- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-15
- Bylos Nr.
- 1A-50-628-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-12-1-01502-2008-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Sigita Bieliauskienė (pirm.), Algimantas Valantinas, Jolanta Čepukėnienė
- Nuteistasis
- V. L.
- Civilinis ieškovas
- L. B.
- Nukentėjusysis
- L. B., J. K.
- Advokatai
- Eugenijas Algirdas Burokas
- Kategorijos
- 1.2.26.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Sigita Bieliauskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-50-628/2013
Teisėja Jovita Einikienė Teisminio proceso Nr. 1-12-1-01502-2008-3
2013 m. vasario 15 d.
Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Sigitos Bieliauskienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. spalio 23 d. nuosprendžio, kuriuo V. L. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso (toliau BK) 178 str. 2 d., ir jam paskirtas:
- del L. B. turto vagystės - 1 (vienerių) metų laisvės apribojimas;
- dėl J. K. turto vagystės - 1 (vienerių) metų laisvės apribojimas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1,4 d., paskirtos bausmės subendrintos, jas iš dalies sudedant, ir V. L. galutinė subendrinta bausmė paskirta 1 (vienerių) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.30 val., jei tai nesusiję su darbu, per metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam L. B. padarytą turtinę žalą, per mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje ir tęsti registraciją visą laisvės apribojimo laikotarpį.
Iš V. L. nukentėjusiojo L. B. naudai priteista 8000 Lt turtinei žalai ir 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei 1000 Lt atstovavimo išlaidoms apmokėti.
Nukentėjusiajam J. K. pripažinta teisę į ieškinio patenkinimą civilinio proceso tvarka.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. L. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į namo sandėliuką, o būtent: jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, laikotarpiu nuo 2008-05-12 iki 2008-05-19 12.30 val., nukirpęs durų vyrius, įsibrovė į namo sandėliuką, adresu (duomenys neskelbtini). Vilniuje, iš kur pavogė nukentėjusiajam L. B. priklausančius motociklą „DKW Zis 200“ (be valstybinių numerių, neregistruotą) juodos spalvos (dvitakis variklis 209 cm3, su trapecine (diržine) pavara, 1930 m gamybos) bei rėmą nuo motociklo „HARLEY DAWIDSON“ Nr. 323866, tokiais savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 178 str. 2 d.
Taip pat V. L. nuteistas už tai, kad jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, laikotarpiu nuo 2010-03-01, 13.00 val. iki 2010-03-02, 16.00 val., nukirpęs pakabinamą spyną, 10 Lt vertės, įsibrovė į namo rūsio sandėliuką, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iš kur pavogė nukentėjusiajam J. K. priklausančius aukšto slėgio praustuvą (mėlynos spalvos, 500 Lt vertės), automobilinį akumuliatorių kroviklį „EIN HAL“ (200 Lt vertės), kampinį šlifuoklį (vokiečių gamybos, 150 Lt vertės), drėlę (100 Lt vertes); elektrinį pjūklą (latvių gamybos, 200 Lt vertės), benzininį pjūklą „Shtil“ (800 Lt vertės), automobilinį užvedimo įrenginį (180 Lt vertes), elektrinį oblių (250 Lt vertės), tokiais savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 178 str. 2 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis V. L. prašo panaikinti Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. spalio 23 d. nuosprendį ir jį išteisinti. Teismas, priimdamas jo atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, padarė esminius Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimus, kadangi netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, dėl ko nepagrįstai jį nuteisė už tai, ko jis nepadarė. Teismas rėmėsi vien ji kaltinančiais įrodymais nukentėjusiųjų J. K. ir L. B. bei liudytojų R. A., Ž. B. parodymais, nors pastarieji jį apkalbėjo, o jo paties bei pažįstamų parodymus atmetė kaip nepagrįstus. Tačiau nepašalinus prieštaravimų, visos abejonės turėjo būti vertinamos jo naudai.
Apelianto teigimu, J. K. pats asmeniškai surežisavo savo sandėliuko apiplėšimą ir tai įrodo įvykio vietoje darytos sugadintos spynos fotonuotraukos, iš kurių aiškiai matyti, kad ten nėra jokių kirpimo ar pjovimo žymių, taip pat neužkabinta antra spynos auselė, nors surakinus spyną, turėjo būti sugadintos abi auselės. Apeliantas nurodo, kad būdamas 4 kategorijos suvirintoju iš pateiktų nuotraukų gali spręsti, jog tokio storo metalo neįmanoma nulaužti, tam nėra jokių replių, juolab, kai spyna užrakinta. Prašė teismo iškviesti ir apklausti specialistus, galinčius pateikti išvadą dėl patekimo į sandėliuką būdo, tačiau teismas šį prašymą ignoravo ir nepašalino byloje esančių prieštaravimų: kaltinamojoje išvadoje parašyta, kad auselė nukirpta, kitur nurodoma, kad ji įpjauta iki pusės ir vėliau nulaužta. Mano, kad jokio įsilaužimo nebuvo, o spyna sugadinta specialiai ir uždėta ant atdarų durų.
