Telšių apylinkės teismo nutarimas

teismo posėdyje išnagrinėjo J. R., gimusios (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), neteistos, baustos administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. R. 2016 m. lapkričio 2 d. 11.01 val. (duomenys neskelbtini) namu vairuodama automobilį „Nissan Primera“, v. n. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus atstumo tarp automobilių, kliudė šalia stovėjusį automobilį „VW PASSAT“, v. n. (duomenys neskelbtini), jį apgadino ir iš įvykio vietos pasišalino nepranešusi policijai, tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 114, 222 punktų reikalavimus, ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

Nagrinėjamu atveju surašytas vienas administracinio teisės pažeidimo protokolas už du administracinius teisės pažeidimus, padarytus idealiąja sutaptimi. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota teismų praktika, teismas tuo pačiu nagrinėja visus pažeidimus dėl kurių surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 9 straipsnyje nustatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė nusižengimo padarymu (ATPK 284 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino (arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012; 2AT-8-2013). Taigi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant dėl asmens veikos kvalifikavimo pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, akcentuojamas asmens siekis išvengti administracinės atsakomybės pasitraukiant iš įvykio vietos, pažeidžiant KET taisykles.

Objektyvieji šio pažeidimo požymiai pasireiškia aktyviais pasitraukimo iš eismo įvykio vietos veiksmais. Taip pat svarbus ir paties eismo įvykio konstatavimo faktas. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 11 punkte nustatyta, kad eismo įvykiu laikoma situacija, kai kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, dalyvaujant judančiai transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai, ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegijos 2013 m. kovo 26 d. nutartis byloje Nr. 2AT-7-3/2013).

Pažymėtina, jog ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Teismas vertindamas įrodymų visumą dėl J. R. teisės pažeidimų, kvalifikuotų pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį, nustatė, kad šių straipsnių sudėtis buvo, o būtent dėl pasišalinimo iš įvykio vietos pažymėtina, kad šios veikos objektyvieji ir subjektyvieji požymiai yra nustatyti remiantis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2016 m. lapkričio 2 d. 11.01 val., Mažeikių m., ties Laisvės g. 5 namu, vairuotoja atbuline eiga vairuodama automobilį „Nissan Primera“, v. n. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus atstumo tarp automobilių, kliudė šalia stovėjusį „VW Passat“ automobilį, jį apgadino ir iš eismo įvykio vietos skubiai pasišalino nepranešusi policijai. Iš byloje esančios vaizdo įrašo matyti, kad vairuotoja sėdusi už „Nissan Primera“ automobilio vairo pradeda važiuoti atbuline eiga ir darydama sukimo manevrą, kairės pusės galine automobilio dalimi kliudo stovintį automobilį „VW Passat“, atsitrenkus į minėtą automobilį vairuotoja pakeičia automobilio judėjimo kryptį ir nesustodama pasišalina iš eismo įvykio vietos. Kad J. R. vairuojamas automobilis „Nissan Primera“ v. n. (duomenys neskelbtini) buvo patekęs į eismo įvykį patvirtina ir byloje esančios šio automobilio nuotraukos bei transporto priemonės techninės apžiūros aktas, iš kurių matyti, jog „Nissan Primera“ v. n. (duomenys neskelbtini) automobilio apgadinimų lokalizacija atitinka eismo įvykio aplinkybes. Išanalizavus administracinės bylos medžiagą, teismo vertinimu nekyla abejonių, jog automobilio „Nissan Primera“, v. n. (duomenys neskelbtini) vairuotoja turėjo bei galėjo suprasti, jog padarė eismo įvykį, kuris apgadino kitą automobilį. Iš bylos medžiagos matyti, kad vairuotoja važiuodama atbuline eiga ir atsitrenkusi į stovintį automobilį turėjo pajausti susidūrimą, todėl turėjo pareigą, numatytą KET 222 p., pranešti apie eismo įvykį, nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma policijai, tačiau veikdama tyčia, sąmoningai siekdama išvengti atsakomybės iš eismo įvykio vietos pasišalino. Šiuo atveju abiejų automobilių apgadinimai yra akivaizdūs, todėl teismo manymu nepajusti kontakto su kita transporto priemone J. R. negalėjo.

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, teismui nekyla abejonių dėl J. R. kaltės padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, pažeidimai yra įrodyti bylos medžiaga, o būtent: 2016 m. lapkričio 7 d. administracinio teisės pažeidimo protokolu, Telšių apskrities VPK Mažeikių r. PK reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio A. K. tarnybiniu pranešimu dėl eismo įvykio, eismo įvykio vietos planu, foto lentele iš kurios matyti eismo įvykyje dalyvavusio automobilio „VW PASSAT“ v. n. (duomenys neskelbtini) apgadinimai, V. J. paaiškinimu, 2016-11-02 ir 2016-11-07 transporto priemonių techninės apžiūros aktais, papildomais duomenimis apie eismo įvykį, bendra įvykio informacija, pažyma dėl eismo įvykio, foto lentele iš kurios matyti automobilio „Nissan Primera“ v. n. (duomenys neskelbtini) apgadinimai, informacijos apie kelių transporto priemones pateiktos iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės, filmuotos medžiagos iš kurios matyti eismo įvykis, Administracinių teisės pažeidimų registro pažymos apie galiojančias nuobaudas, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimu, todėl jai skirtinos administracinės nuobaudos.

J. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltininkas nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad pažeidėja pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jai jau buvo paskirta administracinė nuobauda – 2016-07-26, pagal ATPK 124¹ straipsnio 4 dalį, 57 Eur bauda (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Skirdamas nuobaudą, teismas taip pat atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį, byloje esančius duomenis, charakterizuojančius administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę (bausta administracine tvarka, baudos nesumokėjusi), į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. Teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad J. R. kaltė padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, yra visiškai įrodyta, o už administracinius teisės pažeidimus skirtinos nuobaudos artimos straipsnių sankcijose numatytiems vidurkiams.

ATPK 33 straipsnyje nustatyta, kad kai vienas asmuo padaro du arba daugiau administracinių teisės pažeidimų, administracinė nuobauda skiriama už kiekvieną teisės pažeidimą atskirai, o jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas kartu nagrinėja tas pats organas, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 224 ir 287 straipsniais,

nutaria:

Pripažinti J. R. padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus ir paskirti jai:

– pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį – 45 Eur (keturiasdešimt penkių eurų 00 ct) dydžio baudą;

– pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį – 1050 Eur (vieno tūkstančio penkiasdešimties eurų 00 ct) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (keturiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsniu, J. R. paskirti galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 1050 Eur (vieno tūkstančio penkiasdešimties eurų 00 ct) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (keturiems) metams.

Baudą patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos į valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą.

Lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752. Mokėjimo nurodyme reikia nurodyti įmokos kodą 1001 ir pažeidimo identifikavimo kodą ROIK arba bylos numerį (įrašyti mokėjimo nurodymo paskirtyje).

Šis nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui. Apeliacinis skundas paduodamas Šiaulių apygardos teismui per Mažeikių rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Klemenis