Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2008-06-26 · Civilinė byla Nr. 2-459/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-06-26
Bylos Nr.
2-459/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Gasiūnienė, Gintaras Pečiulis, Virginija Čekanauskaitė
Ieškovas
J. C.
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Autožvilgsnis“, uždarosios akcinės bendrovės „Rytų projektai“
Trečiasis asmuo
akcinė bendrovė DnB Nord bankas
Kategorijos
  • 116.10.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-459/2008Procesinio sprendimo kategorija 116.10.2 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISliETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. birželio 26 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Gasiūnienės (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. C. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutarties, kuria iš dalies patenkinti atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Autožvilgsnis“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Rytų projektai“ prašymai priimti papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, civilinėje byloje Nr. 2-410-324/2007 pagal ieškovo J. C. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei ,,Autožvilgsnis“ ir uždarajai akcinei bendrovei ,,Rytų projektai“, trečiasis asmuo akcinė bendrovė DnB Nord bankas, dėl nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas J. C. kreipėsi į Alytaus rajono apylinkės teismą su ieškiniu, prašydamas 2006 m. spalio 20 d. tarp atsakovų UAB ,,Autožvilgsnis“ ir UAB ,,Rytų projektai“ sudarytą negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį pripažinti negaliojančia ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas ieškinį apmokėjo 100 Lt žyminiu mokesčiu.

Žemesnės instancijos teismas

Alytaus rajono apylinkės teismas 2007 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi pripažino ginčą turtiniu, nustatė 100 000 litų viršijančią ieškinio sumą, įpareigojo ieškovą sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį ir civilinę bylą perdavė pagal teismingumą Kauno apygardos teismui (2t. b. l. 175).

Kauno apygardos teismas 2007 m. rugsėjo 27 d. nutartimi nustatė ieškovui dešimties dienų terminą sumokėti trūkstamą 7 751,52 Lt žyminį mokestį (3t. b. l. 4).

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2007 m. spalio 31 d. nutartimi 2007 m. spalio 16 d. ieškovo prašymą atidėti trūkstamos žyminio mokesčio dalies sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo dienos, atmetė, motyvuodamas tuo, kad ieškovas nepateikė jokių duomenų apie savo turtinę padėtį (CPK 84 str.). Ši nutartis įsiteisėjo 2008 m. sausio 17 d. (3 t. b.l.14; 49-51).

Kauno apygardos teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartimi ieškovui pakartotinai buvo nustatytas dešimties dienų terminas minimam ieškinio trūkumui pašalinti. Nustatytu terminu žyminio mokesčio dalies neprimokėjus, 2008 m. vasario 27 d. nutartimi ieškinys paliktas nenagrinėtas (3 t. b.l. 59).

Žemesnės instancijos teismas

2008 m. kovo 14 d. atsakovai UAB ,,Autožvilgsnis“ ir UAB ,,Rytų projektai“ teismui pateikė prašymus priimti papildomą sprendimą ir iš ieškovo priteisti UAB „Autožvilgsnis“ 3 879,95 Lt, o UAB „Rytų projektai“ – 6 000 Lt išlaidų advokatų pagalbai apmokėti. UAB „Autožvilgsnis“ nurodė, kad 3 879,95 Lt turėtas išlaidas advokato pagalbai sudaro procesinių dokumentų, prašymų surašymo ir konsultacijos teikimo išlaidos. 2 539,95 Lt išlaidas patvirtinantys mokėjimo dokumentai pateikti kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo (3 t. b.l. 24-32). Kitą išlaidų dalį pavirtinantys dokumentai pateikiami kartu su prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. UAB „Rytų projektai“ nurodė, kad 6 000 Lt išlaidas už teisinę pagalbą sudaro šešių procesinių dokumentų (atsiliepimo į ieškinį, tripliko ir kitų prašymų) parengimo išlaidos. Mokėjimo dokumentai pateikti kartu su prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (2 t. b.l. 170-173). Atsakovai nurodė, jog teismas, priimdamas bet kokį procesinį sprendimą, kuriuo yra užbaigiama byla, privalo išspręsti bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo klausimą. Atsakovai bylinėjimosi išlaidų turėjo dėl to, kad ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, tačiau ilgiau nei metus neištaisė ieškinio trūkumų ir dėl to ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas. Palikus ieškinį nenagrinėtą, tačiau neišsprendus bylinėjimosi išlaidų klausimo, teismas turi priimti papildomą sprendimą.

