Šiaulių apygardos teismo nutartis

2011-05-20 · Civilinė byla Nr. 2A-180-372/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2010-12-14Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2011-05-20Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-05-20
Bylos Nr.
2A-180-372/2011
Teisminio proceso Nr.
2-23-3-00809-2010-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Burbulienė, Vytautas Kursevičius, Birutė Simonaitienė
Ieškovas
P. I.
Atsakovas
(duomenys neskelbtini)
Kategorijos
  • 11.9.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Birutė Simonaitienė NuorašasTeisėja Vilma Raščiuvienė Civilinė byla Nr. 2A-180-372/2011
Teisminio proceso Nr. 2-23-3-00809-2010-0Procesinio sprendimo kategorija 11.9.4. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gegužės 20 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Simonaitienės (pirmininkė ir pranešėja), Danutės Burbulienės, Vytauto Kursevičiaus,

sekretoriaujant Dianai Tarozienei,

dalyvaujant ieškovei P. I., adv. Virginijai Pluščiauskienei, atsakovės atstovams N. Č., adv. Petrui Labanauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 12 d. sprendimo panaikinimo ir naujo sprendimo priėmimo, civilinėje byloje Nr. 2-950-446-2010, iškeltoje pagal ieškovės P. I. ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini) vidurinei mokyklai dėl grąžinimo į darbą ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė.

Ieškovė P. I. kreipėsi į Kelmės rajono apylinkės teismą, prašydama pripažinti neteisėtais (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos direktorės 2009-09-02 įsakymo Nr. P-24 „Dėl P. I.“ 2 punktą bei (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos su P. I. sudarytos 2009-09-02 darbo sutarties Nr. 88 nutraukimą ir grąžinti P. I. į (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos mokytojos pareigas, priteisti iš (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos bei bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, kad ji iš darbo buvo atleista neteisėtai ir nepagrįstai. Pradinių klasių mokytoja ji dirba nuo 1975 metų, drausminių nuobaudų neturi. Po įspėjimo apie atleidimą iš darbo įteikimo jai nebuvo siūlomas mokytojos darbas, nors akivaizdu, kad laisva darbo vieta buvo, nes 2010 m. rugpjūčio 31 d. į darbą mokytojos pareigoms (duomenys neskelbtini) vidurinėje mokykloje buvo priimta R. L.. Be to, ji turėjo pirmenybę likti darbe, prieš pradinių klasių mokytoją E. T., kuri yra sulaukusi pensijinio amžiaus ir gauna senatvės pensiją.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovė prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, kadangi ieškovė iš darbo buvo atleista įstatymų nustatyta tvarka. Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) vidurinėje mokykloje vyko struktūriniai pertvarkymai – (duomenys neskelbtini) pradinio ugdymo skyriaus uždarymas. Laisvos mokytojos vietos mokykloje nebuvo, ieškovė atsisakė dirbti mokytojos padėjėjos pareigose, o atleisti kitą mokytoją nebuvo pagrindo. Atstovė paaiškino, kad įspėjimas apie atleidimą iš darbo ieškovei buvo įteiktas laiku, darbo sutarties nutraukimo priežastis ir data buvo aiškūs ir suprantami ieškovei. P. I. dalyvavo visuose susirinkimuose, kuriuose buvo aptarinėjamos (duomenys neskelbtini) pradinio ugdymo skyriaus uždarymo priežastys, išlikimo galimybės. Jai buvo žinoma, kad 2010 m. rugsėjo 1-ąją (duomenys neskelbtini) pradinio ugdymo skyriuje nesusirinkus 8 mokiniams, skyrius bus uždarytas. Ieškovė neturi privalomų bendrojo lavinimo įstaigų darbuotojų higieninio mokymo ir pirmosios pagalbos suteikimo mokėjimo pažymėjimų, nėra išlaikiusi ir įgijusi turizmo renginių vadovo pažymėjimo, nes 2009-2010 m. ieškovė nepareiškė noro įgyti šiuos pažymėjimus, todėl neišnaudojo įstatymo jai suteiktų galimybių tobulėti. (duomenys neskelbtini) mokyklos mikrorajone yra pakankamai vaikų, kurie norėtų ir galėtų mokytis toje mokykloje, arti namų, tačiau dėl ieškovės problematiško charakterio tėvai vaikus atsisakė vesti į (duomenys neskelbtini) pradinio ugdymo skyrių. Atstovė įsitikinusi, mokyklą (duomenys neskelbtini) teko likviduoti dėl ieškovės pastangų, noro ir išradingumo nebuvimo. Mokytoja E. T. – pensijinio amžiaus, tačiau ji turi visus būtinus pažymėjimus, turi didelę patirtį su specialiųjų poreikių vaikais, yra daug pranašesnė nei mokytoja P. I., todėl atleisti jos vietoje ieškovės nebuvo pagrindo. 2010 m. rugpjūčio 31 d., kai pradinių klasių mokytojos pareigoms buvo priimta mokytoja R. L., nebuvo žinoma, ar bus likviduotas (duomenys neskelbtini) pradinio ugdymo skyrius.