Taip pat apeliantas įsitikinęs, kad J. K. jokių daiktų sandėliuke nelaikė arba iš viso jų neturėjo, nes negalėjo teismui pateikti jų įsigijimą patvirtinančių dokumentų. Sprendžiant dėl jo kaltės pagrobus J. K. priklausančius daiktus, teismas neatsižvelgė į liudytojo B. R. parodymus, kad nuotraukoje esančio kampinio šlifuoklio jis nematė, pastarasis yra beveik naujas, o kaltinamasis jam pardavė seną šlifuoklį, nusitrynusia etikete ir gerokai apibraižytą. Teisme apklaustas liudytoju Ž. B. patvirtino, kad iš kaltinamojo ne kartą skolinosi akumuliatoriaus pakrovėją, kuris yra pavaizduotas jam teismo pateiktoje nuotraukoje. Tačiau apeliantas pažymi, kad pastarasis paaiškino, jog liudytojas akumuliatorių skolinosi daug anksčiau nei, kaip teigia nukentėjęs, jis buvo pavogtas. Apeliantas nurodo, kad liudytojas Ž. B. dėl priešiškų santykių siekia jį apkalbėti. Teismas nepagrįstai vadovavosi ir liudytojos R. A. parodymais, kur ji parodė, kad matė kaltinamojo namuose nuotraukose pavaizduotą kampinį šlifuoklį. Teigia, kad liudytoja suinteresuota jį apkalbėti dėl judviejų nesusiklosčiusių santykių, nes buvo jo sugyventinė.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, susijusius su L. B. turto vagyste. Nukentėjusysis nebuvo nuoseklus ir parodymus keitė, todėl grįsti jo parodymais apkaltinamąjį nuosprendį nebuvo jokio teisinio pagrindo. Teigia, kad nukentėjusysis L. B. tyčia davė klaidingus parodymus apie tai, jog 2008 m. balandžio mėn. pabaigoje matė kaltinamąjį su Č. K. ir kažkokia moterimi sėdinčius prie jo namo, o kaltinamasis buvo su apibintuota ranka. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis L. B. neigė iki vagystės matęs jį, apeliantą, ar Č. K.. Be to, nors jis, V. L., iš tiesų po 2008-02-16 įvykio buvo su sugipsuota ranka, gipsą jam nuėmė 2008-03-16. Taigi, nurodytu laiku L. B. jokiu būdu negalėjo jo matyti su gipsu ant rankos.
Šalies argumentai
Apelianto teigimu, ikiteisminis tyrimas atliktas aplaidžiai, netiriant visų daiktų pagrobimo versijų ir kitų galimų jų vykdytojų. Pareigūnų šališkumą rodo ir tai, kad nebuvo tenkintas jo prašymas surasti ir apklausti B. K.. Pastarsis melavo, nurodydamas, kad jo, V. L., nepažįsta. Šį faktą įrodo liudytoju apklausto J. J. parodymai. Mano, kad tai B. K. pagrobė L. B. motociklą, apie tai nurodė tyrėjai J. G., tačiau pastaroji nesiėmė jokių veiksmų šiai versijai patikrinti. B. K. byloje figuruoja tik kaip liudytojas, nors būtent jis kaltas dėl motociklo vagystės.
Apeliantas taip pat kelia klausimą dėl A. Katkaus pareiškimo pagrįstumo, nurodydamas, kad jo, V. L., teiginiai apie A. Katkaus nusikalstamus veiksmus nebuvo tinkamai ištirti. Jo surinkti duomenys turėjo būti perduoti Generaliniam prokurorui, sprendimo dėl A. Katkaus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn priėmimui. Tyrėja neatliko savo pareigos atskleisti nusikalstamą veiką.
Apeliantas prašo apeliacinio teismo įvertinti ir bylą išnagrinėjusios teisėjos J. Einikienės veiksmus ir patraukti ją baudžiamojon atsakomybėn dėl pareigų neatlikimo.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 str. 3 d. nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.
