- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-01-31
- Bylos Nr.
- 1-51-867/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Inga Sakalauskaitė
- Kaltinamasis
- A. A.
- Nukentėjusysis
- D. F.
- Kategorijos
- 1.2.14.5.1Sukčiavimas (BK 182 str. 1 d.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. A., gimęs (duomenys neskelbtini), Raseinių rajone, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kelmės rajone, profesinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, teistas:
1. 1995-01-30 Kelmės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 272 str. 2 d. ir paskirta 5 metų laisvės atėmimo bausmė; nuosprendis pakeistas 1996-05-14 Šiaulių apygardos teismo, paskirta laisvės atėmimo bausmė 4 metams;
2. 2006-06-09 Kelmės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 221 str. 1 d., 223 str. 1 d. ir paskirta 12 MGL dydžio (1500 Lt) bauda;
3. 2008-03-21 Kelmės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. ir paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymą atidedant 1 metams;
4. 2013-12-03 Kelmės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 201 str. 1 d., 201 str. 3 d., 253 str. 1 d., 63 str. 1 d., 4 d., paskirta galutinė 1 metams 4 mėnesiams laisvės atėmimo bausmė ir 433 Lt bauda, bausmės vykdymą atidedant 1 metams 6 mėnesiams, teistumas išnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 182 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2010-06-04, žinodamas, kad jam priklausiusi žemės sklypo dalis, esanti (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r., kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-10-02 neviešų varžytinių metu buvo parduota, turėdamas tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą, Klaipėdos rajono 3-ajame notaro biure adresu, Kvietinių g. 17, Gargždai, nutylėdamas faktą, kad jau nebėra minėto žemės sklypo savininkas, sudarė servituto sutartį su AB ,,Lietuvos energija“, dėl specialiųjų žemės panaudojimo sąlygų, tai yra 333 kV elektros perdavimo linijos nutiesimo per minėtą sklypą, už ką AB ,,Lietuvos Energija“ į A. A. priklausančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 4 655,07 Eur (16 060 Lt). Tokiu būdu A. A. apgaule įgijo svetimą - D. F. priklausantį turtą – 4 655,07 Eur (16 060 Lt).
Kaltinamasis A. A. pagal pareikštą kaltinimą savo kaltės nepripažino ir parodė, kad jam inkriminuojamo nusikaltimo nepadarė, nes pasirašant servituto sutartį tuo metu jis buvo sklypo savininkas ir nesupranta kaip žemės sklypas atsidūrė pas nukentėjusiąja. Parodė, kad dar prieš servituto sutarties pasirašymą jam ne kartą skambino ir notaro biuro ir AB ,,Lietuvos energija“ atstovai, derinosi laiką ir kitas aplinkybes dėl sutarties sudarymo. Buvo paskelbta diena, kada jis turėjo atvykti pas notarą, jis pats nesisiūlė, jį išsikvietė, jis nenorėjo sutikti su siūloma pinigų suma, nes jo manymu, ji buvo per maža, tačiau pasirašė sutartį, nes prieš valstybę nepasiginčysi. Tuo metu registrų centro duomenimis jis buvo žemės sklypo savininkas, nesupranta kaip nukentėjusioji galėjo įgyti šį žemės sklypą už tokią mažą sumą, nuosavybės teisę į jį įregistruoti tik po vienerių metų. Žemės sklypo bendrasavininkas nežinojo, kad šis žemės sklypas yra parduodamas. Nurodo, kad 2008 m. jo įmonei buvo iškelta bankroto byla, o bankroto administratorius, pasinaudojęs jo liga, pardavė jo turtą. Paaiškino, kad tik prieš metus kai tvarkėsi dokumentus dėl skyrybų ir reikėjo nekilnojamojo turto pažymos jis nuėjęs į registrų centrą, galutinai sužinojo ką bankroto administratorius yra pardavęs, tai yra, kad jis nebeturi jokio turto, nes bankroto administratorius viską yra pardavęs, nors iki tol manė, kad dar turi du miškus. Nurodo, kad bankroto administratorius vengdavo su juo bendrauti ir galiausiai numirė. Iškelta