Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Zalagos,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo J. R. apeliacinį skundą dėl Telšių r. apylinkės teismo 2006-11-17 nuosprendžio, kuriuo išteisinti: R. P. pagal BK 154 str. 2 d. (dėl TV4, TV3 ir Pirmojo Baltijos kanalo reportažų bei dienraščių ,,Lietuvos rytas“ ir ,,Lietuvos žinios“ straipsnių), kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių; A. P. pagal BK 154 str. 2 d. (dėl LRT reportažo), kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių. Nukentėjusiojo J. R. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. P. išteisintas pagal BK 154 str. 2 d., t.y. kad jis per visuomenės informavimo priemonę paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją apie tai, kad J. R. organizavo jam priklausančioje žemės valdoje esančių kapinių suarimą ir pats dalyvavo kapinių arime, pažeminusią J. R. asmenį bei pakirtusią pasitikėjimą juo: 2005-11-07 televizijos kanalo TV4 laidoje ,,Žinios“, rodytoje 19.50 val., reportaže apie tariamai suartas Milvydiškių kaimo kapinaites, būdamas Milvydiškių k., Telšių r., viešai teigė, kad <…> R. suarė pas save visą žemę ir kapinaites <…> ir kelią net užarė <…>;

be to, kad jis 2005-11-07 televizijos kanalo TV3 laidoje ,,TV3 žinios“, rodytoje 21.30 val., reportaže apie tariamai suartas Milvydiškių kaimo kapinaites, būdamas Milvydiškių k., Telšių r., viešai teigė, kad <…> R. šiais metais pats ten dalyvavo du kartus čia <…>, du kartus čia atvažiavo ir liepė arti <…>;

be to, kad jis 2005-11-08 televizijos kanalo Pirmasis Baltijos kanalas laidoje ,,Lietuvos laikas“, rodytoje 21.40 val., reportaže apie tariamai suartas Milvydiškių kaimo kapinaites, būdamas Milvydiškių k., Telšių r., viešai teigė, kad <…> R. šiais metais pats ten dalyvavo du kartus čia <…>, du kartus čia atvažiavo ir liepė arti <…>;

be to, kad jis 2005-11-09 dienraščio ,,Lietuvos rytas“ išspausdinto straipsnio apie tariamai suartas kapines ,,Kapinių artojas išsisukinėja“ autorei viešai teigė, kad <…> Pats R. vadovavo arimui, du kartus į lauką savo mašina važiavo ir rodė traktorininkui, kur arti <…>;

be to, kad jis 2005-11-09 dienraščio ,,Lietuvos žinios“ išspausdinto straipsnio apie tariamai suartas kapines ,,R.valdose naujas skandalas“ autorei viešai teigė, kad <…> Pats girdėjęs, kaip parlamentaras praėjusį mėnesį liepė traktorininkui suarti valstybės saugomą žemės sklypą, be to, pats vaikščiojo po laukus ir nurodinėjo, kur ir kiek žemės arti <…>.

A. P. išteisinta pagal BK 154 str. 2 d., t.y. kad ji per visuomenės informavimo priemonę paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją apie tai, kad J. R. dalyvavo tariamų Milvydiškių kaimo kapinaičių arime, pažeminusią J. R. asmenį bei pakirtusią pasitikėjimą juo: 2005-11-16 televizijos kanalo LRT laidoje ,,Panorama“, rodytoje 20.25 val., reportaže apie tariamai suartas Milvydiškių kaimo kapinaites, būdama Milvydiškių k., Telšių r., viešai teigė, kad <…> o kad kapinaites užarinėjo, mačiau, kad lėkė du kartus su raudona, va tokios spalvos, mašina. – Pats R.? (žurnalisto klausimas) – Pats R. <…>.

