Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ryšardo Skirtuno,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Trakų r., Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, profesinio išsilavinimo, vedusio, nedirbančio, gyv. (duomenys neskelbtini) skl., neteisto, apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 12 d. nuosprendžio, kuriuo R. P. pripažintas kaltu pagal LR BK 281 str. 1 d. ir nuteistas 20 MGL – 2600 Lt (dviejų tūkstančių šešių šimtų litų) dydžio bauda.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. S. civilinis ieškinys dėl 2600 Lt turtinės žalos atlyginimo atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. P. nuteistas už tai, kad vairuodamas transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko kilo eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: 2010-12-14, apie 18 val., (duomenys neskelbtini)ajame kilometre, R. P., vairuodamas D. P. automobilį „F. G.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas Elektrėnų kryptimi, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimus, tai yra, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ir jų turto saugumui, taip pat pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 133 punkto reikalavimus, R. P. važiuodamas nepasirinko saugaus greičio, atsižvelgdamas į važiavimo ir meteorologines sąlygas, kad galėtų suvaldyti vairuojamą transporto priemonę iki bet kokios iš anksto numatomos kliūties, dėl ko nesuvaldė vairuojamo automobilio „F. G.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą susidūrė su D. S. vairuojamu automobiliu „Citroen ZX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu automobilį „Citroen ZX“ vairavusiam D. S. dėl krūtinkaulio lūžio ir dešiniojo kelio nubrozdinimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Apeliaciniu skundu nuteistasis R. P. prašo pakeisti apylinkės teismo nuosprendį, sušvelninti jam paskirtą bausmę, paskirti švelnesnę bausmės rūšį, negu numatyta straipsnio sankcijoje (skirti viešuosius darbus) arba skirti minimalų baudos dydį. Skunde nuteistasis nurodo, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, atsiprašė kito vairuotojo, padėjo ikiteisminiam tyrimui ir teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, jo turtinė padėtis yra sunki, yra sąlygos ir pagrindai skirti minimalią baudą, arba remiantis LR BK 62 str. skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę. Nuteistasis skunde taip pat nurodo, kad turtinė žala nukentėjusiajam pilnai atlyginta dėl to, kad nuteistasis buvo apsidraudęs, jo draudikas sumokėjo nukentėjusiajam tiek turtinę, tiek neturtinę žalą. Nuteistasis anksčiau nėra teistas, augina du vaikus, yra bedarbis, tik kartais randa darbo statybose. Skunde nuteistasis nurodo, kad jis padarė išvadas, jis nėra pavojingas visuomenei. Be to, išvengti susidūrimo jis negalėjo, nes kelio danga ir oras buvo jam negailestingi – sniegas buvo sušalęs mažais grumstais, ir buvo naujai pasnigę.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė- atmesti.

N. R. P. apeliacinis skundas atmestinas.

Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Nuteistasis skundu neginčija veikos kvalifikacijos, ginčija jam paskirtą bausmę.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę R. P., atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Teismas laikėsi LR BK 54 str. reikalavimų. Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltės formą, R. P. asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas atsižvelgė į atsakomybę lengvinančią aplinkybę - kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į tai, kad padarytas neatsargus nusikaltimas, R. P. yra neteistas, administracine tvarka baustas, nusikaltimo metu buvo blaivus, nedirba. Atsižvelgęs į visas aplinkybes teismas paskyrė R. P. švelniausią už šią nusikalstamą veiką numatytą bausmę - baudą, žymiai mažesnę už sankcijoje numatytą vidurkį.

Skunde nuteistasis prašo remiantis LR BK 62 str. skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę.

LR BK 62 str. 3 d. 3 p. numatyta, kad kai yra šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos sąlygos, teismas gali paskirti švelnesnę bausmės rūšį, negu numatyta BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką. BK 62 str. 1 d. nustatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Iš bylos medžiagos matyti, kad R. P. savo noru pats neatvyko, nepranešė teisėsaugos institucijoms apie eismo įvykį. Pareigūnus iškvietė nukentėjusysis. Taigi BK 62 str. 1 d. nurodyta švelnesnės, negu įstatyme nurodyta, bausmės skyrimo instituto taikymo būtina sąlyga – nusikaltimą padariusio asmens savanoriškas atvykimas ar pranešimas apie tokios veikos padarymą, neišpildyta. Taigi R. P. byloje taikyti BK 62 str. 1 d., o kartu ir to paties straipsnio 3 d., nėra įstatyme nustatytų sąlygų visumos.

Pagal BK 62 str. 2 d. švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė gali būti skiriama ir tada, kai yra atsakomybę lengvinančios aplinkybės, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta. Taip pat turi būti nustatyta viena iš alternatyvių savarankišką teisinę reikšmę turinčių aplinkybių, numatytų BK 62 str. 2 d. 1-6 punktuose. Vadinasi, sprendžiant BK 62 str. 2 d. taikymo (ar netaikymo) klausimą, visų pirma turi būti nustatytos bent dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Nuteistasis nurodo, kad jis padėjo ikiteisminiam tyrimui ir teismui išaiškinti savo nusikalstamą veiką. Padėjimas išaiškinti nusikalstamą veiką yra tada, kai kaltininkas savo valia padeda išaiškinti esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes neatsižvelgdamas į tai, ar teisėsaugos institucijoms žinoma apie nusikalstamą veiką, ar ne. Iš bylos duomenų matyti, jog policijai paskambino ir pranešė apie įvykį nukentėjusysis, į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai, buvo užpildyta eismo įvykio deklaracija, nuteistasis iš esmės prisipažino kaltu ir nurodė įvykio aplinkybes, tačiau tai nelaikytina padėjimu ikiteisminiam tyrimui išaiškinti veiką, nes esmines aplinkybes nurodė nukentėjusysis, kurio pakvietimu pareigūnai atvyko į įvykio vietą. Byloje nustatyta tik viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė - jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą. Daugiau R. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Be to, taip pat turi būti nustatyta viena iš alternatyvių savarankišką teisinę reikšmę turinčių aplinkybių, numatytų BK 62 str. 2 d. 1-6 punktuose. Šio aplinkybės yra tokios:

1) kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti, arba

2) kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba

3) kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, arba

4) veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką, arba

5) veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, arba

6) veika padaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas.

Byloje nėra nustatyta nė viena iš šių alternatyvių aplinkybių. Vadinasi, R. P. byloje nėra pagrindo taikyti ir BK 62 str. 2 d., o kartu ir to paties straipsnio 3 d. nuostatų.

Be to, kolegija pažymi, kad LR BK 62 str. nuostatų taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga.

R. P. paskirta bausmė atitinka teisingumo ir proporcingumo kriterijus, nėra aiškiai per griežta.

Taigi apeliaciniame skunde nuteistasis nepateikia jokių svarių argumentų, kurių pagrindu reikėtų švelninti jam bausmę.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

N. R. P. apeliacinį skundą atmesti.