bankroto procedūra domėjosi kelis kartus - Šiauliuose ir Kelmėje, tačiau tuo metu nebuvo jokių dokumentų, kad žemės sklypas parduotas nukentėjusiajai, iš jo paimtų dokumentų niekur nebuvo parašyta, kad šis žemės sklypas parduotas D. F. ir tik praėjusiais metais vėl nuvažiavęs į archyvą pamatė, kad tie dokumentai jau yra. Pirmą kartą archyvinė byla buvo tik 1 cm storio, o dabar yra 3 tomų storio. Paaiškino, kad bankroto administratorius neduodavo jam jokių ataskaitų, dėl to jis 2010 m. nuėjo į archyvą, norėdamas pasidomėti bankroto procedūra. Su bankroto administratoriumi buvo sutarę, kad jis parduos tik du jo sklypus, tačiau pastarasis jį apgavo ir padarė kitaip. Pirmą kartą archyvinėje byloje nebuvo jokių dokumentų, kad žemės sklypas yra parduotas. Tą kartą jis visą bylą perskaitė, atsišvietė, nes norėjo parodyti bankroto administratoriui, kodėl ant kai kurių sklypų yra uždėtas areštas, tarp jų ir ant Antkopčio kaime esančio sklypo. Tuo metu atsišvietė praktiškai visą bylą, liko tik keli nereikšmingi popieriai. Švietėsi tuos dokumentus, kuriuose buvo matyti pardavimai ir uždėti areštai. Tuo metu buvo parduoti du sklypai, esantys Joniškio rajone ir Vidsodį. Patvirtino, kad prieš darydamas dokumentų kopijas, skaitė ir susipažino su visų dokumentų turiniu ir tada nebuvo jokių Antkopčio kaime esančio sklypo pardavimo dokumentų, tik tai, jog jam uždėtas areštas. 2008 m. Lietuvos apeliaciniam teismui skundė kreditorių susirinkimą, kurių metu buvo nuspręsta parduoti visą jo turtą, tačiau teigia, kad skųsdamas nesuprato, kad bus parduotas visas jo turtas, vėliau skundo atsisakė, nes bankroto administratorius to paprašė. 2008 m. - 2010 m. kovo mėn. laikotarpiu žinojo, kad yra parduoti tik du miškai (Joniškio rajone ir Vidsodį), tai žinojo iš dokumentų, kurie buvo Kelmės archyve. 2010-03-22 susipažindamas su byla matė tuos pačius dokumentus ir juos atsišvietė. 2010-03-22 jokių dokumentų, kad žemės sklypas parduotas nukentėjusiajai nebuvo. Tiksliai nepamena, kada pasibaigė jo įmonės bankroto byla, lyg 2011 m., tačiau neginčija byloje esančių datų. Nurodė, kad jis buvo informavęs AB ,,Lietuvos energija“ atstovus, kad sklypui yra pritaikytas areštas, tačiau jie jį informavo, kad notaras areštą nuims. Po kurio laiko paskambino iš notarų biuro ir pasakė, kad areštas yra panaikintas, todėl jis galįs atvykti. Į notarų biurą atvyko ne tik jis, bet ir jo sklypo bendrasavininkas, taip pat kitų sklypų savininkai, susėdo ir pasirašė sutartį. Nepamena ar pasirašant servituto sutartį jau buvo pasibaigusi įmonės bankroto procedūra, taip pat ar buvo atsiskaityta su visais kreditoriais. Patvirtino, kad policijai buvo parašęs pareiškimą dėl bankroto administratoriaus veiksmų, tačiau byla buvo nutraukta, šių procesinių sprendimų jis neskundė, nes neturėjo lėšų. Jo manymu, pardavus tuos du miškus, dėl kurių su bankroto administratoriumi ir buvo sutarę, gautų pinigų turėjo užtekti kreditorinių įsiskolinimų padengimui.
Nukentėjusioji D. F. parodė, kad žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)., Klaipėdos r., įsigijo neviešų varžytinių metu. Žemės sklypą įsigyti jai pasiūlė bankroto administratorius, kurį ji pažinojo iš ankščiau. Įsigijusi žemės sklypą norėjo įregistruoti nuosavybės teisę į jį, tačiau to nėjo padaryti, nes tuo metu jam buvo uždėtas areštas. Buvo informuota, kad bankroto administratorius sutvarkys arešto nuėmimo klausimus, juo pasitikėjo. Paaiškino, kad nežino, ar žemės sklypo bendrasavininkas žinojo apie sklypo pardavimą iš neviešų varžytinių, bankroto administratorius, o ne ji, turėjo informuoti bendrasavininką apie žemės sklypo pardavimą. Tikslios datos, kada buvo nuimtas areštas, nepamena. Paaiškino, kad dėl susiklosčiusių šeimyninių aplinkybių nuosavybę įregistravo tik 2011 metais.