Apkaltinamąjį nuosprendį apeliantas skundžia nurodydamas argumentus, susijusius su veikos, už kurios padarymą jis nuteistas, įrodytumu. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą, tačiau nurodytus pažeidimus iš esmės (ir didžiąja dalimi) argumentuoja ne konkrečiais teisiniais argumentais, o tiesiog nesutinka su teismo padarytomis išvadomis ir pateikia savą bylos įrodymų vertinimą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
Susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. reikalavimų, įvertino įrodymus ir, remdamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 2 d. nuostatomis bei įvertinęs surinktų įrodymų visumą, pagrįstai V. L. pripažino kaltu dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. Nuteistojo kaltumą dėl šių jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo patvirtina įrodymai, surinkti ikiteisminio tyrimo metu, patikrinti teisminio bylos nagrinėjimo metu, aptarti skundžiamame nuosprendyje. Nuteistojo apeliaciniame skunde išreikštas abejones pašalina byloje esantys įrodymai.
Apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi vien jį kaltinančiais įrodymais – nukentėjusiųjų J. K., L. B. bei liudytojų R. A. ir Ž. B. parodymais, nors pastarieji jį apkalbėjo, o jo paties ir jo pažįstamų asmenų parodymus atmetė kaip nepagrįstus, vertinamas kritiškai. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini objektyviais, o kurių patikimumas kelia pagrįstų abejonių. Įrodymų patikimumas ir objektyvumas vertinamas atsižvelgiant į byloje pateiktų įrodymų visumą, jų sąryšį su liudytojų parodymais, liudytojų suinteresuotumą bylos baigtimi ir kitas reikšmingas aplinkybes.
Iš bylos medžiagos matyti, jog paties nuteistojo V. L. Vilniaus miesto 4 apylinkės teisme ir Vilniaus apygardos teisme duoti parodymai dėl motociklo įsigijimo aplinkybių, nebuvo nuoseklūs, nuolat keitėsi ir nesutampa su byloje kitomis įrodinėjimo priemonėmis nustatytomis aplinkybėmis. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu V. L. nurodė, kad motociklą jis įsigijo iš liudytojo B. K., tačiau pats liudytojas teigė, kad apelianto nepažįsta. Vėliau, apklausiant nuteistąjį apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, V. L. pakeitė savo parodymus ir teigė, kad buvo supainiotas ikiteisminio tyrimo metu ir motociklą pirko ne iš liudytojo B. K., bet iš kito asmens vardu Borisas. Nurodė, kad liudytojo B. K. jis nepažįsta ir niekada nepažinojo. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, V. L. taip pat nurodė, kad yra keletas liudytojų, galinčių patvirtinti aplinkybę, jog B. K. jis nepažinojo, taip pat, kad asmuo, iš kurio jis pirko minėtą motociklą – tai ne miręs B. K.. Apeliacinės instancijos teismui tenkinus prašymą šiuos liudytojus apklausti, apeliantas atsisakė pateikti bet kokius šių asmenų duomenis. Tenkinant apelianto prašymą buvo padaryta pertrauka, suteikiant galimybę šiems liudytojams atvykti į teismo posėdį, tačiau jie į teismo posėdį neatvyko. Taigi teismui nebuvo nurodyti liudytojų anketiniai duomenys, vardai, pavardės, gyvenamosios vietos, teismas neturėjo galimybės iškviesti šių asmenų. Tokios aplinkybės, t. y. anketinių liudytojo duomenų nenurodymas, kelia pagrįstų abejonių dėl nuteistojo versijos ir šių neįvardytų liudytojų parodymų patikimumo.
