Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2019-05-30 · Byla Nr. TS-40-961/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-05-30
Bylos Nr.
TS-40-961/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ilona Mateikienė
Nuteistasis
M. N.
Kategorijos
Skundas Nr. TS-40-961/2019
Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.14. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. gegužės 30 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. N. (toliau ir – nuteistasis), asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019-05-03 nutarimo Nr. 59-76 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. N. Alytaus rajono apylinkės teismo 2016-09-27 nuosprendžiu nuteistas už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 180 straipsnio 2 dalyje, jam paskirta ketverių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirta bausmė sumažinta 1/3 ir skirta galutinė trejų metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2016-09-14, bausmės pabaiga – 2019-09-14, vieną trečdalį bausmės atliko 2017-09-14. Neatliktos bausmės dalis 2019-04-26 – keturi mėnesiai 19 dienų.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau ir – komisija) 2019-05-03 priėmė nutarimą Nr. 59-76 netaikyti M. N. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau ir – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą, nurodydama, kad atsižvelgia į nuteistojo vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, neįvykdytas ankstesniame komisijos posėdyje teiktas rekomendacijas, ankstesnius teistumus, pažeistas bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, gyvenimo stilių ir draugus, stebimą savivokos stoką alkoholio vartojimo įpročių praeityje vertinime, emocinę gerovę, turimus nebrandžius sunkumų įveikos mechanizmus, mąstymą ir elgesį; komisija padarė išvadą, jog M. N. nesilaikys įstatymų ir nusikals. Komisija pasiūlė rekomendacijas – dalyvauti siūlomose socialinės reabilitacijos programose ir atlikti gerbūvio darbus iki bausmės pabaigos.

Šalies argumentai

M. N. pateikė skundą dėl komisijos nutarimo, prašydamas pritaikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nurodė, kad atlikdamas bausmę Vilniaus pataisos namuose, įsidarbino VĮ „Mūsų amatai“ dažytoju-suvirintoju tam, kad atlygintų antstolių išieškomus ieškinius, baigė Agresijos ir autoagresijos valdymo kursus, dalyvavo Dailės terapijos kassavaitiniuose užsiėmimuose, atliko gerbūvio darbus. Jam nepagrįstai buvo tris kartus rekomenduota lankyti anoniminių alkoholikų užsiėmimus, tačiau jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, alkoholio nevartoja jau ilgą laikotarpį, paskutinįjį nusikaltimą padarė būdamas blaivus. Šiuo metu mokosi Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje suvirintojo specialybės, stengiasi dirbti, nes nevengia mokėti skolų. Bausmę atlieka lengvojoje grupėje. Prašo neatsižvelgti į turimą vieną galiojančią nuobaudą, nes ji paskirta už tai, kad nešė iš darbo kaitinimo spiralę ir nemano, jog tai didelė nuobauda.

Prokuroras atsiliepimo į skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Šio straipsnio 2 dalies 1 punkte, be kita ko, nustatyta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų jiems atlikus vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, bet ne mažiau kaip keturis mėnesius, tačiau pažymėtina, kad privalomos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas yra tik formalus pagrindas svarstyti tokio nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, nes šio termino suėjimas pats savaime nėra įpareigojantis priimti nuteistajam palankų sprendimą dėl lygtinio paleidimo.

Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, vertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės bei jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika, atlikta pagal OASys metodiką bei kitos aplinkybės (BVK 164 straipsnio 2 dalis). Taip pat, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus įgyvendinta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.

Teismas, susipažinęs su komisijos nutarimu, nuteistojo asmens byla bei jo skundu, konstatuoja, kad skundžiamas komisijos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, komisija tinkamai įvertino visas aplinkybes bei jų pagrindu priėmė teisingą ir motyvuotą sprendimą, nepažeisdama įstatymų reikalavimų ir nuostatų.

