai atsiskaitė su Bendrove. Tik UAB „Toza“ nėra atsiskaičiusi, nes ši įmonė turi finansinių sunkumų ir nėra sumokėjusi visos prekių įsigijimo kainos, tačiau vis nuolatos vykdo mokėjimus.

2.9. Įprasta verslo praktika, kad nėra ieškoma įsigyti prekių, jeigu nėra žinoma apie galimybes jas parduoti. Būtų nelogiška, jei Bendrovė iškrautų gautas prekes, po to vėl jas pakrautų ir pervežtų, vėl iš naujo jas iškrautų, kai logiškai planuojant sandorius galima išvengti šių papildomų išlaidų.

2.10. Bendrovė gavo PVM sąskaitas faktūras tuo momentu, kai jas buvo išrašęs ir pateikęs UAB „Valymo ir priežiūros centras“ bei jų išrašymo ar gavimo momento Bendrovė negalėjo lemti jokiais savo veiksmais.

2.11. Viešoje erdvėje pateikta informacija apie UAB ,,Valymo ir priežiūros centras“ nėra susijusi su UAB ,,Valymo ir priežiūros centras“ mokesčių mokėjimu ar nemokėjimu, nesusijusi su verslo modeliu ar vykdomais sandoriais.

2.12. Mokesčių administratorius nenustatė jokių sąsajų tarp Bendrovės ir UAB „Valymo ir priežiūros centras“. VMI sutiko su Bendrovės nuomone, jog analizuojami sandoriai nebuvo vykdomi tarp susijusių asmenų Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – ir PVMĮ) 2 straipsnio prasme. Valymo paslaugų rinka nėra didelė, rinkoje yra didelė konkurencija, todėl bendradarbiaujančios bendrovės palaiko glaudžius verslo santykius tarpusavyje, bet tai nereiškia, kad bendrovės atskleidžia ar žino apie viena kitos finansines ar kitokias problemas.

2.13. Bendrovė, pardavusi iš UAB „Valymo priežiūros centras“ gautas prekes, gavo 44 974,62 Eur pelną, įvertinus įsigijimo savikainą ir gautas pajamas už parduotas prekes, todėl PVM atskaitos panaikinimas turėtų neigiamas pasekmes Bendrovei sudaryti sandoriai atneštų akivaizdų nuostolį. Mokesčių administratoriaus tendencingai vertino tik tuos faktus, kurie nėra naudingi Bendrovei, mokestinio patikrinimo metu mokesčių administratorius netyrė ir nenagrinėjo visų faktų ir aplinkybių, susijusių su šiuo mokestiniu ginču.

2.14. Mokesčių administratoriaus priimtas sprendimas yra dėl pagrindinės mokesčių mokėtojo teisės PVM sistemoje – teisės į PVM atskaitą – ribojimo, todėl sprendimą, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 67 straipsnio 1 dalies nuostatas, privalo pagrįsti pats mokesčių administratorius ir jis turi būti pagrįstas pakankamais byloje surinktais objektyviais įrodymais. Įrodinėjimo pareiga negali būti perkelta pareiškėjui.

3. Atsakovas VMI atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4.1. Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas žinojo arba galėjo (turėjo galimybę) žinoti, jog įsigydamas prekes iš UAB „Valymo ir priežiūros centras“ jis dalyvavo su sukčiavimu PVM srityje susijusiose sandoriuose, nuo kurių tiekimo vertės UAB „Valymo ir priežiūros centras“ PVM neapskaičiuos ir nesumokės. Bylos duomenimis yra įrodyta (pareiškėjas to neginčija), kad jo kontrahentė UAB „Valymo ir priežiūros centras“ sukčiavo PVM, t. y. nevykdė mokestinių prievolių: a) nedeklaravo PVM apmokestinamų sandorių pagal 2018 m. kovo mėn. išrašytas PVM sąskaitas faktūras; b) nedeklaravo įsigijimų iš ES PVM mokėtojų PVM apmokestinamų sandorių ir pardavimo PVM sumų; c) nedeklaravo ir nemokėjo dalies pardavimo PVM sumų, kurias išskyrė PVM sąskaitose faktūrose, išrašytose sandorių grandinės dalyvei pareiškėjui; d) praėjus 3 dienoms po paskutinės PVM sąskaitos faktūros išrašymo pareiškėjui, UAB „Valymo ir priežiūros centras“ pradėta bankroto procedūra ne teismo tvarka (2018 m. kovo 26 d.), o nuo 2018 m. birželio 13 d. UAB „Valymo ir priežiūros centras“ jau buvo bankrutavęs.

4.2. Teismų praktikoje žinojimas / turėjimas galimybę žinoti, kad įsigydamas prekes, jis dalyvauja į kito asmens sukčiavimą PVM įtrauktame sandoryje, atskleidžiamas vertinant nustatytų aplinkybių visetą. Teismų praktikoje nėra pateiktas baigtinis sąrašas aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima teigti, jog mokesčių mokėtojas praranda teisę į PVM atskaitą. Byloje yra nustatytos visos faktinės aplinkybės, jog pareiškėjas, 2018 m. sausio–kovo mėn. sudarydamas plovimo mašinų ir jų priedų įsigijimo sandorius su UAB „Valymo priežiūros centras“, žinojo ar turėjo galimybę žinoti, kad UAB „Valymo priežiūros centras“ nesumokės pardavimo PVM, todėl veikė nesąžiningai o tai nesuderinama tiek su Lietuvos, tiek su ES teise ir sudaro pagrindą paneigti pareiškėjo teisę į PVM atskaitą. Šią išvadą pagrindė patikrinimo metu nustatytos aplinkybės: 1) aplinkybės, susijusios su 2017 m. gruodžio 28 d. sutarties pasirašymu ir su pareiškėjo vadovu J. S. (Y. S.); 2) 4 PVM sąskaitų faktūrų įtraukimas į registrą tik 2018 m. balandžio mėn.; 3) įmonių UAB „eKopija“, UAB „Toza“ ir UAB „Auto Idea“ veiklos persipynimas, ryšiai; 4) išankstinis tarpusavio sandorių planavimas tarp UAB „Valymo ir priežiūros centras“, pareiškėjo ir įmonių „eKopija“, „Toza“, „Auto Idea“, gabenant prekes; 5) neigiama informacija apie UAB „Valymo ir priežiūros centras“ veiklą internete; 6) pareiškėjas 2018 m. balandžio 20 d. galėjo, bet VMI Išmaniosios mokesčių administravimo informacinės sistemos i.SAF posistemio vartotojams teikiama kryžminio PVM sąskaitų faktūrų sutikrinimo paslauga ir įsivertinti, ar visi duomenys yra apskaityti ir įtraukti, taip pat, ar į pateiktą išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrą už 2018 m. kovo mėn. prekių tiekėjas UAB „Valymo ir priežiūros centras“ įtraukė visas 2018 m. kovo mėn. pareiškėjui išrašytas PVM sąskaitas faktūras, tačiau to nepadarė; 7) Trišalės sutarties turinys; 8) pareiškėjo galimybės žinoti, kad UAB „Valymo ir priežiūros centras“ išrašo PVM sąskaitas faktūras (2018 m. vasario 5 d. Nr. VPC18/02020, 2018 m. kovo 6 d. Nr. VPC18/03019) dėl prekių tiekimo, kurios dar nepristatytos UAB „Valymo ir priežiūros centras“; 9) ryšiai tarp Bendrovės vadovų ir UAB „Auto Idea“ akcininkų (T. L. pareiškėjo vadovu ir akcininku buvo iki 2017 m. gruodžio 18 d., iki 2018 m. sausio 26 d. dirbo direktoriaus J. S. (Y. S.) pavaduotoju, nuo 2017 m. gruodžio 19 d. iki 2018 m. gruodžio 19 d. buvo jo įgaliotas atstovauti pareiškėją vykdant jo veiklą, lygiagrečiai buvo UAB „Auto Idea“ akcininku, kuriai vadovauja iki dabar); 10) pagal Trišalę sutartį skolų koregavimo ūkinė operacija 1 209 957,98 Eur sumai pareiškėjo apskaitoje užregistruota tik 2018 m. balandžio 20 d. ir tik po šios operacijos įvykdymo pareiškėjas padengė savo skolinį įsipareigojimą UAB „Valymo ir paslaugų centras“, tačiau į 2018 m. kovo 26 d. UAB „Valymo ir priežiūros centras“ debitorių sąrašą Bendrovė nebuvo įtraukta. Pareiškėjo PVM atskaitą apribojo tik dėl tų sandorių (2020 m. kovo mėn.), kurių UAB „Valymo ir priežiūros centras“ nedeklaravo ir pardavimo PVM nemokėjo, dėl kitų ginčo nėra.

