- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-05
- Bylos Nr.
- N-575-2296-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-01-3-04332-2010-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Stasys Gagys
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 1 d. nutarimo N. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. spalio 1 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą N. P. dėl administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, padarymo, nutraukė. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad administracinis teisės pažeidimo protokolas N. P. atžvilgiu buvo surašytas už tai, kad jis 2010 m. vasario 8 d., apie 12 val., Studentų gatvėje, Vilniuje, vairuodamas automobilį „Nissan Sunny“ ir pravažiuodamas stovintį automobilį „Ford Escort“, nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį, jį ir savo automobilį apgadindamas, o iš eismo įvykio vietos pasitraukė, tokiais savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) reikalavimus. Pažymėjo, jog nagrinėjamas eismo įvykis galimai įvyko 2010 m. vasario 8 d., o administracinio teisės pažeidimo protokolas N. P. atžvilgiu buvo surašytas tik 2010 m. liepos 7 d., t. y. prabėgus penkiems mėnesiams nuo galimai padaryto pažeidimo. Pridūrė, jog byloje nebuvo nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, bandydamas išvengti atsakomybės, būtų kur nors slėpęsis ar būtų nežinoma jo gyvenamoji vieta, jis parodė, jog į komisariatą buvo iškviestas tik vasarą, liepos mėn., tą patvirtino ir jo motina. Pažymėjo, jog byloje apklaustas liudytojas J. M. teismo posėdyje išdėstė eismo įvykio detales, teismas neturi pagrindo netikėti šio liudytojo parodymais, tačiau nuo eismo įvykio prabėgo jau daugiau kaip pusė metų, t. y. nuo 2010 m. vasario 8 d. iki 2010 m. liepos 7 d. nebuvo iškviestas ir apklaustas N. P., atlikti kiti veiksmai, kas iš esmės prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam teisingumo ir teisinės valstybės siekiui bei Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir EŽTK) 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintai asmenų teisei į operatyvų, kiek įmanomai trumpiausio laiko procesą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei tai, kad administracinių teisės pažeidimų justicija taip pat patenka į EŽTK reguliavimo sritį, teismas padarė išvadą, jog byla N. P. atžvilgiu nutrauktina.
II.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius (toliau – ir Institucija), nesutikdamas su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 1 d. nutarimu, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 77 – 79), kuriuo prašo skundžiamą teismo nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliaciniame skunde pažymi, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas, remdamasis byloje surinktais rašytiniais įrodymais, konstatavo, jog nėra pagrindo netikėti liudytojo J. M. parodymais, kuris tiek savo rašytiniame paaiškinime, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė, jog 2010 m. vasario 8 d., eidamas per stovėjimo aikštelę, išgirdo automobilių susidūrimo garsą bei atsisukęs į garso pusę, pamatė, kad automobilis „Nissan Sunny“ judėjo tolyn nuo automobilio „Ford Escort“, o vėliau iš automobilio „Nissan Sunny“ išlipęs vairuotojas apžiūrėjo abu automobilius ir aiškiai matė automobilių kontakto pėdsakus, tačiau iš eismo įvykio vietos šiek tiek pastovėjęs išvažiavo, tačiau konstatavo, jog tiriant minėtus N. P. pažeidimus buvo pažeistas teisingumo principas ir todėl bylą jo atžvilgiu nutraukė. Nurodo, jog su tokia teismo išvada nesutinka, nes ATPK 35 straipsnyje yra inter alia numatyta, kad administracinė nuobauda turi būti skiriama per vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos. Mano, kad N. P. padaryti administraciniai pažeidimai buvo ištirti tinkamai, o administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ir bylos nagrinėjimas paskirtas (2010 m. liepos 28 d.) nepažeidžiant administracinės nuobaudos skyrimo terminų. Pažymi, jog į bylos nagrinėjimą nebuvo kviečiami Institucijos pareigūnai, kurie įformino tiriamąjį eismo įvykį bei pareigūnas, kuris atliko tyrimą. Mano, jog minėtų pareigūnų dalyvavimas posėdyje ir vėlesnis jų parodymų ištyrimas leistų teismui objektyviai patikrinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iškeltą versiją ir prieiti prie pagrįstos išvados dėl administracinių teisės pažeidimų sudėties buvimo N. P. byloje.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas tenkinamas.
Administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį N. P. atžvilgiu buvo nutraukta teismui konstatavus, jog Institucijos veiksmai, t. y. tai, kad ji administracinį teisės pažeidimo protokolą N. P. nesant jokių objektyvių priežasčių surašė praėjus penkiems mėnesiams nuo pažeidimų padarymo dienos, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam teisingumo ir teisinės valstybės siekiui bei EŽTK garantuojamai asmenų teisei į operatyvų, kiek įmanomai trumpiausio laiko procesą.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka. Pažymėtina, jog pagal ATPK 35 straipsnio 1 dalį, administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Iš bylos medžiagos matyti, jog N. P. jam inkriminuotus pažeidimus padarė 2010 m. vasario 8 d., o administracinis teisės pažeidimo protokolas jo atžvilgiu buvo surašytas 2010 m. liepos 7 d. (b. l. 2), taigi nepažeidus ATPK įtvirtinto bendrojo šešių mėnesių termino administracinei nuobaudai skirti. Atkreiptinas dėmesys, jog be formalaus konstatavimo, kad Institucija tik po penkių mėnesių N. P. atžvilgiu surašė administracinį teisės pažeidimo protokolą, tuo pažeisdama Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą teisingumo ir teisinės valstybės siekį bei EŽTK 6 straipsnio 1 dalyje numatytą asmens teisę į operatyvų, kiek įmanomai trumpiausio laiko procesą, apylinkės teismas nenurodė jokių priežasčių, kodėl, jo nuomone, penkių mėnesių terminas, per kurį N. P. buvo skirta administracinė nuobauda, buvo per ilgas ir neproporcingas bei pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir EŽTK jam garantuojamas teises, juo labiau, kad savo rašytiniame paaiškinime N. P. pats nurodė, jog apie jam inkriminuojamą eismo įvykį jis sužino praėjus dviejų mėnesių laikotarpiui (b. l. 15), o teismo posėdžio metu patikino, jog į policijos komisariatą buvo pakviestas „maždaug po mėnesio ar daugiau“ (b. l. 29).
Pažymėtina ir tai, jog byloje užteko objektyvių duomenų, įrodančių N. P. kaltę padarius jam administracinio teisės pažeidimo protokolu inkriminuotus pažeidimus. Teisėjų kolegijos manymu, tai, kad N. P. protokole minimu laiku ir vietoje sukėlė eismo įvykį, kurio metu padarė žalos kitam asmeniui priklausančiai transporto priemonei ir sąmoningai, siekdamas išvengti atsakomybės, pasišalino iš šio eismo įvykio vietos, tuo padarydamas ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus įrodo byloje esantis tarnybinis pranešimas (b. l. 3), eismo įvykio vietos schema (b. l. 4), nukentėjusio T. M. paaiškinimas (b. l. 5), nuotraukos (b. l. 11; 13 – 14), įvykį tiesiogiai stebėjusio J. M. rašytinis paaiškinimas bei teismo posėdžio metu duoti parodymai, kuriais jis patvirtino, jog aiškiai matė, kaip automobilis „Nissan Sunny“ judėjo tolyn nuo automobilio „Ford Escort“, o vėliau iš automobilio „Nissan Sunny“ išlipęs vairuotojas apžiūrėjo abu automobilius ir iš eismo įvykio vietos šiek tiek pastovėjęs išvažiavo, nukentėjusio T. M. parodymai, jog ant jo mašinos buvo likę raudonos spalvos, kurie sutampa su N. P. vairuoto „Nissan Sunny“ automobilio spalva, dažų likučių (b. l. 48) bei kita bylos medžiaga. Pridurtina, jog, kaip matyti iš N. P. rašytinio paaiškinimo (b. l. 15), jis neneigia 2010 m. vasario 8 d. protokole minimu laiku buvęs vietoje, kurioje įvyko eismo įvykis, tačiau teigia, jog įvykio metu lūžo tik ledo luitas, todėl jis nematė reikalo kviesti policijos, tačiau teismo posėdžio metu jis jau paaiškino, kad įvykio neprisimena, o jo automobilis buvęs apgadintas dar iki eismo įvykio. Tokie nenuoseklūs jo paaiškinimai, teikti bylos nagrinėjimo metu, teisėjų kolegijos yra vertintini kritiškai, kaip gynybinė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pozicija.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme visos teisiškai reikšmingos aplinkybės nebuvo nustatytos ir įvertintos, o byla N. P. atžvilgiu buvo nutraukta nemotyvuotai ir nepagrįstai, todėl ji grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu,
nutaria:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 1 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti teisme.
Nutartis neskundžiama.