- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-01-28
- Bylos Nr.
- 1A-112-518/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Justas Namavičius, Linas Žukauskas, Daiva Pranytė-Zalieckienė
- Nuteistasis
- H. B.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Justo Namavičiaus, Daivos Pranytės-Zalieckienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios H. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžio, kuriuo H. B. pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalyje, ir nuteista laisvės atėmimu 9 (devyneriems) metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.
Iš H. B. priteista A. S. 252,72 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. H. B. nuteista už tai, kad būdama apsvaigusi nuo alkoholio, konflikto metu, nužudė R. S., o būtent:
2018 m. birželio 4 d., apie 20.30 val., prie lauko virtuvės, esančios (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, konflikto metu, tyčia sudavė su peiliu R. S., gim. (duomenys neskelbtini), vieną smūgį į krūtinę ir vieną smūgį į dešinę šlaunį, padarydama nukentėjusiam odos įbrėžimą dešinėje šlaunyje bei durtinę-pjautinę krūtinės ląstos kairės pusės žaizdą su kairiojo ketvirto šonkaulio kremzlės dalies, širdiplėvės, širdies ir aortos sužalojimais, dėl ko nuo vidinio nukraujavimo R. S. mirė.
Šalies argumentai
2. Nuteistoji H. B. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendį bei paskirti švelnesnę bausmę negu numatyta įstatyme.
2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad H. B. neneigia savo nusikalstamų veiksmų, neginčija kaltės ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo, bet nesutinka su jai paskirta bausme. H. B. prisipažino kalta dėl R. S. nužudymo, nuoširdžiai gailisi, atlygino dalį turtinės žalos, šias aplinkybes apygardos teismas pripažino nuteistosios atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, taip pat teismas įvertino H. B. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog ji nusikalto apsvaigusi nuo alkoholio, tačiau pirmosios instancijos teismas nieko nepasisakė dėl nuteistosios H. B. gynėjo prašymo taikyti BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatas bei skirti švelnesnę, negu įstatymo numatytą, bausmę. Byloje nustatyta, kad apie įvykį pranešė pati H. B.. Nors nuteistoji iš karto nepasakė pati dūrusi peiliu, bet tuo metu H. B. buvo paveikta stipraus streso. Be to, netrukus po H. B. skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą paskambino duktė D. O. ir pranešė, kad jos motina nužudė sugyventinį, pati D. O. su motina susikalbėti negalėjo, H. B. tik verkė. Atsižvelgiant į pranešimų Bendrajam pagalbos centrui intensyvumą pranešant apie nusikaltimą ir jį padariusį asmenį, tolesnis nuteistosios H. B. nuoseklus elgesys ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu vertintini kaip pačios nuteistosios pranešimas pareigūnams apie savo padarytą nusikaltimą. Taigi, byloje yra nustatytos visos sąlygos taikyti BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatas ir paskirti nuteistajai H. B. švelnesnę, negu įstatymo numatytą, bausmę.
Žemesnės instancijos teismas
3. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistoji H. B. ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, valstybinį kaltinimą byloje palaikanti prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
4. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
5. Nuteistoji H. B. neneigia savo kaltės dėl R. S. nužudymo bei neginčija nustatytų nusikalstamos veikos aplinkybių. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas faktines nusikalstamos veikos aplinkybes ir kvalifikuodamas nusikalstamą veiką, baudžiamąjį įstatymą taikė teisingai ir šioje bylos dalyje esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė, todėl apeliacine tvarka baudžiamoji byla tikrinama tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
6. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nuteistajai H. B. skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė yra per griežta, motyvuojant tuo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino galimybės taikyti BK 62 straipsnio nuostatas, prašoma nuteistajai H. B. paskirti švelnesnę bausmę nei numatyta sankcijoje.
7. Pažymėtina, kad kaltininkui turi būti paskirta teisinga bausmė, kuria būtų pasiekti jos tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, kitas jos aplinkybes ir kaltininko asmenybę, nebūtų per griežta ar per švelni. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai paskirta neteisinga – aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.
8. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, motyvuotai parenkama švelnesnė ar griežtesnė bausmės rūšis, taip pat skiriamos bausmės dydis, skaičiuojant nuo jos vidurkio.
9. BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo 7 iki 15 metų. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajai H. B. buvo paskirta 9 metų laisvės atėmimo bausmė.
10. Nuteistosios H. B. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažinta tai, kad ji prisipažino padariusi nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, iš dalies atlygino turtinę žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai). Nustatyta H. B. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimą padarė apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Skiriant bausmę atsižvelgta į tai, kad buvo padarytas labai sunkus baigtas tyčinis nusikaltimas, sukėlęs negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį, be to, įvertinta tai, kad nuteistoji ir nužudytasis ilgą laiką kartu gyveno, tik neseniai prieš įvykį išsiskyrė, bendro gyvenimo kartu metu buvo nuolat girtaujama, ne kartą konfliktų metu naudotas smurtas, būtent piktnaudžiavimas alkoholiu ir nulėmė, jog įvykio dieną kilus konfliktinei situacijai buvo pasirinktas neadekvatus susidariusiai situacijai konflikto sprendimo būdas – dūris peiliu.
11. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nėra pagrindo skirti nuteistajai H. B. švelnesnę bausmę nei numatyta įstatyme vadovaujantis BK 62 straipsnio nuostatomis. Pagal BK 62 straipsnio 1 dalį teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Vadovaujantis šia norma, bausmė gali būti švelninama tik tada, kai nustatoma visų šių sąlygų visuma. Skundžiamame nuosprendyje konstatuota, kad nuteistoji H. B. prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi bei iš dalies atlygino turtinę žalą, tačiau nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo pripažinti, jog H. B. savo noru pranešė teisėsaugos institucijoms apie padarytą nusikalstamą veiką. Pastaroji aplinkybė konstatuojama, kai asmuo savo noru praneša apie paties padarytą nusikalstamą veiką. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nors H. B. ir paskambino bendruoju pagalbos telefonu, bet paskambinusi pranešė, jog rado nužudytą R. S., o ne kad pati jį nužudė, priešingai, nurodė, nežinanti, kas jį nužudė (1 t., b. l. 14). Pagal iškvietimą atvykusio patrulio V. K. tarnybiniame pranešime taip pat užfiksuota, jog atvykusiems pareigūnams H. B. paaiškino, radusi buvusį sugyventinį R. S. kruviną gulintį pievoje, jis dar spėjo pasakyti, kad jį nudūrė, bet H. B. nurodė, neva nežinanti, kas galėjo nužudyti R. S. (1 t., b. l. 98). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, negalima pripažinti, jog H. B. pranešė apie savo pačios padarytą nusikalstamą veiką, nepaisant to, kad vėliau apklausiama kaip įtariamoji ir pripažino savo kaltę. Negalima sutikti su apeliacinio skundo teiginiais, jog nuteistosios H. B. skambutis bendruoju pagalbos telefonu turi būti vertinamas kartu su keliomis minutėmis vėliau skambinusios H. B. dukros skambučiu, kurio metu ji nurodė, kad jai skambino H. B. ir sakė, nudūrusi savo sugyventinį. Įstatyme aiškiai numatyta, kad apie nusikalstamą veiką turi pranešti pats ją padaręs asmuo, tačiau šiuo atveju H. B. to nepadarė, nors ir turėjo galimybę. Taip pat nėra pagrindo taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatų, kadangi nėra nustatyta nei viena iš šioje straipsnio dalyje 1-6 punktuose numatytų aplinkybių.
12. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos skiriant bausmę taikomos, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, tada teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015). Bausmės švelninimas BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu gali būti pagrįstas tik išimtinėmis aplinkybėmis, rodančiomis, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, 2K-252/2014, 2K-447/2014, 2K-361/2014, 2K-P-89/2014 ir kt.). Įvertinus tiek nuteistosios asmenybės, tiek jos padarytos veikos pavojingumą, nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, kurias būtų galima pripažinti išimtinėmis ir kurios leistų teigti, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas nuteistajai aiškiai prieštarautų teisingumo principui BK 54 straipsnio 3 dalies kontekste, tokių aplinkybių nenurodyta ir apeliaciniame skunde.
13. Kita vertus, įvertinusi bylos medžiagą teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistajai H. B. pagal BK 129 straipsnio 1 dalį paskirta 9 metų laisvės atėmimo bausmė yra aiškiai per griežta, todėl skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas). Nors H. B. pripažinta kalta padariusi labai sunkų tyčinį nusikaltimą, kai panaudojus peilį buvo atimta kito žmogaus gyvybė, nustatyta jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė, tačiau atsižvelgtina ir į tai, kad nustatytos dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės – ji prisipažino padariusi nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, atlygino dalį turtinės žalos. Neteisinant neadekvačios reakcijos į konfliktinę situaciją, visgi įvertintina, kad nužudytasis R. S. pats prieš įvykį savo veiksmais provokavo konfliktą, iššaukusį neapgalvotą ir alkoholio įtakotą vienkartinį H. B. smurtinio pobūdžio veiksmą. Be to, nors H. B. oficialiai nedirbo, darbo biržoje nebuvo registruota, bet dirbdavo pavienius darbus ir taip stengdavosi gauti pajamų pragyvenimui. Ankstesnis H. B. teistumas išnykęs ir galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo. Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti, teisingumo ir proporcingumo principai įgyvendinti, sumažinus nuteistajai H. B. pagal BK 129 straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę iki straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės minimalios ribos, kas atitiks nuteistosios asmenybę ir jos padaryto nusikaltimo aplinkybes.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendį pakeisti.
Sumažinti H. B. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, paskirtą 9 (devynerių) metų laisvės atėmimo bausmę iki 7 (septynerių) metų laisvės atėmimo, paskiriant ją atlikti pataisos namuose.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.