Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal D. J. (D. J.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 11 d. nutarimo, kuriuo D. J. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 123 str. 1 d., 2 d., 5 d., 128 str. 1 d. administraciniu areštu 20 (dvidešimčiai) parų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. J. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 11 d. nutarimu patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 123 str. 1 d., 2 d., 5 d., 128 str. 1 d. už tai, kad 2014 m. spalio 18 d., apie 23.30 val. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės, vairavo motociklą Cagiva Canyon, v.n. (duomenys neskelbtini), kuris nustatyta tvarka neapdraustas ir kuriam pasibaigęs valstybinio numerio ženklo galiojimas bei neatlikta valstybinė techninė apžiūra, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14, 226 punktų reikalavimus.

Atsiliepimo į D. J. skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

D. J. apeliacinis skundas netenkintinas.

Iš teismui pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, kad ginčo dėl administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 123 str. 1 d., 2 d., 5 d., 128 str. 1 d. padarymo ir pažeidėjo kaltės nėra, skunde yra keliamas administracinės nuobaudos, paskirtos už ATPK 128 str. 1 d. padarytą teisės pažeidimą, individualizavimo klausimas, nurodant, kad šios nuobaudos atlikimas pakenks apelianto sveikatai.

Susipažinus su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, įvertinus D. J. apeliaciniame skunde nurodytus argumentus bei skundo nagrinėjimui pateiktus duomenis, darytina išvada, kad priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, D. J. paskirta administracinė nuobauda už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 128 str. 1 d. padaryma, yra proporcinga ir tinkamai individualizuota.

Pagal ATPK 128 str. 1 d. už transporto priemonių vairavimą, neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių, numatyta bauda nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki keturių šimtų trisdešimt keturių eurų arba administracinis areštas. Pažymėtina, kad ATPK nenumato konkrečių kriterijų, kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis turėtų būti skiriama viena ar kita administracinės nuobaudos rūšis tuo atveju, kai už administracinį teisės pažeidimą yra numatyta alternatyvi sankcija. Tačiau parenkant nuobaudos rūšį teisės pažeidėjui, teismas turi įvertinti, kokia nuobaudos rūšis būtų efektyviausia, siekiant ATPK 20 str. nurodytų administracinės nuobaudos tikslų, taip pat turi atsižvelgti ir į bendrąsias nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą taisykles, numatytas ATPK 30 str. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad, esant dviem alternatyvioms administracinėms nuobaudoms – baudai ir areštui, areštas skiriamas tokiu atveju, kai asmuo, traukiamas administracinėn atsakomybėn, praeityje buvo baustas administracine tvarka baudomis, tačiau jų nemoka, konstatuojant, kad ankstesnėmis administracinėmis nuobaudomis ATPK 20 str. numatyti administracinių nuobaudų tikslai pasiekti nebuvo.

Iš administracinio teisės pažeidimo bylos duomenų matyti, kad apylinkės teismas, atsižvelgęs į D. J. padaryto teisės pažeidimo pobūdį, nustatytą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę (pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį buvo skirtos nuobaudos), atsakomybės lengvinančios aplinkybės nebuvimą, apeliantą charakterizuojančius duomenis (daug kartų baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, turi galiojančių nuobaudų), sprendė, kad administracinės nuobaudos keliami tikslai bus pasiekti, D. J. už ATPK 128 str. 1 d. numatytą pažeidimą paskyrus administracinį areštą, jo dydį nustatant lygų galimos skirti arešto trukmės vidurkiui. Vadovaudamasis ATPK 33 str. nuostata, teismas galutine nuobauda parinko ir paskyrė nuobaudą už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose. atsižvelgęs į D. J. inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų sankcijas, numatytas atitinkamuose ATPK straipsniuose.