Kauno apygardos teismas 2008 m. balandžio 18 d. nutartimi atsakovų prašymus dėl papildomo sprendimo priėmimo patenkino iš dalies, priteisė iš ieškovo J. C. atsakovui UAB „Autožvilgsnis“ ir atsakovui UAB „Rytų projektai“ po 3 000 litų išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Taip pat priteisė iš ieškovo J. C. valstybei 32,10 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas nurodė, kad atsakovai bylinėjimosi išlaidų, turėjo dėl to, kad ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, tačiau, neištaisydamas ieškinio trūkumų, nusprendė jo nebepalaikyti. Teismas sprendė, kad prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis atitinka bylos sudėtingumą bei neprieštarauja Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu nr. 1R-85 patvirtintoms Rekomendacijoms dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, tačiau įvertinęs tai, kad byla nebuvo nagrinėjama iš esmės, atsižvelgdamas į advokatų darbo laiko sąnaudas bei tai, kad abi šias išlaidas prašančios priteisti šalys buvo vienodoje procesinėje padėtyje, nusprendė priteisti atsakovams po 3 000 Lt advokato pagalbos išlaidų. Palikus ieškinį nenagrinėtą, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo klausimas taip pat nebuvo išspręstas, todėl teismas iš ieškovo valstybei priteisė 32,10 Lt.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas J. C. prašo Kauno apygardos teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartį panaikinti. Nurodo, kad teismas ieškovą įpareigojo sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį ne ieškinio priėmimo stadijoje, o pasirengimo bylos nagrinėjimui metu, šalims pateikus procesinius dokumentus ir tik tada pateikus prašymus dėl ieškovo įpareigojimo sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį. Ieškovas nurodo, kad 7 751,52 Lt trūkstama žyminio mokesčio dalis, jam kaip fiziniam asmeniui yra per didelė ir pateiktas teismui prašymas atidėti žyminio mokesčio primokėjimą įrodo, kad ieškovas neketino atsisakyti pateiktų ieškinio reikalavimų. Ieškovo nuomone, teismo sprendimas priteisti atsakovams bylinėjimosi išlaidas dėl to, kad ieškovui neprimokėjus trūkstamo žyminio mokesčio ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas, prieštarauja asmens teisės kreiptis į teismą principui.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į J. C. atskirąjį skundą atsakovas UAB ,,Rytų projektai“ prašo skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad ieškovas naudojosi kvalifikuota teisine pagalba, todėl jam turėjo būti žinoma, kokio dydžio žyminiu mokesčiu turi būti apmokėtas turtinio pobūdžio ieškinys ir žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo sąlygos. Teisė kiekvienam asmeniui kreiptis į teismą teisminės gynybos taip pat reiškia rizikos prisiėmimą, kad priklausomai nuo bylos baigties, bylos šalis privalės atlyginti kitų asmenų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimu į J. C. atskirąjį skundą atsakovas UAB „Autožvilgsnis“ prašo skundą atmesti, Kauno apygardos teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą, bei priteisti išlaidas atsiliepimui į ieškovo atskirąjį skundą parengti. Atsiliepime atsakovas nurodo, kad ieškovo teiginiai, jog ieškiniu ieškovas nesiekė asmeninės naudos, o turėjo kitų tikslų, įrodo ieškovo nesąžiningumą. Atsakovas taip pat nurodo, kad vienas iš žyminio mokesčio tikslų yra siekis netiesiogiai užkirsti kelią nepagrįstiems reikalavimams. Ieškovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad neturi finansinių galimybių sumokėti trūkstamą žyminį mokestį, bei siekia, kad ieškinys būtų paliktas nenagrinėtas be jokių jam neigiamų pasekmių.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Civilinio proceso šalių lygiateisiškumo principu siekiama išsaugoti šalių interesų pusiausvyrą, todėl laikantis šio principo būtina įvertinti tai, jog dėl vienos šalies ieškinio pareiškimo, atsakovas neturėtų nukentėti, kol nėra konstatuotas ieškinio pagrįstumas.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas neįvykdė Kauno apygardos teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartimi nustatyto įpareigojimo pašalinti ieškinio trūkumus ir sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį, todėl įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2008 m. vasario 27 d. nutartimi ieškinys paliktas nenagrinėtas. Ieškovas skundžia Kauno apygardos teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartį, kuria iš ieškovo atsakovams UAB „Autožvilgsnis“ ir UAB „Rytų projektai“ priteistos bylinėjimosi išlaidos.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio pirmąja dalimi yra nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Analogiškai yra nustatyta ir CPK 93 straipsnio pirmąja dalimi, pagal kurią šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Tačiau nei šios proceso teisės normos, nei kitos civilinio proceso kodekso normos, reglamentuojančios bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, atskirai nenustato kaip turėtų būti paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, tarp jų ir išlaidos advokato pagalbai apmokėti, kai ieškinys paliekamas nenagrinėtas, tarp jų ir CPK 296 straipsnio pirmosios dalies 11 punkte nurodytu pagrindu. Kadangi tokiu atveju byla yra baigiama teismo nutartimi, kuria ieškinys paliekamas nenagrinėtas, tai nesant įstatymo, reglamentuojančio tokių išlaidų išsprendimo klausimą, taikytina įstatymo analogija ir bylinėjimosi išlaidų klausimas sprendžiamas, vadovaujantis CPK 98 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta tokių išlaidų paskirstymo taisykle.