4.3. Atsižvelgiant į tai, jog 2019 m. spalio 7 d. pradėjus mokestinį patikrinimą UAB „Valymo ir priežiūros centras“ jau buvo bankrutavęs, o 2020 m. sausio 27 d. (patikrinimo metu) likviduotas bankrutavus, VMI, siekdama patvirtinti ar paneigti pareiškėjo galėjimą žinoti, kad dalyvauja sukčiavime, atliko pakankamai veiksmų bei surinko būtiną informaciją apie jo kontrahentą. Patikrinimo metu buvo įvertinti UAB „Valymo ir priežiūros centras“ deklaracijų duomenys, apskaitos dokumentai, apklaustas apskaitą tvarkantis asmuo, surinkta priešpriešinė informacija iš kitų ūkio subjektų, gauta informacija iš Čekijos Respublikos mokesčių administratoriaus, įvertinti dokumentai iš Vilniaus miesto savivaldybės archyvo, susipažinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo civiline byla Nr. e2-1987-960/2019.

4.4. 2019 m. spalio 11 d. (patikrinimo metu) UAB „Valymo ir priežiūros centras“ bankroto administratoriui buvo išsiųsti paklausimai dėl sandorių su pareiškėju, 2019 m. spalio 24 d. bankroto administratorius informavo, kad dokumentai yra perduoti ir saugomi Vilniaus m. apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. e2-1987-960/2019, taip pat pridėjo dokumentų perdavimo aktą. 2019 m. gruodžio 2 d. bankroto administratorius pateikė papildomą informaciją, taip pat nurodė, jog kreditorių ir debitorių sąraše pareiškėjo nebuvo, bei nurodė neturintis informacijos ar buvo sudarytos sutartys ir / ar išrašytos sąskaitos pastarajam, nes neturi apskaitos skanuotų dokumentų. VMI sprendime padaryta rašymo apsirikimo klaida, vietoje 2020 m. spalio 24 d. ir 2020 m. gruodžio 2 d. datų, turi būti 2019 m. spalio 24 d. ir 2019 m. gruodžio 2 d. datos.

4.5. 2018 m. kovo 26 d. paskelbus UAB „Valymo ir priežiūros centras“ bankrutuojančia, pareiškėjas į debitorių sąrašą nebuvo įtrauktas, nors 2018 m. kovo 26 d. tarp pareiškėjo, UAB „Valymo ir priežiūros centras“ ir Čekijos įmonės FlyNoche s. r. o. Buvo sudaryta Trišalė sutartis dar nebuvo įvykdyta, nes skolų koregavimo operacijos UAB „Valymo ir priežiūros centras“ 1 209 957,98 Eur sumai pareiškėjas atliko tik 2018 m. balandžio 20 d. Be to, pagal minėtos Trišalės sutarties nuostatas, ši sutartis įsigalioja tik po to, kai ją pasirašo visos susitarančios šalys. Bendrovės pateiktoje sutartyje nėra UAB „Valdymo ir priežiūros centras“ direktoriaus P. R. parašo, prie pareiškėjo nurodytų rekvizitų nurodytas neteisingas PVM mokėtojo kodas, kas kėlė abejonių dėl pačios sutarties vykdymo. Nors pareiškėjas skunde akcentavo, kad Čekijos įmonė FlyNoche s. r. o. patvirtino, kad atsižvelgiant į susidariusius įsiskolinimus tarp įmonių, 2018 m. kovo 26 d. buvo sudaryta Trišalė sutartis dėl skolinių įsipareigojimų užskaitymo tarp FlyNoche s. r. o., UAB „Valymo ir priežiūros centras“ ir pareiškėjo 1 209 958,98 Eur skolos sumai, tačiau nepateikė jokių įsiskolinimo fiksavimą buhalterinėje apskaitoje patvirtinančių, kreditorių, debitorių registrų dokumentų.

4.6. Atsakovas sutiko su pareiškėju, jog sandoriai nebuvo vykdomi tarp susijusių asmenų PVMĮ 2 straipsnio prasme, bet iš patikrinimo metu nustatytų aplinkybių matyti, kad visos sandorių schemoje dalyvavusios įmonės negalėjo nežinoti tiekimo aplinkybių. VMI nustatyti netiesioginiai ryšiai tarp įmonių per vadovus, apskaitą tvarkančius asmenis, taip pat, jog įmonės vienos kitoms teikė paslaugas ir tiekė prekes, vykdė tęstinius sandorius, be to, įmonės „eKopija“, „Toza“ buvo įtrauktos į 2018 m. kovo 26 d. patvirtintą UAB „Valymo ir priežiūros centras“ kreditorių sąrašą, yra reikšmingi nustatant sandorių aplinkybes.

II.

5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. spalio 21 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Arsimona“ skundą atmetė.

6.1. Panevėžio AVMI atliko pareiškėjo PVM (laikotarpis nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. balandžio 30 d.) ir pelno mokesčio (toliau – ir PM) (laikotarpis nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.) apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimą ir 2020 m. birželio 11 d. patikrinimo akte Nr. (42.59E)FR0680-293 (toliau – ir Patikrinimo aktas) nustatė, kad Bendrovė žinojo arba galėjo (turėjo galimybę) žinoti, kad, įsigydama prekes iš UAB „Valymo ir priežiūros centras“, dalyvavo su sukčiavimu PVM srityje susijusiose sandoriuose, nuo kurių tiekimo vertės UAB „Valymo ir priežiūros centras“ PVM neapskaičiuos ir nesumokės. Vadovaujantis PVMĮ 123 straipsnio 2 dalimi pareiškėjui patikrinimo metu papildomai apskaičiuota 103 608 Eur PVM dėl nepagrįstai į PVM atskaitą įtrauktų 2018 m. kovo mėn. 60 558 Eur, 2018 m. balandžio mėn. 43 050 Eur. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (toliau – ir PMĮ) 11, 17 ir 31 straipsnių nuostatas, nes nepagrįstai 2016 m. leidžiamiems atskaitymams priskyrė 59 980 Eur sąnaudų. Patikrinimo metu, vadovaujantis PMĮ 5 straipsnio 1 dalies 1 punktu, papildomai apskaičiuota 8 930 Eur PM.