Nukentėjusysis J. R. apeliaciniame skunde nurodė, kad Telšių r. apylinkės teismo 2006-11-17 nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė neteisingą išvadą, kad išteisintųjų R. ir A. P. veiksmuose nėra BK 154 str. 2 d. numatyto nusikaltimo sudėties. J. R. teigimu, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad R. ir A. P. paskleista informacija atitinka tikrovę. Jo paties, liudytojų V. R. ir A. A., A. S. parodymai, 2005-08-25 A. S. pareiškimas, 2006-08-30 Telšių r. savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus atsakymas į jo užklausimą paneigia jo buvimą tariamų kapinių arimo vietoje. Liudytoja V. R. prisipažino davusi nurodymą A. A. suarti tariamų kapinių buvimo žemės sklypą, vadovavusi arimui, liudytojas A. A. patvirtino, jog nurodymą suarti sklypą jam davė V. R., to, ar nukentėjusysis tuo metu buvo ūkyje, jis neprisimena. Nukentėjusiojo nuomone, tai įrodo, kad tariamų kapinių suarimo momentu jo įvykio vietoje nebuvo. Iš A. S. pareiškimo, kad nudegintas jai priklausantis žemės sklypas, kuriame ir yra tariamosios kapinės, Žemės ūkio skyriaus vedėjo A. S. atsakymo į jo užklausimą matyti, kad tariamų kapinių buvimo žemės sklypas buvo suartas iki 2005-09-21, o ne 2005 metų spalio mėnesio viduryje, kaip teigė R. ir A. P. ir jų parodymus patvirtinantys liudytojai. Remiantis antstolio atliktu faktinių aplinkybių konstatavimu, atstumas nuo R. ir A. P. sodybos iki suarto žemės sklypo yra 1 km, todėl liudytojai V. Č. ir J. B. negalėjo matyti jo tariamai vadovaujančio arimo darbams. Remdamasis išdėstytais įrodymais, nukentėjusysis daro išvadą, kad R. ir A. P. tyčia skleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, suvokdami, kad tokios žinios paniekins jį ne tik kaip asmenį, bet ir kaip visuomenės bei valstybės veikėją, pakirs visuomenės pasitikėjimą juo; R. ir A. P. tyčią patvirtina ir R. P. duoti parodymai, kad žurnalistams apie tariamų kapinių suarimą nieko nebūtų sakęs, jei su nukentėjusiuoju prieš tai būtų nekonfliktavęs. Be to, J. R. teigimu, bylos nagrinėjimo metu buvo surinkta pakankamai įrodymų, kad ginčo žemės sklype jokių kapinių nėra. Nukentėjusysis skundu prašo panaikinti Telšių r. apylinkės teismo 2006-11-17 nuosprendį, pripažinti R. P. ir A. P. kaltais padarius nusikaltimą, numatytą BK 154 str. 2 d., ir nubausti kiekvieną iš jų laisvės atėmimu 2 metams. Patenkinti jo byloje pareikštą civilinį ieškinį.