Liudytoja notarė L. M. parodė, kad ši servituto sutartis buvo tipinis sandoris, kurio metu dalyvavo servituto davėjai ir turėtojai. Tokių sutarčių iniciatorius visada yra servituto turėtojas, kuris rengia planus, projektus, bendrauja su savininkais, išsiima sąlygas, derina išmokų dydį, taip pat laiką pas notarą, kad bus tvirtinamas sandoris. Ši procedūra trunka 2-3 mėnesius. Notarui buvo pateikti visi dokumentai, kurie buvo būtini tvirtinant tokio tipo sandorį. Notaras tvirtindamas sandorius, remiasi oficialiais nekilnojamojo turto registrų duomenimis, taigi ir šiuo atveju buvo užsakyta pažyma apie nekilnojamąjį turtą, kuri, tvirtinant servituto sutartį, buvo galiojanti. Aplinkybių, jog servituto turėtojui yra iškelta bankroto byla, nežinojo. Nekilnojamojo turto registro pažymoje tokie duomenys nebuvo įrašyti. Sąžiningas asmuo turėtų pranešti notarui, dėl esamų bankroto procedūrų, dėl ko notaras būtų galėjęs pasiskambinti bankroto administratoriui. Informacijos, kad žemės sklypui yra taikyta areštas, taip pat nebuvo.
Liudytojas R. K.parodė, kad žemės sklypo dalis priklauso jo sūnui, tačiau tuo metu jis turėjo įgaliojimą pasirašyti servituto sutartį. AB ,,Lietuvos energija“ surado žemės sklypo savininkus, vedė derybas. Jis buvo iškviestas pas notarą, kur pasirašė dokumentus. Nei iki servituto sutarties pasirašymo, nei po to, bankroto administratorius jam nesiūlė pirkti žemės sklypo. Jei būtų gavęs tokį pasiūlymą, gal sūnui ir būtų pasiūlęs nusipirkti dalį žemės sklypo.
Žemesnės instancijos teismas
Iš Šiaulių apygardos teismo 2017-01-27 pranešimo Nr. DOK-1445 nustatyta, kad Šiaulių apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla B2-6-194/2010, dėl bankroto bylos iškėlimo A. A. įmonei. Šiaulių apygardos teismo 2007-04-25 nutartimi A. A. įmonei iškelta bankroto byla. Šiaulių apygardos teismo 2010 m. sausio 12 d. sprendimu A. A. įmonė pripažinta likviduojama dėl bankroto (2 t., b. l. 78-200, 3 t., b. l. 1-44).
Iš Kelmės rajono savivaldybės administracijos 2017-01-20 pažymos Nr. ID-66 ir pateiktų dokumentų kopijų, nustatyta, kad A. A. 2008-11-04 Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2008-10-10 nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo A. A. skundą dėl 2008-09-25 kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo, kurio metu buvo nuspręsta parduoti A. A. turtą, esantį Tytuvėnų mieste, Kelmės rajone bei Antkopčio kaime, Klaipėdos rajone (2 t., b.l. 25-48).
Iš 2009-11-02 neviešų varžytinių akto Nr. 3 ir Swedbank mokėjimo nurodymo 2009-11-04 Nr. 44 nustatyta, kad D. F. neviešų varžytinių metu iš bankrutavusios individualios A. A. įmonės įsigijo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)Klaipėdos r., kurio plotas ½ iš bendro 8,64 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) už 347,54 Eur (1 200 Lt) (1 t., b. l. 3-5).
Iš 2009-11-02 turto priėmimo-perdavimo akto nustatyta, kad D. F. buvo perduotas žemės sklypas, unikalus Nr. 5501-0004-0077, esantis (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r. (1 t., b. l. 6).
Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2015-11-05 išrašo nustatyta, kad D. F. 2011-02-08 įregistravo nuosavybės teisę į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) k., Klaipėdos r. Įregistravimo pagrindas - turto pardavimo iš varžytinių aktas 2009-11-02 Nr. 3 (1 t., b. l. 20).
Iš Šiaulių apygardos teismo 2017-02-27 pranešimo Nr. DOK-3104 nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismo susipažįstančių su vieša civilinės bylos medžiaga ir kopijų darymo apskaitos registracijos žurnale yra 2010-03-22 įrašas Nr. 121, atžymint, jog A. A. buvo pateikta susipažinimui civilinė byla Nr. B2-6-194/2010 (3 t., b. l. 50-52).