II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė.

Kelmės rajono apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 12 d. sprendimu ieškovės P. I. ieškinį patenkino: 1) pripažino neteisėtais (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos direktorės 2009-09-02 įsakymo Nr. P-24 „Dėl P. I.“ 2 punktą bei (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos su P. I. sudarytos 2009-09-02 darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimą ir grąžino P. I. į (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos mokytojos pareigas; 2) priteisė P. I. iš (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos 7507,97 Lt (septynis tūkstančius penkis šimtus septynis litus 97 ct.), neatskaičius mokesčių, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos, t. y. 2010-09-02, iki 2010-12-14, t. y. teismo sprendimo priėmimo dienos, bei po 104,86 Lt (vieną šimtą keturis litus 86 ct.), neatskaičius mokesčių, vidutinio darbo dienos užmokesčio už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo sprendimo priėmimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, 1350 Lt (vieną tūkstantį tris šimtus penkiasdešimt) bylinėjimosi išlaidų; 3) priteisė iš (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos 367,84 Lt (tris šimtus šešiasdešimt septynis litus 84 ct.) bylinėjimosi išlaidų valstybei; 4) sprendimą dalyje dėl grąžinimo į darbą ir vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio – 2223,03 Lt (dviejų tūkstančių dviejų šimtų dvidešimt trijų litų 03 ct.), neatskaičius mokesčių, priteisimo nurodė vykdyti skubiai.

