Marijampolės apylinkės teismo įsakymas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Daivos Kavaliauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), neteistas, Marijampolės rajono apylinkės teismas 2014-06-18 nutarimu patvirtino prokuroro nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 37-1-00067-14 dėl K. K. įvykdytos nusikalstamos veikos pagal Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiu asmeniu, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis K. K. 2016 m. gegužės 28 d. apie 23 val. viešoje vietoje, prie Griškabūdžio kultūros centro, automobilių stovėjimo aikštelėje, (duomenys neskelbtini), matant kitiems asmenims, įžūliu elgesiu demonstruodamas aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių visuomenės moralės bei elgesio normų niekinimą, siekdamas priešpastatyti save aplinkiniams, tyčia sugriebęs J. Ž. už marškinių atlapų suplėšė marškinius, rankomis suėmęs spaudė J. Ž. kaklą bei kumščiu smūgiavo ne mažiau kaip vieną kartą nukentėjusiajam į veido sritį, po to pastarąjį pargriovė ant žemės ir spyrė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas jam muštines žaizdas galvoje, smakre, kairiame peties sąnaryje ir kairiame šone, taip šiais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei J. Ž. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis K. K., pranešus jam apie įtarimą padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, ir apklausus jį įtariamuoju, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis su T. M. nuėjo prie Griškabūdžio kultūros centro, į automobilių stovėjimo aikštelę. Buvo blaivus. Jis pamatė, kad į aikštelę įvažiavo J. Ž. automobilis „BMW“, kurį iš karto pažino, nes šis anksčiau yra sukėlęs avarinę situaciją, kurios metu vos nesusidūrė su J. Ž. vairuojamu automobiliu. Dėl J. Ž. neatsakingo vairavimo jis norėjo pasikalbėti jau anksčiau, tačiau pastarojo niekur nesutikdavo. J. Ž. sustojęs išlipo iš automobilio ir priėjo pasisveikinti. Tada J. Ž. pradėjo priekaištauti dėl šio neatsargaus vairavimo. J. Ž. pradėjo su juo ginčytis. Tada jis supyko, sugriebė šiam už atlapų, po to už gerklės ir smūgiavo kumščiu į veidą ar galvą. Nematė kur tiksliai J. Ž. pataikė. Po šių smūgių J. Ž. nugriuvo. Griūdamas J. Ž. į asfalto dangą susižalojo kaktą. Neprisimena ar J. Ž. nugriuvus jis šį dar spardė. J. Ž. mušė tik jis vienas. Dėl tokio savo elgesio labai gailisi, žada susitaikyti su J. Ž., atlyginti šiam padarytą žalą, taip pat atlyginti žalą VSDFV Marijampolės skyriui dėl J. Ž. išmokėtos ligos pašalpos, todėl tyrimą prašo užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 59).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo K. K. kaltę įrodo jo paties visiškas prisipažinimas, nukentėjusiojo J. Ž., liudytojų R. A. ir T. M. parodymai, specialisto išvada Nr. G166/2016 bei kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiuoju apklaustas J. Ž. parodė, kad 2016-05-28 apie 22 val. 30 min. jis kartu su savo drauge I. L. automobiliu „BMW 320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvyko į Griškabūdžio miestelį, į šokius. Buvo blaivus, nes vairavo automobilį. Automobilį pasistatė automobilių stovėjimo aikštelėje, prie Kultūros centro. Aikštelėje stovėjo dar vienas „BMW“ automobilis. Automobilio vairuotojo vietoje sėdėjo R. A. Šalia automobilio stovėjo K. K. ir T. M. Jis išlipo iš savo automobilio, nes norėjo parūkyti. Kažkas jam pasakė: „-Tai net neateisi pasisveikinti?“. Jis nuėjo prie automobilio „BMW“. Kai paspaudė ranką K. K., šis jo rankos nepaleido ir pradėjo priekaištauti dėl jo netinkamo vairavimo stiliaus. Po to K. K. paleido jo dešinę ranką, sugriebė abiem rankomis jam už marškinių atlapų ir juos suplėšė. Ir jis tada sugriebė K. K. už rūbų atlapų. Tada K. K. sugriebė jam už kaklo ir stipriai suspaudęs laikė bei sudavė kumščiu vieną kartą į galvos sritį. Jis jautė fizinį skausmą. Po smūgio jis nugriuvo ant asfalto. Po to jis dar buvo spardomas, tačiau nematė kas tai darė, nes buvo užsidengęs galvą. Įvykio metu jis patyrė 400 Eur žalą. K. K. jo atsiprašė, jie susitaikė, susitarė dėl žalos atlyginimo, todėl neprieštarauja, kad tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 34-35, 37, 39, 71).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas R. A. parodė analogiškai K. K. bei J. Ž., papildomai nurodydamas, kad vykstant K. K. ir J. Ž. pokalbiui jis sėdėjo automobilyje. Po to išgirdo trinktelėjimą. Atsisukęs per galinį automobilio langą pamatė, kad kažkas nugriuvo už automobilio. Tada išlipo iš automobilio ir pamatė nuo žemės besikeliantį J. Ž. Pastarojo antakis buvo kruvinas. Daugiau sužalojimų ant šio kūno jis nepastebėjo. Kaip buvo mušamas J. Ž. jis nematė, tik suprato, kad jam suduoti turėjo K. K., nes ten tuo metu daugiau nieko nebuvo. Vėliau K. K. jam pasakė, kad J. Ž. sumušė dėl to, kad šis vairuodamas automobilį vos nesukėlė avarinės situacijos, kurios metu galėjo būti sužalota K. K. mažametė dukra (b. l. 45).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas T. M. parodė analogiškai K. K. bei J. Ž., papildomai nurodydamas, kad K. K. su J. Ž. aiškinosi prie R. A. automobilio galo, o jis tuo metu sėdėjo ant suolelio. Jis pamatė, kad K. K. sugriebė J. Ž., jie pradėjo stumdytis, po to K. K. smūgiavo J. Ž., tačiau nematė kur šiam K. K. pataikė. Matė tik, kad J. Ž. nugriuvo prie automobilio galo. Nematė ar J. Ž. nugriuvus K. K. dar šį dar spardė (b. l. 48).