Iš Šiaulių apygardos teismo 2016-11-15 pranešimo Nr. DOK-14584 nustatyta, kad 2010-03-22 A. A. Šiaulių apygardos teismui pateikė prašymą pasidaryti civilinės bylos Nr. B2-6-194/2010, medžiagos kopijas, nurodydamas konkrečius bylos puslapius, tarp kurių buvo 2008-09-25 kreditorių susirinkimo protokolas Nr. 3, kurio metu nutarta parduoti žemės sklypą (miškų ūkio), esantį (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r., kurio plotas ½ iš bendro 8,6400 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), neparduotą antrose varžytinėse už 9 600 Lt, parduoti už didžiausią pasiūlytą kainą, bet ne mažesnę nei 4 800 Lt (2 t., b. l. 51-75).
Iš Kelmės rajono savivaldybės administracijos 2017-05-26 pažymos Nr. ID-764 nustatyta, kad A. A. 2010-04-07 kreipėsi į Kelmės rajono savivaldybės administraciją dėl susipažinimo su savo individualios įmonės dokumentais. Buvo užpildyta skaitytojo asmens byla, kurioje yra duomenys apie tai, kad asmuo apsilankymo metu susipažino su: „2007-2009 m. buhalteriniais dokumentais“ (F.562, b. 2), pateikė prašymą padaryti šių dokumentų kopijas ir 2009 m. bankroto eigos dokumentais (F.562, b.4), pateikė prašymą padaryti atitinkamas bylos lapų kopijas, tarp kurių buvo dokumentai: 1) bankrutuojančios A. A. įmonės 2009-09-14 kreditorių susirinkimo protokolas Nr. 5, kuriuo nutarta žemės sklypą, esantį Antkopčio k., Klaipėdos r., kurio plotas ½ iš bendro 8,64 ha, unikalus Nr. 5501-0004-0077 parduodi už didžiausią pasiūlytą kainą, bet ne mažesnę kaip 2 400 Lt; 2) bankrutavusios A. A. įmonės 2009-10-28 kreditorių susirinkimo protokolas Nr. 6, kuriuo nutarta žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r., kurio plotas ½ iš bendro 8,64 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) parduodi už didžiausią pasiūlytą kainą, bet ne mažesnę kaip 1 000 Lt; 3) bankrutuojančios A. A. įmonės 2010-01-11 kreditorių susirinkimo protokolas Nr. 7, kurio metu buvo svarstomas įmonės likvidacinis aktas, nurodyta, kad parduotas visas turtas ir nutarta kreiptis į Šiaulių apygardos teismą dėl įmonės likvidavimo (3 t., b. l. 177-200, 4 t., b. l. 1-19).
Iš Telšių apskrities VPK Kelmės rajono PK 2017-02-28 pranešimo Nr. 86-S-5685 ir pateiktų dokumentų kopijų nustatyta, kad 2010-04-19 A. A. pareiškimo pagrindu, pagal Lietuvos Respublikos BK 184 str. 1 d., bankroto administratoriaus K. Š. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 67-1-00118-10 dėl turto iššvaistymo, kuris 2010-10-14 Kelmės rajono apylinkės prokuratūros prokurorės B. D. nutarimu buvo nutrauktas, nesant nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 184 str. 1 d., požymių (3 t., b. l. 55-84)
Iš 2010-06-04 servituto sutarties nustatyta, kad žemės sklypo bendrasavininkai A. A. ir V. K. (atstovaujamas R. K.) sudarė servituto sutartį su AB „Lietuvos energija“, pagal kurią suteikė teisę naudotis savo žemės sklypų dalimi, skirta tiesti 330 kV elektros perdavimo oro linijai, o įmonė A. A. įsipareigojo į banko sąskaitą pervesti 16 060 Lt (4 651,3 Eur) (1 t., b. l. 184-191).
Iš AB „Lietuvos energijos gamyba“ 2017-01-11 pranešimo nustatyta, kad į A. A. priklausančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-07-26 buvo pervesta 4 655,07 Eur (16 060 Lt) (1 t., b. l. 179-180).
