- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-10-22
- Bylos Nr.
- e1-1070-543/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-29168-2020-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Kaltinamasis
- R. K.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro A. J. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje
R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietė, vidurinio išsilavinimo, išsituokusi, dirbanti (duomenys neskelbtini), gyvenanti ir deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
kaltinamoji R. K. 2020 m. liepos 22 d. apie 23.13 val. Alytaus r. sav., (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę - automobilį ,,Volvo XC90“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai nustatytas daugiau kaip 1.51 promilių neblaivumas.
Kaltinamoji R. K. ikiteisminio tyrimo metu dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo savo kaltę pripažino visiškai. Paaiškino, kad 2020 m. liepos 22 d. nuo 20.00 valandos vakaro Alytuje, (duomenys neskelbtini) name, pas kaimynę vartojo alkoholinius gėrimus, kartu išgėrė 0,5 litro „Stumbro“ degtinės ir litrą alaus. Apie 22.30 val. grįžo į savo butą, kuriame tarp jos ir E. D. įvyko žodinis konfliktas. Po konflikto, apie 23.00 val., ji pasiėmė automobilio raktelius, E. tai pamatęs, dar bandė ją sulaikyti, prašė, kad ji niekur nevažiuotų, tačiau jo nepaklausė. Atsisėdusi į automobilį, važiavo į (duomenys neskelbtini) pas ten gyvenančią draugę permiegoti. Ją neblaivią vairuojančią automobilį ,,Volvo XC90“ Alytaus rajone, tikslaus kaimo pavadinimo nežino, švyturėlių pagalba sustabdė policijos pareigūnai, kurie du kartus patikrino girtumą, abu kartus nustatė virš 2 promilių. Su nustatytu girtumu ji sutiko. Šiuo automobiliu ji naudojosi nuolat. Dėl tokios nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi (b. l. 92-93).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamosios R. K. prisipažinimo, jos kaltę patvirtina ir byloje ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei žemiau aptariami duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio prasme pripažįstami įrodymais.
G. S. tarnybiniame pranešime dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo, nurodyta, kad 2020 m. liepos 22 d. apie 23.10 val. Alytaus r., (duomenys neskelbtini). Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausieji patruliai E. S. ir A. K. sustabdė automobilį ,,Volvo XC 90“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) kurį vairavo neblaivi R. K.. Jai alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510 Nr. ARJK 0061, patikros Nr. 1296202, 23.13 val. nustatytas 2.32 promilės girtumas, 23.31 val. nustatytas 2.30 promilės girtumas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsniu R. K. sulaikyta ir uždaryta į Alytaus apskrities VPK areštinę (b. l. 1).
E. S. tarnybinis pranešimas patvirtina, kad 2020 m. liepos 22 d. jis patruliuodamas kartu su vyr. patruliu A. K. (ekipaže AP-1706) tarnybiniu automobiliu ,,Skoda Yeati“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Apie 23 val. 05 min. iš Alytaus AVPK budėtojo gavo nurodymą, jog nuo Alytaus miesto link Kaniūkų kaimo, pervažiavus tiltą per Nemuną, važiuoja iš paskos automobiliui ,,Volvo“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas pavojingai manevruoja, įtaria, kad gali būti neblaivus. Pranešėjas papildė, kad minėtas automobilis pasuko link Merkinės kelio. Minėtą automobilį pamatė važiuojantį keliu Alytus-Merkinė, (duomenys neskelbtini), jį sustabdė. Vairuotoja R. K. pateikė savo galiojantį vairuotojo pažymėjimą. Iš vairuotojos burnos sklido alkoholio kvapas, ji nurodė, kad alkoholio apskritai nėra vartojusi. Alkoholio kiekio matuokliu R. K. 23.13 val. nustatytas 2.32 promilės girtumas. Praėjus 18 minučių, t. y. 23.31 val., nustatytas antras 2.30 promilės girtumas (b. l. 5).
Įvykio vietos apžiūros protokole su foto lentelėmis užfiksuota apžiūrėta įvykio vieta, esanti Alytaus r., (duomenys neskelbtini) (b. l. 11-19).