2016-09-01 specialisto išvadoje Nr. G166/2016 J. Ž. nustatytas odos nubrozdinimai kairiame peties sąnaryje, alkūnės sąnaryje, kaklo dešinėje pusėje, kaktoje, kairio kelio sąnaryje, poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, muštinės žaizdos kaktoje, kairio nykščio sumušimas. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, pvz.: ranka, koja, kokiais tai aplinkos daiktais, pagrindu ir pan. Odos nubrozdinimai kairiame peties, alkūnės sąnaryje, kairio nykščio sumušimas, galėjo būti padaryti griūnant ir atsitrenkiant į kokį tai pagrindą ar daiktą, tiek ir smūgio pasėkoje, kiti sužalojimai būdingesni smūgių sudavimui. Sužalojimai padaryti, mažiausiai septynių smūgių ar trauminių poveikių pasėkoje. Nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 17).

Kaltinamojo K. K. nusikalstama veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, nes jis 2016 m. gegužės 28 d. apie 23 val., viešoje vietoje, prie Griškabūdžio kultūros centro, automobilių stovėjimo aikštelėje, (duomenys neskelbtini), dėl chuliganiškų paskatų, tyčia, rankomis suėmęs spaudė J. Ž. kaklą bei kumščiu smūgiavo ne mažiau kaip vieną kartą į veido sritį J. Ž., ko pasėkoje J. Ž. pargriuvo ir spyrė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių į įvairias kūno vietas.

Teismas kaltinamojo K. K. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažįsta tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atlygino dalį nusikaltimu padarytos žalos. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Prokurorė savo pareiškime prašo kaltinamajam K. K. už nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, skirti 3 mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant per mėnesį dirbti po 15 val. visuomenės labui. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Kaltinamasis neprieštarauja, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su tokiu siūloma bausmės rūšimi (b. l. 75-77).

Skiriant kaltinamajam K. K. bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra: į nusikalstamos veikos pobūdį, – padarytas nesunkus nusikaltimas; į kaltės formą ir rūšį, – nusikaltimas padarytas esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromos veikos pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų baudžiamajame įstatyme numatyti pavojingi padariniai; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus ir nusikalstamos veikos stadiją, – nusikaltimas padarytas dėl menkavertės dingsties, pykčio protrūkio, nusikaltimas baigtas; į kaltinamojo asmenybę ir socialinį statusą, – kaltinamasis K. K. neteistas, tačiau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiu asmeniu, administracine tvarka baustas; į tai, kad gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitoje neįrašytas; Šakių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) charakterizuojamas teigiamai; į tai, kad kaltinamasis susitaikė su nukentėjusiuoju ir susitarė dėl žalos atlyginimo; į kaltinamojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Teismo vertinimu prokurorės siūloma bausmės rūšis, tai yra viešieji darbai, yra tinkamai parinkta, nes tokia bausmė visiškai atitiks jos paskirtį – nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir paveikti jį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, pakeistų gyvenimo būdą ir elgesį.

Kaltinamajam iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo kardomoji priemonė neskirtina.

K. K. atlygino žalą VSDFV Marijampolės skyriui dėl J. Ž. išmokėtos ligos pašalpos, viso – 102,75 Eur, pinigus pervesdamas į VSDFV prie SADM sąskaitą (b. l. 28). Atlygino žalą ir Valstybinei ligonių kasai prie SAM už J. Ž. gydymą, viso – 142,97 Eur (b. l. 74).

Civilinis ieškovas ir nukentėjusysis J. Ž. pareiškė 680 Eur civilinį ieškinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti (b. l. 42), tačiau 2016-10-21 pasirašė sutartį dėl žalos atlyginimo, kuria patirta turtinė ir neturinė žala sumažinta iki 400 Eur dydžio. Kaltinamasis K. K. šią sumą įsipareigojo atlyginti per 4 mėnesius.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 3 (tris) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant per mėnesį dirbti po 15 (penkiolika) valandų visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 2 (du) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant per mėnesį dirbti po 15 (penkiolika) valandų visuomenės labui, iš viso 30 (trisdešimt) valandų viešųjų darbų.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo kardomosios priemonės neskirti.

Įtariamasis K. K. susitaikė su nukentėjusiuoju J. Ž. ir įsipareigojo per 4 mėnesius J. Ž. atlyginti turtinę ir neturtinę žalas, viso 400 (keturis šimtus) eurų.

Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Šakių rajono apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (tiek švelnesnę, tiek griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.