Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Aloyzo Kruopio (kolegijos pranešėjo ir pirmininko) ir Justo Namavičiaus,

neviešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. gynėjo advokato Juozo Šarkos apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 13 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu ir nuteistas:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 150 straipsnio 4 dalį – trejų metų laisvės atėmimo bausme,

– pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktus – vienerių metų laisvės atėmimo bausme,

– pagal BK 140 straipsnio 3 dalį – trisdešimties parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir A. S. paskirta subendrinta trejų metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Skundžiamu nuosprendžiu D. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 150 straipsnio 4 dalį, tačiau apeliacinis skundas dėl jo negautas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. S. nuteistas už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 30 d. iki 2018 m. liepos 7 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo virtuvėje bei lauko virtuvės palėpėje, pasinaudodamas T. G. , gim. (duomenys neskelbtini)., bejėgiška dėl mažametystės būkle, grasindamas smurtu, tenkino savo lytinę aistrą su T. G. prieš šio valią analiniu, oraliniu bei kitokio fizinio sąlyčio būdu, o būtent: mažiausiai vieną kartą įkišo savo lytinį organą T. G. į burną ir vertė jį čiulpti, mažiausiai vieną kartą įkišęs T. G. lytinį organą sau į burną čiulpė mažamečio T. G. lytinį organą, tokiu būdu tenkino lytinę aistrą prieš nukentėjusiojo valią oraliniu būdu, mažiausiai vieną kartą įkišo savo lytinį organą T. G. į išeinamąją angą, tokiu būdu tenkino savo lytinę aistrą prieš nukentėjusiojo valią analiniu būdu, mažiausiai vieną kartą masturbavo savo lytinį organą T. G. akivaizdoje, vertė T. G. liesti ir masturbuoti savo lytinį organą bei liesti ir masturbuoti jo lytinį organą, taip tenkino savo lytinę aistrą prieš nukentėjusiojo valią kitokio fizinio sąlyčio būdu. Tokiais veiksmais jis seksualiai prievartavo mažametį T. G. .

1.1. Tęsdamas nusikalstamą veiką, A. S. 2018 m. liepos 7 d., šviesiu paros metu, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini)bendruomenės namų teritorijoje, (duomenys neskelbtini) pavėsinėje, prie šalia esančio vandens telkinio (tvenkinio), veikdamas bendrininkų grupe kartu su D. R. , pasinaudodamas T. G. , gim. (duomenys neskelbtini), bejėgiška dėl mažametystės būkle, panaudodamas fizinį smurtą, tenkino savo lytinę aistrą su T. G. prieš šio valią analiniu ir oraliniu būdu, o būtent: A. S. , laikydamas T. G. rankas už nugaros, palenkė T. G. į priekį, o D. R. rankomis laikant T. G. galvą ir D. R. įkišus savo lytinį organą T. G. į burną, A. S. mažiausiai vieną kartą įkišo savo lytinį organą T. G. į išeinamąją angą, taip tenkino savo lytinę aistrą prieš nukentėjusiojo valią analiniu būdu, po ko mažiausiai vieną kartą įkišo savo lytinį organą T. G. į burną ir tenkino lytinę aistrą prieš nukentėjusiojo valią oraliniu būdu. Jis tokiais veiksmais seksualiai prievartavo mažametį T. G. .

1.2. A. S. laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 30 d. iki 2018 m. liepos 7 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, seksualiai prievartaudamas savo brolį T. G. , gim. (duomenys neskelbtini), dėl mažametystės esantį bejėgiškos būklės, sukėlė nukentėjusiajam T. G. psichoseksualinės raidos sutrikdymą, tai yra savo šeimos nariui ir artimam giminaičiui, esančiam bejėgiškos būklės dėl mažametystės, padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

2. Taip pat A. S. nuteistas už tai, kad jis 2018 m. liepos 7 d., dienos metu, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini)bendruomenės namų teritorijoje, (duomenys neskelbtini), tyčia, mažiausiai tris kartus koja spyrė savo broliui T. G. , gim. (duomenys neskelbtini), į sėdmenis, ir tokiais veiksmais sukėlė mažamečiui savo šeimos nariui ir artimajam giminaičiui T. G. fizinį skausmą.

