- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-22
- Bylos Nr.
- II-112-729/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-24-3-00014-2024-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jurgita Grigonienė
- Pareiškėjas
- S. Ž.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo S. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio adresu: (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. sausio 9 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-261-2024 (ROIK: 23224208263).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau ir – Institucija) 2024 m. sausio 9 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-261-2024 (ROIK: 23224208263) S. Ž. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnio 1 dalį 80 Eur bauda už tai, kad jis 2023 m. lapkričio 27 d., apie 17.12 val., (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, namo bendrojoje laiptinėje, pažeisdamas viešąją tvarką ir žmonių rimtį, tyčia iš chuliganiškų paskatų išgąsdino nepilnametį, jo akivaizdoje vartodamas necenzūrinius žodžius.
Šalies argumentai
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose gautas pareiškėjo S. Ž. skundas, kuriuo prašo panaikinti priimtą nutarimą, kadangi jis yra nepagrįstas, ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodo, jog S. G. pareiškime teigia, kad vaikas nubėgo į 5-tą aukštą, nes bijojo grįžti namo. Tai yra netiesa, kadangi prieš jam uždarant buto duris, vaikas tupėjo 3 aukšto laiptų pabaigoje ir mobiliuoju telefonu filmavo jį ir jo butą. Jis į butą įėjo ir buto duris sekantį kartą atidarė tik po apytiksliai valandos, kadangi kažkas pasibeldė į buto duris. Atidarius duris, pareigūnė N. tiesiai rėžė „tu išgąsdinai vaiką“, kas jį patį išgąsdino, ir daugiau nieko nepaaiškino; jis pareigūnei pasakė, jog jis nieko negąsdino. Pareigūnė su kolega nusileido laiptais žemyn, o jis grįžęs į butą apsirengė ir nusileido prie policijos automobilio išsiaiškinti kas įvyko. Priėjęs prie pareigūnų automobilio atidarė vairuotojo dureles ir paklausė „kas čia ką išgąsdino?“. Tada iš automobilio išlipo S. B. ir pasakė, kad jis (S. Ž.) ir dabar stovėdamas prie automobilio gąsdina vaiką. Kol vairuotojo durys buvo praviros, automobilio salone užsidegė šviesa ir automobilio viduje pamatė buvusį kaimyną D. G. ir kažkokį mažylį, kuris buvo nusisukęs nuo lango. D. G. jam mojavo kumščiu ir kažką šaukė.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su šiuo skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti. Administracinio nusižengimo byloje yra Policijos registruojamų įvykių registro įvykio registracijos pranešimas, S. G. pareiškimas, policijos pareigūnės tarnybinis pranešimas, policijos pareigūno „body“ kameroms įrašai, kurie neabejotinai įrodo S. Ž. kaltę padarius ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas S. Ž. parodė, jog skundą visiškai palaiko ir prašo tenkinti jame nurodytais pagrindais ir motyvais. Vaiko jis negąsdino, buto duris buvo atidaręs tam, jog pažiūrėtų skaitliukų parodymus. Bežiūrint skaitliukus laiptinėje kažkas pradėjo bėgti, pasigirdo žingsniai, tarp antro ir trečio aukštų esančiame lange pamatė vaiką, kuris buvo juodai apsirengęs su dideliu krepšiu. Vaikas sustojo nenusileidęs iki antro aukšto pradėjo maigyti telefoną, nukreipė į jį ir pradėjo filmuoti. Vaikas buvo pusę aukšto aukščiau, jis buvo antrame aukšte, o vaikas virš jo; jis vaikui nieko nesakė. Policijos pareigūnai