6.2. 2020 m. rugpjūčio 4 d. Panevėžio AVMI Sprendimu „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ Nr. (42.59)FR0682-345 patvirtino Patikrinimo aktą, papildomai apskaičiuotas sumas dėl 103 608 Eur PVM ir 8 930 Eur PM, patvirtino apskaičiuotus delspinigius (21 064,50 Eur PVM delspinigių, ir 2 117,10 Eur PN delspinigių), skyrė baudas (41 443 Eur PVM bauda ir 1 7860 Eur PM bauda). 2020 m. spalio 29 d. VMI sprendimu „Dėl UAB „Arsimona“ 2020 m. rugpjūčio 21 d. skundo“ Nr. 69-104 pakeitė Panevėžio AVMI 2020 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą Nr. (42.59) FR0682-345 ir apskaičiavo 103 608 Eur PVM, 8 930 Eur PM, 21 064,50 Eur PVM delspinigių ir paskyrė 30 proc. dydžio 31 082 Eur PVM baudą, apskaičiavo 2 117,10 Eur PM delspinigių ir paskyrė 893 Eur 10 proc. dydžio PM baudą. Bendrovė pateikė skundą Komisijai, tačiau MGK 2021 m. balandžio 28 d. sprendimu „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Arsimona“ skundo“ Nr. S-54(7-201/2020) patvirtino VMI 2020 m. spalio 29 d. sprendimą „Dėl UAB „Arsimona“ (į. k. 304033075) 2020 m. rugpjūčio 21 d. skundo“ Nr. 69-104.

7. Teismas, vadovaudamasis PVMĮ 58 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nurodė, jog nacionalinės institucijos ir teismai turi teisę apmokestinamajam asmeniui atsisakyti suteikti teisę į PVM atskaitą, jei, atsižvelgiant į objektyvius įrodymus, nustatoma: 1) sandoriai, kuriais grindžiama ši teisė, sudaryti piktnaudžiaujant, arba 2) paties apmokestinamojo asmens sukčiavimas mokesčių srityje, arba 3) jei atsižvelgus į objektyvias aplinkybes, įrodoma, kad apmokestinamasis asmuo (pirkėjas) žinojo arba turėjo žinoti, jog įsigydamas prekes jis dalyvauja sandoryje, susijusiame su tiekėjo ar kito ūkio subjekto, dalyvaujančio šių tiekimų ar paslaugų grandinės pirkimo ar pardavimo sandoryje, atliktu sukčiavimu PVM srityje, net jeigu nagrinėjamas sandoris atitinka objektyvius kriterijus, kuriais grindžiamos apmokestinamojo asmens, veikiančio kaip tokio, atliekamo prekių tiekimo ir ekonominės veiklos sąvokos. Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktiką apmokestinamojo asmens piktnaudžiavimas, apmokestinamojo asmens sukčiavimas ir apmokestinamojo asmens dalyvavimas sukčiavime PVM srityje yra vienas nuo kito turinio prasme besiskiriantys atvejai, savarankiškai pagrindžiantys teisės į PVM atskaitą ribojimą. Be to, tokiu atveju yra privalu įrodyti, jog prekių tiekėjas ar paslaugų teikėjas sukčiavo PVM, kad prekių tiekimo ar paslaugų teikimo sandoris, iš kurio kylančią teisę į atskaitą siekiama paneigti, yra susijęs su sukčiavimu PVM ir kad asmuo, siekiantis pasinaudoti PVM atskaitos teise, įsigydamas prekes ir paslaugas, žinojo/turėjo žinoti apie tai. Žinodamas arba turėdamas žinoti, kad įsigydamas prekes ir paslaugas dalyvauja sandoryje, susijusiame su sukčiavimu PVM srityje, pirkėjas elgiasi nesąžiningai ir tampa sukčiaujančio pardavėjo bendrininku, o tai nesuderinama tiek su Lietuvos, tiek su ES teise, todėl tokio asmens teisė į atskaitą gali būti paneigta. Minėtą teisiškai reikšmingą aplinkybę objektyviais įrodymais privalo pagrįsti mokesčių administratorius. Ji gali būti konstatuota tik objektyviai įvertinus realų nagrinėjamų sandorių pobūdį, jų prasmę, turinį ir paskirtį; sudarymo priežastis ir ekonominį kontekstą; taip pat pirkėjo ir pardavėjo veiksmus, turimus skolinius įsipareigojimus tiek sandorių metu, tiek iki ir po jų sudarymo; atsiskaitymo už sandorius formas; tiekiamų prekių ir teikiamų paslaugų pobūdį; teisinius, ekonominius, asmeninius sandoriuose dalyvaujančių subjektų ryšius ir pan.

8. Teismas pažymėjo, jog nėra ginčo, kad viena iš dviejų kumuliatyvių sąlygų, paneigiančių pareiškėjo teisę į PVM atskaitą egzistuoja: UAB „Valymo ir priežiūros centras“ sukčiavo dėl PVM ir kad UAB „Valymo ir priežiūros centras“ nemokėjo PVM į valstybės biudžetą, o vertinant antrąją sąlygą – jog asmuo, siekiantis pasinaudoti PVM atskaitos teise, žinojo / turėjo / galėjo žinoti apie kontrahento sukčiavimą PVM, – paneigiančią pareiškėjo teisę į PVM atskaitą, svarbu įvertinti atsakovo nurodytas aplinkybes.

9. Pirma, dėl Tiekimo sutarties pasirašymo ir Bendrovės vadovo J. S. (Y. S.) teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad VMI neteisingai nustatė šią faktinę aplinkybę kaip gynybinę pareiškėjo versiją. Teismas pritarė atsakovo vertinimui, kad Ukrainos pilietis J. S. (Y. S.) buvo tik formalus Bendrovės vadovas, ką įrodo nedeklaruotas ir nemokėtas atlyginimas, įgaliojimas kitam asmeniui (o būtent T. L.) pirmąją tapimo Bendrovės direktoriumi dieną, t. y. 2017 m. gruodžio 19 d., kurią ir išvyko iš Lietuvos, įrodymų apie jo atvykimą į Lietuvą nebuvimas.

10. Antra, teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad Bendrovė 4 PVM sąskaitas faktūras į registrą įtraukė tik 2018 m. balandžio mėn. elgdamasi sąžiningai, nes tik tada jas pateikė UAB „Valymo ir priežiūros centras“, nurodydamas, kad sąžiningam subjektui, žinančiam apie kontrahento finansinius sunkumus, turėjo būti aiški situacija arba bent jau kilti klausimų.

11. Trečia, atsakovas pagrįstai konstatavo įmonių UAB „eKopija“, UAB „Toza“ ir UAB „Auto Idea“ veiklos persipynimą, ryšius ir pareiškėjo žinojimą apie UAB „Valymo ir priežiūros centras“ nemokumą. UAB „Valymo ir priežiūros centras“ direktoriaus P. R. sesuo I. R.-P. nuo 2016 m. rugpjūčio 3 d. dirba UAB „Apskaitera“. Kaip apskaitą tvarkančio UAB „Apskaitera“ įgaliotas asmuo I. R.-P. nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki dabar tvarko UAB „eKopija“ apskaitą. Nuo 2018 m. lapkričio 8 d. UAB „Auto Idea“ akcininku tapo T. L. tėvas A. L., kuris nuo 2014 m. gegužės 5 d. iki 2017 m. sausio 23 d. dirbo UAB „eKopija“, o nuo 2017 m. sausio 26 d. įdarbintas UAB „Auto Idea“. T. L. pareiškėjo vadovu ir akcininku buvo iki 2017 m. gruodžio 18 d., iki 2018 m. sausio 26 d. dirbo direktoriaus pavaduotoju, nuo 2017 m. gruodžio 19 d. iki 2018 m. gruodžio 19 d. buvo jo įgaliotas atstovauti pareiškėją vykdant jo veiklą.

