Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų sprendimas

2021-09-30 · Administracinė byla Nr. I1-7755-320/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-09-30
Bylos Nr.
I1-7755-320/2021
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00118-2020-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Irena Varžinskienė (pirm.)
Pareiškėjas
A. Ž.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, Lietuvos valstybė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-7755-320/2021Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00118-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1; 37.3; 55.1.3
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 30 d.Panevėžys

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Irena Varžinskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Ž. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas A. Ž. (toliau – ir pareiškėjas, ir A. Ž.) teismui paduotu skundu prašė iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, priteisti 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, atsiradusios dėl paimtos ir dingusios Micro SD kortelės.

Pareiškėjas skunde (b. l. 2-3) nurodė, kad atliko laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose (toliau – ir atsakovės atstovas, ir Alytaus PN). Teigė, kad po 2019 m. liepos 12 d. apie 14.15 val. Alytaus PN atliktos neplaninės kratos pasigedo savo Micro SD kortelės, kurioje buvo laikoma asmeninė informacija. Dėl dingusios Micro SD kortelės į Alytaus PN administraciją kreipėsi iš karto po kratos, prašė išsaugoti filmuotą kratos medžiagą. Alytaus PN filmuotos kratos medžiagos neišsaugojo. Kratos protokole nenurodyta, kad buvo paimta jo Micro SD kortelė. Alytaus PN pareigūnai neleido jam stebėti kratą. Prarastoje Micro SD kortelėje buvo laikoma svarbi asmeninė informacija. Dėl minėtų aplinkybių pareiškėjas patyrė dvasinius išgyvenimus, sutriko jo sveikata, jis turėjo kreiptis medicininės pagalbos ir vartoti vaistus.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas Alytaus PN atsiliepime į skundą (b. l. 16-19, 79) su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad 2019 m. liepos 12 d. apie 14.15 val. Alytaus PN 6 būrio 1 miegamajame, kuriame buvo laikomas pareiškėjas, atlikta bendroji neplaninė krata. Nuteistiesiems buvo pasiūlyta stebėti kratą, bet jie ją stebėti atsisakė. Po kratos nuteistieji pretenzijų nereiškė. Krata atlikta tinkamai, vadovaujantis teisės aktais. Krata buvo užfiksuota vaizdo registratoriumi Nr. 12, tačiau filmuojamas buvo tik pareigūnų įėjimas į 6 būrio 1 miegamąjį ir nuteistųjų išleidimas iš patalpos prieš atliekant joje kratą bei faktas kuomet nei vienas nuteistasis nesutiko dalyvauti atliekant kratą, o pati kratos eiga nebuvo fiksuojama. Nėra galimybės pateikti filmuotos medžiagos, nes tam yra ribotos techninės galimybės bei stacionarių vaizdo kamerų įrašai saugomi ne ilgiau kaip 5 paras. Alytaus PN administracija neturi duomenų, kad iš pareiškėjo buvo paimta Micro SD kortelė, kratos protokole tai nebuvo užfiksuota.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, dėl atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų kilusią neturtinę žalą, kurią patyrė paėmus ir dingus Micro SD kortelei.

Byloje nustatyta, jog Alytaus PN 6 būrio 1 miegamajame 2019 m. liepos 12 d. apie 14.15 val. buvo atlikta bendroji neplaninė krata, kurios metu buvo paimtas 1 metalinis šratas (b. l. 21). Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo dėl kratos atlikimo teisėtumo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, vertindamas pateiktą pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo, visų pirma pabrėžia, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės bei savivaldybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę.

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde, pagrįsdamas patirtą neturtinę žalą, nurodė, kad paėmus Micro SD kortelę, kuri pradingo, jis patyrė dvasinius išgyvenimus, sutriko jo sveikata, jis turėjo kreiptis medicininės pagalbos ir vartoti vaistus.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 113 straipsnyje yra numatytos pataisos įstaigų režimo užtikrinimo priemonės, tarp kurių paminėtos pataisos įstaigų apsauga, teisės pažeidimų prevencija ir atskleidimas.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 (2017 m. liepos 27 d. redakcija, galiojo iki 2020 m. balandžio 4 d., toliau– ir Instrukcija) 7.5 punktas numato, kad asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, priežiūrą sudaro laisvės atėmimo vietų patalpų bei teritorijos apžiūros ir kratos. Instrukcijos 148 punktas numato, kad siekiant surasti ir paimti į suimtiesiems ir nuteistiesiems leidžiamų turėti daiktų sąrašus neįtrauktus daiktus, aptikti pabėgimui rengiamas vietas, surasti laisvės atėmimo vietų teritorijoje besislapstančius suimtuosius arba nuteistuosius, atliekamos suimtųjų ir nuteistųjų, laisvės atėmimo vietų teritorijų ir patalpų kratos bei apžiūros. Instrukcijos 157 punktas numato, kad paėmus iš suimtųjų ir nuteistųjų daiktus, neįtrauktus į suimtiesiems ir nuteistiesiems leidžiamų turėti daiktų sąrašus ar jiems pareiškus pretenzijų dėl kratos eigos, surašomas protokolas.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2016 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. V-426 patvirtinto Laisvės atėmimo vietų įstaigose laikomiems asmenims perduotų ar įsigytų daiktų, elektros prietaisų ir informacijos laikmenų tikrinimo tvarkos aprašo (galiojo iki 2020 m. lapkričio 7 d., toliau– ir Aprašas), 5 punktas numato, kad visi įsigyjami daiktai yra privalomai patikrinami ir apskaitomi Apraše nustatyta tvarka. Aprašo 8 punktas numato, kad patikrinti daiktai apskaitomi Nuteistojo, suimtojo daiktų, elektros prietaisų ir informacijos laikmenų apskaitos žurnale (žurnalo forma nustatyta Aprašo priede). Ši apskaita gali būti tvarkoma ir elektroniniu būdu. Aprašo 9 punktas numato, kad įstaigoje laikomų asmenų daiktai, įsigyti už asmeninėse sąskaitose esančius pinigus ar perduoti, jiems perduodami tik šiuos daiktus patikrinus bei apskaičius administracijos padalinyje, atsakingame už įstaigoje laikomų asmenų priežiūrą.