Iš Kelmės rajono savivaldybės administracijos 2017-04-28 pažymos Nr. ID - 603 nustatyta, kad A. A. 2016-01-14 kreipėsi į Kelmės rajono savivaldybės administracijos Archyvo ir civilinės metrikacijos skyrių dėl susipažinimo su įmonės bankroto eigos dokumentais. Jam buvo išduotos „Bankroto eigos dokumentų“ kopijos: 2007 m. (F. 562, b. 1), 2007-2009 m. (F. 562, b. 2), 2008 m. (F. 562, b. 3), 2009 m. (F. 562, b. 4) ir „Likvidavimo aktas“ (F. 562, b. 5), viso 81 lapų kopijos (3 t., b. l. 93-174).
Iš Telšių apskrities VPK Kelmės rajono PK 2017-01-18 pranešimo Nr. 86-S-1590 nustatyta, kad bankroto administratorius K. Š. mirė (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 115).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pagal baudžiamąjį įstatymą sukčiavimas - tai nusikalstama veika, kuria kaltininkas apgaule savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia turtinės prievolės arba ją panaikina. Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. dispozicijoje suformuluoti keli alternatyvūs sukčiavimo objektyvieji požymiai – tai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas; turtinės prievolės išvengimas; turtinės prievolės panaikinimas. Taigi, baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena šiame straipsnyje nurodyta nusikalstama veika. Svetimas turtas – tai kaltininkui nuosavybės teise nepriklausantys kilnojamieji ar nekilnojamieji daiktai, taip pat pinigai, vertybiniai popieriai ir pan. Apgaulė, kaip šios nusikalstamos veikos padarymo būdas, yra įtraukta į sukčiavimo sudėtį, todėl kvalifikuojant asmens veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnį turi būti nustatoma visais atvejais, nes tai yra būtinas šios nusikalstamos veikos požymis. Pagal teismų praktiką, nustatomi šie apgaulės kriterijai: a) objektyvios tiesos iškraipymas; b) tikslas – suklaidinti nukentėjusįjį (lemti nukentėjusiojo klaidą); c) tyčia – kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją. Teismų praktikoje pripažįstama, kad veika kvalifikuojama kaip sukčiavimas ir tais atvejais, kai kaltininkas apgaulę naudoja siekdamas suklaidinti ne tik turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, bet ir asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusio asmens turto (pvz., teismą, antstolį, notarą), o pastarasis priima sprendimą dėl nukentėjusiojo turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ar kaltininko turtinės prievolės panaikinimo. Tokiu atveju apgautasis asmuo ir nukentėjusysis nesutampa (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 7 d. Teismų praktikos sukčiavimo baudžiamosiose bylose (Baudžiamojo kodekso 182 straipsnis) apžvalga Nr. AB-36-1. Teismų praktika. 2012, 36, p. 394-439). Sukčiavimo nusikaltimo sudėtis yra materiali, nusikaltimas laikomas baigtu, kai kyla Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnyje numatyti padariniai, turto savininkui ar teisėtam valdytojui padaroma turtinė žala – jis netenka turto ar turtinės teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-185-696/2017).
Kaltinamasis A. A. neigė savo kaltę nurodydamas, kad apgaule svetimo turto neužvaldė. Servituto sutarties pasirašymo metu, nekilnojamojo turto registrų duomenimis, jis buvo žemės sklypo, esančio Antkopčio kaime, Klaipėdos rajone, bendrasavininkas. Nežinojo, kad šis žemės sklypas buvo parduotas nukentėjusiajai, todėl mano, kad išmoką gavo teisėtai.