12. Ketvirta, teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl išankstinio tarpusavio sandorių planavimo tarp UAB „Valymo ir priežiūros centras“, pareiškėjo ir įmonių „eKopija“, „Toza“, „Auto Idea“, gabenant prekes nebuvimo. Nors pavieniui ši aplinkybė gali reikšti ir kaštų taupymą, tačiau, atsižvelgiant į aplinkybių visumą, ji patvirtina ne pareiškėjo, o atsakovo poziciją.

13. Penkta, pareiškėjas skunde neneigė, kad internete buvo prieinama neigiama informacija apie UAB „Valymo ir priežiūros centras“ veiklą, todėl šią aplinkybę teismas laikė nustatyta ir nenuginčyta.

14. Šešta, pareiškėjas 2018 m. balandžio 20 d. galėjo pasinaudoti VMI Išmaniosios mokesčių administravimo informacinės sistemos i.SAF posistemio vartotojams teikiama kryžminio PVM sąskaitų faktūrų sutikrinimo paslauga ir įsivertinti, ar visi duomenys yra apskaityti ir įtraukti, taip pat, ar į pateiktą išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrą už 2018 m. kovo mėn. prekių tiekėjas UAB „Valymo ir priežiūros centras“ įtraukė visas 2018 m. kovo mėn. pareiškėjui išrašytas PVM sąskaitas faktūras, tačiau to nepadarė. Kadangi pareiškėjas šios aplinkybės neneigė, teismas sprendė, jog ji nustatyta teisingai.

15. Septinta, Trišalės sutarties turinys, tarpusavio užskaitų sumos, sutarties sudarymo data, sutarties vykdymo datos, Čekijos įmonės FlyNoche s. r. o. patvirtinimas, tačiau jokių įsiskolinimo fiksavimą buhalterinėje apskaitoje patvirtinančių, kreditorių, debitorių registrų dokumentų nepateikimas patvirtina atsakovo, o ne pareiškėjo poziciją. Bendrovės subjektyvų kitokį Trišalės sutarties vertinimą teismas atmetė kaip gynybinę versiją, nurodydamas, kad Trišalės sutarties turinys ir įvykdymo būdas yra vienas pagrindinių įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo žinomą / turimą / galėjimą žinoti apie kontrahento sukčiavimą PVM.

16. Aštunta, pareiškėjo galimybės žinoti, kad UAB „Valymo ir priežiūros centras“ išrašo PVM sąskaitas faktūras (2018 m. vasario 5 d. Nr. VPC18/02020, 2018 m. kovo 6 d. Nr. VPC18/03019) dėl prekių tiekimo, kurios dar nepristatytos UAB „Valymo ir priežiūros centras“ yra nustatytos byloje esančiais įrodymais, kurių pareiškėjas nepaneigė.

17. Teismo vertinimu, nors kai kurios iš aukščiau įvardintų aplinkybių atskirai po vieną ir neįrodytų pareiškėjo žinojimo / turėjimo ir galėjimo žinoti, tačiau kai kurios ir pavieniui įrodo pareiškėjo nesąžiningumą (vadovų, akcininkų ryšiai, Trišalė sutartis). Be to, visų nurodytų aplinkybių visuma ir gausa, jų logiškumas ir nuoseklumas patvirtino, kad pareiškėjas žinojo / turėjo / galėjo žinoti apie UAB „Valymo ir priežiūros centras“ sukčiavimą.

18. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad mokesčių administratorius tyrimą atliko neišsamiai, nenustatė bylai reikšmingų aplinkybių, be pagrindo nesigilino į UAB „Valymo ir priežiūros centras“ nemokumo priežastis. Patikrinimo metu buvo įvertinti UAB „Valymo ir priežiūros centras“ deklaracijų duomenys, apskaitos dokumentai, apklaustas apskaitą tvarkantis asmuo, surinkta priešpriešinė informacija iš kitų ūkio subjektų, gauta informacija iš Čekijos Respublikos mokesčių administratoriaus, įvertinti dokumentai iš Vilniaus miesto savivaldybės archyvo, susipažinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo civiline byla Nr. e2-1987-960/2019. Taip pat į bylą pateikta mokestinių ginčų byla, kurioje pateikti bankroto administratoriaus atsakymai, kurie teismo posėdžio metu nurodyti pareiškėjo atstovui. Atsakovas įrodė, kad bankroto administratorius neturėjo informacijos apie sudarytas sutartis ir / ar išrašytas sąskaitas pareiškėjui, jis nebuvo debitorių / kreditorių sąraše. Tuo tarpu pareiškėjo elgesyje teismas nustatė nesąžiningumą (Trišalės sutarties pasirašymas, vadovų ir akcininkų ryšiai, Trišalės sutarties vykdymo data ir skolų nenurodymas, kol sutartis dar nebuvo įvykdyta).

19. Teismas konstatavo, jog pareiškėjas žinojo / turėjo galimybę žinoti, kad UAB „Valymo ir priežiūros centras“ nesumokės PVM į biudžetą, jis elgėsi nesąžiningai, todėl mokesčių administratorius pagrįstai nepripažino UAB „Arsimona“ teisės į PVM atskaitą bei leidžiamus atskaitymus pagal ginčo PVM sąskaitas faktūras ir pagrįstai papildomai apskaičiavo ir nurodė sumokėti 103 608 Eur PVM mokesčio bei, remiantis MAĮ 96–98 straipsnių nuostatomis pareiškėjui pagrįstai nurodė sumokėti 21 064,50 Eur PVM delspinigių, o remiantis MAĮ 139 straipsniu paskyrė 31 082 Eur PVM baudą (30 proc.). Pareiškėjas jokių savarankiškų argumentų dėl delspinigių ar baudos dydžio nepateikė, teismas savo iniciatyva nenustatė aplinkybių, kad paskirti delspinigiai ar bauda būtų neteisėti, nepagrįsti ar neproporcingi. Priešingai, sprendimai motyvuoti tiek teisės normomis, tiek faktinėmis aplinkybėmis, pareiškėjo elgesiu tyrimo metu, nustatytos atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės.

III.

20. Pareiškėjas UAB „Arsimona“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

21. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

21.1. Bendrovės sandoriai su UAB „Valymo priežiūros centras“ nėra sudaryti piktnaudžiaujant teise. Bendrovė, pardavusi prekes, sumokėjo visus mokesčius, nesukčiavo mokesčių srityje ir nežinojo bei negalėjo žinoti, kad dalyvauja sandoryje, kai kontrahentas yra susijęs su finansiniais sunkumais, nesumokės valstybei mokėtinų mokesčių.

21.2. Bendrovė pateikė neginčijamus įrodymus, jog Y. S. buvo atvykęs į Lietuvą tuo metu kai buvo pasirašoma sutartis. Kad VMI tendencingai pateikė faktą, neva Y. S. į Lietuvą buvo atvykęs tik kartą, įrodo ir tai, kad Y. S. 2018 m. lapkričio 27 d. lankėsi Lietuvoje, Šiaulių banke buvo užpildyta „Parašų ir antspaudo pavyzdžių kortelė“, kuri buvo pateikta su skundu VMI dėl Panevėžio AVMI priimto sprendimo. Iš šio dokumento yra aišku, kad sandorio sudarymo ir pasirašymo metu Bendrovės direktorius buvo Lietuvos Respublikoje. Panevėžio AVMI nevertino faktų, kad Y. S. galėjo į Lietuvos Respubliką atvykti iš kitų ES šalių, todėl Lietuvos Respublikos sienų kirtimų nėra užfiksuota. Įprastai Ukrainos piliečiai atvyksta į Lietuvos Respublikos teritorija automobiliu važiuodami per Lenkijos teritoriją, todėl sienos ES sienos kirtimas galėjo būti registruotas ne Lietuvos, o Lenkijos ar net Latvijos sienos apsaugos pareigūnų. Įmonės direktorius Y. S. ne tik buvo Lietuvos Respublikoje tuo metu, kai buvo pasirašoma Tiekimo sutartis, bet ir pasirašė įvairius kitus dokumentus, kurie buvo pateikti Bendrovės mokestinio patikrinimo metu, tačiau mokesčių administratorius šių faktų visai nevertino.