Anksčiau aptartas teisinis reglamentavimas numato, kad nuteistojo įsigyta informacijos laikmena turi būti patikrinta ir apskaityta specialiame dokumente, be to, paėmus iš nuteistojo daiktus, dėl to turi būti surašomas protokolas. Nagrinėjamu atveju, iš Alytaus PN nuteistojo pasimatymų, gautų pašto bei perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų su spauda apskaitos kortelės (b. l. 83) matyti, kad nuo 2013 m. balandžio 20 d. pareiškėjas Alytaus PN neturėjo pasimatymų, nebuvo gavęs pašto bei perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų su spauda, tai yra nėra duomenų, kad pareiškėjas Alytaus PN būtų gavęs Micro SD kortelę. Be to, iš Televizorių, kompiuterių, garso ir vaizdo magnetofonų, radijo imtuvų, kompiuterinių žaidimų aparatų, kompaktinių diskų grotuvų ir muzikos instrumentų apskaitos (b. l. 84) matyti, kad pareiškėjas Alytaus PN neturėjo Micro SD kortelės. Šios nustatytos aplinkybės nepaneigiamai patvirtina faktą, kad pareiškėjas iki 2019 m. liepos 12 d. apskritai Alytaus PN nedisponavo jam tariamai priklausančia ir teisėtai perduota Micro SD kortele, todėl Alytaus PN pareigūnai fiziškai negalėjo jos paimti kratos metu, kas realiai ir užfiksuota Alytaus PN saugumo valdymo skyriaus 2019 m. liepos 12 d. pranešime 7.39-2645 (b. l. 21, 82) (kuris, remiantis Alytaus PN 2021 m. rugpjūčio 17 d. raštu (b. l. 79), buvo surašytas vietoje protokolo), ir kuriame be kita ko nurodoma, jog atliktos bendros neplaninės kratos metu pas pareiškėją rastas ir paimtas tik 1 metalinis šratas, daugiau daiktų nepaimta.

Pažymėtina, kad pagal šalių paaiškinimus įvykis buvo filmuojamas vaizdo registratoriumi Nr. 12. Atsakovės atstovas pateiktoje pažymoje (b. l. 26) nurodė, kad vaizdo įrašo pateikti negali. Atsakovės atstovo pateiktais duomenimis (b. l. 17, 21) buvo filmuojamas tik pareigūnų įėjimas į 6 būrio 1 miegamąjį ir nuteistųjų išleidimas iš patalpos prieš atliekant joje kratą bei faktas kuomet nei vienas nuteistasis nesutiko dalyvauti atliekant kratą, o pati kratos eiga fiksuojama nebuvo. Todėl 2019 m. liepos 12 d. vaizdo registratoriaus medžiagos teismui nepateikimas akivaizdžiai neturi įtakos sprendžiant klausimą dėl tariamo Micro SD kortelės paėmimo ir dingimo, nes jis pareiškėjo nurodytų aplinkybių nei patvirtinti, nei paneigti negali.

Ginčo situacijos teisinis reglamentavimas ir byloje esantys objektyvūs rašytiniai įrodymai suponuoja išvadą, jog pareiškėjo skundo argumentai dėl jo teisių pažeidimo yra grindžiami tik abstraktaus, deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia asmenine jo paties nuomone, nepatvirtinta jokiais objektyviais įrodymais.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas neturi pagrindo konstatuoti Alytaus PN veiksmų neteisėtumo.

Nenustačius atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų, t.y. nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnis, 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjo A. Ž. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą

Sprendimas per trisdešimt kalendorių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja Irena Varžinskienė