Teismas nusprendė, kad ieškovė neginčijo, kad (duomenys neskelbtini) pradinio ugdymo skyriuje 2010 m. rugsėjo 1 d. nesusirinko reikalaujamas skaičius – 8 mokiniai – vienam klasės komplektui sudaryti. Tokiu būdu, ginčo tarp šalių dėl (duomenys neskelbtini) vidurinėje mokykloje vykdomų struktūrinių pertvarkymų nekilo, nes ieškovė neginčijo pradinio ugdymo skyriaus uždarymo pagrįstumo. Teismas nusprendė, kad struktūriniai pertvarkymai (duomenys neskelbtini) vidurinėje mokykloje vyko. Teismas pažymėjo, kad įspėjimu apie darbo sutarties nutraukimą (13 b. l.) ieškovė buvo įspėta, kad darbo sutartis su ja bus nutraukta pagal LR DK 129 str., jei 2010 m. rugsėjo 1 d. (duomenys neskelbtini) pradinio ugdymo skyriuje neliks mokinių vienam klasės komplektui sudaryti pagal Kelmės rajono savivaldybės mokyklų grupių ir klasių komplektavimo tvarkos aprašą, patvirtintą Kelmės rajono savivaldybės tarybos 2008-12-23 sprendimu Nr. T-432. Teismas konstatavo, kad toks sąlyginis įspėjimas prieštarauja DK 130 str. reikalavimams, neatitinka įspėjimo paskirties. Teismas padarė išvadą, kad sąlyginiu įspėjimu darbdavys, suteikdamas nepagrįstų vilčių likti darbe, akivaizdžiai klaidino ieškovę, todėl tokį įspėjimą laikė grubiu darbo įstatymo nuostatų, atleidimo iš darbo tvarkos pažeidimu. Teismas pažymėjo, kad R. L. pradinių klasių mokytoja paskirta dirbti po to, kai ieškovei, taip pat pradinių klasių mokytojai, buvo įteiktas įspėjimas apie atleidimą iš darbo. Teismas padarė išvada, kad darbdavys neinformavo ieškovės apie atsiradusią laisvą mokytojos vietą, nepasiūlė ieškovės profesiją, išsilavinimą, kategoriją atitinkančių pareigų – pradinių klasių mokytojos darbo. Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos DK 135 str. reikalavimais, nusprendė, kad ieškovė turėjo pirmenybės teisę likti dirbti mokykloje pradinių klasių mokytojos pareigose ir E. T. atžvilgiu, turinčios tokią pat kaip ir ieškovė kvalifikacinė kategoriją, tačiau įgijusią teisę į senatvės pensiją, todėl patenkančią į DK 135 str. 1 d. 3 p. numatytą išimtį. Įvertinęs įrodymų visetą, teismas padarė išvadą, kad darbdavys – (duomenys neskelbtini) vidurinė mokykla – atleisdamas ieškovę iš darbo grubiai pažeidė DK nustatytus reikalavimus, nesilaikė įstatymu nustatytos darbo sutarties nutraukimo tvarkos, todėl ieškovę grąžino į (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos mokytojos pareigas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė.

Apeliaciniu skundu atsakovė (duomenys neskelbtini) vidurinė mokykla prašo Kelmės rajono apylinkės teismo 2010-12-14 sprendimą civilinėje byloje Nr.2-950-446/2010 panaikinti ir priimti naują sprendimą, o ieškovės P. I. ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Ieškovė apie numatomą atleidimą iš darbo buvo įspėta 2010-03-31, t. y. prieš 5 mėnesius. Įspėjime darbdavys įsipareigojo suteikti laisvą nuo darbo laiką naujo darbo paieškoms mokant vidutinį darbo užmokestį bei informavo, kad bus išmokėta išeitinė pašalpa. Apeliantės nuomone, toks įspėjimo laikotarpis užtikrina darbuotojo teises į tinkamą jo teisėtų lūkesčių ir interesų patenkinimą ir atitinka darbo kodekso reikalavimus, nes žinodamas apie numatomą atleidimą gali tinkamai rūpintis darbo paieška.

2. Ieškovės parodymais 2010-11-30 parengiamojo teismo posėdžio protokole yra nustatyta, kad ji suprato, jog darbo sutartis pasibaigs 2010-09-01. Tai patvirtina apie ieškovės atleidimo teisėtumą, nes darbuotoja nebuvo klaidinama ir nepagrįstų vilčių toliau dirbti darbdavys nesuteikė.

3. Teismas pažeidė LR DK 130 str. 2 dalies nuostatas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nustatęs, kad įspėjime nenurodymas tikslios datos ar įspėjimo termino nesilaikymas besąlygiškai nesukelia teisinių pasekmių.

4. Nėra pagrindo laikyti, kad ieškovė nežinojo numatomo atleidimo iš darbo datos. Priešingu atveju, jeigu įspėjimas jai buvo neaiškus, ieškovė galėjo prašyti įspėjimą patikslinti.

5. Apeliantė nesutinka su teismo padaryta išvada, kad ji nepasiūlė ieškovės profesiją, išsilavinimą ir kategoriją atitinkančių pareigų. Atsakovė pasiūlė laisvą mokytojos padėjėjos darbo vietą ieškovei ir ji sutiko dirbti šiose pareigose.

6. Teismas, konstatuodamas apie ieškovės neinformavimą dėl laisvų darbo vietų, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra konstatuota, kad darbo įstatyme nėra nustatyta privaloma rašytinė forma kito darbo pasiūlymui, taip pat darbuotojo atsisakymui nuo pasiūlymo.