Šioje byloje nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismo 2007-04-25 nutartimi A. A. įmonei buvo iškelta bankroto byla (2 t., b. l. 93-94). Tiek baudžiamojoje byloje esantys rašytiniai įrodymai, tiek kaltinamojo posėdžio metu duoti parodymai patvirtina, kad A. A. jo įmonei iškelta bankroto byla domėjosi kelis kartus: 1) 2010-03-22 buvo nuvykęs į Šiaulių apygardos teismą, kur susipažino su civiline byla Nr. B2-6-194/2010, pasidarė tam tikrų dokumentų kopijas, tarp kurių buvo ir 2008-09-25 kreditorių susirinkimo protokolas Nr. 3, kurio metu nutarta parduoti žemės sklypą (miškų ūkio), esantį (duomenys neskelbtini)Klaipėdos r., kurio plotas ½ iš bendro 8,64 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), neparduotą antrose varžytinėse už 9 600 Lt, parduoti už didžiausią pasiūlytą kainą, bet ne mažesnę nei 4 800 Lt (2 t., b .l. 72-73).; 2) 2010-04-07 buvo nuvykęs į Kelmės rajono savivaldybę, kur susipažino su įmonės bankroto bylos archyviniais dokumentais, atsišvietė atitinkamus dokumentus, tarp kurių buvo bankrutuojančios A. A. įmonės 2009-09-14 kreditorių susirinkimo protokolas Nr. 5 (3 t., b. l. 183-184) bei 2009-10-28 kreditorių susirinkimo protokolas Nr. 6 (3 t., b. l. 188-189), kuriais nutarta parduodi žemės sklypą, esantį Antkopčio k., Klaipėdos r., kurio plotas ½ iš bendro 8,64 ha, unikalus Nr. 5501-0004-0077, nurodant atitinkamas kainas. Taip pat buvo 2010-01-11 kreditorių susirinkimo protokolas Nr. 7, kurio metu buvo svarstomas įmonės likvidacinis aktas, nurodyta, kad parduotas visas turtas ir nutarta kreiptis į Šiaulių apygardos teismą dėl įmonės likvidavimo (3 t., b. l. 182).
Nors kaltinamasis posėdžio metu nurodė, kad 2010-03-22 byloje dokumentų, įrodančių, kad žemės sklypas parduotas nukentėjusiajai D. F., nebuvo, tačiau tokie jo parodymai vertintini kritiškai, kaip siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Byloje esančių rašytinių įrodymų, kad 2010-03-22 Šiaulių apygardos teisme kaltinamajam susipažįstant su civiline byla, tuo metu byloje jau buvo dokumentai, patvirtinantys, jog žemės sklypas, esantis Antkopčio k., Klaipėdos r., yra parduotas nukentėjusiajai, t.y. 2009-11-02 neviešų varžytinių aktas Nr. 3 ir turto perdavimo-priėmimo aktas, kurie Šiaulių apygardos teismo raštinėje gauti 2009-11-09, dokumento registracijos Nr. G-14822 (2 t., b. l. 194-196), nepaneigia kaltinamojo subjektyvus vertinimas, jog šių dokumentų byloje tuo metu nebuvo, taip pat nepaneigia ir nustatytos faktinės aplinkybės, kad tarp kaltinamojo tuo metu pasidarytų dokumentų kopijų, būtent šių dokumentų kopijų nebuvo.
Nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltinamasis jau 2008-11-04 Lietuvos apeliaciniam teismui skundė 2008-09-25 kreditorių susirinkimo nutarimą, kuriuo buvo nuspręsta parduoti A. A. turtą, esantį (duomenys neskelbtini)Klaipėdos r. (2 t., b. l. 25-48), tačiau kaip pats posėdžio metu nurodė, skundo vėliau atsisakė. Po to, tiek 2010-03-22 Šiaulių apygardos teisme, tiek 2010-04-07 Kelmės rajono savivaldybės administracijos archyve susipažino su jo įmonei iškeltos bankroto bylos dokumentais ir pasidarė atitinkamų dokumentų kopijas, iš kurių suprato, kad žemės sklypas, esantis Antkopčio k., Klaipėdos r. yra parduotas. Iškart po šių veiksmų, kaltinamasis 2010-04-19 kreipėsi į Telšių apskrities VPK Kelmės rajono PK su pareiškimu, dėl jo turto išvaistymo, kuriame prašo surasti ir nubausti kaltus asmenis, kurie laikotarpiu nuo 2007 m. iki 2010 m. sausio 7 d. išvaistė svetimą turtą (3 t., b. l. 56-57). 2010-04-19 A. A. buvo apklaustas kaip liudytojas, tai patvirtina ir byloje esantis liudytojo apklausos protokolas, kuriame A. A. išvardino, kokį nekilnojamąjį turtą turėjo jo įmonė iki bankroto bylos iškėlimo (3 t., b. l. 60-61). Tarp šio turto yra minimas ir žemės sklypas, esantis Antkopčio k., Klaipėdos r. ir, nors toliau tekste tarp nurodomų pardavimo sandorių šis žemės sklypas nėra minimas, tačiau ši aplinkybė nepaneigia ankščiau nustatytų ir bylos rašytiniais įrodymais patvirtintų duomenų, kad kaltinamasis jau 2010-03-22 susipažinęs su bankroto bylos dokumentais, suprato, kad žemės sklypas, esantis Antkopčio k., Klaipėdos r. jam nebepriklauso.