Teismo nutartis yra viena iš teismo procesinių sprendimų rūšių. Taigi nutartis palikti ieškinį nenagrinėtą yra teismo procesinis sprendimas plačiąja prasme. Teismas, priimdamas bet kokį procesinį sprendimą, kuriuo yra užbaigiama byla – ar nutartį nutraukti bylą, ar sprendimą, kuriuo byla išnagrinėjama iš esmės, ar nutartį, kuria ieškinys paliekamas nenagrinėtas, privalo išspręsti bylinėjimo išlaidų paskirstymo klausimą. Nutartis, kuria ieškinys paliekamas nenagrinėtas dėl to, kad ieškovas nepašalino ieškinio trūkumų, iš esmės priimama atsakovo naudai, nes ieškinys, nors ir neišsprendžiamas iš esmės, nėra tenkinamas. Išlaidas šiuo atveju atsakovas patiria dėl ieškovo kaltės, nes ieškovas pareiškia ieškinį, į kurį atsakovas turi atsikirsti, naudotis procesinėmis gynybos priemonėmis, tarp jų ir advokato pagalba, ir dėl to patiria išlaidų, o ieškinys neišnagrinėjamas tik dėl to, kad ieškovas nepašalino ieškinio trūkumų, nesumokėjo trūkstamos žyminio mokesčio dalies.

Nagrinėjamos bylos atveju, aplinkybė, kad ieškovas neištaisė ieškinio trūkumų ir tuo nusprendė nebepalaikyti ieškinio reikalavimų, negali lemti atsakovų išlaidų neatlyginimo, nes atsakovų kaltės dėl vykstančio proceso nėra ir jų padėtis negali nukentėti vien dėl ieškinio pareiškimo aplinkybės. Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovas, pareiškęs bet nebepalaikęs savo reikalavimų, t.y. nepašalinęs teismo nustatytų ieškinio trūkumų, turi atlyginti atsakovams turėtas išlaidas.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju atsakovai turėjo teisę prašyti teismo priimti papildomą teismo sprendimą bylinėjimosi išlaidų klausimu. CPK 270 straipsnio penktosios dalies 3 punktas numato, kad teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje turi būti nurodymas apie bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Taigi, klausimai dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo turi būti išnagrinėti toje pačioje byloje, kurioje priimtas procesinis sprendimas dėl ginčo esmės. Vadinasi, išsprendus bylą iš esmės, teismas sprendimu, jo rezoliucinėje dalyje, turi nurodyti išlaidų paskirstymą. Jei teismas sprendime to nepadaro, šiuo klausimu priimamas papildomas sprendimas (CPK 277 str. 1 d. 3 p.). Iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (CPK 277 str. 2 d.). Iš bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjamu atveju atsakovai šio termino nepraleido, civilinė byla buvo baigta nagrinėti teismo 2008 m. vasario 27 d. nutartimi, tuo tarpu prašymai priimti papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų paduoti 2008 m. kovo 14 d. (t. 3, b. l. 66).

Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatas, šalies išlaidos, priteisiamos atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas ir kt. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjamu atveju atsakovai naudodamiesi advokatų pagalba, aktyviai dalyvavo procese: pateikė atsiliepimus į ieškinį, bei kitus procesinius dokumentus, teikė įrodymus ir pan. Dėl šio teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš ieškovo atsakovams priteisė po 3 000 Lt bylinėjimosi išlaidų ir šių išlaidų dydis yra pagrįstas (CPK 98 str. 2 d.).

Atsakovas UAB „Autožvilgsnis“ prašo priteisti išlaidas atsiliepimui į ieškovo atskirąjį skundą parengti. Iš atsakovo teismui pateiktų išlaidas pagrindžiančių dokumentų matyti, kad atsakovas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą sumokėjo 590 Lt (3t. b.l. 106-107). Priteistinų išlaidų advokato pagalbai atlyginti dydžio klausimas sprendžiamas vadovaujantis teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Teisėjų kolegija atsižvelgia į Rekomendacijų 8.15 punkte nurodytą maksimalų atlyginimo už atskirąjį skundą ar kitą dokumentą, kuriame rašytinio proceso metu pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai dydį ir 2 punkte išdėstytus teisinės pagalbos sudėtingumo vertinimo kriterijus, sprendžia, kad priteistinas atlyginimas už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą mažintinas iki 300 Lt (CPK 98 str. 2,3 d.).

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais motyvais, daro išvadą, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl naikinti ją atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 ir 3 dalimi, 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Palikti Kauno apygardos teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartį nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo J. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), atsakovui UAB „Autožvilgsnis“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini), atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), 300 Lt (tris šimtus litų) išlaidų už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai: Virginija ČekanauskaitėDanutė GasiūnienėGintaras Pečiulis