Teismo posėdyje nukentėjusysis J. R. ir jo atstovas prašo apeliacinį skundą patenkinti, išteisintieji R. ir A. P. bei jų gynėja prašo apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai išteisino R. ir A. P. pagal BK 154 str. 2 d. Teismas padarė teisingą išvadą, jog byloje nenustatyta, jog R. ir A. P. tyčia per visuomenės informavimo priemones ir spaudinyje paskleidė žinomai melagingus prasimanymus, tikrovės neatitinkančią informaciją ir tuo siekė pažeminti bei paniekinti nukentėjusįjį ar pakirsti pasitikėjimą juo, t.y. jie nepadarė veikų, turinčių BK 154 str. 2 d. numatyto nusikaltimo požymių. Nukentėjusiojo skundo argumentus, kad R. ir A. P. matyti jį vadovaujant žemės arimo darbams negalėjo, nes minėtas žemės sklypas jam nepriklauso, buvo suartas iki 2005-09-21, jame išvis jokių kapinių nėra, todėl jie suvokė, kad skleidžiamos žinios apie jo dalyvavimą tariamųjų kapinių suarime yra melagingos, prasimanytos ir žemina jo garbę, paneigia byloje surinkti įrodymai. Tai, kad minėtas žemės sklypas jau ne J. R. nuosavybė, o nuosavybės teise priklauso A. S. ir įgaliojimo pagrindu jį valdo J. R. žmona V. R., išteisintieji R. ir A. P. nežinojo, jie matydavo sodyboje lankantis J. R., todėl pasisakydami, kad buvo suartas J. R. priklausantis žemės sklypas, R. ir A. P. sąžiningai klydo. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu R. P. parodė tikrai matęs arimui vadovaujant J. R., tai buvo spalio vidurys, A. P. taipogi parodė mačiusi ariant visą lauką spalio mėnesio viduryje, link dvaro du kartus važiuojant raudoną automobilį, iš jo buvo išlipęs vairuotojas, tai buvo J. R. (1 t., b.l. 105-107). Šiuos savo parodymus išteisintieji patvirtino ir apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu (2 t., b.l. 37-38). Liudytojais apklausti V. Č. ir J. B. parodė, kad 2005 metų spalio viduryje buvo atvažiavę pas R. P., matė, kad buvo ariama J. R. žemė ir J. R. ten vaikščiojo, mosikavo rankomis, o traktorininkas arė lauką, stovėjo raudona mašina (1 t., b.l. 81, 103-104). Apeliacinio skundo argumentą, jog, remiantis faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, atstumas nuo R. ir A. P. sodybos iki suarto žemės sklypo yra 1 km, todėl liudytojai V. Č. ir J. B. negalėjo matyti nukentėjusiojo tariamai vadovaujančio arimo darbams, paneigia liudytojų V. D., R. P., A. S. parodymai. Iš jų nurodytų aplinkybių matyti, kad J. R. inicijavo bandymą, ar nurodytu atstumu nuo R. ir A. P. sodybos iki buvusios dvaro vietos galima atpažinti žmogų, A. S. atpažino J. R., tačiau šis veiksmas procesiškai nebuvo įformintas, nes J. R. atsisakė protokolo, todėl buvo konstatuotas tik atstumas (1 t., b.l. 106, 156, 158). 2005-08-25 A. S. pareiškime nurodyta, jog nudegintas jai priklausantis žemės sklypas, kurio kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini), tačiau Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodytas žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), jis atitinka sklypo Nr. žemėtvarkos projekte - 373-1, šio sklypo plane ir pažymėtos neveikiančios Milvydiškių k. kapinaitės (ikiteisminio tyrimo medžiagos 1 t., b.l. 98, 40; 1 t., b.l. 99). Išdėstytos aplinkybės rodo, kad A. S. pareiškime nurodytas kitas žemės sklypas ir 2005-09-21 nudeginto ploto patikrinimo aktas surašytas patikrinus kitą sklypą. Iš bylos medžiagos matyti, kad R. ir A. P. turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad minėtame žemės sklype yra įsiterpusios neveikiančios kapinės, todėl jie ir nesuprato, kad skleidžia melagingas žinias. Jie teigė nuo seno girdėję, kad kažkur toje vietoje yra neveikiančios kapinės, o kad jos yra J. R. žemėje, sužinojo iš A. M., kada buvo sukalti kuolai (1 t., b.l. 105-106). Tas aplinkybes patvirtino ir kaip liudytojas apklaustas A. M., parodydamas, kad J. R. žemės sklype gal 1993 metais buvo sustatyti kuolai ir pasakyta, kad nebegalima dirbti žemės, galima tik šienauti, jis taip pat buvo girdėjęs, kad ten yra kapinės (1 t., b.l. 103). Liudytojai V. Č., J. B., V. B. taip pat parodė žinoję, jog toje vietoje buvo kapinės, ten buvo įkalti keturi kuolai, liudytojas A. A. paliudijo ariamoje žemėje matęs keturis metalinius kuolus (1 t., b.l. 80, 81, 103). Liudytojai V. J., D. D., S. L., A. M. nurodė, jog