Pažymėtina ir tai, kad V. L. parodymai nebuvo tikslūs nurodant motociklo atsiradimo pas jį laiką. Bylos nagrinėjimo Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme 2010 m. rugsėjo 16 d. teismo posėdžio metu nuteistasis nurodė, kad pagrobtą motociklą jis turėjo nuo 2006 metų ir tai gali patvirtinti jo sugyventinė R. A., tuo tarpu bylos nagrinėjimo Vilniaus miesto 4 apylinkės teisme metu nurodė, kad tiksliai motociklo įsigijimo laiko pasakyti negali, bet galimai turi jį nuo 2005 – 2006 m. Pritartina nuosprendyje padarytai išvadai, kad šie V. L. parodymai prieštarauja kitiems byloje surinktiems ir ištirtiems įrodymams: nukentėjusiojo L. B. parodymams, kad motociklas buvo pagrobtas 2008 m. gegužės mėnesį; liudytojo R. R. parodymams, kad apie pagrobtą motociklą nukentėjusysis jam papasakojo 2008 m.; liudytojo P. D. G. parodymams, kad paskutinį kartą pas nukentėjusįjį motociklą matė 2008 m.; liudytojo L. Ž. parodymams, kad pirmą kartą nuteistasis motociklą jam siūlė pirkti 2008 m.; liudytojo Č. K. parodymams, kad nuteistasis motociklą jam atvežė 2008 metų pavasarį. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino nuteistojo parodymus kaip jo pasiriktą gynybos versiją.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teisingai byloje įvertinti ir liudytojos J. J. parodymai, kad V. L. motociklą pirko iš asmens vardu Borisas. Pažymėtina, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmos instancijos teismo posėdžio metu, nei apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, V. L. negalėjo nurodyti asmens, iš kurio neva pirko motociklą, pavardės, jo gyvenamosios vietos. Jis nurodė, kad asmens, iš kurio pirko motociklą, vardas buvo Boria, o pravardė „Galereja“. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2011 m. sausio 19 d. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriaus viršininkės užklausimu Vilniaus miesto nakvynės namų teirautasi dėl asmens paieškos, o būtent dėl asmens vardu Boria (Borisas), pravardė „Galereja“, paieškos (b.t. 3, b.l. 9). 2011 m. sausio 21 d. iš Vilniaus nakvynės namų buvo gautas atsakymas, kad Vilniaus miesto nakvynės namų filialo (A. Kojelavičiaus g. 50) gyventojų teigimu, Boris, pravarde „Galereja“ - tai B. K., a. k. (duomenys neskelbtini). Šio liudytojo apklausti teisme nepavyko, nes jis 2012 06 16 mirė, tačiau jis buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paskelbtas liudytojo B. K. apklausos protokolas). Apklausos metu liudytojas B. K. yra parodęs, kad nuteistojo V. L. nepažįsta, neatsimena, ar buvo jį kada nors matęs, senovinio motociklo niekada neturėjo, neturėjo net jokių motociklų detalių (t. 3, b.l.11). Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu, B. K. neatpažino V. L. (t. 3, b.l.12-13).
Tuo tarpu netikėti nukentėjusiojo L. B., liudytojų R. A. ir Ž. B. parodymais, pagrindo nėra. Šių asmenų parodymai bylos nagrinėjimo metu nesikeitė, buvo nuoseklūs, neprieštaraujantys byloje nustatytoms aplinkybėms.
Iš visiškai bylos baigtimi nesuinteresuoto asmens, o būtent liudytojo L. Ž. parodymų nustatyta aplinkybė, kad V. L. 2008 m. pasiūlė jam pirkti motociklą „DKW“. Kad tai buvo nukentėjusiajam L. B. priklausantis ir iš jo pavogtas motociklas nustatyta iš liudytojo R. R. parodymų. Šis liudytojas parodė, kad po L. B. motociklo vagystės 2008 m. jis iš Lino, t. y. L. Ž. sužinojo, kad Linui kažkas siūlo pirkti tokį motociklą. Jis pamatė šio motociklo nuotraukas ir suprato, kad tai tas pats, t. y. L. B. priklausantis motociklas. Kaip nustatyta iš liudytojo Č. K. parodymų, motociklą išrinktą dalimis, V. L. paprašė palaikyti pas jį. Motociklas buvo atvežtas 2008 m. pavasarį, tikslios datos nepamena. Vertinant šiuos liudytojų parodymus, nėra pagrindo netikėti ir paties nukentėjusiojo parodymais, kad prieš motociklo vagystę jis prie savo namų matė V. L.. Atitinkantys kitus byloje surinktus įrodymus ir jiems neprieštaraujantys, vertinant visą įrodymų visumą, yra ir liudytojos R. A. parodymai, kad V. L. rodė jai senovinio motociklo nuotraukas mobiliajame telefone, ji iš kaltinamojo žinojo, jog jis šį motociklą nori pavogti.
Tokiu būdu, pritartina pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytai išvadai, jog V. L. kaltė dėl L. B. turto vagystės įrodyta. V. L. gynybinė versija apie motociklo įsigijimą iš B. K. paneigta.
