Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Eimutis Misiūnas, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje R. J. a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietė, lietuvė, vidurinio išsilavinimo, išsituokusi, nedirbanti, gyv. (duomenys neskelbtini), teista:

1) 2001-11-05 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 111 str. 1 d. (BK redakcija iki 2003-05-01 ) – terminuotas laisvės atėmimas 6 mėn.;

2) 2004-12-07 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 140 str. 1 d. – laisvės apribojimas 1 metams;

3) 2008-03-19 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 164 str. – terminuotas laisvės atėmimas 11 mėn., vadovaujantis LR BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 3 metams. 2011-01-28 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas. 2011-11-29 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis LR BVK 157 str., lygtinai paleista neatlikus 2 mėn. 16 d. laisvės atėmimo bausmės,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamoji kodekso (toliau - LR BK) 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. J. smurtaudama sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent:

ji, 2016 m. sausio 23 d., apie 00.20 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytas 2,91‰ girtumo laipsnis), konflikto metu tyčia du kartus peiliu dūrė nukentėjusiajam sugyventiniui E. P. į kairįjį žastą ir krūtinės sritį, taip smurtaudama prieš šeimos narį, nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo E. P. sveikatą dėl padarytų durtinės - pjautinės kairio žasto žaizdos ir paviršinės krūtinės žaizdos, tokiu būdu padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

