Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vladimir Berezovskij, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės D. T. ieškinį atsakovui M. T. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas ieškovės D. T. ieškinys atsakovui M. T. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo.

2015-01-26 šalys pateikė prašymą nutraukti santuoką bendru sutikimu ir patvirtinti teismui pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, jog sutuoktiniai išsprendė ginčytinus santuokos nutraukimo klausimus, šalims prašant, teismas išnagrinėja bylą supaprastinto proceso tvarka.

Prašymas santuoką nutraukti abiejų sutuoktinių bendru sutikimu tenkintinas.

Teismas pripažįsta, kad bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka nepakenks šeimos santykių stabilumui ir sutuoktinių interesams (CPK 540 str. 1 d.). Byla toliau nagrinėjama supaprastinto proceso tvarka (CK 3.51 str. 2 d., CPK 538 str. 1-2 d.).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjai santuoką sudarė 1987 m. liepos 18 d. Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 2919. Nepilnamečių vaikų nėra. Santuokoje įgyto turto padalinimo klausimai sutuoktinių išspręsti santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi. Abu pareiškėjai nurodė, kad šeimos faktiškai nesudaro, gyvena skyrium, netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo daugiau nei dešimt metų. Santuoka iširo dėl skirtingų charakterių ir pažiūrų, gyvenimas santuokoje neturi perspektyvų ir yra netikslingas. Pareiškėjai kreditorinių įsipareigojimų neįgijo.

Tokiu būdu teismas nustatė, kad yra visos sąlygos, kurioms esant įstatymas leidžia santuoką nutraukti abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51 str. 1 d.). Nuo pareiškėjų santuokos sudarymo yra praėję daugiau kaip vieneri metai, yra sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pareiškėjai yra veiksnūs (CK 3.51 str. 1 d.). Pareiškėjai pareiškime nurodė, kad yra galutinai apsisprendę nutraukti santuoką, pareiškėjų šeima faktiškai yra iširusi ir nėra galimybės ją išsaugoti (CK 3.53 str. 2 d.).

Esant tokioms faktinėms aplinkybėms, teismas mano, kad jokių galimybių išsaugoti šeimą nėra, todėl pareiškėjų santuoka turi būti nutraukta (CK 3.53 str. 1 d., 2 d.). Pareiškėjų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių viešajai tvarkai neprieštarauja, nei vieno iš sutuoktinių, kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų nepažeidžia, todėl teismas šią sutartį tvirtina (CK 3.53 str. 3 d., 4 d.).

Išaiškintina, kad teismo sprendimas patvirtinti sutartį reiškia, jog yra konstatuota, kad daugiau bendro turto sutuoktiniai neturi, todėl jie negalės pareikšti naujo tapataus ieškinio dėl turto, nenurodyto sutartyje, padalinimo (CPK 137 str. 2 d. 4 p.).

Po santuokos nutraukimo pareiškėjai D. T. paliktina santuokinė pavardė – „T.“, o pareiškėjui M. T. – turima pavardė „T.“ (CK 3.53, 3.69 str.).

Pareiškėja D. T., kreipdamasis į teismą su ieškiniu yra sumokėjusi 163,92 Eur (566 Lt) žyminio mokesčio. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 12 punktą, nuo žyminio mokesčio atleidžiami sutuoktiniai pateikę prašymą nutraukti santuoką bendru sutikimu, todėl sumokėtas žyminis mokestis grąžintinas pareiškėjai (CPK 87 str. 1 d. 2 p.).