Neblaivumo nustatymo aktas patvirtina, kad R. K., gimusiai (duomenys neskelbtini) m., 23.13 val. nustatytas 2,32 promilių, 23.31 val. - 2,30 promilių girtumas. Su tikrinimo rezultatais R. K. sutiko (b. l. 22).
Liudytojas E. D., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad R. K. yra jo draugė. Automobilis ,,Volvo XC90“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) registruotas jo vardu ir priklauso jam. Minėtu automobiliu naudojasi ir R. K., jai automobilį buvo davęs 2020 m. liepos 20 d., kad ji galėtų naudotis ir važinėti keletą dienų į darbą. Kad R. buvo sulaikyta neblaivi su jam priklausančiu automobiliu, sužinojo iš jos pačios tik 2020 m. liepos 23 d., kuomet buvo paleista iš areštinės. Esant galimybei, prašo grąžinti jam priklausantį automobilį, nes jis nežinojo, kad R. jį vairuos neblaivi, jei būtų žinojęs, taip pasielgti jai nebūtų leidęs (b. l. 31).
VĮ "Regitra" bazės duomenys patvirtina, kad automobilio ,,Volvo XC90“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) valdytojas - savininkas yra E. D. (b. l. 27).
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Aukščiau aptarti duomenys, kurie pripažįstami įrodymais šioje baudžiamojoje byloje, patvirtina, kad kaltinamoji R. K. vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį būdama neblaivi, kai jai buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas. Tokie jos veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, požymius.
Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kaltinamoji R. K. padarė nesunkų nusikaltimą, veikdama tiesiogine tyčia. Kaltinamoji neteista (b. l. 70-71), administracinėmis nuobaudomis nebausta (b. l. 72), dirba (b. l. 73-77). R. K. atsakomybę lengvina tai, jog ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Protokole, kurį pasirašė kaltinamoji R. K., jai buvo išaiškinta baudžiamojo proceso įstatymo numatyta galimybė baudžiamąjį procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamoji susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, jas suprato ir sutiko, jog prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. R. K. sutiko ir su siūloma bausmės rūšimi bei jos dydžiu (b. l. 104). Atsižvelgiant į kaltinamosios asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamosios girtumo laipsnį (vidutinis girtumas) nusikalstamos veikos padarymo metu, kaltinamajai skirtina bauda, mažesnė nei įstatymo numatytas jos dydžio vidurkis. Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, kad jis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Atsižvelgiant į skiriamos baudos dydį, į kitą šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskiriamą turtinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonę (iš kaltinamosios išieškotina automobilio vertę atitinkanti pinigų suma su PVM – 4280 Eur) taip pat į tai, kad kaltinamoji dirba (b. l. 73-77), gauna su darbo santykiais susijusias pajamas, nepilnamečių išlaikytinių neturi (b. l. 69), paskirtajai baudai sumokėti jai nustatomas 10 mėnesių terminas, skaičiuojamas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į bausmę įskaitytinas kaltinamosios laikino sulaikymo laikas nuo 2020 m. liepos 22 d. 23.13 val. iki 2020 m. liepos 23 d. 10.03 val. (1 diena) (b. l. 84-85, 87-88).