21.3. UAB „Valymo priežiūros centras“ turėjo išrašyti šias PVM sąskaitas faktūras ir jos buvo išrašytos ir pateiktos Bendrovei tik vėluojant kelias dienas ir neturėjo jokios reikšmingos įtakos šio mokestinio ginčo metu, tačiau šis faktas traktuojamas kaip akivaizdus Bendrovės nesąžiningumo fakto įrodymas, net nenustačius jokių realių aplinkybių, kodėl taip įvyko.

21.4. Teismas nenustatė jokių sąsajų tarp Bendrovės ir UAB „Valymo ir priežiūros centras“. Teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-521-422/2019, kurioje buvo įrodyta, jog įmonės yra susijusios per minėtų bendrovių vadovus, akcininkus bei darbuotojus, bet šioje byloje nėra nustatyta jokių tiesioginių ar netiesioginių sąsajų su UAB „Valymo priežiūros centras. Teismo išvada, kad UAB „Valymo priežiūros centras“ direktorius P. R. sesuo I. R.-P. nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. tvarko UAB „eKopija“ apskaitą, niekaip nepatvirtina kažkokių nors sąsajų su Bendrove. Mokesčių administratorius nenustatė jokių ryšių ir tarp pačių ,,eKopija“, UAB, UAB „Toza“, UAB „Auto Idea“ bei UAB „Valymo priežiūros centras“ ir tai paneigia, bet kokį visų ūkio subjektų sąsajumą ir turėjimą tikslą iš anksto planuoti tarpusavio sandorius, siekiant išvengti mokėtino PVM valstybei.

21.5. Teismas neatsižvelgė į tai, kad pagal Tiekimo sutartį prekės buvo tiekiamos iki 2018 m. kovo mėn. pabaigos, todėl ši sutartis buvo tęstinė, nebuvo jokių įtarimų, kad UAB „Valymo priežiūros centras“ gali turėti kažkokių finansinių sunkumų. Savo prekių įsigijimus iš UAB „Valymo priežiūros centras“ Bendrovė už 2018 m. kovo mėn. deklaravo laiku ir tinkamai, t. y. 2018 m. balandžio mėn., tačiau to neatliko jos kontrahentas ir Bendrovė jo veiksmų kontroliuoti ar nulemti negalėjo. Pareiškėjas prekes iš UAB „Valymo ir priežiūros centras“ pagal Tiekimo sutartį pradėjo tiekti 2018 m. sausio mėn., tačiau mokesčių administratorius dėl gautų prekių ir pagal 10 PVM sąskaitų faktūrų už 2018 m. sausio ir vasario mėn. įtrauktų į Bendrovės buhalteriją ir PVM atskaitą jokių pretenzijų neturėjo. Tiek Patikrinimo akte, tiek sprendimuose mokesčių administratorius dėl 107 950,49 Eur atskaitytos Bendrovės PVM pagrįstumo nekėlė, nes UAB „Valymo ir priežiūros centras“ matyt mokumo problemų tuo metu dar neturėjo ir sumokėjo į valstybės biudžetą priklausantį mokėti PVM mokestį.

21.6. Bendrovė, pardavusi iš UAB „Valymo priežiūros centras“ gautas prekes, gavo 44 974,62 Eur pelną, įvertinus įsigijimo savikainą ir gautas pajamas už parduotas prekes, todėl PVM atskaitos panaikinimas turėtų neigiamas pasekmes Bendrovei ir sudaryti sandoriai atneštų akivaizdų nuostolį.

21.7. Pagal Tiekimo sutartį buvo numatyta, kad mokėjimai pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras atidedami 90 kalendorinių dienų laikotarpiu, todėl Bendrovė, siekdama nemokėti nesuėjus minėtam terminui, to nedarė, naudojo pinigines lėšas kitiems poreikiams. Pareiškėjas nenorėjo prekių įsigyti sau, bet turėjo tikslą jas parduoti kitiems pirkėjams ir iš to uždirbti, gauti ekonominę naudą. Bendrovė visiškai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus pagal Tiekimo sutartyje numatytus terminus. Tik pasirašant Trišalę sutartį, tiekėjas UAB „Valymo ir priežiūros centras“ atskleidė, kad yra susidūręs su mokumo problemomis, todėl Bendrovė, norėdama toliau įvykdyti savo sutartinius įsipareigojimus, pagal sutartis prekių gavėjais UAB „eKopija“, UAB „Toza“ ir UAB „Auto Idea“ sutiko tapti Čekijos įmonės skolininku. Pareiškėjui buvo atskleista informacija, kad UAB „Valymo ir priežiūros centras“ susiduria tik su laikinais finansiniais sunkumais. Nors teismas nurodė, kad Bendrovė galėjo pasidomėti, kad UAB „Valymo priežiūros centras“ susiduria su finansiniais sunkumui, kad ši informacija net buvo prieinama internete. Tiekimo sutartis buvo sudaryta 2017 m. gruodžio mėn., o prekės jam buvo pradėtos tiekti 2018 m. sausio mėn. ir tik 2018 m. kovo mėn. buvo gauta informacija apie UAB „Valymo ir priežiūros centras“ finansinius sunkumus, į ką nedelsiant Bendrovėje buvo reaguojama, pasirašyta Trišalė sutartis, priimami sprendimai atsižvelgiant į susidariusią situaciją dėl blogos UAB ,,Valymo ir priežiūros centras“ finansinės situacijos.

21.8. Teismas savo iniciatyva įvertino, kad 2018 m. vasario 5 d. Nr. VPC18/02020 buvo išrašyta anksčiau negu pristatytos prekės, tačiau pagal šią PVM sąskaitą faktūrą PVM atskaitos suteikimo pagrįstumo Bendrovei net nevyksta pats mokestinis ginčas, todėl vadovaujantis tokia logika negali būti keliamas klausimas ir dėl kitos 2018 m. kovo 6 d. Nr. VPC18/03019 išrašymo, nes tai neturėjo jokios įtakos.

22. Atsakovas VMI atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

23.1. Bylos duomenimis yra įrodyta (pareiškėjas to neginčija), kad Bendrovės kontrahentė - UAB „Valymo ir priežiūros centras“, - sukčiavo PVM (nevykdė mokestinių prievolių: a) nedeklaravo PVM apmokestinamų sandorių pagal 2018 m. kovo mėn. išrašytas PVM sąskaitas faktūras; b) nedeklaravo įsigijimų iš ES PVM mokėtojų PVM apmokestinamų sandorių ir pardavimo PVM sumų; c) nedeklaravo ir nemokėjo dalies pardavimo PVM sumų, kurias išskyrė PVM sąskaitose faktūrose, išrašytose sandorių grandinės dalyviui - pareiškėjui; d) praėjus 3 dienoms po paskutinės PVM sąskaitos faktūros išrašymo pareiškėjui, UAB „Valymo ir priežiūros centras“ pradėta bankroto procedūra ne teismo tvarka (2018 m. kovo 26 d.), o nuo 2018 m. birželio 13 d. jau buvo bankrutavusi).