Šalies argumentai
Apeliantas savo skunde ginčija ir vagystės iš nukentėjusiojo J. K. sandėliuko faktą. Nurodo, kad nukentėjusysis pats surežisavo vagystę, nes ant sandėliuko durų spynos nėra jokių įsilaužimo žymių, jokių daiktų J. K. sandėliuke nelaikė, nes nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teismo posėdžiuose nepateikė daiktų įsigijimą patvirtinančių dokumentų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie nuteistojo argumentai laikytini nuteistojo gynybos versija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Iš bylos medžiagoje esančių sandėliuko durų spynos fotonuotraukų (b.t. 1, b.l. 80-81) aiškiai matyti, kad spyna buvo pažeista nukirpus arba nulaužus spynos ąselę. Apelianto teiginys, kad tokio storo metalo spynos neįmanoma nulaužti, nes tam nėra tokių įrankių, nėra patvirtintas jokiais įrodymais ir neatitinka byloje pateiktiems įrodymams, nes iš fotonuotraukų matyti, kad spyna buvo pažeista. Pirmosios instancijos teismo pagrįstai konstatuota, kad sandėliuko, iš kurio buvo pagrobti byloje nustatyti remontuoti skirti elektriniai prietaisai, durų spynos ąselė buvo daugiau negu iki pusės nupjauta, o paskui nulaužta. Šią aplinkybę patvirtina įvykio vietos apžiūros protokolas (b.t. 1, b.l. 78), kuriame nurodoma, kad ant ąselės, kuri pritvirtinta prie durų varčios yra kirpimo žymė, o ant ąselės, pritvirtintos prie durų staktos ir sienos yra kirpimo – laužimo žymės; įvykio vietos apžiūros fotolentelė (b.t. 1, b.l. 80), kurioje aiškiai matyti durų spynos laužimo, kirpimo, ar pjovimo žymės. Akivaizdus ir nustatytas pats įsibrovimo į sandėliuką faktas, būdas, kaip buvo įsibrauta į sandėliuką, nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., reikšmės neturi. Apelianto argumentas, kad sandėliuke nebuvo jokių daiktų, dėl kurių vagystės jis traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, buvo paneigti jau pirmosios instancijos teismo metu. Iš bylos medžiagos matyti, kad iš nukentėjusiojo J. K. pagrobtus daiktus Kalvarijų turgavietėje atpažino pats nukentėjusysis, nurodė iš jo pagrobtų kampinio šlifuoklio ir akumuliatorių pakrovėjo išskirtinius bruožus, kurie galėjo būti žinomi tik asmeniui, turėjusiam minėtus daiktus, t.y. daiktų savininkui. Nukentėjusiojo nurodyti pagrobtų daiktų išskirtiniai bruožai buvo patvirtinti ir 2010 m. kovo 20 d. atlikus pagrobtų daiktų apžiūrą (b.t.1, b.l. 95-96). Apžiūros metu buvo nustatyta, kad akumuliatoriaus kroviklio saugiklis yra priklijuotas, o kampinio šlifuoklio kištukas į elektros lizdą yra pakeistas ir neoriginalus. Būtent pagal šiuos požymius nukentėjusysis J. K. atpažino pagrobtus iš jo sandėliuko daiktus. Netikėti nukentėjusiojo J. K. parodymais, kurie tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo nuoseklūs, logiški ir patvirtinti kitais byloje surinktais įrodymais, nėra pagrindo.
Atsakant į apeliacinio skundo prašymą išspręsti klausimą dėl teisėjos J. Einikienės patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, konstatuotina, kad Vilniaus apygardos teismas nėra kompetentingas spręsti apylinkės teismo teisėjos J. Einikienės patraukimo baudžiamojon ar drausminėn atsakomybėn klausimo. Apeliacinės instancijos teismo kolegija taip pat pabrėžia, kad kaltinamajam nepalankių procesinių sprendimų priėmimas (šiuo atveju apkaltinamojo teismo nuosprendžio priėmimas) negali būti pagrindu reikšti tokio pobūdžio prašymus. Proceso dalyviai priimtus jų atžvilgiu sprendimus turi teisę skųsti baudžiamojo proceso nustatyta tvarka, laikantis įstatymo reikalavimų.
Kaip nesusiję su byla nenagrinėtini apeliacinio skundo argumentai dėl A.Katkaus pareiškimo.
Taip pat pažymėtina, kad civilinių ieškinių klausimas byloje išspręstas teisingai. Byloje surinkta pakankamai duomenų, įrodančių pagrobto motociklo bei rėmo vertes, remonto išlaidas, taip pat pagrįstai ir tinkamo dydžio priteista nukentėjusiajam L. B. padaryta neturtinė žala. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis J. K. nepateikė dokumentų dėl tikslios pagrobtų įrankių vertės, teismo pagrįstai šiam nukentėjusiajam pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad abiejų veikų atveju turto vertė veikos kvalifikavo esmės nekeičia, nes turto pagrobimai įvykdyti iš namo sandėliukų.
Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo pateiktus argumentus, naikinti ar pakeisti Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 10 23 nuosprendį, nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas tinkamai ir išsamiai ištyrė byloje esančius įrodymus, įvertino juos pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Nuteistojo V. L. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. spalio 23 d. nuosprendį palikti nepakeistą.