M. N. nuteistas nuosprendžiu trejų metų laisvės atėmimo bausme, vieną trečdalį paskirtos bausmės atliko 2017-09-14, tad jo prašymas paduotas pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytus terminus. Tačiau teismas konstatuoja, kad nuteistasis neatitinka vienos iš BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytų lygtinio paleidimo sąlygų, nes jo nusikalstamo elgesio rizika tebėra vidutinė ir nėra stebima pažanga mažinant šią riziką.

Nuteistasis lygtinio paleidimo komisijai pristatomas ketvirtą kartą. Ankstesniais dviem nutarimais komisija taip pat sprendė netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vieną kartą – sprendė taikyti lygtinį paleidimą, tačiau teismas komisijos nutarimo nepatvirtino, atkreipdamas dėmesį į tai, kad nuteistojo padarytas nusikaltimas pagal pavojingumą yra priskiriamas prie sunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 5 dalis), kad nuteistajam jau anksčiau net du kartus yra buvęs panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, kad jo socialiniai ryšiai silpni, su buvusia drauge ryšys yra nutrūkęs, nes ji išvyko į užsienį, ir jis neturi jokių garantijų dėl gyvenamosios vietos (anksčiau gyveno su sugyventine jos bute), todėl kilo pagrįsta abejonė, ar nuteistasis išėjęs į laisvę turėtų būstą, kuriame galėtų gyventi. Visos šios abejonės tebėra aktualios ir nagrinėjant šį nuteistojo skundą.

Skundžiamame nutarime nurodyta, kad komisija nustatė rekomendacijas dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo – dalyvauti siūlomose socialinės reabilitacijos programose, lankyti AA grupės užsiėmimus iki pakartotinio svarstymo dėl lygtinio paleidimo, tačiau M. N. rekomendacijų neįvykdė – nelankė AA grupės užsiėmimų, teigdamas, kad lankymas netikslingas, jis nėra priklausomas nuo alkoholio, bei nedalyvavo siūlomose socialinės reabilitacijos programose, nurodydamas, kad geriau nueiti į darbą nei lankyti kokius nors užsiėmimus.

Teismas įvertina ir į tai, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, M. N. pažeidė režimo reikalavimus, šiuo metu turi vieną galiojančią nuobaudą, du kartus skatintas – 2017-10-31 už stropų darbą padėka, 2018-12-28 už gerą elgesį perkėlimu į lengvąją grupę.

Nuteistojo socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką tebėra vidutinė – 84 balai, iš kurių statiniai veiksniai sudaro 35 balus, o dinaminiai veiksniai – 49 balus, pastaruosius yra galimybė mažinti, tačiau laikotarpiu po ankstesnio vertinimo nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika pakito nereikšmingai (4 balais), kas neleidžia daryti išvados, jog M. N. padarė pažangą mažindamas šią riziką. Išvardintos aplinkybės suponuoja išvadą, kad nuteistasis neatitinka net formalių BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindų.

Teismas atkreipia dėmesį, kad ir atitinkantį formalius įstatyme nustatytus kriterijus nuteistąjį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga, ir pabrėžia, kad sprendžiant lyginio paleidimo klausimą turi būti įvertinamas visas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu. Tam, jog nuteistasis būtų lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, jis turi atitikti tiek formalias, tiek materialias lygtinio paleidimo sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, padarytų nusikaltimų pobūdis ir pavojingumo laipsnis, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl bus įgyvendinta BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmės paskirtis. Kiekvienu atveju turi būti įvertintos visos nuteistojo asmenybę ir jo elgesį apibūdinančios aplinkybės.