23.2. Teismų praktikoje žinojimas / turėjimas galimybę žinoti, kad įsigydamas prekes, jis dalyvauja į kito asmens sukčiavimą PVM įtrauktame sandoryje, atskleidžiamas vertinant nustatytų aplinkybių visetą. Teismų praktikoje nėra pateiktas baigtinis sąrašas aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima teigti, jog mokesčių mokėtojas praranda teisę į PVM atskaitą. VMI vertinimu, byloje yra nustatytos visos faktinės aplinkybės, jog pareiškėjas, 2018 m. sausio–kovo mėn. sudarydamas plovimo mašinų ir jų priedų įsigijimo sandorius su UAB „Valymo priežiūros centras“, žinojo ar turėjo galimybę žinoti, kad UAB „Valymo priežiūros centras“ nesumokės pardavimo PVM, todėl veikė nesąžiningai, o tai nesuderinama tiek su Lietuvos, tiek su ES teise ir sudaro pagrindą paneigti pareiškėjo teisę į PVM atskaitą. Šią išvadą pagrindžia patikrinimo metu nustatytos aplinkybės.

23.3. UAB „Valymo ir priežiūros centras“ dar iki bankroto bylos iškėlimo nevykdė mokestinių prievolių susijusių su ginčo sandoriais. Iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „Valymo ir priežiūros centras“ PVM deklaracijose (FR0600) nei prekių, nei paslaugų įsigijimo vertės iš įmonės FlyNoche s. r. o nedeklaravo ir neskaičiavo pardavimo PVM, kaip to reikalauja PVMĮ 3 straipsnio 2 dalis. Nepaisant to, kad UAB „Valymo ir priežiūros centras“ įsigijimų iš FlyNoche s. r. o nedeklaravo ir neskaičiavo pardavimo PVM, VMI nustatė, kad sandoriai buvo realūs ir pareiškėjo PVM atskaitą apribojo tik dėl tų sandorių (2020 m. kovo mėn.), kurių UAB „Valymo ir priežiūros centras“ nedeklaravo ir pardavimo PVM nemokėjo.

23.4. Atsižvelgiant į tai, jog 2019 m. spalio 7 d. pradėjus mokestinį patikrinimą UAB „Valymo ir priežiūros centras“ jau buvo bankrutavęs, o 2020 m. sausio 27 d. (patikrinimo metu) likviduotas bankrutavus, VMI, siekdama patvirtinti ar paneigti pareiškėjo galėjimą žinoti, kad dalyvauja sukčiavime, atliko pakankamai veiksmų bei surinko būtiną informaciją.

23.5. 2019 m. spalio 11 d. (patikrinimo metu) UAB „Valymo ir priežiūros centras“ bankroto administratoriui buvo išsiųsti paklausimai dėl sandorių su Bendrove, 2019 m. spalio 24 d. bankroto administratorius informavo, kad „dokumentai yra perduoti ir saugomi Vilniaus m. apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. e2-1987-960/2019“, taip pat pridėjo dokumentų perdavimo aktą. 2019 m. gruodžio 2 d. bankroto administratorius pateikė papildomą informaciją, taip pat nurodė, jog kreditorių ir debitorių sąraše pareiškėjo nebuvo, bei nurodė „<...> neturintis informacijos ar buvo sudarytos sutartys ir / ar išrašytos sąskaitos pastarajai – nes neturi apskaitos skanuotų dokumentų“. VMI sutinka su pareiškėju, jog 2018 m. kovo 26 d. UAB „Valymo ir priežiūros centras“ pradėjus bankroto procedūra, PVM deklaracijos už kovo mėnesio sandorius turėjo būti pateiktos bankroto administratoriaus iki balandžio mėn. 25 d., tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, bankroto administratorius net neturėjo informacijos apie sudarytas sutartis ir / ar išrašytos sąskaitos pareiškėjui, jis nebuvo debitorių / kreditorių sąraše.

23.6. Pareiškėjas negalėjo būti kreditorių sąraše, nes jis nebuvo skolingas už patiektas prekes, kadangi buvo pasirašyta Trišalė sutartis. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2018 m. kovo 26 d. paskelbus UAB „Valymo ir priežiūros centras“ bankrutuojančia, pareiškėjas į debitorių sąrašą nebuvo įtrauktas, nors 2018 m. kovo 26 d. tarp pareiškėjo, UAB „Valymo ir priežiūros centras“ ir Čekijos įmonės FlyNoche s. r. o. sudaryta Trišalė sutartis dar nebuvo įvykdyta, nes skolų koregavimo operacijos UAB „Valymo ir priežiūros centras“ 1 209 957,98 Eur sumai pareiškėjas atliko tik 2018 m. balandžio 20 d. Be to, svarbu pažymėti, jog pagal minėtos sutarties nuostatas, ši sutartis įsigalioja tik po to, kai ją pasirašo visos susitarančios šalys. Bendrovės pateiktoje sutartyje nėra UAB „Valdymo ir priežiūros centras“ direktoriaus P. R. parašo, prie pareiškėjo nurodytų rekvizitų nurodytas neteisingas PVM mokėtojo kodas, kas kelia abejonių dėl pačios sutarties vykdymo. Nors pareiškėjo skunde akcentuojama, kad Čekijos įmonė FlyNoche s. r. o. patvirtino, kad, atsižvelgiant į susidariusius įsiskolinimus tarp įmonių, 2018 m. kovo 26 d. buvo sudaryta Trišalė sutartis dėl skolinių įsipareigojimų užskaitymo tarp FlyNoche s. r. o., UAB „Valymo ir priežiūros centras“ ir Bendrovės 1 209 958,98 Eur skolos sumai, tačiau nepateikė jokių įsiskolinimo fiksavimą buhalterinėje apskaitoje patvirtinančių, kreditorių, debitorių registrų dokumentų.

23.7. VMI sutinka su pareiškėju, jog analizuojamu atveju sandoriai nebuvo vykdomi tarp susijusių asmenų PVMĮ 2 straipsnio prasme. Tačiau iš Patikrinimo akto 1 schemos, bei patikrinimo metu nustatytų sandorių sudarymo aplinkybių (pvz., nustatyta, kad galutiniai ginčo prekių gavėjai buvo iš anksto žinomi, dar prieš patiekiant prekes pareiškėjui) matyti, jog visos sandorių schemoje dalyvavusios įmonės negalėjo nežinoti tiekimo aplinkybių. VMI nustatyti netiesioginiai ryšiai tarp įmonių per vadovus, apskaitą tvarkančius asmenis, taip pat jog įmonės vienos kitoms teikė paslaugas ir tiekė prekes, vykdė tęstinius sandorius, be to įmonės „eKopija“, „Toza“ buvo įtrauktos į 2018 m. kovo 26 d. patvirtintą UAB „Valymo ir priežiūros centras“ kreditorių sąrašą, yra reikšmingi nustatant sandorių aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

24. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, ar mokesčių administratorius pagrįstai nepripažino Bendrovės teisės įtraukti į PVM atskaitą PVM, mokesčių administratoriui konstatavus, jog Bendrovė žinojo ar turėjo galimybę žinoti, kad ji dalyvauja sandoriuose, susijusiuose su sukčiavimu PVM srityje.

25. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

26. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad įvertinus surinktą informaciją, konstatuotina, kad pareiškėjas žinojo / turėjo galimybę žinoti, kad UAB „Valymo ir priežiūros centras“ nesumokės PVM į biudžetą, pareiškėjas elgėsi nesąžiningai, todėl mokesčių administratorius pagrįstai nepripažino UAB „Arsimona“ teisės į PVM atskaitą bei leidžiamus atskaitymus pagal ginčo PVM sąskaitas faktūras ir pagrįstai papildomai apskaičiavo ir nurodė sumokėti 103 608 Eur PVM. Iš apeliacinio skundo matyti, kad apeliantas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu nesutinka.

