Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2009-06-11 · Civilinė byla Nr. 2-480/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-06-11
Bylos Nr.
2-480/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Gintaras Pečiulis, Donatas Šernas, Audronė Jarackaitė
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „SVI prekyba“
Kreditorius
Panevėžio apygardos teismo
Kategorijos
  • 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-480/2009Procesinio sprendimo kategorijos: 126.8; 129.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. birželio 11 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Gintaro Pečiulio (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „SVI prekyba“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2009 m. kovo 9 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „SVI prekyba“ prašymas pakeisti išieškotoją Panevėžio apygardos teismo 2008 m. gegužės 8 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-58-544/2008, vykdymo procese (civilinės bylos dėl išieškotojo pakeitimo Nr. 2-360-102/2009).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas UAB „SVI prekyba“ 2009 m. vasario 26 d. prašymu prašė pakeisti išieškotoją Panevėžio apygardos teismo 2008 m. gegužės 8 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-58-544/2008, vykdymo procese – išieškotoją UAB „Viglita“ pakeisti išieškotoju UAB „SVI prekyba“.

Pareiškėjas nurodė, kad Panevėžio apygardos teismo 2008 m. gegužės 8 d. sprendimu iš G. U. įmonės ieškovui UAB „Viglita“ buvo priteista 97 880 Lt nuostoliams atlyginti, 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2 936 Lt žyminio mokesčio ir 4 200 Lt ekspertizės išlaidų. Lietuvos apeliacinis teismas 2008 m. gruodžio 8 d. nutartimi Panevėžio apygardos teismo sprendimą pakeitė – priteisė iš G. U. įmonės 87 124,90 Lt nuostoliams atlyginti, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2 600 Lt žyminio mokesčio ir 3 720 Lt ekspertizės išlaidų. 2008 m. gruodžio 8 d. UAB „Viglita“ ir UAB „SVI prekyba“ pasirašė Reikalavimo perleidimo sutartį. Pagal sutartį UAB „Viglita“ perleido UAB „SVI prekyba“ visas teises gauti iš skolininko su skolos grąžinimu susijusius mokėjimus bei visas palūkanas ir susidariusius delspinigius, jeigu tokių būtų, bei kitus mokėjimus vykdant Panevėžio apygardos teismo 2008 m. gegužės 8 d. sprendimą (civilinė byla Nr. 2-58-544/2008) bei Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 8 d. nutartį (civilinė byla Nr. 2A-565/2008).

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio apygardos teismas 2009 m. kovo 9 d. nutartimi netenkino pareiškėjo UAB „SVI prekyba“ prašymo pakeisti išieškotoją Panevėžio apygardos teismo 2008 m. gegužės 8 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-58-544/2008, vykdymo procese.

Nutartyje nurodoma, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 8 d. nutartimi buvo pakeistas Panevėžio apygardos teismo 2008 m. gegužės 8 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-58-544/08, priteisiant ieškovui UAB „Viglita“ iš atsakovo G. U. įmonės 87 124,90 Lt nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 6 320 Lt bylinėjimosi išlaidų. Pagal kreditoriaus A. B. įmonės 2008 m. lapkričio 27 d. gautą ieškinį Panevėžio apygardos teismo 2008 m. gruodžio 18 d. nutartimi skolininkui UAB „Viglita“ iškelta bankroto byla. Gavus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, teismo 2008 m. lapkričio 28 d. nutartimi buvo areštuotas UAB „Viglita“ kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, lėšos, uždraudžiant turtą parduoti, dovanoti ar kitais būdais perduoti disponuoti tretiesiems asmenims. Teismo manymu, UAB „Viglita“ jau būdama nemoki 2008 m. gruodžio 8 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi visas reikalavimo teises į teismo 2008 m. gegužės 8 d. sprendimu iš G. U. įmonės priteistas UAB „Viglita“ naudai sumas neatlygintinai perleido UAB „SVI prekyba“. Reikalavimo perleidimo sutarties pasirašymo metu UAB „Viglita“ žinojo, kad yra paduotas ieškinys dėl bankroto bylos jai iškėlimo, o turtui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Iš skolininkui UAB „Viglita“ įteikto A. B. įmonės 2008 m. spalio 15 d. įspėjimo matyti, kad UAB „Viglita“ buvo įspėta apie ketinimą inicijuoti bankroto bylos jai iškėlimą. Bendrovės direktorius 2008 m. gruodžio 2 d. atsiliepimu į ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo patvirtino, kad dėl įmonės blogos finansinės padėties vėluoja darbuotojams mokėti darbo užmokestį, laiku negali mokėti įmokų į valstybės biudžetą, atsiskaityti su tiekėjais. Teismo įsitikinimu, išieškotojas Panevėžio apygardos teismo 2008 m. gegužės 8 d. sprendimo vykdymo procese negali būti pakeistas, nes UAB „Viglita“ būdama nemoki, neatlygintinai perleisdama visas reikalavimo teises UAB „SVI prekyba“ į teismo 2008 m. gegužės 8 d. sprendimu iš skolininko G. U. įmonės priteistas sumas, nevykdė teismo 2008 m. lapkričio 28 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, pažeidė draudimą bendrovės turtą perleisti tretiesiems asmenims. Teismo 2009 m. vasario 21 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančios UAB „Viglita“ kreditorių sąrašas. Patenkinus prašymą pakeisti išieškotoją vykdymo procese, būtų pažeidžiamos bankrutuojančios UAB „Viglita“ ir jos kreditorių turtinės teisės, todėl UAB „SVI prekyba“ prašymas išieškotoją UAB „Viglita“ pakeisti išieškotoju UAB „SVI prekyba“ nepatenkintas.