pas jį atvyko gal po valandos; per tą laiką D. G. sūnus galėjo būti primokytas ką sakyti. Atidarius buto duris, pareigūnė iškart pareiškė, jog jis išgąsdino vaiką. Jis pareigūnams nurodė, jog nieko negąsdino. Tada pareigūnai nusileido į apačią prie tarnybinio automobilio. Prie pareigūnų tarnybinio automobilio jis taip pat nuėjo, norėdamas išsiaiškinti kas įvyko, kas ką gąsdino, nes toks pareigūnų apsilankymas pas jį ir pareiškimas, jog jis išgąsdino vaiką, jį patį išgąsdino. Pareigūnui atidarius automobilio duris, automobilio salone užsidegė šviesa, matė, jog automobilio gale buvo D. G. ir vaikas. Vaikas automobilyje sėdėjo susigūžęs prie tėvo, buvo nusisukęs nuo lango; ar vaikas ką sakė negirdėjo, jo reakcijų nematė. Kiek prisimena, automobilio galinių durelių atidaryti nebandė. D. G. pažinojo nuo vaikystės, jo sutuoktinę žino tik iš matymo, konfliktų su jais iki šiol neturėjo Vaiko nepažįsta, vaikas problemų jam nėra sukėlęs, nebent girdi, jog vaikas namuose bėgioja. Konfliktas yra su D. G. mama iš seniai, o su pačiu D. G. asmeninių konfliktų neturi. Kai jis priėjo prie automobilio, pareigūnai pasakė, kad vaikas jo bijo ir todėl jie nuvažiavo surašyti pareiškimo pas G. į namus, kur galėjo gauti kyšį; siekdami būti objektyvūs, jie gi galėjo nuvažiuoti kažkur netoli, pvz., į kitą kiemą. Be to, su pareigūne V. N. S. Ž. yra ne kartą susitikęs dėl kitų administracinių nusižengimų, todėl ji gali būti šališka/nusiteikusi prieš jį. Su pareigūnu S. B. anksčiau susidūręs nebuvo.
Liudytojas D. G. teismo posėdžio metu parodė, kad 2023 m. lapkričio 27 d. jo 10 metų sūnus buvo pas močiutę; močiutė gyvena virš S. Ž., toje pačioje laiptinėje. Sūnus turėjo 17 val. išeiti į futbolo treniruotę „Minijos“ mokyklos stadione. Jis sūnui dėl to apie 16.55 val. paskambino, nurodė, jog šis jau eitų į treniruotę. Apie 17 val. sūnus jam paskambino sūnus, pasakė, jog jį užsipuolė S., nurodė, kad dabar yra pabėgęs į 5 aukštą. Kai jis pats atvažiavo į vietą, vaikas buvo 5 aukšte, sėdėjo kamputyje susigūžęs, verkė, stresavo. Vaikas sakė, kad leidosi laiptais pro S. butą ir S. staigiai atidarė duris ir pasakė „(necenzūriniai žodžiai) iš čia, ko čia vaikštai“; vaikas konkrečiai nurodė asmenį ir kaip jis jį išgąsdino. Vaiko išgąstis buvo tikras, nesuvaidintas; vaikui toks elgesys yra nebūdingas. Kai atvyko pareigūnai, S. su jais faktiškai nesikalbėjo, tik koliojosi laiptinėje. Tada su pareigūnais nusprendė eiti į tarnybinį automobilį surašyti pareiškimą, tačiau S. Ž. atėjo prie automobilio, norėjo tęsti konfliktą. Kol jis atėjo iki tarnybinio automobilio, vaikas buvo aprimęs, D. G. kartu su vaiku sėdėjo pareigūnų tarnybiniame automobilyje. Atėjus S., vaikas vėl klykdamas metėsi tėvui į glėbį, akivaizdžiai bijodamas šio asmens; tada pareigūnai išlipo iš automobilio, kalbėjosi su S. Ž., o jis ramino savo vaiką. Dėl to, jog S. taip elgėsi, pareigūnai nusprendė, jog kieme pareiškimo nepavyks surašyti ir kitų dokumentų užsipildyti, todėl nusprendė nuvažiuoti pas juos į namus. Po šio įvykio vaikas nebeina pas močiutę, bijo eiti į tą laiptinę. S. Ž. tokiu elgesiu terorizuoja visą laiptinę, tačiau D. G. ten negyvena ir prieš jį išankstinių neigiamų nusistatymų neturi, jeigu vaikas nebūtų papasakojęs šio nutikimo, jis pats nebūtų kėlęs šių problemų. Taip pat, kai jis atėjo į laiptinę pas vaiką, kaip tik buvo grįžusi kaimynė A., kuri matė drebantį vaiką, išnešė vaikui vandens, davė saldainį.
