Panevėžio apygardos teismo nutartis

Teisėjas Vitalijus Kondratjevas Baudžiamoji byla Nr. 1 A – 379 – 134 / 2007

2007 m. spalio 12 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Bronės Vidzėnienės , teisėjų, Sigito Bagdonavičiaus, Prano Šimkaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. K. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 10 d. nuosprendžio, kuriuo D. K. pripažintas kaltu pagal BK 281 str. 4 d., ir nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 3, 7 p., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant jį teikti nukentėjusiajai V. G. pagalbą kol ši gydysis bei be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Vadovaujantis BK 67 str. 3 d. ir 68 str. uždrausta D. K. naudotis teise vairuoti transporto priemones dviejų metų laikotarpiui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. K. nuteistas už tai, kad 2007 m. kovo 15 d. apie 15 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, Kėdainių rajono (duomenys neskelbtini), vairuodamas nuosavybės teise priklausantį automobilį „Audi 80“, v.n. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 53, 68, 164. 173. 174 punktuose nurodytus reikalavimus, tai yra būdamas eismo dalyviu ir privalėdamas laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui (KET 53 p.), apsvaigęs nuo alkoholio (KET 68 str.), gyvenvietėje privalėdamas važiuoti ne didesniu kaip 50 km/h greičiu (KET 174 p.), taip pat privalėdamas važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto (KET 164 p.), kelyje atsiradus kliūčiai ar iškilus grėsmei eismo saugumui, privalėdamas sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams (KET 173 p.), viršijo leistiną 50 km/h greitį gyvenvietėje 40 km/h, t.y. važiuodamas apie 90 km/h greičiu, kelyje atsiradus kliūčiai - iš kairės į gatvės važiuojamąją dalį įžengus pėsčiajai nepilnametei V. G., gim. 1993-01-23, dėl ko iškilo grėsmė eismo saugumui, nesugebėjo savo vairuojamo automobilio visiškai sustabdyti ar apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, nutolo nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, stabdydamas automobilį, įvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą eismo juostą, parbloškė V. G. ir ją sužalojo, dėl ko dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusiajai V. G. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

BK 38 str. 1 d. nurodyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu : 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Susitaikymas su nukentėjusiuoju nėra besąlygiškas pagrindas taikyti BPK 38 straipsnio nuostatas, net ir esant visoms BK 38 straipsnio 1 dalyje nustatytoms sąlygoms, nes atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, o ne pareiga.

Teismų praktikoje, taikant BK 38 straipsnį, teismas turi ne tik konstatuoti visų BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų buvimą ir pagrįsti tai bylos duomenimis, bet papildomai nurodyti dar ir kitus motyvus, kodėl kaltininkui galima taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės. BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo – yra atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės teismas gali motyvuoti kitų atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimu, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimu, atsižvelgti į kaltinamojo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo, veikos padarymo metu ir po veikos padarymo (ankstesni nusikaltimai ar kiti teisės pažeidimai, polinkis į girtavimą, požiūris į darbą, nusikaltimo tikslas ir motyvas, padarinių sunkumas, kaltės forma, nusikaltimo padarymo būdas, pastangos sušvelninti nusikaltimo padarinius, gailėjimasis ir pan.).

Apelianto padarytas nusikaltimas yra neatsargus, sukėlęs sunkias pasekmes. Iš bylos medžiagos matyti, kad D. K. nuo pat pirmos apklausos momento visiškai pripažino savo kaltę ir davė išsamius bei nuoseklius parodymus apie įvykio aplinkybes, padarytą žalą atlygino, teikia visokeriopą paramą nukentėjusiajai (b.l. 33-34, 63, 64). Apeliacinės instancijos teismui buvo pateiktas 2007-08-22 protokolas, pasirašytas nukentėjusiosios, jos įstatyminio atstovo ir apelianto(b.l.76), iš kurio matyti, kad nuteistasis susitaikė su nukentėjusiąja ir jos įstatyminiu atstovu, D. K. jų atsiprašė ir jie atleidžia už jo įvykdytą nusikaltimą ir prašo atleisti D. K. nuo baudžiamosios atsakomybės bei bylą nutraukti, kaltininkui susitaikius su nukentėjusiąja ir jos įstatyminiu atstovu.

Vertindama, ar yra pagrindo manyti, jog nuteistasis ateityje nebedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punktas) teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad nuteistasis yra charakterizuojamas iš darbovietės gerai, neteistas, tačiau padaryta veika sukeltos sunkios pasekmės – dėl jo neatsargumo buvo sunkiai sužalota nepilnametė, šią veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas 3 Kelių eismo taisyklių reikalavimus: vairavo transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (po eismo įvykio jo kraujyje rasta 1,61 promilių etilo alkoholio) (b.l. 17), viršydamas leistiną greitį 40 km/h, išvažiuodamas į priešingos krypties eismui skirtą eismo juostą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad D. K. iki nusikaltimo, laikotarpyje nuo 2000-06-24 iki 2005-06-22 buvo šešis kartus baustas administracine tvarka, iš jų net penkis kartus baustas už įvairius KET reikalavimų pažeidimus, t.y. už greičio viršijimą, nesustojimą prieš pėsčiųjų perėją ir kt. (b.l. 42-44). Nors administracinės nuobaudos nusikaltimo padarymo metu nebegaliojo ir teisinių pasekmių nesukėlė, tačiau šios aplinkybės jį apibūdina kaip asmenį, linkusį sistemingai pažeidinėti KET reikalavimus. Iš D. K. vairuotojo pažymėjimo matyti, kad teisę vairuoti transporto priemonę turi jau 12 metų (b.l. 38), o tai reiškia, kad netgi turėdamas didelę vairavimo patirtį ir pakankamai įgūdžių, jis sistemingai pažeidinėjo Kelių eismo taisykles ir išvadų dėl ankstesnių pažeidimų nepadarė, todėl pripažintina, kad nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė D. K. elgesio pasekmė ir nėra pagrindo manyti, kad ateityje jis nedarys nusikalstamų veikų. Nesant visų būtinų sąlygų, numatytų BK 38 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuteistąjį nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiuoju, apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p. teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistojo D. K. apeliacinį skundą atmesti.