Šalies argumentai

Pareiškėjas UAB „SVI prekyba“ atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo 2009 m. kovo 9 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skunde rašoma, kad 2008 m. gruodžio 8 d. Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo pagrindas buvo 2004 m. rugsėjo 17 d. pastato pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią UAB „Viglita“ pardavė pastatus pirkėjui UAB „SVI prekyba“. UAB „Viglita“ buvo sudariusi pastato, kurį pardavė UAB „SVI prekyba“, stogo remonto sutartį su G. U. įmone. Ši įmonė stogo remonto darbus atliko nekokybiškai, dėl ko iš jos buvo priteista 87 124,90 Lt nuostolių atlyginimui. Nekokybiškas darbų atlikimas paaiškėjo tik 2005 m. liepos 14 d., o pastatas buvo parduotas pareiškėjui UAB „SVI prekyba“ dar 2004 m. rugsėjo 17 d. Taigi, UAB „Viglita“ nuostolių neturėjo, nes pastatas buvo parduotas su nekokybišku stogu. Nuostoliai teko pareiškėjui, dėl ko jis ir perėmė šią skolą, kad padengtų susidariusius nuostolius dėl stogo remonto. Pareiškėjas UAB „SVI prekyba“ su UAB „Viglita“ 2004 m. rugsėjo 17 d. buvo sudarę susitarimą dėl nuostolių, susijusių su stogo remontu, atlyginimo. Buvo sutarta, jog pastatas parduodamas su nekokybiškai suremontuotu stogu, todėl ateityje priteista suma už stogo remontą bus perleista pareiškėjui. Faktiškai visą bylinėjimosi dėl stogo remonto ir pretenzijų pareiškimo laiką, statinio techninės ekspertizės akto surašymo metu pastatas jau priklausė pareiškėjui nuosavybės teise, o tuo pačiu nuostolius prisiėmė pareiškėjas. Kadangi skolos perleidimas susijęs su pastato pardavimu ir nuostolių priteisimu iš G. U. įmonės, pareiškimas dėl skolos perleidimo turėjo būti nagrinėjamas atsižvelgiant į teismo 2008 m. gegužės 8 d. sprendimą ir pastato pirkimo-pardavimo sutartį. Teismas formaliai išnagrinėjo pareiškimą dėl skolos reikalavimo teisės perleidimo, todėl priėmė neteisingą nutartį.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. balandžio 30 d. nutartimi atsisakyta priimti pareiškėjo UAB „SVI prekyba“ 2009 m. balandžio 2 d. atskirojo skundo papildymą.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Byloje spręstina, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas pareiškėjo UAB „SVI prekyba“ prašymas pakeisti išieškotoją vykdymo procese, yra pagrįsta ir teisėta. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis apelianto skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.).