Liudytojas S. B. teismo posėdžio metu parodė, jog atvyko pagal gautą iškvietimą. Atvykus į įvykio vietą, užlipo laiptais aukščiau nei gyvena S. Ž. ir ten rado susigūžusį vaiką. Kai jie atvyko, jau buvo prietema. Vaikas papasakojo, jog iš močiutės ėjo į treniruotę ir jam leidžiantis laiptais, S. Ž. staigiai atidarė buto duris ir necenzūriniais žodžiais liepė pasišalinti iš laiptinės. Kadangi jis išsigando, užbėgo laiptais į viršų ir paskambino tėčiui. Tai, kaip vaikas verkė ir koks jis buvo išsigandęs, net praėjus jau netrumpam laiko tarpui nuo iškvietimo iki pareigūnų atvykimo, įrodo, kad jis tikrai buvo išgąsdintas. Išklausę vaiką, pareigūnai nusileido prie S. Ž. buto. Jis atidarė buto duris, paklaustas neigė, jog išgąsdino vaiką. Po to S. Ž. pradėjo kelti triukšmą laiptinėje. Tėvui nusprendus rašyti pareiškimą, jie nusileido prie tarnybinio automobilio, į jį įsėdo. Jiems būnant automobilyje, prie automobilio staigiai priėjo ir vairuotojo dureles atidarė S. Ž., kuris pakeltu tonu pradėjo reikalauti paaiškinimų. Tuo metu automobilio gale sėdėjo vaikas su tėčiu, vaikas jau buvo kažkiek aprimęs, tačiau S. atėjus, vaikas staigiai pašoko ir pradėjo šaukti, kad bijo to žmogaus. Siekdami nebekelti konflikto ir tam, jog vaikas jaustųsi ramiau, pareigūnai nuvažiavo į G. šeimos namus ir ten priėmė jų pareiškimą, nieko tuo nepažeisdami.
Liudytoja V. N. teismo posėdžio metu parodė, jog gavo pranešimą, kad laiptinėje buvo išgąsdintas vaikas. Atvykus į įvykio vietą pakilo laiptais į viršų ir tarp 4 ir 5 aukšto rado vyriškį ir susigūžusį vaiką. Pabendravus vaikas nurodė, kad jis leidosi laiptais į apačia, ėjo į futbolo treniruotę, kai staiga atsidarė buto durys ir kaimynas išėjęs pro duris jį išgąsdino, pasakė „bu“ ir necenzūriškai nusikeikė. Vaikas labai išsigando, pakilo atgal į viršų, atsisėdo ir paskambino tėvui. Jos nuomone, vaikas tikrai atrodė išsigandęs, be pareigūnų bijojo net leistis į apačią. Leidžiantis vaikas dar kartą nurodė S. Ž. duris, jog šio buto durys atsidarė ir iš buto išėjęs vyras jį išgąsdino. Nusileidę laiptais nuėjo iki automobilio, į jį įsėdo ir atėjo S.. Vaikas pamatęs jį pradėjo rėkti, jog šis dėdė jį išgąsdino, šoko tėvui ant kelių. Kad daugiau negąsdinti vaiko, buvo priimtas sprendimas važiuoti iki pareiškėjo namų ir ten buvo paimtas pareiškimas. Pas S. buvo užėję, jis buvo atidaręs buto duris, tačiau neigė, jog išgąsdino vaiką, jis teigė, jog buvo atidaręs duris pasižiūrėti skaitliukus. Taip pat, kai atvyko į įvykio vietą buvo išėjusi į laiptinę kaimynė, kuri patvirtino, kad penktame aukšte laiptinėje susigūžęs vaikas verkė, buvo išsigandęs.
Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį proceso dalyviams pranešta. Institucija prašė bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant. Atsižvelgiant į tai, byla išnagrinėta Institucijos atstovui teismo posėdyje nedalyvaujant.
Žemesnės instancijos teismas
Iš 2023 m. lapkričio 28 d. Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK tyrėjo tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2023 lapkričio 27 d., apie 17.41 val., iš Klaipėdos OVS budėtojo buvo gautas pranešimas (ROIK 0123000716785), kuriame nurodoma, kad adresu (duomenys neskelbtini), prieš 10 minučių, laiptinėje kaimynas užpuolė pranešėjo sūnų, grasino, vaikas išsigandęs. Kaimynas pasišalino iš įvykio vietos. Atvykus nurodytu adresu ir užėjus į bendrojo naudojimo daugiabučio namo laiptinę, palipome iki penktojo aukšto, kur buvo pranešėjas D. G. ir ant grindų kampe, susigūžęs ir verkiantis 10 metų V. G.. D. G. paaiškino, kad jam į mobilųjį telefoną paskambino sūnus ir išsigandę bei verkiantis pasakė, kad jį išgąsdino laiptinėje vyras, t. y. jam besileidžiant laiptais iš trečiojo aukšto į antrą aukštą, vyras staigiai atidarė duris ir sušaukė „bu, (necenzūriniai žodžiai)“. Sūnus išsigandęs, nubėgo atgal į viršutinį aukštą ir paskambino jam. Būnant įvykio vietoje nepilnametis atrodė išsigandęs, verkė ir sunkiai dėstė mintis, tik pasakė, kad vyras jį išgąsdino staigiai atidaręs duris ir sušaukę „bu, (necenzūriniai žodžiai)“. Palydėjus nepilnametį su tėvų į lauką, buvo nueitą į butą kurį nurodė nepilnametis, t. y. į (duomenys neskelbtini). Buto duris atidarė vyras, policijai žinomas, kaip S. Ž.. Jam pranešus, kad buvo gautas pranešimas, apie tai, kad jis laiptinėje išgąsdino nepilnametį berniuką, S. Ž. nieko nepaaiškino, pradėjo kalbėti pakeltu tonu ir apie su šiuo įvykių nesusijusius dalykus, vis į tarpą kartodamas, kad nieko negąsdino, nieko nedarė. Baigus pokalbį su S. Ž., nepilnametis kartu su tėvu buvo palydėti iki tarnybinio automobilio. Neužilgo į lauką išėjo S. Ž. ir priėjo prie tarnybinio automobilio, bandė atidaryti dureles bei pažiūrėti į automobilio vidų. Nepilnametis pamatęs S. Ž. prie automobilio durelių, pradėjo verkti, puolė tėvui ant kelių ir šaukė, kad tai šis vyras jį išgąsdino. S. Ž. buvo pasakyta, kad pasitrauktu toliau nuo tarnybinio automobilio, nebandytu atidaryti durelių ir negąsdintų viduje sėdinčio nepilnamečio, tačiau į raginimus S. Ž. nereagavo, toliau bandė kuo arčiau prieiti prie automobilio. Kadangi nepilnametis buvo labai išsigandęs, ir toliau nebuvo įmanoma bendrauti su pranešėju dėl S. Ž. elgesio, tolimesniam aplinkybių patikslinimui buvo nuvažiuota pas D. G. į namus, kur iš nepilnamečio Viliaus mamos S. G. buvo paimtas pareiškimas.