27. Dėl apeliacinio skundo argumentų teismas pažymi, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, aiškindamas susijusias Europos Sąjungos teisės normas, yra konstatavęs, kad Europos Sąjungos teisei neprieštarauja reikalavimas, kad ūkio subjektas veiktų sąžiningai ir imtųsi bet kokios priemonės, kurios gali būti iš jo pagrįstai reikalaujama, kad įsitikintų, jog sandoris, kurį jis sudaro, nelemia jo sukčiavimo mokesčių srityje. Jeigu atitinkamas apmokestinamasis asmuo žinojo ar turėjo žinoti, kad jo vykdomas sandoris yra įgijėjo sukčiavimo dalis, ir nesiėmė visų pagrįstų priemonių, kad išvengtų to sukčiavimo, jam turėtų būti atsisakyta suteikti teisę į neapmokestinimą PVM; teismas turi įvertinti visą pagrindinėje byloje pateiktą informaciją ir jos faktines aplinkybes tam, kad nustatytų, ar asmuo veikė sąžiningai ir ėmėsi visų priemonių, kurių imtis gali būti pagrįstai iš jo reikalaujama, kad įsitikintų, jog importo ir tiekimo operacijos nelėmė jo sukčiavimo mokesčių srityje (žr., pvz., ESTT 2018 m. birželio 20 d. sprendimą byloje UAB „Enteco Baltic“ prieš Muitinės departamentą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dalyvaujant Vilniaus teritorinei muitinei (byla C-108/17, 94–95 punktai).

28. Be to, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas jau yra pažymėjęs, kad kova su galimais sukčiavimu, vengimu ir piktnaudžiavimu yra Šeštosios direktyvos (1977 m. gegužės 17 d. Tarybos šeštoji direktyva 77/388/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo – Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas vertinimo pagrindas) pripažintas ir skatinamas tikslas. Jeigu mokesčių administratorius nusprendžia, kad teise atskaityti buvo pasinaudota sukčiaujant, jis turi teisę prašyti atgaline data grąžinti atskaitytas sumas, o nacionalinis teismas turi atsisakyti leisti naudotis teise į atskaitą, jei atsižvelgus į objektyvias aplinkybes įrodoma, kad šia teise remiamasi sukčiaujant. Apmokestinamasis asmuo, kuris žinojo arba turėjo žinoti, kad, įsigydamas prekes, jis dalyvavo į sukčiavimą PVM įtrauktame sandoryje, Šeštosios direktyvos tikslais turi būti laikomas kaip šiame sukčiavime dalyvaujantis asmuo, nepaisant to, ar perparduodamas šias prekes jis gauna naudos, ar ne. Nacionalinis teismas turi atsisakyti leisti naudotis teise į atskaitą, jei, atsižvelgus į objektyvias aplinkybes, įrodoma, kad apmokestinamasis asmuo žinojo arba turėjo žinoti, jog įsigydamas prekes jis dalyvavo į sukčiavimą PVM įtrauktame sandoryje, netgi jeigu nagrinėjamas sandoris atitinka objektyvius kriterijus, kuriais grindžiamos apmokestinamojo asmens, veikiančio kaip tokio, atliekamo prekių tiekimo ir ekonominės veiklos sąvokos (žr., pvz., ESTT 2006 m. liepos 6 d. sprendimą sujungtose bylose Axel Kittel prieš Belgijos valstybę ir Belgijos valstybė prieš Recolta Recycling SPRL (sujungtos bylos C-439/04 ir C-440/04, 54–59 punktai).

29. Taigi, vadovaujantis aukščiau paminėta teise, vienas iš klausimų, spręstinų byloje, yra susijęs su įrodinėjimu, t. y. ar įrodyta byloje, kad apmokestinamasis asmuo žinojo arba turėjo žinoti, jog įsigydamas prekes jis dalyvavo į sukčiavimą PVM įtrauktame sandoryje. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtina, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgdamas į aukščiau paminėtas taisykles, patikrinęs bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, t. y. iš esmės pritaria žemesnės instancijos teismo atliktam įrodymų vertinimui ir teisės taikymui bei sutinka su žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nebekartoja, tačiau atsižvelgdama į pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, juos papildo.

30. Visų pirma, apeliantas UAB „Arsimona“, ginčydamas pirmosios instancijos teismo išvadas, įrodymus vertina atskirai. Teismo nuomone, toks požiūris nėra priimtinas ir sprendžiant apie tai, ar Bendrovė žinojo ar turėjo galimybę žinoti, kad ji dalyvauja sandoriuose, susijusiuose su sukčiavimu PVM srityje, vertintina visuma įrodymų esančių byloje. Taip pat, aplinkybė, ar apmokestinamasis asmuo žinojo arba turėjo žinoti, jog įsigydamas prekes jis dalyvavo į sukčiavimą PVM įtrauktame sandoryje, gali būti įrodinėjama ne tik tiesioginiais įrodymais, bet ir netiesioginių įrodymų visuma.

31. Pažymėtina, kad šioje byloje nustatytos aplinkybės, kad UAB „Arsimona“ kontrahentė UAB „Valymo ir priežiūros centras“ nedeklaravo PVM apmokestinamų sandorių pagal 2018 m. kovo mėnesį išrašytas PVM sąskaitas faktūras, nedeklaravo įsigijimų iš ES PVM mokėtojų PVM apmokestinamų sandorių ir pardavimo PVM sumų, nedeklaravo ir nemokėjo dalies pardavimo PVM sumų, kurias išskyrė PVM sąskaitose faktūrose, išrašytose sandorių grandinės dalyviui – pareiškėjui. Iš to matyti, kad pareiškėjo kontrahentė UAB „Valymo ir priežiūros centras“ sukčiavo PVM srityje.

32. UAB „Arsimona“ akcentuoja, kad įmonės direktorius Y. S. buvo Lietuvos Respublikoje tuo metu, kai buvo pasirašoma 2017 m. gruodžio 28 d. Tiekimo sutartis Nr. VPC 2017-12-28. Dėl šių argumentų teisėjų kolegija pažymi, kad apeliaciniame skunde nurodyti argumentai ir aplinkybės šio fakto nepatvirtina. Byloje pateiktas Šiaulių banko blankas (parašų ir antspaudo pavyzdžių kortelė) neįrodo, kad pareiškėjo direktorius po 2017 m. gruodžio 19 d. lankėsi Lietuvoje. Mokestinio patikrinimo metu, patikrinus duomenis apie Y. S. atvykimą į Lietuvą ir išvykimą iš Lietuvos, nustatyta, kad minėtas asmuo į Lietuvą buvo atvykęs 2017 m. gruodžio 18 d. 11:48, o 2017 m. gruodžio 19 d. 16:45 išvyko iš Lietuvos. Objektyvių duomenų, kad po 2017 m. gruodžio 19 d. išvykimo Y. S. dar būtų lankęsis Lietuvoje, byloje nėra.

33. Be to, iš byloje esančių įrodymų matyti, kad nėra duomenų, kad Ukrainos piliečiui Y. S. būtų deklaruotas ir mokėtas atlyginimas. Pirmąją tapimo Bendrovės direktoriumi dieną, t. y. 2017 m. gruodžio 19 d., Y. S. išvyko iš Lietuvos, įgaliojęs T. L. vadovauti Bendrovei. Teisėjų kolegijos nuomone, iš visumos patikrinimo akte nurodytų aplinkybių (MGK bylos I t., b. l. 7) seka, kad Bendrovės veiklą organizavo T. L., o Y. S. buvo tik formalus vadovas.