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas UAB „SVI prekyba“ 2009 m. vasario 26 d. prašymu prašė pakeisti išieškotoją Panevėžio apygardos teismo 2008 m. gegužės 8 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-58-544/2008, vykdymo procese – išieškotoją UAB „Viglita“ pakeisti išieškotoju UAB „SVI prekyba“ (b. l. 1). Tokio prašymo pagrindas – 2008 m. gruodžio 8 d. Reikalavimo perleidimo sutartis, kuria UAB „Viglita“ neatšaukiamai ir besąlygiškai perleidžia UAB „SVI prekyba“ visas kylančias ir susijusias teises ir pareigas, įskaitant, tačiau neapsiribojant, teisę reikalauti ir gauti su skolos grąžinimu susijusius mokėjimus bei visas susikaupusias palūkanas ir susidariusius delspinigius, jeigu tokių būtų, bei kitus mokėjimus ir pareigą įvykdyti Panevėžio apygardos teismo 2008 m. gegužės 8 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-58-544/2008, bei Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2A-565/2008. Reikalavimo teisė perleista neatlygintinai (b. l. 2-3).

A. B. įmonė 2008 m. lapkričio 24 d. ieškinio pareiškimu, kurio priėmimo klausimas Panevėžio apygardos teismo teisėjo rezoliucija išspręstas 2008 m. lapkričio 28 d., prašė iškelti bankroto bylą skolininkui UAB „Viglita“ (b. l. 36). 2008 m. gruodžio 2 d. atsiliepimu į ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Viglita“ sutiko su ieškiniu ir jam neprieštaravo (b. l. 37). Panevėžio apygardos teismas pagal gautą A. B. įmonės prašymą dėl bankroto bylos iškėlimo, 2008 m. lapkričio 28 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo skolininko UAB „Viglita“ kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei kitą ilgalaikį materialųjį turtą, lėšas, uždrausdamas įmonei turtą parduoti, dovanoti ar kitais būdais perduoti disponuoti tretiesiems asmenims. Teismas leido areštuotas lėšas panaudoti darbo užmokesčio mokėjimui, privalomiems mokėjimams valstybės biudžetui, įmokoms į valstybinio socialinio draudimo fondą (b. l. 42). Teismo 2008 m. gruodžio 18 d. nutartimi skolininkui UAB „Viglita“ buvo iškelta bankroto byla ir paskirtas įmonės bankroto administratorius (b. l. 39-40), o 2009 m. vasario 21 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančios UAB „Viglita“ kreditorių sąrašas ir jų finansinių reikalavimų dydžiai (b. l. 43-49). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą sutinka su skundžiamoje nutartyje išdėstytais motyvais, kad sudarydama 2008 m. gruodžio 8 d. Reikalavimo perleidimo sutartį UAB „Viglita“ nevykdė teismo 2008 m. lapkričio 28 d. nutarties, kurios pagrindu laikinosiomis apsaugos priemonėmis jai buvo pritaikyti turtinių teisių apribojimai, o tai reiškia, jog patenkinus prašymą dėl išieškotojo vykdymo procese pakeitimo, būtų pažeidžiamos bankrutuojančios UAB „Viglita“ ir jos kreditorių teisės bei teisėti interesai.

Pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, jeigu fizinis asmuo miršta, jeigu reorganizuojamas ar likviduojamas juridinis asmuo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais (CPK 596 str. 1 d.). Pakeisti išieškotoją vykdymo procese yra pagrindas tokiu atveju, kai teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus, kuriais grindžiamas pareiškėjo prašymas, nustato, jog kitam asmeniui apskritai galėjo pereiti išieškotojo teisės ir jų perėjimas buvo atliktas. Nagrinėjamos bylos atveju svarbu įvertinti tas aplinkybes, kad 2008 m. gruodžio 8 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutarties sudarymo metu perleidėjui UAB „Viglita“ buvo žinoma apie sunkią jo finansinę būklę – faktinį nemokumą (b. l. 38), apie jam inicijuojamą bankroto bylos iškėlimą (b. l. 35-37), taip pat buvo ir turėjo būti žinoma, jog teismo 2008 m. lapkričio 28 d. nutartimi jam pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, siekiant užtikrinti, kad pasirengimo bankroto bylos iškėlimui laikotarpiu UAB „Viglita“ turimo turto ir turtinių teisių mastas (apimtis) nesumažėtų, o finansinės galimybės neblogėtų (b. l. 42).