Iš 2024 m. sausio 8 d. pareiškėjo S. Ž. elektroniniu paštu atsiųstu parodymų nustatyta, jog jis parodė, kad buvo pravėręs buto duris pasižiūrėti el. skaičiuko parodymų. Tuo metu kažkoks mažylis su dideliu maišu ant pečių laiptais nuo antro/trečio aukšto lango nubėgo iki trečio aukšto laiptų viršaus, atsitūpė, išsitraukė telefoną ir ėmė maigyti telefoną (galimai filmuoti), nukreipęs kamerą į jį ir jo butą. Jis pasižiūrėjo skaičiuko parodymus ir įėjo į butą. Tuo metu vaikas nebuvo nei išsigandęs, nei verkė ir niekur nebėgo. Vaikas tupėjo nukreipęs į jį telefoną tol, kol jis uždarė buto duris. Jis nebuvo net pilnai išėjęs iš buto, nes skaičiukas matosi pravėrus jo buto duris. Į vaiką jis nesikreipė, nieko jam nesakė, jokio „agresyviai iššoko iš už durų ir pasakė...“ nebuvo, tai niekšiška kūryba. Labai gerai pamena, kad duris atsirakino ir lėtai atsidarė. Laiptinėje jokių necenzūrinių žodžių nevartojo. Jei vaikas būtų buvęs išsigandęs ar išgąsdintas, jis būtų ėjęs namo, o neatsitūpęs 3 aukšte, išsitraukęs telefoną ir ėmęs filmuoti. Tuo labiau, kad niekas jo nesivijo ir jis, kaip ir minėjo, tik pravėręs buto duris pasižiūrėjo skaičiuką. Jis tų pyplių nepažįsta, net nežinojo, kad jis iš 7 buto, nes jų laiptinėj bėgioja daugiau. Kai jis vėliau nuėjo prie policijos automobilio paklausti ką jis čia gąsdina, iš automobilio išlipo pareigūnas S. B. ir pasakė, kad jis ir dabar, stovėdamas prie automobilio, gąsdina vaiką, o pro automobilio langą matėsi, kaip D. G. jam mojuoja kumščiais. Jį vaiku gąsdina pats tėvas su motina ir kuria išgalvotas istorijas, nes su 7 bute gyvenančia D. G. motina D. Š. konfliktai tęsiasi apie 20 metų.
Iš pareigūnų „body“ kamerų garso ir vaizdo įrašų nustatyta, kad pareigūnai atvykę į įvykio vietą užeina į laiptinę ir pakyla laiptais į viršų, kur tarp ketvirto ir penkto aukšto pastebėtas stovintis vyras, moteris ir kampe sėdintis susigūžęs vaikas. Vyras nurodo, jog jam paskambino verkdamas vaikas ir pasakė, jog sėdi 5 aukšte, nes kaimynas S. jį užsipuolė. Pareigūnei paklausus kas nutiko, vaikas nurodo, kad jis leidosi vienas pats laiptais, kai staiga kaimynas atidarė buto duris, pasakė „bu, (necenzūriniai žodžiai)“ ir uždarė duris. Pareigūnai kartu su vyru ir vaiku leidžiasi laiptais žemyn, pareigūnai sustoja ties kaimyno, žinomo kaip S. Ž., buto durimis; vyras su vaiku nusileidžia žemyn. Pareigūnams pasibeldus į duris, po kiek laiko jas atidaro vyras. Pareigūnė informuoja jį, jog yra gautas nusiskundimas, jog jis laiptinėje išgąsdino vaiką. Vyras tikslinasi kokį vaiką, kokiais veiksmais jį išgąsdino, neigia tai daręs. Pareigūnai nusileidžia laiptais žemyn iki tarnybinio automobilio. Po to matoma, kaip prie tarnybinio automobilio yra atėjęs S. Ž., kuris klausia kur yra tas vaikas, kurį jis išgąsdino ir reikalauja, jog vaikas papasakotų kaip kas įvyko. Pareigūnai vyro prašo atsitraukti nuo tarnybinio automobilio, kadangi jis tokiu savo elgesiu gąsdina vaiką, esantį tarnybiniame automobilyje. Girdima, kaip iš tarnybinio automobilio vaikas šaukia „nebenoriu jo matyti“ ir dar kažką pasako, tačiau neina suprasti ką. Pareigūnams įsėdus į tarnybinį automobilį, jame girdimas vaiko verkimas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas netenkintinas.