II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. S. gynėjo advokato Juozo Šarkos apeliacinis skundas tenkinamas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliaciniame skunde gynėjas neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamų veikų aplinkybių, nuteistajam A. S. inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimo, tačiau nesutinka su nuteistajam A. S. paskirta bausme – laisvės atėmimu. Gynėjas prašo nuteistajam A. S. paskirtos bausmės vykdymą atidėti, tai yra taikyti BK 92 straipsnio nuostatas. Teisėjų kolegija baudžiamąją bylą ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma nuteistojo A. S. gynėjo apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl BK XI skyriaus nuostatų taikymo

7. Nusikalstama veika laikoma baigta nuo jos atlikimo momento. Tuo atveju, jeigu nusikalstama veika yra tęstinė, nusikalstamos veikos baigtumo momentas skaičiuojamas nuo paskutinio atlikto nusikalstamo veiksmo laiko.

7.2. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes nustatyta, kad šiuo atveju A. S. nusikalstamą veiką padarė būdamas pilnametis, tai yra būdamas 18 metų ir dviejų mėnesių amžiaus. Nors šiuo atveju A. S. nusikalstamą veiką padarė būdamas pilnametis, teisėjų kolegija įvertina ir tai, kad įstatymų leidėjas numato galimybę asmenų iki 21 metų amžiaus dvasinę ir socialinę brandą prilyginti nepilnamečių asmenų brandai.

8.1. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad A. S. nusikalstamų veikų padarymo metu buvo 18 metų ir 2 mėnesių amžiaus. Taigi, pagal amžių jam gali būti taikomos BK 81 straipsnio 2 dalies nuostatos.

8.2. Iš baudžiamojoje byloje pateiktos Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 75U-II-32/2019 išvados nustatyta, kad A. S. nuo 2016 m. nustatytas lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo. A. S. nusikalstamos veikos padarymo metu, tai yra 2018 m. liepos 7 d., nustatomas lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo, tačiau dėl socialinio apleistumo, išreikšto emocinio infantilumo, nesusiformavusių etinių ir moralinių sąvokų, ribotų kritikos ir prognostinių galimybių nevisiškai galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. A. S. būdingos individualios psichologinės savybės turėjo įtakos jo elgesiui inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu. Jam konstatuojamos labai žemos intelektinės funkcijos, menkas socialinis nuovokumas bei kritikos ir prognostinių galimybių ribotumas (t. 3, b. l. 133–137). Apygardos teismas pagrįstai A. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas ribotai pakaltinamu (BK 59 straipsnio 1 dalies 11 punktas).

8.3. Iš Marijampolės profesinio rengimo centro A. S. pateiktos charakteristikos matyti, kad jis mokosi Paslaugų skyriuje, apdailininko (statybininko) mokymosi programoje, kuri skirta specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams. Nurodoma, kad A. S. trūksta savarankiškumo, pamokų metu drausmingas, dalyvauja grupės veikloje (t. 3, b. l. 79). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi, kad daugumą tęstinių nusikalstamų veiksmų A. S. padarė būdamas nepilnametis, tai yra būdamas itin jauno amžiaus, neturėdamas išsilavinimo, taip pat įvertinusi nusikalstamų veikų pobūdį ir jų trukmę, byloje esančius objektyvius A. S. asmenybę charakterizuojančius duomenis, teisminio bylos nagrinėjimo metu išdėstytą požiūrį į padarytus nusikaltimus bei savo veiksmų vertinimą, socialinę bei šeiminę aplinką, daro išvadą, kad A. S. socialinė branda nusikaltimų padarymo metu prilygo nepilnamečiui, ir nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų taikymas jam atitiktų BK 80 straipsnyje numatytą paskirtį. Todėl, vadovaujantis BK 80 straipsniu ir 81 straipsnio 2 dalimi, nuteistajam A. S. bausmė turėtų būti skiriama laikantis BK XI skyriaus nuostatų.