Milvydiškių kapinaitės buvo pažymėtos ūkinės veiklos apribojimų plane kaip saugotina teritorija 1993 metais, ši teritorija buvo atžymėta metaliniais kuolais (1 t., b.l. 79, 101-102, 157). Šiuos liudytojų parodymus patvirtina byloje esantis J. R. žemės sklypo Nr. 373-1 planas, iš kurio matyti, kad sklype yra pažymėti ūkinės veiklos apribojimai - nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos zona (Milvydiškių k. neveikiančios kapinės), nekilnojamųjų kultūros vertybių saugoma teritorija (1 t., b.l. 54). Kad apie taikytus ūkinės veiklos apribojimus žinojo tuometinis žemės sklypo savininkas J. R., įrodo byloje esantis Telšių apskrities viršininko 2002-04-17 sprendimas Nr. 78-12354, kuriuo J. R. buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą bei nustatytos specialios žemės naudojimo sąlygos – nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorija ir apsaugos zona (2 t., b.l. 31), J. R. parašai ant minėto žemės sklypo plano, žemės sklypų ribų paženklinimo – parodymo akto, žemės valdos ribų paženklinimo abriso (ikiteisminio tyrimo medžiagos 1 t., b.l. 40, 123-124). Apelianto tvirtinimą, kad R. ir A. P. siekė jį apšmeižti, paskleisdami tikrovės neatitinkančią informaciją, paneigia R. ir A. P., liudytojais apklaustų žurnalistų parodymai. Išteisintieji tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismo posėdžių metu nuosekliai tvirtino, kad nenorėjo J. R. pakenkti, jo apšmeižti, jiems kapinės nerūpėjo, rūpėjo tik bendro naudojimo keliukas į ganyklas, kuris buvo užartas; jie žurnalistų nekvietė, jie patys skambindavo ir klausdavo, ar gali atvykti, žurnalistams sakė tai, ką matė (1 t., b.l. 105-107; 2 t., b.l. 37-38). R. P. nuosekliai teigė negirdėjęs, ką J. R. kalbėjo su traktorininku, todėl nesakęs ir žurnalistei, jog <...> girdėjęs, kaip parlamentaras praėjusį mėnesį liepė traktorininkui suarti valstybės saugomą žemės sklypą <...> (1 t., b.l. 105; 2 t., b.l. 54). Tą iš esmės patvirtino ir L. P., nurodydama teisme, kad straipsnyje ,,R. valdose – naujas skandalas“ yra persakyta pašnekovo mintis (1 t., b.l. 81), todėl R. P. nepadarė veikos, turinčios BK 154 str. 2 d. numatyto nusikaltimo požymių, ką teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas. Liudytojais apklausti žurnalistai A. S., J. V., L. P., A. B. parodė, kad informaciją apie suartas kapines gavo ne iš R. ir A. P., tik vėliau juos susirado ir uždavė jiems klausimus, į kuriuos R. ir A. P. atsakė, jie patys nesisiūlė kalbėtis; gautą informaciją apie suartas kapines žurnalistai tikrino, kreipdamiesi į valstybines institucijas, kurios patvirtino kapinaičių buvimo faktą (1 t., b.l. 80-81, 103). Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, jog R. ir A. P. veiksmuose nebuvo būtinojo BK 154 str. 2 d. numatyto nusikaltimo sudėties subjektyviosios pusės požymio - tyčios. Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, padaromas tik tiesiogine tyčia, todėl paskleisdamas informaciją kaltininkas turi suvokti, kad jo skleidžiamos žinios neatitinka tikrovės ir gali paniekinti ar pažeminti asmenį, pakirsti pasitikėjimą juo. Šiuo atveju R. ir A. P., atsakydami į žurnalistų klausimus, papasakojo tai, ką matė, neabejodami pateiktos informacijos tikrumu, o kad R. ir A. P. pasakojimai turėjo realų pagrindą, patvirtina ir aukščiau aptarta faktinė bylos medžiaga. Visa tai paneigia apelianto argumentus, kad R. ir A. P. suvokė, jog skleidžiamos žinios apie jo dalyvavimą kapinių suarime yra melagingos, prasimanytos ir žemina jo garbę, paniekins jį ne tik kaip asmenį, bet ir kaip visuomenės bei valstybės veikėją, pakirs visuomenės pasitikėjimą juo. Kolegija patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, jog R. ir A. P. nepadarė veikų, turinčių BK 154 str. 2 d. numatyto nusikaltimo požymių. Teismas, palikdamas J. R. civilinį ieškinį nenagrinėtu, šį klausimą išsprendė tinkamai, vadovaudamasis BPK 115 str. 3 d. 2 p. įtvirtinta civilinio ieškinio išsprendimą reglamentuojančia norma.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas nepažeidžiant įstatymo reikalavimų, todėl jo naikinti nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nukentėjusiojo J. R. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.