Baudžiamojoje byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad A. A. savo naudai įgijo svetimą turtą - 4 655,07 Eur (16 060 Lt) išmoką už servituto nustatymo sutartį, kuri į jo sąskaitą buvo pervesta 2010-07-26, veikdamas apgaule, t. y. 2010-06-04, Klaipėdos rajono 3-ajame notaro biure, servituto nustatymo sutarties metu, nutylėdamas svarbią informaciją dėl tokio sandorio sudarymo negalimumo, neinformavo notarės apie objektyviai egzistuojančius faktus, kad dėl jam priklausiusios individualiosios įmonės bankroto, visas jo turtas, tarp kurio buvo ir žemės sklypas, esantis Antkopčio k., Klaipėdos r., yra parduotas, nors kaip sąžininga servituto nustatymo sutarties šalis turėjo atskleisti visą jam žinomą informaciją, turinčią esminės reikšmės sutarties sudarymui. Taigi apgaulė reiškėsi nutylint sandorio sudarymo metu reikšmingas aplinkybes, kliudančias sudaryti tokį sandorį, tačiau tai suprasdamas vis tiek jį sudarė, gavo išmoką už žemės sklypo dalį, kurios atžvilgiu buvo nustatytas servitutas, taip iš esmės suklaidino notarę. Byloje nustatytų ir įrodymais pagrįstų aplinkybių visuma neabejotinai leidžia konstatuoti, kad kaltinamasis, atlikdamas šiuos veiksmus, suprato naudojamos apgaulės, gaunamos naudos ir daromos žalos pobūdį, šiuos padarinius numatė ir jų norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia.
Vertinant išdėstytų įrodymų visumą, kaltinamojo A. A. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra įrodyta ir veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., nes nustatyta, kad jis apgaule savo naudai įsigijo svetimą turtą.
Nukentėjusioji D. F. pareiškė civilinį ieškinį 4 655,07 Eur turtinei ir 500,00 Eur neturtinei žalai atlyginti (4 t., b. l. 162-164), taip pat prašė priteisti turėtas proceso išlaidas (5 t., b. l. 15-16). Nukentėjusiosios prašymas dėl proceso išlaidų išieškojimo, t. y. dėl 300,00 Eur advokato pagalbai apmokėti ir 37,00 Eur kelionės išlaidų atlyginimo, tenkintinas visiškai, kadangi yra pagrįstas byloje esančiais rašytiniais įrodymais, priteisiant iš kaltinamojo A. A.. (Lietuvos Respublikos BPK 105 str. 1 d., 106 str. 2 d.) (4 t., b. l. 182-184; 5 t., b. l. 10-11). Civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies.
Civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai, kadangi yra pagrįstas byloje esančiais rašytiniais įrodymais (1 t., b. l. 179-180), žalą priteisiant iš kaltinamojo A. A..
Neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli, todėl CK 6.250 straipsnio 2dalis numato, kad neturtinė žala, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais, yra atlyginama visais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama, kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, nukentėjusiojo elgesį ir jo turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Nagrinėjamu atveju įvertinus padarytą nusikalstamą veiką, jos pobūdį ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovė neįrodė reikalavimo dėl neturtinės žalos. Ieškovės nurodytos aplinkybes, kad ji patytė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, nesaugumo jausmą, ar tai, kad ji turėjo kreiptis į policiją, nagrinėjamu atveju nėra pagrindas pripažinti, kad dėl padaryto nusikaltimo ji patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, be to, šiam reikalavimui nepateikė jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių neturtinę žalą, tai yra ar ji kreipėsi į medikus dėl pablogėjusios sveikatos, todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamasis A. A. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis kaltinamasis niekur nedirba, nusikalto būdamas teistas. Atsižvelgiant į visas šias bei bylos aplinkybes, kaltinamajam A. A. skirtina laisvės apribojimo bausmė.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302 str. 1 d. teismas
nusprendžia:
A. A. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. ir paskirti vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti ar registruotis darbo biržoje ir per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.
Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir civilinei ieškovei D. F. priteisti iš A. A. 4 655,07 Eur turtinės žalos ir 337,00 Eur proceso išlaidų atlyginimo, viso 4992,07 Eur.
Likusioje dalyje civilinį ieškinį dėl neturinės žalos atlyginimo netenkinti.
Nuosprendis per 20 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.