BK 42 straipsnio 6 dalyje, 67 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų ir uždraudimas naudotis specialiomis teisėmis bei turto konfiskavimas. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, tai yra sulaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prokuroras siūlo uždrausti kaltinamajai R. K. 3 metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones skyrimo klausimą, būtina įvertinti, jog R. K. padarė su Kelių eismo taisyklių pažeidimu susijusią nusikalstamą veiką, kėlusią realų pavojų tiek jai pačiai, tiek ir kitiems eismo dalyviams. Todėl, vertinant nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių visumą, R. K. padaryto nusikaltimo pobūdį ir jo padarymo aplinkybes: tyčia vairavo automobilį neblaivi (nustatytas vidutinis girtumas, artimas sunkiam), tačiau nusikalto pirmą kartą, iki šio įvykio nebuvo bausta administracine tvarka, tame tarpe ir už kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 72), teismas sprendžia, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis bus įgyvendinta kaltinamajai paskyrus uždraudimą vairuoti visų rūšių transporto priemones, įskaitant teisę tokią specialiąją teisę įgyti, dvejiems metams. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog kaltinamajai ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. liepos 23 d. buvo paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas, kuria jai yra uždrausta vairuoti kelių transporto priemones (b. l. 96-97). Kadangi kardomąja priemone – specialiosios teisės sustabdymu - R. K. yra taikomi visiškai analogiški apribojimai kaip ir jai skiriama baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimu naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, todėl nagrinėjamu atveju šios poveikio priemonės terminas turi būti skaičiuojamas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo - paskyrimo dienos, tai yra nuo 2020 m. liepos 23 d.
BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal šio straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o aptariamo straipsnio 4 dalyje nurodyta ir tai, kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu: 1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti <....>. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad automobilis, kurį neblaivi vairavo R. K., yra nusikaltimo padarymo priemonė. VĮ ,,Regitra“ pažyma patvirtina, kad E. D. yra automobilio ,,Volvo XC90“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) savininkas. Apklaustas liudytoju jis nurodė, kad nežinojo, kad R. automobilį vairuos neblaivi, o jei būtų žinojęs, taip pasielgti nebūtų jai leidęs. Kaltinamoji patvirtino, kad E. D. bandė ją sulaikyti nuo automobilio vairavimo, prašė, kad ji niekur nevažiuotų, tačiau ji jo neklausė ir tai leidžia daryti išvadą, kad automobilį R. K. vairavo be jo savininko sutikimo. Atsižvelgiant į tai automobilis nekonfiskuotinas (BK 72 straipsnio 4 dalis), tačiau iš kaltinamosios išieškotina automobilio vertę atitinkanti pinigų suma su PVM – 4280 Eur (BK 72 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 5 dalis, b. l. 28). Tokios pozicijos, kad turi būti išieškoma automobilio vertę atitinkanti pinigų suma su PVM, laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 19 d. nutartis byloje Nr. 2K-7-12-495/2020).
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajai buvo paskirtos dvi kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 96-97, 101-102). Šios kardomosios priemonės panaikinamos įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui (BPK 139 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 – 422 straipsniais,
nusprendžia:
R. K. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir ją nubausti 60 MGL dydžio (3 000 eurų) bauda.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti R. K. 40 MGL dydžių (2 000 eurų) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, įskaityti į paskirtą bausmę R. K. laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. liepos 22 d. 23.13 val. iki 2020 m. liepos 23 d. 10.03 val. (1 diena), vieną sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžių baudai, ir laikyti, kad nesumokėta baudos dalis yra 1 900 Eur (vienas tūkstantis devyni šimtai eurų).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, įpareigoti R. K. paskirtą baudą (1 900 Eur) sumokėti per dešimt mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos bei išaiškinti, kad ji per šį laikotarpį privalo baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, teismui pateikti mokėjimo kvitą. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 7 punktais, 3 dalimi, 68 ir 72 straipsniais, skirti R. K. baudžiamojo poveikio priemones:
1) uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, įskaitant teisę tokią specialiąją teisę įgyti, dvejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. liepos 23 d.;
2) turto konfiskavimą, išieškant iš R. K. valstybės naudai konfiskuotino turto – automobilio ,,Volvo XC90“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 4280 Eur (keturis tūkstančius du šimtus aštuoniasdešimt eurų).
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti R. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą.
Išaiškinti nuteistajai R. K., jog ji per 14 (keturiolika) dienų nuo patvirtinto teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo įteikimo dienos, nesutikdama su bausmės paskyrimu, turi teisę paduoti teismui, priėmusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą su reikalavimu surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu per 14 (keturiolika) dienų toks nuteistosios prašymas nebus pateiktas, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Patvirtintą teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą įteikti nuteistajai R. K..