Įvertinus administracinio teisės pažeidimo byloje esančius duomenis, apelianto skundo argumentus, taip pat skundžiamo teismo nutarimo motyvus, darytina išvada, kad, individualizuojant skundžiamu nutarimu skirtiną nuobaudą, nebuvo nustatyta jokių aplinkybių dėl netinkamo įstatymo taikymo, kas būtų galėję įtakoti kitokio procesinio sprendimo priėmimą. Teismas, byloje esančių duomenų visumos pagrindu priimdamas skundžiamą procesinį sprendimą, ATPK 30 str. nuostatų nepažeidė, įstatymo normas pritaikė tinkamai. D. J. pagrįstai buvo taikyta griežtesnė ATPK 128 str. 1 d. sankcijoje numatyta alternatyvi administracinė nuobauda – areštas. Kaip matyti iš pažymos apie asmens baustumą, D. J. buvo ne kartą baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tarp jų ir už panašaus pobūdžio administracinius teisės pažeidimus. Naujus teisės pažeidimus jis padarė, galiojant anksčiau paskirtoms administracinėms nuobaudoms. D. J. už daromus Kelių eismo taisyklių pažeidimus buvo skiriamos baudos, tačiau jų jis nemokėjo, nepaisydamas jam skiriamų nuobaudų, tame tarpe kelis kartus buvo skirtas ir areštas, toliau nesilaikė nustatytos tvarkos, darė naujus iš esmės analogiškus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kas patį apeliantą apibūdina, kaip sistemingą Kelių eismo taisyklių pažeidėją, bei rodo, kad jis ignoruoja visuomenėje nustatytas transporto eismą reglamentuojančias elgesio taisykles, vairuodamas transporto priemonę, pažeidinėja Kelių eismo taisykles ir išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro. Administracinio teisės pažeidimo byloje esantys duomenys taip pat patvirtiną faktą, kad skiriamos nuobaudos nedaro jokio teigiamo poveikio, todėl jomis nėra pasiekiami administracinėms nuobaudoms keliami tikslai. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad švelnesnėmis administracinėmis nuobaudomis ATPK 20 str. numatyti administracinių nuobaudų tikslai nebuvo pasiekti ir D. J. šioje byloje parinktina arešto nuobauda, yra teisinga ir pagrįsta. D. J. prašymas skirti jo pageidavimus tenkinančią nuobaudą prieštarautų proporcingumo principui, teisinės tvarkos užtikrinimo ir socialinio teisingumo tikslams. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, padaryto pažeidimo pobūdis ir kitų nuobaudos skyrimui turinčių reikšmės aplinkybių visuma rodo, kad D. J. skirta nuobauda yra tinkamai individualizuota. Apelianto skunde nurodomas dalinis baudų už ankstesnius teisės nusižengimus mokėjimas teismo išvadų dėl nuobaudos rūšies nepaneigia.

Apeliantas D. J. skunde nurodo, kad jis negali atlikti jam paskirto administracinio arešto dėl sveikatos problemų bei pateikė ekspertizės akto, medicininių dokumentų kopijas, tačiau aukštesnės instancijos teismo vertinimu, šiuose dokumentuose esanti informacija neduoda pagrindo tokią išvadą padaryti. Medicininiuose dokumentuose, ekspertizės akto išvadoje esantys duomenys patvirtina, kad apeliantas turi sveikatos problemų, susijusių su klausa, jam nerekomenduojamas tam tikros rūšies darbas - prie judančių mechanizmų, aukštyje, prie elektros įrengimų, rekomenduojama nešioti klausos aparatą, jam yra skirtas atitinkamas gydymas, tačiau nėra duomenų, kad pagal medicininius kriterijus D. J. negali atlikti administracinio arešto. Todėl administracinio arešto paskyrimas ATPK 29 str. 3 d. nuostatai neprieštarauja. Be to, ATPK 336 str. numato, kad nutarimą dėl administracinio arešto vykdo policijos įstaigos, kurios ir sprendžia su šios nuobaudos vykdymu susijusius klausimus. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2012 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 5-V-677 patvirtintos Policijos areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcijos 87 p. numatyta, kad administracinį areštą atliekančio asmens ligos atveju asmuo iš policijos areštinės paleidžiamas nustatytam terminui teritorinės policijos įstaigos ar policijos komisariato viršininko ar pareigūno, kuriam pavesta nutarimo dėl administracinio arešto vykdymo kontrolė, raštišku nutarimu. Todėl, esant sveikatos pablogėjimui, dėl ko asmuo arešto negalėtų atlikti, šis klausimas aukščiau nurodyta tvarka išsprendžiamas nutarimo vykdymą atliekančios policijos institucijos.

Pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Bet kurios įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes ir nepatogumus administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, todėl vien tai, kad tokios pasekmės kils, negali būti vertinama kaip pagrindas sušvelninti nuobaudą. Prieš darydamas administracinį teisės pažeidimą asmuo privalo galvoti apie galimas jam kilsiančias pasekmes, o tam tikri laikini nepatogumai yra natūralus administracinės atsakomybės taikymo rezultatas. Todėl tai, kad dėl visuomenėje priimtų normų nesilaikymo pažeidėjui gali kilti atitinkami neigiami padariniai, yra tik jo paties netinkamo elgesio rezultatas.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, tenkinti D. J. apeliacinį skundą ir keisti skundžiamą apylinkės teismo nutarimą skunde nurodytais argumentais, nėra pagrindo. Paskirta nuobauda asmeniui individualizuota tinkamai, nėra per griežta, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, ja realizuojami administracinės nuobaudos tikslai, įtvirtinti ATPK 20 str. Skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

D. J. (D. J.) apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.