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė institucija (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad S. Ž. nubaustas pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2023 m. lapkričio 27 d., apie 17.12 val., (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, namo bendrojoje laiptinėje, pažeisdamas viešąją tvarką ir žmonių rimtį, tyčia iš chuliganiškų paskatų išgąsdino nepilnametį ir jo akivaizdoje vartojo necenzūrinius žodžius.
ANK 481 straipsnis numato administracinę atsakomybę už nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių, kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, užtraukia baudą nuo trisdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų. Taigi nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas gali pasireikšti šiomis alternatyviomis veikomis: 1) išsakant necenzūrinius žodžius ar rodant necenzūrinius gestus viešosiose vietose; 2) įžeidžiamai kimbant prie žmonių; 3) atliekant kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Pažymėtina ir tai, jog padariniai nėra būtinasis šio nusižengimo požymis, t. y. rimtis ir tvarka nebūtinai nurodytais veiksmais turi būti realiai sutrikdyta. Be to, anksčiau nurodyti veiksmai nebūtinai turi būti tikslingai nukreipti į viešosios tvarkos ar rimties trikdymą. Tam, kad minėti veiksmai būtų kvalifikuoti kaip nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas, jų motyvas ir tikslas nebūtinai turi būti tiesiogiai susijęs su siekiu pažeisti viešąją tvarką. Nedideliu viešosios tvarkos pažeidimu laikomi ir tokie atvejai, kai minėti veiksmai yra atliekami iš asmeninių paskatų, sprendžiant asmenų tarpusavio konfliktus, tačiau tai atliekama viešoje vietoje ir tai trikdo visuomenės rimtį ar tvarką.
Nors pareiškėjas ginčija kaltę dėl jam inkriminuoto nusižengimo padarymo, prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, tačiau teismas, patikrinęs skundžiamo 2024 m. sausio 9 d. nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, konstatuoja, kad S. Ž. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį. Pats S. Ž. neneigia, jog buvo laiptinėje, tam, jog pasižiūrėtų elektros skaitliukų parodymus, tačiau tvirtina, kad nepilnamečio vaiko neišgąsdino ir jo atžvilgiu necenzūriniu žodžiu nevartojo. Pagrindiniai pareiškėjo argumentai yra tie, jog byloje nesurinkta objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog būtent jis išgąsdino vaiką ir jo atžvilgiu išsakė necenzūrinius žodžius, kadangi jam bežiūrint skaitliukus kažkas pradėjo bėgti, pasigirdo žingsniai, tarp antrame ir trečiame aukšte esančiame lange pamatė vaiką, vaikas buvo juodai apsirengęs su dideliu krepšiu. Vaikas sustojo nenusileidęs iki antro aukšto pradėjo maigyti telefoną, nukreipė į jį ir pradėjo filmuoti. Vaikas buvo pusę aukšto aukščiau, jis buvo antrame aukšte, o vaikas virš jo; vaikui nieko nesakė. Teismas šiuos pareiškėjo paaiškinimus vertina kritiškai, kaip pasirinktos gynybos poziciją, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Nagrinėjamu atveju pats įvykis fiksuotas vaizdo stebėjimo kameromis nebuvo, tačiau siekiant išsiaiškinti bylos aplinkybes į teismo posėdį buvo pakviesti liudytojai – nepilnamečio vaiko tėvas D. G. ir policijos pareigūnai, kurie vienareikšmiškai patvirtino, jog įvykio vietoje vaikas verkė ir buvo išsigandęs. Liudytojas D. G. pažymėjo, jog vaiko išgąstis buvo tikras, nesuvaidintas; vaikui toks elgesys yra neįprastas. Tokius liudytojų parodymus patvirtina į bylą pateiktas pareigūnų „body“ kamerų vaizdo ir garso įrašas, kuriame užfiksuota, jog pareigūnams