Bankroto proceso paskirtis yra tenkinti kreditorių reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto, tuo pačiu metu įmonei skolininkei visiškai ar iš dalies likviduojant skolų naštą ir taip apsaugant kreditorius nuo dar didesnio bankrutuojančios įmonės atsiskaitymų uždelsimo. Bankroto bylos esmė – bankrutuojančios įmonės kreditorių teisių gynimas, sudarant sąlygas visiems kreditoriams maksimaliai patenkinti savo reikalavimus iš bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto. Teismas, gavęs pareiškimą iškelti bankroto bylą, gali teismo arba suinteresuoto asmens iniciatyva taikyti laikinąsias apsaugos priemones CPK nustatyta tvarka, galiojančias iki nutarties iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją kelti įsiteisėjimo (ĮBĮ 9 str. 2 d. 5 p., CPK 144 str. 1 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bankroto byloje ypatumas yra tas, kad jos taikomos visų įmonės kreditorių reikalavimams užtikrinti. Iškėlus bankroto bylą įmonei, kreditorių reikalavimai tenkinami ĮBĮ nustatyta tvarka iš įmonės turto ir turtinių teisių, todėl svarbu, kad inicijavus bankroto bylos iškėlimą atsakovui, jo turimo turto (plačiąja prasme) masė (apimtis) nesumažėtų, o finansinės galimybės neblogėtų. Siekiant užtikrinti tokią padėtį bei sudaryti sąlygas visiems kreditoriams maksimaliai patenkinti savo reikalavimus iš bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto tuo atveju, jeigu įmonei bus iškelta bankroto byla, pirmosios instancijos teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Asmuo, kuriam taikomi turtiniai apribojimai, atsako už teismo nustatytų apribojimų pažeidimą nuo nutarties taikyti tuos apribojimus paskelbimo momento, o nesant galimybės paskelbti, taip pat ir tais atvejais, kai nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių priimama šiam asmeniui nedalyvaujant, – nuo nutarties įregistravimo turto arešto aktų registre momento (CPK 145 str. 8 d.). Nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas UAB „Viglita“ išaiškino, jog pažeidus nutartyje nurodytus draudimus, kaltiems asmenims gali būti taikoma nuobauda (b. l. 42).

Teisėjų kolegija pažymi, kad inicijavus bankroto bylos UAB „Viglita“ iškėlimą ir teismo 2008 m. lapkričio 28 d. nutartimi pritaikius skolininkui atitinkamus turtinio pobūdžio apribojimus (siekiant, kad nesikeistų jo turtinė padėtis ir finansinės galimybės), 2008 m. gruodžio 8 d. Reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu išieškotoją UAB „Viglita“ Panevėžio apygardos teismo 2008 m. gegužės 8 d. sprendimo vykdymo procese pakeitus išieškotoju UAB „SVI prekyba“ būtų pažeisti teismo pritaikyti ribojimai skolininkui UAB „Viglita“, iš esmės sumažėtų jo finansinės galimybės, būtų pažeistos bankrutuojančios UAB „Viglita“ ir jos kreditorių turtinės teisės ir interesai. UAB „Viglita“ 2008 m. gruodžio 8 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi neatlygintinai perleisdama reikalavimo teises, nepaisė savo sunkios finansinės būklės, dėl kurios jai jau buvo inicijuojamas bankroto procesas, dar labiau sumažino savo finansines galimybes, taip pat ignoravo teismo nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nustatytus apribojimus disponuoti turtu. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto motyvais, kad teismas formaliai išnagrinėjo pareiškimą dėl skolos reikalavimo teisės perleidimo, todėl esą priėmė neteisingą procesinį sprendimą. Apelianto skunde išdėstytos aplinkybės dėl 2008 m. gruodžio 8 d. Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo faktinio pagrindo nepaneigia to, kad sudarant šią sutartį nebuvo atsižvelgta į teismo nustatytus turtinių teisių apribojimus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindu, siekiant užtikrinti UAB „Viglita“ kreditorių interesų apsaugą. Pagal pareiškėjo UAB „SVI prekyba“ prašymą pakeitus išieškotoją vykdymo procese, bankrutuojančios UAB „Viglita“ finansinės galimybės iš esmės pablogėtų, o tai pažeistų jos kreditorių interesus, prieštarautų viešajam interesui bei jo apsaugai bankroto teisinių santykių procese.

Remiantis išdėstytais motyvais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį pakeisti arba panaikinti. Teisėjų kolegija nenustatė ir absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329, 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2009 m. kovo 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Audronė JarackaitėGintaras PečiulisDonatas Šernas