7. Teismas, priimdamas sprendimą pripažinti P. I. atleidimą iš darbo neteisėtu ir grąžindamas ieškovę į darbą, nusižengė LR DK 297 str. nuostatoms reglamentuojančioms alternatyvių priemonių taikymą, nes sprendimo priėmimo metu ieškovės darbo vieta buvo panaikinta Kelmės rajono savivaldybės tarybos 2010-09-29 sprendimu likviduoti (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos (duomenys neskelbtini) pradinio ugdymo skyrių.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atsakovės (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos apeliacinį skundą ieškovė P. I. prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Kelmės rajono apylinkės teismo 2010-12-14 sprendimą, priteisti ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Apeliantė nepagrįstai tvirtina, jog 2010-03-29 įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą Nr. IS-34 atitiko DK 130 straipsnio reikalavimus. Atsakovė ieškovės teises ir DK 130 straipsnio reikalavimus pažeidė suformavusi sąlyginį įspėjimą, iš kurio turinio neįmanoma nustatyti nei konkrečios atleidimo datos, nei to, kaip įspėjime numatytos sąlygos buvimas ar nebuvimas paveiks ieškovės teises, nei to, pagal ką būtų galima spręsti apie sąlygos atsiradimą, t. y. kiek mokinių turėtų trūkti, kad būtų galima teigti, jog komplektas nesudarytas. Įspėjime taip pat nebuvo pateikta jokios informacijos, ar jame įvardinta sąlyginė galimo atleidimo priežastis - nepakankamas skaičius mokinių vienam klasės komplektui - yra kaip nors siejama su mokyklos struktūriniais pertvarkymais, vėliau direktorės įvardintais atleidimo priežastimi.

2. 2010-11-30 parengiamojo teismo posėdžio protokole P. I. parodymuose nėra užfiksuota apie tai, kad ieškovė būtų iš ko nors supratusi, kad jos darbo sutartis pasibaigs 2010-09-01.

3. Atsakovės skundo teiginys, „Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nustatė, kad įspėjime nenurodymas tikslios datos ir įspėjimo nesilaikymas besąlygiškai nesukelia teisinių pasekmių“ yra nepagrįstas ir klaidinantis, kadangi nėra nurodoma, kokia konkreti Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo nutartis turima omenyje.

Šalies argumentai

4. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad ieškovė galėjo prašyti įspėjimą patikslinti, jeigu įspėjimas jai buvo neaiškus. Pažymi, kad darbo santykių specifika reiškia tai, kad darbuotojas kaip silpnesnioji šalis paprastai neturi jokių galimybių įtakoti darbdavio sprendimų ir veiksmų.

5. Atsakovė neįvykdė DK 129 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos ieškovę supažindinti su visomis laisvomis darbo vietomis visos savo organizacinės struktūros mastu, atsiradusiomis nuo pat ieškovės įspėjimo pradžios. Į laisvą darbo vietą atsakovė, apie tai neinformavus ieškovės, priėmė R. L.. Mano, kad pagal DK 135 straipsnio reikalavimus ieškovė taip pat turėjo pirmenybės teisę likti dirbti mokykloje E. T. atžvilgiu, kuri yra įgijusi teisę į visą senatvės pensiją

6. Ieškovė pagal 2009-09-02 darbo sutartį buvo neterminuotai priimta į (duomenys neskelbtini) vidurinę mokyklą mokytojos pareigoms. Kelmės rajono savivaldybės 2010-09-29 sprendimu buvo nuspręsta likviduoti ne visą (duomenys neskelbtini) vidurinę mokyklą, o tik jos padalinį (duomenys neskelbtini) pradinio ugdymo skyrių.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti apelianto motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, išsamiai ir objektyviai ištyrė ir įvertino pateiktus įrodymus, padarė pagrįstas išvadas ir tinkamai pritaikė proceso ir materialinės teisės normas (CPK 330 straipsnis). Kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl įspėjimo teisėtumo ir darbdavio pareigos siūlyti kitą darbą