R. J. kaltė padarius nusikaltimą įrodyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma:

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta R. J. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad apie keturis metus gyvena vieno kambario bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kuris priklauso E. P. motinai M. P.. E. P. yra jos sugyventinis. Jos santykiai su sugyventiniu E. P. yra geri. Konfliktai kyla išgertuvių metu. 2016-01-22 E. P. gavo pirmą atlyginimą ir norėjo atšvęsti. Dienos metu abudu išgėrė vieną butelį „Trejos devynerios“. Po to sugyventinis pasiūlė išgerti dar ir nupirko dar du butelius vyno. Vyną irgi išgėrė dviese namuose. Po to sugyventinis E. pasiūlė nueiti pas draugus, gyvenančius netoliese. Nuėjo pas pažįstamą vardu V., jos pavardės ir tikslaus gyvenamosios vietos adreso nežino. Ji gyvena Baltupio gatvėje, Vilniuje. Ten visi išgėrė vyno. Grįžtant namo, tai buvo apie 19-20 val., tikslaus laiko nepamena, užėjo į parduotuvę „IKI“, netoli jų namų ir E. nupirko dar du-trys butelius vyno ir butelį degtinės. Grįžus namo E. P. paskambino savo pažįstamai ir pakvietė į svečius. R. J. jos nepažįsta, jos duomenų nežino. Ji su E. gėrė degtinę, o R. J. gėrė vyną. Kai E. pažįstama išėjo, jis vienas baigė gerti degtinę. Po to pradėjo R. J. priekaištauti, kad R. J. ją išvarė, nors taip nebuvo. Jis klausinėjo, kur padėjo jo pinigus. Atsakė, kad jo pinigų neėmė. Tuo metu, kai sėdėjo ant lovos, E. priėjo prie R. J. ir klausdamas kur jo pinigai R. J. pastūmė. R. J. nugriuvo ant lovos. Jis pritūpė šalia R. J. jai iš kairės pusės ir R. J. gulinčią pradėjo mušti kumščiais į veidą ir galvą. Kadangi veidą dengė rankomis, matomų smurto žymių nesimato, tačiau jai skauda galvą. Aplinkybių kaip jis ją mušė ir kiek kartų sudavė, tiksliai nurodyti negali, nes silpnai pamena. Nežino kokiu būdu jai pavyko išsivaduoti iš po E., tačiau kai tai padarė iškarto, kažkiek pasikėlusi nuo lovos, grėbė nuo šalia stovinčio stalo virtuvinį peilį. Žengti iki stalo jai nereikėjo. Stalas stovėjo jai iš dešinės pusės. Tuo peiliu, sėdėdama šalia E. vieną kartą dūrė jam į kairę ranką. Jis tuo metu sėdėjo jai iš kairės pusės. Smogdama jam peiliu nesitaikė kur smogia, tikslo pataikyti į konkrečią kūno vietą neturėjo. Tuo metu jai buvo tas pats. Motyvo ir tikslo jį nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, neturėjo. Nežino kodėl taip pasielgė, matyt iš pykčio, kad jis prieš tai mušė R. J.. Kiek pamena peiliu dūrė E. tik vieną kartą į ranką. To fakto, kad dūrė peiliu jam į krūtinės sritį, nepamena. Tiksliai papasakoti aplinkybes kaip paėmė peilį nuo stalo negali, nes nepamena. Nežino ar tuo metu žinojo, kad jis ten yra, nepamena. Nepamena kaip griebėsi peilio nuo stalo. Maždaug po 5 minučių pamačiusi, kad E. ranka kraujuoja, iš savo telefono paskambino 112 numeriu ir iškvietė greitąją. Atvykus policijos pareigūnams buvo sulaikyta, o E. P. buvo išvežtas į ligoninę (b. l. 47-48).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis E. P. parodė, kad R. J., gim. (duomenys neskelbtini), yra jo sugyventinė. Yra pažįstami apie keturis metus. Jis su R. J. gyvena vieno kambario bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kuris priklauso jo motinai M. P.. 2016-01-22 dienos metu kartu su sugyventine R. abudu vartojo alkoholinius gėrimus. Vėlai vakare susibarė, tarp jų įvyko žodinis konfliktas. R. jam priekaištavo dėl kitų moterų, kėlė pavydo sceną. Tuo metu abudu buvo išgėrę. Konflikto metu E. P. ją varė iš namų, nenorėjo girdėti jos priekaištavimų. Kadangi ji nenorėjo išeiti, ją pastūmė. Dėl to R. nukrito - prisėdo ant sofos. Iškarto po to, ji sėdėdama ant sofos, griebė nuo šalia stovinčio stalo peilį ir nepasikeldama nuo sofos pradėjo juo mojuoti. Ji tokiu būdu norėjo E. P. atbaidyti nuo savęs. Tuo metu, kai E. P. liepė jai padėti peilį ir mėgino jį iš jos rankos atimti, R. peiliu dūrė E. P. į kairės rankos žasto išorinę dalį. Ji E. P. dūrė, ne įpjovė. Iškarto po šio smūgio, ji tuo pačiu peiliu dūrė ir antrą kartą E. P. į krūtinės sritį, tačiau E. P. atmušė peilį jai iš rankų, todėl ji E. P. tik įbrėžė odą. Tuo E. P. stovėjo priešais ją. Įvykio metu vilkėjo megztinį. R. pamačiusi iš rankos bėganti kraują, iškvietė greitąją pagalbą. Greitosios medicinos pagalbos brigada išvežė E. P. į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. Po suteiktos pirminės medicininės pagalbos buvo išleistas namo. Į teismo medicinos ekspertus nesikreipė ir nesikreips. Kodėl R. grėbėsi peilio, nežino ir paaiškinti negali. Nemano, kad ji norėjo E. P. sunkiai sužaloti ar nužudyti, galimai tokį jos elgesį jis išprovokavo. E. P. santykiai su R. J. buvo geri. Ji būdama girta yra labai agresyvi. Kai ji būna blaivi jų santykiai geri, ji elgiasi adekvačiai. Šis įvykis buvo pirmas kartas, kai R. J. griebėsi peilio, niekada anksčiau ji prieš E. P. nesmurtavo. E. P. prieš ją naudojo fizinę jėgą. Žino, kad 2016-01-24 R. J. buvo įpareigota negyventi E. P. bute, nesiartinti prie jo ir neieškoti su juo kontaktų. Šių įsipareigojimų ji laikosi. Kur ji gyvena, nežino. Kartais atsitiktinai susitinka parduotuvėje, tačiau jokios fizinės jėgos ji prieš E. P. nenaudoja. Dėl 2016-01-23 įvykio ir elgesio R. J. jokių pretenzijų neturi. E. P. buvo padaryta tik fizinė žala. Materialinė ir moralinė žalos nepadarytos. Minėto įvykio meto bute buvo su R. J. dviese, kitų liudytojų, mačiusių ar galėjusių matyti smurto faktą, nebuvo. Šio įvykio metu prieš R. J. nesmurtavo, jokių smūgių jai nesudavė, tik vieną kartą ją pastūmė norėdamas išvaryti ją iš namų (b. l. 15).