Dėl A. S. paskirtos bausmės ir BK 92 straipsnio nuostatų taikymo

9. Apeliaciniame skunde teigiama, kad atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę bei bausmės skyrimo principus, bausmės tikslus galima pasiekti A. S. taikant BK 92 straipsnio nuostatas, neskyrus realios laisvės atėmimo bausmės, kadangi jis nėra toks pavojingas visuomenei.

9.1. Skirdamas bausmes apygardos teismas įvertino tai, kad A. S. anksčiau neteistas (t. 3, b. l. 71–72), administracine tvarka nebaustas (t. 3, b. l. 73), nusikalstamas veikas pradėjo daryti būdamas nepilnametis ir baigė daryti vos sulaukęs pilnametystės, (duomenys neskelbtini) vadovybės A. S. charakterizuojamas iš esmės teigiamai (t. 3, b. l. 79). Taip pat įvertino tai, kad nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės (nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi – BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas; nusikalstamas veikas padarė būdamas ribotai pakaltinamu – BK 59 straipsnio 1 dalies 11 punktas), nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes už BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose ir 150 straipsnio 4 dalyje nustatytų nusikaltimų padarymą A. S. paskyrė atitinkamai vienerių ir trejų metų laisvės atėmimo bausmes. Už BK 140 straipsnio 3 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą paskyrė 30 parų arešto bausmę.

9.2. BK 138 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta tik laisvės atėmimo bausmė iki penkerių metų. Nusikaltimas priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). BK 150 straipsnio 4 dalies sankcijoje taip pat nustatyta tik laisvės atėmimo nuo trejų iki trylikos metų bausmė. Nusikaltimas priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis). Atsižvelgiant į nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus, BK 150 straipsnio 4 dalyje nustatytos laisvės atėmimo bausmės dydis nepilnamečiui yra nuo vienerių metų šešių mėnesių iki dešimties metų (BK 90 straipsnio 5 dalis, 91 straipsnio 3 dalis).

9.3. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Teisėjų kolegija įvertinusi bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (nuteistasis teisiamas pirmą kartą, pripažintas ribotai pakaltinamu, dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi, jo socialinę brandą, šeiminę aplinką ir aplinkos suvokimą), daro išvadą, kad apygardos teismo skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam A. S. paskirtosios laisvės atėmimo bausmės dydis mažintinas iki dvejų metų, tai yra arčiau minimalaus BK 150 straipsnio 4 dalies sankcijoje nustatyto dydžio, šios bausmės minimalų dydį, skaičiuojant pagal BK 91 straipsnio 3 dalies nuostatą, kad nepilnamečiui skiriamos laisvės atėmimo bausmės minimumą sudaro pusė minimalios bausmės, nustatytos baudžiamojo kodekso straipsnio, pagal kurį teisiamas nepilnametis, sankcijoje. Teisėjų kolegijos vertinimu, būtent tokio dydžio laisvės atėmimo bausmė atitiks bausmės paskirtį ir užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą. Teisėjų kolegija pakeičia skundžiamo nuosprendžio dalį dėl nuteistajam paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

9.4. Teisėjų kolegija įvertinusi pirmiau išdėstytas aplinkybes daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog taikyti BK 62 straipsnio arba BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti nuteistajam A. S. švelnesnes, negu numatyta įstatyme, bausmes šiuo atveju nėra nei įstatyme numatytų tam būtinų sąlygų, nei jokių išimtinių bylos aplinkybių.

10. Taip pat tenkinamas ir nuteistojo A. S. gynėjo prašymas taikyti BK 92 straipsnio nuostatas ir nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.