Darbdavio pareiga siūlyti kitą darbą atsiranda nuo įspėjimo momento, todėl jau įspėjimo metu darbuotojas turi būti informuojamas, kokių yra laisvų darbo vietų ir jos siūlomos darbuotojui. Ši pareiga turi būti vykdoma iki pat darbuotojo atleidimo momento. Po įspėjimo įteikimo darbuotojui apie numatomą darbo sutarties nutraukimą darbdavio iniciatyva, darbdavys privalo svarstyti ir ieškoti galimybės perkelti darbuotoją jo sutikimu į kitą darbą. Šią pareigą darbdavys realizuoja informuodamas darbuotoją apie esamas laisvas darbo vietas, pasiūlydamas kitą darbą, jeigu tokia galimybė yra, ir, darbuotojui sutikus būti perkeltam į kitą konkretų darbą, perkeldamas jį. Įstatymas nekonkretizuoja, kuriuo įspėjamojo laikotarpio momentu darbdavys privalo realizuoti šią pareigą. Tačiau kadangi įstatymas nustato, kad darbuotojo atleidimas iš darbo galimas tik esant sąlygai - jei darbuotojo negalima perkelti jo sutikimu į kitą darbą, darytina išvada, kad šią pareigą darbdavys privalo realizuoti per visą darbuotojo įspėjamąjį laikotarpį iki pat darbuotojo faktinio atleidimo iš darbo ir esant bet kokiai galimybei. Darbdaviui nustatyta pareiga pasiūlyti kitą darbą apima ne tik tą struktūrinį padalinį, kuriame darbuotojas dirbo iki struktūrinio pertvarkymo, bet visą darbdavio organizacinę struktūrą. Kaip matyti iš (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos mokytojų tarifikacijos 2010-2011 mokslo metų I pusmečiui projekto, buvo nurodytos 5 pradinių klasių mokytojos (35 b.l.). To paties dokumento jau galiojantis variantas nuo 2010-09-01 įrodo, kad 5 mokytojos ir liko, tačiau vietoj J. V. buvo įdarbinta R. L. (36 b.l.). Įsakymas dėl R. L. buvo priimtas 2010 m. rugpjūčio 31 d. (40 b.l.). Ieškovė patvirtino, kad su J. V. buvo nutraukta darbo sutartis, jai išėjus į pensiją. Tai reiškia, kad tuo metu buvo laisva darbo vieta, kuri galėjo būti pasiūlyta ieškovei, kilus abejonių dėl jos darbo vietos išlaikymo. Kelmės rajono savivaldybės tarybos 2009 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr.T-170 (duomenys neskelbtini) pagrindinė mokykla buvo reorganizuota ir prijungta prie (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos kaip (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos (duomenys neskelbtini) pradinio ugdymo skyrius (8 b.l.). Ieškovė buvo įdarbinta (duomenys neskelbtini) vidurinėje mokykloje (9 –12 b.l.). Tai reiškia, kad darbdavys privalėjo vertinti ją kaip (duomenys neskelbtini) mokyklos darbuotoją ir atsiradus laisvai darbo vietai, ją pasiūlyti ieškovei, įvertinus tai, kad ji 2010-03-31 buvo įspėta apie darbo sutarties nutraukimą (13 b.l.). Apelianto motyvas, kad ieškovei buvo suteikta galimybė jai per pakankamai ilgą terminą susirasti darbo vietą, šiuo atveju vertintinas kaip ieškovės teisių pažeidimas, kadangi darbdavys, turėdamas tokią galimybę, privalėjo pasiūlyti jai darbą, atitinkantį jos specialybę, kvalifikaciją, profesinius gebėjimus. Kaip jau aukščiau nurodyta, tokia galimybė buvo. Kolegija kritiškai vertina apeliantės atstovų motyvus, kad tik 2010-09-01 tapo žinoma, kad (duomenys neskelbtini) pradinio ugdymo skyriuje nesusidarys pilnas komplektas mokinių, skyrius bus likviduotas. Kaip darbdavio vadovė, N. Č. privalėjo turėti duomenis apie būsimų moksleivių skaičių šiame skyriuje. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas pripažįsta remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Šiuo atveju yra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovės vadovė žinojo arba turėjo realią galimybę iki 2010-08-31 sužinoti, ar bus pakankamai mokinių (duomenys neskelbtini) pradinio ugdymo skyriuje surinkti vieną jų komplektą, kaip numatyta Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakyme (49-51 b.l.). Įvertinus šias aplinkybes, kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad darbdavys pažeidė įstatymo normas, nepasiūlydamas ieškovei darbo vietos ir jos kvalifikaciją atitinkančių pareigų. Byloje nėra pateikta jokių mokytojo padėjėjo darbą reglamentuojančių dokumentų. Apelianto atstovai jų nepateikė ir kolegijai. Tokiu atveju darytina pagrįsta išvada, kad ieškovei ne tik nebuvo žinoma apie siūlomo darbo pobūdį, bet ir tuo metu iš viso nebuvo patvirtintas Etatinių darbuotojų tarifikacijos sąrašas (mokinio krepšelio) (37 b.l.). Kolegijos posėdyje buvo kalbama apie pakaitinį mokytoją, tačiau šios pareigybės etatų sąraše nėra. Apeliaciniame skunde atsakovės atstovė nurodė, kad ieškovei buvo siūlomos laisvo darbo vietos ir žodžiu, ir raštu (111 b.l.), tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikta. Vienintelė siūloma darbo vieta iki atleidimo iš darbo buvo mokytojo padėjėja (2010-09-01).