34. Pareiškėjas teigia, kad Bendrovė niekaip nebuvo susijusi su UAB „Valymo ir priežiūros centras“ ir nežinojo, kad įsigydama prekes dalyvavo su sukčiavimu PVM srityje susijusiuose sandoriuose. Dėl šių argumentų teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas už įsigytas iš savo kontrahento UAB „Valymo ir priežiūros centras“ 1 218 978,43 Eur vertės prekes sumokėjo tik 9 020,45 Eur ir po šio mokėjimo liko skolingas 1 209 957,98 Eur. Byloje nėra logiškų paaiškinimų, kodėl tiekėjas nereikalauja apmokėti įsiskolinimo, kokios delspinigių sumos dėl laiku neapmokėtų PVM sąskaitų faktūrų pareiškėjui bus apskaičiuotos, taip, kaip numato tiekimo sutarties nuostatos. Be to, pareiškėjo disponuojamų lėšų likutis 2018 m. kovo 21 d. sudarė 53 265,03 Eur. Taigi, darytina išvada, jog 2018 m. kovo 21 d. pareiškėjas UAB „Valymo ir priežiūros centras“ apmokėjo tik 9 020,45 Eur, nors turėjo galimybę apmokėti didesnę sumą ir liko skolingas UAB „Valymo ir priežiūros centras“ 1 209 957,98 Eur, t. y. beveik tiek pat, kiek UAB „Valymo ir priežiūros centras“ 2018 m. kovo 26 d. trišalėje skolų užskaitos sutartyje Nr. 180326-0001 nurodė esantis skolinga Čekijos įmonei FlyNoche s. r. o. Visa tai įrodo, kad pareiškėjas UAB „Arsimona“, nemokėdamas už prekes kontrahentui, didino kontrahento nemokumo problemas ir žinojo bendrą planuojamų sandorių vertę.

35. Aplinkybės, kad UAB „Valymo ir priežiūros centras“ PVM sąskaitas faktūras dėl plovimo mašinų ir jų priedų tiekimo išrašinėjo anksčiau, dar realiai neturėdamas ir nepatiekęs prekių pareiškėjui, įrodo, kad tarp FlyNoche s. r. o., UAB „Valymo ir priežiūros centras“, pareiškėjo, UAB „eKopija“, UAB „Toza“ ir UAB „Auto Idea“ vyko bendras sandorių planavimas ir kad visos grandys, įskaitant ir pareiškėją, iš anksto žinojo, kas bus galutiniai prekių pirkėjai.

36. Nors formaliai ginčo sandoriai nebuvo vykdomi tarp susijusių asmenų PVMĮ 2 straipsnio prasme, tačiau iš patikrinimo akto 1 schemos bei patikrinimo metu nustatytų sandorių sudarymo aplinkybių, kaip kad galutiniai ginčo prekių gavėjai buvo iš anksto žinomi, dar prieš patiekiant prekes pareiškėjui ir pan., matyti, jog visos sandorių schemoje dalyvavusios įmonės negalėjo nežinoti tiekimo aplinkybių.

37. Teisėjų kolegijos nuomone, šioje byloje įrodyta, kad Bendrovės, UAB „eKopija“, UAB „Toza“ ir UAB „Auto Idea“ UAB „Valymo ir priežiūros centras“ veikla buvo persipynusi, įmonės vienos kitoms teikė paslaugas ir tiekė prekes, vykdė tęstinius sandorius, palaikė ilgalaikį bendradarbiavimą, įmonių vadovai gerai žinojo vienas kitą dėl vykdomų sandorių, apskaitą tvarkė susiję asmenys, todėl minėti ūkio subjektai turėjo galimybę žinoti apie vienas kito veiklą.

38. Pažymėtina, kad įmonės „eKopija“ ir „Toza“ buvo įtrauktos į 2018 m. kovo 26 d. patvirtintą UAB „Valymo ir priežiūros centras“ kreditorių sąrašą, vadinasi, šios įmonės jau iš anksčiau žinojo, kad UAB „Valymo ir priežiūros centras“ turi nemokumo problemų. Be to, internetinėje erdvėje apie UAB „Valymo ir priežiūros centras“ veiklą ginčo tiekimų metu buvo gausu neigiamos informacijos apie įmonės nemokamą darbo užmokestį darbuotojams ir pan.

39. Pareiškėjas skunde nurodo, kad mokesčių administratorius, įrodinėdamas Bendrovės galėjimą žinoti, kad dalyvauja sukčiavime, neatliko jokių UAB „Valymo ir priežiūros centras“ kontrolės veiksmų, siekiant patvirtinti ar paneigti patikrinimo akte naudojamų teiginių ir argumentų. Šie pareiškėjo teiginiai yra nepagrįsti, kadangi iš bylos medžiagos matyti, kad patikrinimo metu buvo įvertinti UAB „Valymo ir priežiūros centras“ deklaracijų duomenys, apskaitos dokumentai, apklaustas apskaitą tvarkantis asmuo, surinkta priešpriešinė informacija iš kitų ūkio subjektų, gauta informaciją iš Čekijos Respublikos mokesčių administratoriaus, įvertinti dokumentai iš Vilniaus miesto savivaldybės Archyvo, susipažinta su Vilniaus m. Apylinkės teismo civiline byla Nr. e2-1987-960/2019. Teismo nuomone, atsižvelgiant į tai, jog UAB „Valymo ir priežiūros centras“ bankrutavęs, mokesčių administratorius, siekdamas patvirtinti ar paneigti pareiškėjo galėjimą žinoti, kad dalyvauja sukčiavime, atliko pakankamai veiksmų.

40. Pareiškėjas 2018 m. balandžio 20 d., kai buvo vykdomas skolinių įsipareigojimų sudengimas, jau turėjo galimybę pasinaudoti VMI Išmaniosios mokesčių administravimo informacinės sistemos i.SAF posistemio vartotojams teikiama kryžminio PVM sąskaitų faktūrų sutikrinimo paslauga ir įsivertinti, ar visi duomenys yra apskaityti ir įtraukti, taip pat, ar į pateiktą išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrą už 2018 m. kovo mėn. prekių tiekėjas UAB „Valymo ir priežiūros centras“ įtraukė visas 2018 m. kovo mėn. pareiškėjui išrašytas PVM sąskaitas faktūras, tačiau to nepadarė.

41. Teisėjų kolegijos nuomone, visuma byloje esančių įrodymų patvirtina, kad pareiškėjas, 2018 m. sausio–kovo mėnesiais, sudarydamas plovimo mašinų ir jų priedų įsigijimo sandorius su UAB „Valymo priežiūros centras“, turėjo realią galimybę žinoti (žinojo) apie kontrahento UAB „Valymo ir priežiūros centras“ elgesį ir jo ketinimus vengti pardavimo PVM iš sandorių su pareiškėju mokėjimo į valstybės biudžetą, ir pareiškėjas tokiais savo veiksmais prisidėjo prie pardavimo PVM nesumokėjimo į valstybės biudžetą. Todėl konstatuotina, kad pareiškėjui pagrįstai apribota teisę į ginčo PVM atskaitą.

42. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Teisėjų kolegija, iš esmės pritardama teismo padarytoms išvadoms, neaptarinėja kitų apeliacinio skundo argumentų, kurie neturi reikšmės bylos išsprendimui, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą, o apeliacinį skundą atmeta.

43. Atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, konstatuotina, kad pareiškėjas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl apeliaciniame skunde suformuluotas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Arsimona“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.