M. N. yra vidurinio išsilavinimo, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę mokosi Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje suvirintojo specialybės. Iki nuteisimo iš viso turi apie penkerių metų darbo stažą. Įstaigoje dirba, gauna atlyginimą, pinigines perlaidas, pašalpas, išmokų negauna, turi pakankamai pinigų kasdienėms išlaidoms apmokėti. Šiuo metu skolingas pagal patvarkymą dėl skolos išieškojimo 659,20 euro, iš darbo užmokesčio išskaičiuota 271,93 euro. Deklaruoja ketinimą padengti ieškinį. Nuteistasis nevedęs. Iš artimųjų turi brolį ir seserį, socialiniai ryšiai silpnoki, retkarčiais rašo laiškus seseriai, anksčiau bendravo telefonu, pasimatymų metu nėra lankomas. Kaip teigia nuteistasis, išėjęs iš įkalinimo įstaigos ketina gyventi Vilniaus arkivyskupijos Caritas laikinuosiuose namuose, kol išsispręs pastovios gyvenamosios vietos klausimas, planuoja nuomotis būstą.

Iš šių aplinkybių darytina išvada, kad nuteistasis, neturėdamas pakankamos darbo patirties, stiprių socialinių ryšių, teturėdamas laikiną būstą, būdamas lygtinai paleistas, iš esmės neturės tam tikrą laiką nei pastovaus darbo, nei gyvenamojo būsto, nei artimų asmenų palaikymo siekdamas įsitvirtinti visuomenėje.

Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad M. N. išreiškia motyvaciją dėl alkoholio vartojimo įpročių keitimo, tačiau pasigendama konkretumo bei adekvačių problemos sprendimo įžvalgų bei žingsnių. Linkęs asmeninę atsakomybę dėl įpročių kontrolės perkelti išorinei aplinkai, nors geba analizuoti alkoholio vartojimo asmenines priežastis ir kritiškai įvertinti pasekmes tiek sau pačiam, tiek aplinkiniams bei visuomenei. Visgi manytina, asmuo linkęs minimizuoti alkoholio vartojimo įpročius bei problematiką, stebima savivokos stoka alkoholio vartojimo įpročių praeityje vertinime.

Nuteistojo savivaizdis gan adekvatus, tačiau geriau save vertina toje aplinkoje, kurioje dominuoja ne taip plačiai paplitęs visuomeninis požiūris bei vertybės. Daroma prielaida, jog turi nebrandžius sunkumų įveikos mechanizmus. Bendravimo įgūdžiai ganėtinai socializuoti, bet asmuo linkęs impulsyviems poelgiams, pirmenybę linkęs teikti veiksmui, ne planavimui; būdingas agresyvus elgesys, ypač pasireiškiantis tuomet, kai siekia patenkinti savo impulsyviai, staiga kilusius norus ar lūkesčius. Negatyvių emocijų valdymo įgūdžiai kontroliuojami, tačiau egzistuoja tikimybė nesuvaldyti jausmų, ypač būnant alkoholinio apsvaigimo būsenoje. Stebima savivokos stoka atpažįstant problemas, linkęs racionalizuoti problemų atsiradimo priežastis, problemas spręsti greitai. Ateities tikslus išsako kaip socialiai priimtinus, tačiau negeba iškelti reikalavimų sau. Galima manyti, kad vengia/negeba prisiimti asmeninės atsakomybės dėl savo veiksmų ir elgesio. Stebima empatijos stoka, labiau linkęs pasikliauti savo patyrimu bei sprendimais, ne visuomet atitinkančiais socialiai priimtinas elgesio normas ar vertybes. Priežiūrą vertina palankiai.

Svarstant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, svarbus paties nuteistojo požiūris į nusikalstamą veiką, už kurios padarymą jis yra nubaustas. Nors M. N. bylos nagrinėjimo metu kaltę pripažino, tačiau socialinio tyrimo išvadoje įvardinti nuteistojo sunkumai atpažįstant ir sprendžiant problemas leidžia teismui abejoti nuteistojo nuoširdumu tiek vertinant savo poelgius, tiek ir jo pasiryžimu išėjus į laisvę nedaryti naujų nusikalstamų veikų.

