- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-20
- Bylos Nr.
- 1A-148-282-2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Žindulienė (pirm.), Irena Ivanovienė, Nijolė Matuzevičienė
- Nuteistasis
- A. R.
- Advokatai
- Lionė Musteikienė
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. R. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nuosprendžio, kuriuo A. R. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį areštu 90 parų.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, A. R. paskirta bausmė – areštas 60 parų.
Aprašomoji dalis
Kolegija nustatė:
A. R. nuteista už tai, kad ji 2013 m. spalio 24 d. būdama svečiuose pas nukentėjusįjį A. N., adresu (duomenys neskelbtini), apie 17.00 val. kambaryje iš po kilimo, pagrobė svetimą turtą – A. N. priklausančius 670,00 latų, padarydama 3289,70 Lt turtinę žalą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistoji A. R. prašo sušvelninti jai paskirtą bausmę arba jai paskirtą bausmę pakeisti viešaisiais darbais.
Teismo posėdyje nuteistosios gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, padarė pagrįstas bei motyvuotas išvadas dėl apeliantės kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje. Apeliaciniu skundu nuteistoji neginčija apylinkės teismo nustatytų faktinių nusikaltimų aplinkybių, nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tačiau prašo jai paskirtą bausmę sumažinti arba pakeisti areštą viešaisiais darbais. Vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalimi, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu.
Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Skirdamas bausmę nuteistajai pirmosios instancijos teismas šių įstatymo reikalavimų nepažeidė.
Teismas A. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad ji prisipažino padariusi nusikaltimą ir nuoširdžiai gailėjosi, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. A. R. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, veikdama tyčia, jos padaryta nusikalstama veika yra baigta. Nuteistoji netekėjusi, nedirba, nuo 2013-10-01 neberegistruota darbo biržoje (40 b. l.), bausta administracine tvarka, taip pat ir smulkias vagystes, turi galiojančių administracinių nuobaudų, anksčiau buvo teistas 5 kartus už nusikalstamas veikas nuosavybei, naują nusikalstamą veiką apeliantė padarė neišnykus teistumui. Atsižvelgiant į tai, kad anksčiau A. R. paskirtomis bausmėmis (viešieji darbai, areštas) BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nes ji įvykdė naujas nusikalstamas veikas, kolegija laiko, kad nuteistoji išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, todėl BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti jai paskyrus trumpalaikę laisvės atėmimo bausmę – areštą. Dėl to nėra pagrindo apeliantei paskirtą bausmę – areštą pakeisti švelnesne sankcijoje numatyta bausme – viešaisiais darbais. BK 56 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Taigi, A. R. kaip recidyvistei gali būti skiriama griežčiausia BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė laisvės atėmimas iki 3 metų, todėl teismas, paskirdamas A. R. švelnesnę bausmės rūšį nei paprastai recidyvistui skiriamas laisvės atėmimas, pagrįstai paskyrė maksimalaus dydžio areštą, todėl švelninti paskirtą bausmę nėra pagrindo.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija,
nutaria:
atmesti nuteistosios A. R. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nuosprendžio.