Įspėjime apie darbo sutarties nutraukimą turi būti nurodyta konkreti darbo sutarties nutraukimo su konkrečiu darbuotoju priežastis (DK 130 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Įspėjime nurodytos darbo sutarties nutraukimo priežasties konkretumas vertinamas darbuotojo požiūriu, būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties darbdavys ketina nutraukti darbo sutartį. Ją vertinant, taip pat atsižvelgtina į kitas darbuotojui žinomas aplinkybes, sąlygojančias tą priežastį. Kolegija sprendžia, kad įspėjime dėl darbo sutarties nutraukimo ieškovei pakankamai išdėstyta priežastis, kodėl su ja gali būti nutraukta darbo sutartis (13 b.l.). Apeliantė pagrįstai nurodė, kad ieškovė kaip rūpestinga ir atidi darbuotoja turėjo galimybę detaliau išsiaiškinti, kaip bus formuojami pradinių klasių moksleivių komplektai. Tam ji turėjo pakankamai daug laiko, kadangi įspėjimas jai buvo įteiktas 2010-03-31. Tačiau kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, kad šiame įspėjime nėra aiškiai nurodyta, kada ieškovė bus atleidžiama iš darbo. Apelianto motyvas, kad atleidimo data šiuo atveju siejama su įvykiu, o ne su konkrečia data, yra pagrįstas, tačiau būtina įvertinti tai, kad įspėjime liko neaišku, kada gi realiai ta darbo sutartis bus nutraukta. Darbdavys turėjo aiškiai išdėstyti, kada taps žinoma apie tokio moksleivių komplekto nesudarymą, priešingu atveju ieškovei buvo atimta galimybė tinkamai apsispręsti dėl tolesnio savo darbo. Kolegija jau nurodė, kad būtent darbdavio vadovas turėjo išsiaiškinti, kiek gi moksleivių mokysis (duomenys neskelbtini) pradinio ugdymo skyriuje. Kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai įspėjimą įvertino kaip sąlyginį ir klaidinantį ieškovę.