atvykus į įvykio vietą ir pakilus laiptais į viršų, tarp ketvirto ir penkto aukšto buvo pastebėtas stovintis D. G., kaimynė ir kampe sėdintis susigūžęs vaikas. Policijos pareigūnų paklaustas kas nutiko, vaikas nurodė, kad jis leidosi laiptais, kai staiga kaimynas atidarė buto duris, pasakė „bu, (necenzūriniai žodžiai)“ ir uždarė duris. Nors teismo posėdžio metu pareiškėjas S. Ž. kėlė abejones dėl liudytojų parodymų patikimumo, kadangi tarp D. G. šeimos narių (mamos) ir pareiškėjo konfliktiniai santykiai tęsiasi jau gana ilgą laiką, ką patvirtino ir pats D. G., o su pareigūnė V. N. yra ne kartą susidūręs dėl teisinių pažeidimų, tačiau teismas neturi jokio pagrindo netikėti liudytojų paaiškinimais duotais teismo posėdžio metu. Nors byloje nustatyta, kad tarp S. Ž. ir D. G. šeimos narių yra konfliktiniai santykiai, tačiau nagrinėjamu atveju įvykis įvyko ne tarp minėtų asmenų, o tarp S. Ž. ir D. G. sūnaus, todėl byloje nėra jokių duomenų, jų taipogi nepateikė ir pareiškėjas, suteikiančių pagrindą suabejoti liudytojų pateiktų įvykio aplinkybių objektyvumu. Minėti liudytojų parodymai tarpusavyje neprieštaringi ir vieni kitus papildantys, jie atitinka objektyvią informaciją – pareigūnų „Body“ kameromis darytą vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas išgąsdinto vaiko radimo liudytojų nurodytoje vietoje faktas ir jo savijauta bei elgesys po to, kas įvyko. Apibendrinęs visą šią informaciją, teismas daro išvadą, jo byloje nustatyta ir įrodyta, kad S. Ž. viešoje vietoje, bendroje namo laiptinėje, pažeisdamas viešąją tvarką ir žmonių rimtį, tyčia iš chuliganiškų paskatų išgąsdino nepilnametį ir jo akivaizdoje vartojo necenzūrinius žodžius, ir tokiu savo elgesiu akivaizdžiai pažeidė viešąją rimtį ir tvarką.
Nors jau po bylos išnagrinėjimo teisme buvo gautas S. Ž. reikalavimas išsiaiškinti, ar namo, kuriame jis gyvena, laiptinėje buvęs 10 m. amžiaus D. G. sūnus tuo metu buvo tinkamai prižiūrimas suaugusiųjų, teismas neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo kelti ir tikrinti šias abejones. Nėra pagrindo abejoti iki šiol su S. Ž. jokių konfliktų neturėjusio D. G. parodymais, kad jo sūnus tarp pamokų mokykloje ir futbolo treniruotės susidariusį laiko tarpą laukė pas savo močiutę, gyvenančią vienu aukštu aukščiau nei S. Ž., ir apie 17 val. leidosi laiptais žemyn, eidamas į šią treniruotę; tokie pradinuko veiksmai visiškai atitinka visuomenėje priimtas elgesio normas ir vaiko teisių užtikrinimo standartus, joks nusižengimas vaiko artimųjų suaugusiųjų atžvilgiu šiuo atveju neįžvelgiamas, todėl ir tyrimo šiuo klausimu atlikti ar S. Ž. atsakomybę už savo netinkamus mažamečio atžvilgiu veiksmus kvestionuoti dėl to nėra jokio pagrindo.
Teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, skundžiamą nutarimą, pareiškėjo skundą ir atsižvelgdamas į teisinę reglamentaciją bei formuojamą teismų praktiką sprendžia, kad Institucijos 2024 m. sausio 9 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. Nr. 30-ANR_N-261-2024 yra pagrįstas, priimtas teisėtai, panaikinti nutarimą ar jį keisti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į visa tai skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistu, o pareiškėjo S. Ž. skundas netenkintinas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6 dalimi, teismas
nutaria:
pareiškėjo S. Ž. skundo netenkinti.
Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. sausio 9 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje 30-ANR_N-261-2024 (ROIK: 23227208263) palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.