Nuteistojo asmenybę atspindi ne tik jo elgesys pataisos įstaigoje, bet ir jo padarytų nusikaltimų pobūdis, jų pavojingumo laipsnis ir kitos aplinkybės. M. N. anksčiau buvo teistas 5 kartus, pirmą kartą nuteistas 19 metų amžiaus, vienam iš nusikaltimų būdingas modelis. Nuteistajam du kartus buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, abu kartus sąlygas jis pažeidė. Teismas daro išvadą, kad M. N. nepaisė jam teismo parodyto pasitikėjimo, iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė, savo elgesio nepakeitė, būdamas laisvėje darė naujus nusikaltimus, turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, jis vėl nusikalto, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už smurtinį nusikaltimą – kvalifikuotą plėšimą, kas rodo didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei ir polinkį nesilaikyti įstatymų reikalavimų bei visuomenėje nustatytų elgesio normų. Teismas pažymi, kad nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje bausmės atlikimo metu taip pat nėra ženkliai pakitęs į teigiamą pusę, nes M. N. pažeidė režimo reikalavimus, baustas nuobaudomis, iš kurių viena yra tebegaliojanti.

Teismas sprendžia, kad lygtinis paleidimas turi būti taikomas ne vien tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims. Ankstesni nusikalstami veiksmai, netinkamas elgesio modelių pasirinkimas (smurto naudojimas), taip pat nuteistojo konfliktų sprendimo įgūdžių, socialinės atsakomybės stoka yra vieni iš kriminogeninių veiksnių, didinančių pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, todėl nagrinėjamu atveju teismas konstatuoja nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją. Teismas vertina konkrečius nuteistojo veiksmus bei pastangas siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui, tačiau mano esant jas nepakankamas teigiamai spręsti dėl lygtinio paleidimo.

Teismas įvertina ir aplinkybes, susijusias su veika, dėl kurios padarymo M. N. šiuo metu nuteistas, tai yra, kad veika smurtinė (smurtinio pobūdžio veiką yra padaręs ir praeityje), pastarąjį nusikaltimą padarė neišnykus teistumui. Tokios aplinkybės įgauna svarbią reikšmę sprendžiant apie nuteistojo motyvaciją keisti savo elgesį. Nagrinėjamo klausimo kontekste teismas įvertina ir nuteistojo elgesį po to, kai paskutinį kartą buvo netenkintas jo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos – jis nedalyvavo siūlomose socialinės reabilitacijos programose, nelankė AA grupės užsiėmimų, motyvavo tuo, kad neturi priklausomybės alkoholiui, kad geriau eiti į darbą nei dalyvauti programose. Toks požiūris, teismo vertinimu, tik rodo nuteistojo asmenybės nebrandumą ir socialinį neatsakingumą, jo savanaudiškumą ir klaidingą požiūrį į taikomas pataisos ir priežiūros priemones. Nuteistasis argumentuoja skundą ir tuo, jog 2018-10-26 socialinio tyrimo išvadoje buvo padaryta klaida vertinant jo pakartotinio nusikalstamumo riziką (t. y. buvo nurodyti 87 balai, o turėjo būti 83) ir, jei ne ši klaida, būtų priimtas jam palankus sprendimas. Tačiau pažymėtina, kaip matyti iš nuteistojo asmens bylos, komisija 2018-11-02 nutarimu buvo nutarusi taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos; o klaidingai nurodyti balai neįtakojo rezultato, kad nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Be to, 2019 m. balandžio mėnesį atlikto nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo OASys rezultatas rodo, kad ši rizika, nors ir minimaliai, yra padidėjusi – sudaro 84 balus.

Teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju pritartina komisijos išvadai, kad nuteistojo M. N. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo ir teisingumo principo įgyvendinimo, todėl konstatuoja, kad Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019-05-03 nutarimas Nr. 59-76 netaikyti nuteistajam M. N. lygtinio paleidimo yra pagrįstas, motyvuotas ir teisėtas, jo naikinti nėra pagrindo, ir nuteistojo skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu, teismas

nutaria:

atmesti nuteistojo M. N. skundą.

Palikti nepakeistą Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019-05-03 nutarimą Nr. 59-76 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam M. N..

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ilona Mateikienė