Priimdamas sprendimą teismas turi išspręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą. Šioje byloje ieškovė D. T. 2014-07-01 Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sprendimu Nr. (1.7.)S-2275 yra 50 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Jos interesams atstovavo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos paskirta advokatė Genovaitė Rokickienė. Iš teismui patektos 2015-01-16 pažymos Nr. (4.22) TPA-150 Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti, jog valstybės naudai priteistina antrinės pagalbos išlaidų suma – 170,81 Eur. Šalys santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 6 dalimi sulygo, kad D. T. padengs 50 procentų Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Tarnybos pažymoje nurodytų 170,81 Eur išlaidų už antrinę teisinę pagalbą, t.y. 85,40 Eur valstybės naudai. Dėl kitos 85,40 Eur išlaidų atlyginimo valstybei dalies šalys nesusitarė. Pažymėtina, kad pagal CPK 94 str. 1 d., kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Kaip nustatyta, šalių elgesys proceso metu buvo tinkamas, šalys nesudarė pagrindo užvilkinti bylos nagrinėjimo bei kilusį ginčą išsprendė taikiai, t.y. sudarė santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, todėl teismas sprendžia, kad yra pagrindas nepriteisti iš šalių 170,81 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Šios bylos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos apmokėtos iš valstybės lėšų sudaro 2,25 Eur. Kadangi teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 3 Eur, todėl, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 6 dalimi ir Teisingumo ir Finansų ministrų 2014 m. rugsėjo 23 d. Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CK 3.51 - 3.53 straipsniais, CPK 259, 265, 268, 270, 538 – 541 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Santuoką, įregistruotą 1987 m. liepos 18 d. Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 2919, tarp D. T., a.k. (duomenys neskelbtini) ir M. T., a.k. (duomenys neskelbtini) nutraukti abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

Po santuokos nutraukimo pareiškėjai D. T. palikti santuokinę pavardę – „T.“, o pareiškėjui M. T. – turimą pavardę „T.“.

Patvirtinti pareiškėjų D. T., a.k. (duomenys neskelbtini) ir M. T., a.k. (duomenys neskelbtini) sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių tokiomis sąlygomis:

Mes, sutarties šalys - Sutuoktiniai: D. T., a.k. (duomenys neskelbtini) ir M. T., a.k. (duomenys neskelbtini) nutarę santuoką nutraukti abiejų sutikimu, susitariame dėl šių santuokos nutraukimo pasekmių:

Nepilnamečių vaikų neturime.

Abu esame darbingi, todėl vienas iš kito išlaikymo, pagal CK 3.72 str., nereikalaujame.

1) Santuokos metu įgytas nekilnojamasis turtas, M. T. vardu įregistruotas 2-jų kambarių butas, unikalus Nr. 7997-8006-6017:0089, esantis -, Vilniaus miesto savivaldybėje, kuris yra dalintinas, nes yra valdomas bendrosios jungtinės nuosavybės teise, po santuokos nutraukimo atitenka abiems sutuoktiniams po 1/2 idealiąją jo dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise.

2) Santuokos metu įgyto registruotino turto - transporto priemonių neturime.

3) Abu patvirtiname, kad kilnojamąjį turtą esame pasidaliję ir dėl jo pretenzijų vienas kitam neturime.

Abu patvirtiname, kad bendrų įsiskolinimų kreditoriams, kuriuos turėtumėm vykdyti solidariai ir po santuokos nutraukimo, neturime; Neturime įsiskolinimų vienas kitam, taip pat neskolingi tretiesiems asmenims kiekvienas atskirai.

Po santuokos nutraukimo pasiliekame pavardes: T. ir T..

Šalys pačios padengia savo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pašto išlaidas teismui padengia D. T..

D. T. padengia 50,00 procentų VVGTP Tarnybos pažymoje nurodytų išlaidų (170,81 eur.) už antrinę teisinę pagalbą, t.y. 85,40 eurų valstybės naudai.

7. Ši sutartis atitinka šalių valią, suprantama abiems, pasirašyta laisvanoriškai.

Grąžinti pareiškėjai D. T., a.k. (duomenys neskelbtini) 163,92 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt tris Eur ir 92 ct) žyminį mokestį. Išaiškinti pareiškėjai, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija.

Išsiųsti įsiteisėjusio sprendimo kopiją Vilniaus miesto CM skyriui, Vedybų sutarčių registrui, VĮ Registrų centrui.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.