2016-01-23 Apžiūros protokolu buvo apžiūrėtas peilis (b. l. 10-12).

2016-03-07 Garso įrašo apžiūros protokolu buvo išklausytas garso įrašas (b. l. 27-29).

2016-02-26 Apžiūros protokolu ekspertas apžiūrėjo E. P. ir nustatė, kad E. P. nustatyta kairio žasto žaizda (galimai durtinė – pjautinė, med. dokumentuose įvardinta kaip durtinė), kuri galėjo būti padaryta duriančiai – pjaunančių savybių daiktu ar įrankiu prieš kreipiantis medicininės pagalbos ir pagal savo pobūdį atitinka nežymaus masto sutrikdymą. GMP kvietimo kortelėje ID 1680033588-1-1, preliminariojoje diagnozėje be kairės rankos pjautinės žaizdos yra įrašyta ir krūtinės žaizda. Žaizdos pobūdis ir dydis nenurodytas, todėl tiksliai nustatyti kokiu daiktu ar įrankiu ši žaizda buvo padaryta nėra galimybės. Kadangi ši žaizda neįvardinta paciento, patyrusio traumą apžiūros lape Nr. 6223, tikėtina, kad tai buvo paviršinė žaizda (sužalojimas), kuri vertintina nežymaus masto sveikatos sutrikdymu (b. l. 33).

Asmens blaivumo testu 2016-01-23 01:25 val. R. J. nustatytas 2,91 ‰ girtumo laipsnis (b. l. 85).

Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais įrodyta, kad kaltinamoji R. J. 2016 m. sausio 23 d., apie 00.20 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytas 2,91‰ girtumo laipsnis), konflikto metu tyčia du kartus peiliu dūrė nukentėjusiajam sugyventiniui E. P. į kairįjį žastą ir krūtinės sritį, taip smurtaudama prieš šeimos narį, nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo E. P. sveikatą dėl padarytų durtinės - pjautinės kairio žasto žaizdos ir paviršinės krūtinės žaizdos), todėl kaltinamosios R. J. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį kaip nusikaltimas.

Teismas, skirdamas kaltinamajai R. J. bausmę, atsižvelgia į kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes, kaltinamosios asmenybę. R. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji visiškai prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). R. J. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką ji padarė, būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

R. J. anksčiau teista; administracine tvarka bausta; nedirba; VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydyta; VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė; į Vilniaus priklausomybės ligų centrą per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo.

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą ir skiriant kaltinamajai prokurorės prašomą bausmės rūšį – laisvės apribojimą.

Paskelbus R. J. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji pareiškė, kad su prokurorės kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu sutinka (b. l. 89-90).

LR BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamąją bylą pabaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į nustatytas aplinkybes nagrinėjant šią baudžiamąją bylą, daro išvadą, kad R. J. skiriama bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis LR BPK 140 straipsniu kaltinamoji R. J. buvo laikinai sulaikyta nuo 2016-01-23 01.23 val. iki 2016-01-24 12.35 val. (vieną dieną) (b. l. 84, 86).

2016-01-24 nutarimais R. J. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 59) ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. l. 60), paliktinos iki įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 ir 421 straipsniais, teismas, -

nusprendė:

R. J., a. k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jai laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesisiję su darbu, neatlygintinai išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų per laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir pradėti dirbti arba užsiregistruoti Darbo biržoje.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. J., a. k. (duomenys neskelbtini), paskirti laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesisiję su darbu, neatlygintinai išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų per laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir pradėti dirbti arba užsiregistruoti Darbo biržoje.

Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2016-01-23 01.23 val. iki 2016-01-24 12.35 val. (vieną dieną), kas atitinka vieną laisvės apribojimo dieną ir šia dalimi sumažinti jai paskirtos bausmės laiką.

Vadovaujantis LR BK 72² straipsniu R. J., a. k. (duomenys neskelbtini), paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose 6 (šešis) mėnesius.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, R. J. palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsigaliojimo datos.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, asmuo turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

3) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.