- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-28
- Bylos Nr.
- I-1040-739/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00141-2014-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Dalia Pranckienė
- Pareiškėjas
- A.B.
- Atsakovas
- Kauno teritorinės muitinei
- Kategorijos
- 10.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Pranckienė rašytinio proceso tvarka spręsdama pareiškėjos A.B. skundo atsakovui Kauno teritorinės muitinei priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja Panevėžio apygardos administraciniam teismui pateikė skundą dėl sprendimo panaikinimo atsakovui Kauno teritorinei muitinei (2-3 b. l.).
Skundą atsisakoma priimti, kadangi byla nepriskirtina tam teismui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
Pareiškėja skundu kelia ginčą dėl Kauno teritorinės muitinės 2014-01-23 sprendimo Nr.(duomenys neskelbtini) dėl mokestinės prievolės muitinėje įregistravimo, kuriuo pareiškėja pripažinta skolininke muitinei ir jai įregistruota mokestinė prievolė: muito – 1126,00 Lt, akcizo – 12908,00 Lt, PVM – 3358,00 Lt, akcizo delspinigių – 1026,00 Lt, PVM delspinigių – 267,00 Lt ir paskirta 18685,00 Lt bauda, panaikinimo (14-19 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 5 straipsnyje įtvirtinta, kad muitinė, administruodama mokesčius, vadovaujasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymu (toliau – MAĮ) ir jį taiko atsižvelgdama į ypatumus ir išimtis, numatytus Europos Bendrijos muitų teisės aktuose ir jų taikymo tvarką reglamentuojančiuose Lietuvos Respublikos teisės aktuose. MAĮ 15 straipsnio 2 dalyje inter alia numatyta, kad administruojanti muitus ir šioje dalyje nurodytus mokesčius muitinė laikoma mokesčių administratoriumi, Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - Muitinės departamentas) – centriniu mokesčių administratoriumi, o teritorinė muitinė – vietos mokesčių administratoriais. MAĮ 2 straipsnio 21 dalyje sąvoka „mokestiniai ginčai“ apibrėžta kaip „ginčai, kylantys tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus dėl sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo ar kito panašaus pobūdžio sprendimo, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis, taip pat dėl mokesčių administratoriaus sprendimo atsisakyti grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą)“. Mokestiniams ginčams MAĮ nustatoma ir reglamentuojama privaloma ikiteisminė jų nagrinėjimo procedūra; ši nuostata neriboja mokesčių mokėtojo teisės po atitinkamo centrinio mokesčių administratoriaus sprendimo dėl mokestinio ginčo tiesiogiai kreiptis į teismą (MAĮ 145 straipsnio 1 dalis). Mokestinius ginčus nagrinėja centrinis mokesčių administratorius, Mokestinių ginčų komisija ir teismas (MAĮ 147 straipsnis). Centrinis mokesčių administratorius nagrinėja mokestinius ginčus, kurie kyla tarp mokesčių mokėtojo ir vietos mokesčių administratoriaus (MAĮ 150 straipsnis). Skundai dėl centrinio mokesčių administratoriaus arba Mokestinių ginčų komisijos sprendimo dėl mokestinio ginčo nagrinėjami Vilniaus apygardos administraciniame teisme (MAĮ 159 straipsnio 4 dalis).
Prieš tai nurodytas teisinis reglamentavimas lemia, kad kilus mokestiniam ginčui dėl teritorinės muitinės (vietos mokesčių administratoriaus) sprendimu mokesčių mokėtojui apskaičiuotų muitų, kitų muitinės administruojamų mokesčių bei su jais susijusių sumų, teritorinės muitinės atitinkamas sprendimas privaloma ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka skundžiamas Muitinės departamentui (centriniam mokesčių administratoriui), o Muitinės departamento sprendimas gali būti skundžiamas Mokestinių ginčų komisijai arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2013 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-438-1058/2013).
ABTĮ 35 straipsnyje nustatyta, kad skundas (prašymas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra viešojo administravimo subjekto, kurio teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) yra skundžiami, buveinė. Tačiau šios bendrosios taisyklės išimtimi laikytinos ABTĮ 19 straipsnio nuostatos, nustatančios papildomą Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetenciją.
Iš prie skundo pridėtų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja pasinaudojo ikiteismine skundo nagrinėjimo procedūra ir jai Muitinės departamento 2014-03-12 sprendime Nr. 1A-90 buvo išaiškinta, jog vadovaujantis MAĮ 159 straipsnio 3 dalimi, skundas gali būti paduodamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui (9-13 b. l.).
ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punktas nustato, kad motyvuota nutartimi atsisakoma priimti skundą (prašymą), jeigu byla nepriskirtina tam teismui. Remiantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjos skundą atsisakytina priimti.
Atsisakius priimti skundą, pareiškėjai A.B. grąžinamas sumokėtas žyminis mokestis (ABTĮ 42 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 105–106 straipsniais, 149 straipsniu,
nutaria:
Atsisakyti priimti skundą.
Nutarčiai įsiteisėjus, skundą grąžinti pareiškėjai.
Iš valstybės biudžeto grąžinti A.B., a k. (duomenys neskelbtini), 100,00 Lt (vieno šimto litų 00 ct) žyminį mokestį, sumokėtą pagal AB „Šiaulių bankas“ 2014-03-21 kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini). Žyminio mokesčio grąžinimą pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos.
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Panevėžio apygardos administracinį teismą.