Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės I. L. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 13 d. nuosprendžio, kuriuo J. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir nuteistas laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.

Iš J. B. I. L. priteisti 146,68 Lt turtinės žalos ir 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. B. nuteistas už tai, kad 2007 m. gegužės 6 d. apie 22 val. 30 min. savo bute, adresu (duomenys neskelbtini), Radviliškyje, užpuolė nukentėjusiąją I. L., suduodamas kumščiais į įvairias kūno vietas sukėlė jai fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent: muštinę žaizdą dešinės kaktos pusėje, kraujosruvas dešinės akies obuolio odenoje ir apatinės lūpos vidiniame paviršiuje, poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, viršutinės lūpos kairėje pusėje, smakre, dešinėje pilvo pusėje, nugaroje, dešiniajame dilbyje, dešinėje plaštakoje, dešinėje sprando pusėje, dešinėje krūtinės ląstos pusėje, kairėje blauzdoje.

Apeliaciniu skundu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė I. L. prašo pakeisti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 13 d. nuosprendį civilinio ieškinio dalyje ir priteisti iš nuteistojo J. B. 702,18 Lt turtinės ir 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei žymiai sutrumpinti žalos atlyginimo terminą. Apeliantės teigimu, faktiškai buvo pasikėsinta ją išžaginti, tačiau šis nusikaltimas nebuvo tirtas, o priimtas nutarimas atsisakyti pradėti tyrimą. Skunde nurodoma, kad nuosprendyje išdėstytos teismo išvados dėl neturtinės žalos atlyginimo neatitinka bylos aplinkybių, nes teismas neatsižvelgė į tai, kad ji buvo sumušta pažįstamo kaimyno be priežasties. Apeliantė taip pat nurodo, kad J. B. nepripažino jokio nusikaltimo ir neatsiprašė jos, buvo neblaivus, teismo posėdžiuose šmeižė ją apie tariamą girtavimą, yra teisiamas trečią kartą, tačiau teismas paskyrė jam simbolinę bausmę. Be to, apeliantės teigimu, dėl nusikaltimo ji patyrė gėdą, pažeminimą, po sužalojimo liko sužalotas dešinys antakis, ūžesys ausyse, žymiai pablogėjo sveikata, tenka nuolat vartoti raminamuosius ir kitus vaistus, gyvendama kaimynystėje nuolat jaučia psichinį smurtą.

Atsikirtimu į nukentėjusiosios skundą nuteistasis J. B. prašo įpareigoti teismą nagrinėti bylą iš naujo, nes nukentėjusioji įvykio metu buvo girta, vartoja psichiką veikiančius vaistus ir pati neatsimena, kur ir kaip ji susižalojo. Nuteistojo nuomone, I. L. į teisėsaugos organus kreipėsi tikslu pasipelnyti prisiteisdama neturtinę žalą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusioji ir civilinė ieškovė I. L. prašė apeliacinį skundą tenkinti, papildomai priteisti 444,30 Lt už sulaužytus akinius bei padidinti neturtinės žalos dydį iki 5000 Lt.

Nuteistasis J. B. prašė apeliacinį skundą atmesti.

Nukentėjusiosios I. L. apeliacinis skundas atmetamas.

Nukentėjusioji I. L. skunde teigia, kad J. B. kėsinosi ją išžaginti, tačiau šios nusikalstamos veikos niekas netyrė. Kolegija pažymi, kad bylą teismas nagrinėja tik dėl tų kaltinamųjų ir dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 255 str. 1 d.). Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji privataus kaltinimo tvarka į Radviliškio rajono apylinkės teismą kreipėsi dėl J. B. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., t. y. dėl fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nenagrinėjo J. B. atsakomybės klausimų dėl pasikėsinimo išžaginti I. L.

Be to, kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad nukentėjusioji I. L., aiškindama įvykio aplinkybes ikiteisminio tyrimo pareigūnams, apie pasikėsinimą ją išžaginti nepareiškė, nurodydama, kad po išgertuvių su J. B. pastarasis ją „pradėjo mušti be jokios priežasties“ (medžiaga Nr. 81-AA-343-07).

Apeliantės teigimu, apylinkės teismas nuteistajam J. B. skyrė per švelnią – simbolinę – bausmę. Tokį savo teiginį apeliantė grindžia tuo, kad nuteistasis neatsiprašė jos ir neprisipažino padaręs nusikaltimą, buvo neblaivus ir yra teisiamas jau trečią kartą.

Kolegija sutinka su tuo, kad apeliaciniame skunde išvardintos aplinkybės įtakoja bausmės skyrimo klausimus, nes apibūdina nusikalstamos veikos subjektą ir rodo didesnį jo pavojingumą. Apylinkės teismas nenustatė nei J. B. atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių, skundžiamame nuosprendyje nenurodė, kad nuteistasis būtų prisipažinęs padaręs nusikalstamą veiką ar atsiprašęs nukentėjusiosios. Tokiu būdu kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas įvertino visas aplinkybes, į kurias prašoma atsižvelgti apeliaciniame skunde.