Dėl pažeistų teisių gynimo būdo taikymo

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką, ne vienoje nutartyje nurodė, kad darbuotojo, atleisto iš darbo be teisėto pagrindo arba pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, pažeistas teises teismas apgina taikydamas DK 297 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytus alternatyvius gynimo būdus. Juos taikydamas teismas nėra saistomas darbuotojo reikalavimu (CPK 418 straipsnis). Nustatęs pagrindą atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu, teismas kiekvienu atveju turi nustatyti, kuris iš darbuotojo pažeistų teisių gynimo alternatyvių būdų, nustatytų DK 297 straipsnio 3 ir 4 dalyse, yra taikytinas. Aplinkybes, reikšmingas šių teisės normų taikymui, teismas turi nagrinėti nepriklausomai nuo to, ar kuri nors iš proceso šalių jomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Nustatęs, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl DK 297 straipsnio 4 dalyje nurodytų priežasčių, teismas taiko šioje teisės normoje nustatytą pažeistų darbuotojo teisių gynimo būdą, o tokių priežasčių nenustatęs - taiko DK 297 straipsnio 3 dalyje nustatytą gynimo būdą. Alternatyvaus darbuotojo teisių gynimo būdo parinkimas turi būti motyvuotas teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje (CPK 270 straipsnio 4 dalis). Kolegija pripažįsta, kad taikyti ieškovės teisių alternatyvaus gynimo būdo nėra pagrindo. Apeliantė turi galimybę įdarbinti ieškovę pagal jos turimą kvalifikaciją ir sugebėjimus. Tai patvirtina ir darbdavio atstovė kolegijos posėdyje, pripažindama, kad teismo sprendimas yra vykdomas. Nors Kelmės rajono savivaldybės tarybos 2010-09-29 sprendimu buvo likviduotas (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos (duomenys neskelbtini) pradinio ugdymo skyrius (140 b.l.), tačiau ieškovės darbo vieta buvo (duomenys neskelbtini) vidurinėje mokykloje. Teismui nepateikta jokių įrodymų, kad ieškovei gali būti sudarytos nepalankios darbo sąlygos dirbti. Byloje esantys įrodymai apie moksleivių tėvų neigiamą reakciją į ieškovę savaime neįrodo, kad ji iš viso negalės dirbti mokykloje (53-59 b.l.). Šiuo metu baigiasi mokslo metai, o tai reiškia, kad iki naujų mokslo metų pradžios susiklosčiusi situacija gali iš esmės pasikeisti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Atmetant apeliacinį skundą, iš atsakovės ieškovei priteisiamos atstovavimo išlaidos, turėtos apeliacinėje instancijoje (CPK 98 straipsnio 1, 3 dalys). Ieškovė sumokėjo advokatams 1900 Lt (141-142 b.l.). Spręsdama klausimą dėl atstovavimo išlaidų priteisimo, teisėjų kolegija remiasi Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Pripažįsta, kad apeliacinėje instancijoje advokatas ruošė atsiliepimą į apeliacinį skundą. Byla yra pakankamai sudėtinga, todėl atsiliepime į apeliacinį skundą buvo gilinamasi ne tik į skundo motyvus, bet ir nurodoma plati Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika. Tačiau kolegija taip pat pažymi, kad ieškovė, sudarydama teisinių paslaugų sutartį net su dviem advokatais, turėjo įvertinti tai, jog teismas negali žymiai viršyti minėtų Rekomendacijų nuostatų. Be to, atsižvelgtina ir pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistą atstovavimo išlaidų sumą. Įvertinant atstovavimo išlaidų dydį, teismas vadovaujasi protingumo, sąžiningumo ir teisėtumo principais (CK 1.5 straipsnio 5 dalis). Daroma išvada, kad priteistina atstovavimo išlaidų suma sudaro 800 Lt.

Atmetant apeliacinį skundą, taip pat priteisiamos bylinėjimosi išlaidos valstybei (CPK 96 straipsnio 2 dalis). Jas sudaro procesinių dokumentų įteikimo išlaidos ( CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), sudarančios 7,65 Lt (119 b.l.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

nutaria:

Kelmės rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš atsakovės (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos ieškovei P. I. 800 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priteisti iš atsakovės (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos 7,65 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Kolegijos teisėjai Birutė SimonaitienėDanutė BurbulienėVytautas Kursevičius