10.1. Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad skiriant nepilnamečiui realią laisvės atėmimo bausmę itin atidžiai turi būti įvertinta tai, ar tokia bausmė yra būtina siekiant pakeisti nepilnamečio nusikalstamus polinkius, ar šiam tikslui pasiekti pakaktų ir laisvės atėmimo bausmės nepilnamečiui paskyrimo, atidedant jos vykdymą. Nesant tokiam būtinumui paskirta reali laisvės atėmimo bausmė neatitiktų BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų, prieštarautų teisingumo, proporcingumo imperatyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėta atnaujinta baudžiamoji byla Nr. 2K-391/2013). Pažymėtina, kad sprendžiant nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės klausimą, įstatyme teikiama pirmenybė ne tokio asmens griežtam nubaudimui, tačiau siekiama riboti laisvės atėmimo bausmės ir didinti auklėjamojo poveikio priemonių taikymo šiems asmenims galimybes (BK 80 straipsnis).

10.2. Bausmės vykdymo atidėjimo nepilnamečiui sąlygos ir tvarka nustatyta BK 92 straipsnyje. Šio BK straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. To paties BK straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nepilnamečiui paskiria vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso 82 straipsnyje numatytas auklėjamojo poveikio priemones, išskyrus atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą. Kartu teismas nustato laiką, per kurį nepilnametis turi įvykdyti auklėjamo poveikio priemones.

10.3. Teisėjų kolegijos daro išvadą, kad šioje byloje yra pagrindai, kuriems esant A. S. atžvilgiu gali būti taikomos BK 92 straipsnio nuostatos. Teisėjų kolegija įvertina tai, kad A. S. nusikalto pirmą kartą, dėl padarytų nusikalstamų veikų gailisi, nors ir turėdamas psichologinių problemų suprato, kad elgėsi netinkamai ir neleistinai, po nusikalstamų veikų padarymo tęsia mokslus profesinio rengimo centre. Teisėjų kolegija taikydama BK 92 straipsnio nuostatas taip pat įvertina ir tai, kad Alytaus apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 23 d. nutartimi nepilnamečių T. G. ir N. G. nuolatinė globa nustatyta globos centre – (duomenys neskelbtini) (t. 4, b. l. 27–28), tai yra nuteistasis A. S. nebegyvena kartu su savo nepilnamečiais broliais. Šios aplinkybės, kaip ir aukščiau aptartos aplinkybės dėl A. S. inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdžio, padarymo aplinkybių, socialinės aplinkos, specialistų pateiktos išvados, leidžia pagrįstai manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis pakeičiamas, taikomos BK 92 straipsnio nuostatos ir A. S. paskirtos galutinės subendrintos bausmės vykdymas atidedamas, paskiriant jam auklėjamojo poveikio priemones. Atsižvelgiant į nuteistojo A. S. asmenybę, jo elgesį po nusikalstamų veikų padarymo ir požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas, vadovaujantis BK 82 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktais, 2 dalimi, 83, 87 straipsniais, A. S. tikslinga paskirti auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą ir elgesio apribojimą, nes šių auklėjamojo poveikio priemonių, ribojančių elgesį ir kartu turinčių auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį, pakanka tam, jog būtų pasiekti baudžiamojo įstatymo keliami tikslai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais,

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 13 d. nuosprendį pakeisti.

A. S. pripažintam kaltu ir nuteistam pagal BK 150 straipsnio 4 dalį paskirti dvejų metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 13 d. nuosprendžiu už BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punkte ir 140 straipsnio 3 dalyje nustatytų nusikalstamų veikų padarymą paskirtas bausmes bausmių apėmimo būdu subendrinti su šiuo nuosprendžiu pagal BK 150 straipsnio 4 dalį paskirta bausme ir A. S. paskirti subendrintą dvejų metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, A. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams ir remiantis BK 82 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktais, 83 straipsniu, 87 straipsniu A. S. paskirti auklėjamojo poveikio priemones: įspėjimą bei elgesio apribojimą, įpareigojant nuteistąjį dvylika mėnesių būti namuose nuo 22.00 iki 6.00 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu.

Kitą Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 13 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.