Nukentėjusiosios skunde nurodyta aplinkybė, kad nuteistasis nusikaltimo padarymo metu buvo neblaivus, yra numatyta kaltininko atsakomybę sunkinančių aplinkybių sąraše (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Tačiau teismas, pripažindamas tokią aplinkybę kaltininko atsakomybę sunkinančia aplinkybe, privalo konstatuoti ne tik asmens apsvaigimo nuo alkoholio faktą, bet ir tai, kad apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji su liudytoja R. S. pačios nuėjo į nuteistojo butą, atsinešė alkoholinių gėrimų ir visi kartu juos gėrė. Nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu parodė, kad J. B. išgėrė tik 2 taureles po 50 g degtinės ir jai neatrodė, kad jis būtų girtas (b. l. 49). Be to pirmosios instancijos teisme nukentėjusioji pripažino, kad ji daug ko neprisimena (b. l. 92). Tokiu būdu būtų galima daryti išvadą, kad J. B. buvo apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau tai neleidžia daryti neginčijamos išvados, kad girtumas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai minėtos aplinkybės nepripažino J. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Skirdamas bausmę J. B. teismas atsižvelgė į nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltininko asmenybę ir kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad praeityje J. B. teismo buvo teisiamas (b. l. 75-76), tačiau teistumai yra išnykę. Išnykus teistumams, asmuo laikomas neteistu (BK 97 str. 6 d.). Tokiu būdu apylinkės teismas pagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos BK 55 str., kuriame pasakyta, kad asmeniui pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes.

Kolegija sprendžia, kad bausmė nuteistajam už nusikalstamą veiką paskirta nepažeidžiant Baudžiamajame įstatyme numatytų bausmės skyrimo principų (BK VIII skyrius). Nuteistajam paskirta laisvės apribojimo bausmė, kuri savo dydžiu yra nežymiai mažesnė už Lietuvos Respublikos BK 48 str. 2 d. numatytą tokios bausmės vidurkį, atitinka bausmės paskirtį ir nėra aiškiai per švelni (BK 41 str.).

Naujų aplinkybių, į kurias būtų neatsižvelgta skiriant bausmę, apeliantė skunde nenurodė, todėl griežtinti nuteistajam J. B. paskirtą bausmę nėra teisinio pagrindo.

Nukentėjusioji taip pat prašo priteisti iš nuteistojo jai didesnes pinigų sumas turtinei ir neturtinei žalai atlyginti.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 109 str. asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos BPK 113 str. nustato, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Lietuvos Respublikos CK 6.283 str. 1 d. numatyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.

Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiosios pareikštą 702,18 Lt dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo patenkino iš dalies ir priteisė iš nuteistojo J. B. nukentėjusiajai I. L. 146,68 Lt motyvuodamas tuo, kad nukentėjusiosios akiniai nebuvo sulaužyti ir byloje pateikta tik dalis įrodymų, pagrindžiančių nukentėjusiajai padarytą turtinę žalą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad L. AB (duomenys neskelbtini) darėsi akinius pagal užsakymą ir už juos sumokėjo 444,30 Lt (b. l. 15). Tačiau liudytoja S. L. parodė, kad sekančią dieną po įvykio matė nukentėjusiosios akinius, besimėtančius koridoriuje ant grindų, kurie nebuvo sulaužyti (b. l. 91). Liudytoja R. S. teisiamojo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad po įvykio nukentėjusiosios akiniai nebuvo sulūžę. Taigi, byloje nėra neginčijamų duomenų, kad nukentėjusiosios akiniai buvo sulaužyti ar sugadinti nuteistojo neteisėto veikimo pasėkoje, todėl apylinkės teismas pagrįstai netenkino civilinio ieškinio dėl sulaužytų akinių. Iš byloje esančių kvitų (b.l. 80) matyti, kad medikamentams nukentėjusioji išleido 132,87 Lt. Kitų, civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo patvirtinančių duomenų, byloje nėra ir apeliaciniu skundu prašydama priteisti didesnę pinigų sumą turtinei žalai atlyginti, apeliantė nenurodė jokių argumentų, nepateikė naujų civilinio ieškinio dydį pagrindžiančių dokumentų ar kitų įrodymų.

Todėl kolegija daro išvadą, jog nėra pagrindo didinti nukentėjusiajai priteistą turtinę žalą.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Neturtinės žalos dydį nustato teismas pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydžio, vadovavosi bendraisiais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais, numatytais Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. Kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes, tai, kad nukentėjusiajai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kad nukentėjusioji vaistus – antidepresantus, pradėjo vartoti ne po įvykio, o žymiai ankščiau – nuo 1998 metų (b. l. 50), atsižvelgus į žalą padariusio asmens kaltę, kuri pasireiškė nors ir tyčios forma, tačiau bendrų išgertuvių metu, kai pas nuteistąjį į butą su drauge gerti alkoholinius gėrimus atėjo pati nukentėjusioji, taip pat, siekiant išlaikyti skirtingų interesų pusiausvyrą, įvertinusi žalą padariusio asmens asmenines savybes (dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (b. l. 81) bei vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais daro išvadą, kad nukentėjusiosios dvasiniai, moraliniai išgyvenimai, bendravimo galimybių sumažėjimas bei pažeminimas apylinkės teismo pagrįstai įvertinti priteista iš kaltininko suma.

Pirmosios instancijos teismo nustatytas įpareigojimas atlyginti nukentėjusiajai turtinę žalą per 3 mėnesius, įvertinus ankščiau minėtas aplinkybes, kolegijos nuomone, atitinka protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės I. L. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.