Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2013 m. gruodžio 30 d. Švenčionių rajono apylinkės teisme buvo gautas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro (toliau – Užsieniečių registracijos centras) teikimas (b. l. 1-2), kuriame, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 4 dalimi, buvo prašoma spręsti klausimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio B. T. (toliau – ir užsienietis) sulaikymo Užsieniečių registracijos centre termino pratęsimo trims mėnesiams, t. y. iki 2014 m. balandžio 11 d., bet ne ilgiau nei iki kol bus priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje jam suteikimo arba nesuteikimo. Teikime Užsieniečių registracijos centras nurodė, kad užsienietis buvo sulaikytas tyčia, neteisėtai, neleistinoje vietoje perėjęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną, eidama iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką. Pažymėjo, kad su savimi jis turėjo asmens pasą, kuriame nebuvo privalomos vizos ir sienos kirtimo spaudo. Taip pat pažymėjo, kad dėl neteisėto valstybės sienos perėjimo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, užsieniečiui skirta kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiui (t. y. iki 2013 m. lapkričio 11 d. imtinai). Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu, vadovaujantis Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu, užsienietis sulaikytas užsieniečių registracijos centre iki 2014 m. sausio 11 d., taip pat, kad Šalčininkų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu jis pripažintas kaltu dėl neteisėto valstybės sienos perėjimo. Pažymėjo, kad 2013 m. gruodžio 4 d. Užsieniečių registracijos centras kreipėsi į Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) su teikimu išsiųsti užsienietį į kilmės šalį, tačiau tokio sprendimo priėmimo procedūra yra sustabdyta, nes užsienietis pateikė prieglobsčio Lietuvos Respublikoje prašymą, kurį 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimu Migracijos departamentas priėmė nagrinėti iš esmės ir suteikė užsieniečiui laikiną teritorinį prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Remiasi Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 4 dalimi, faktinėmis bylos aplinkybėmis ir nurodo, kad yra pagrįsta manyti, jog užsienietis piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra ir jos metu prieglobsčio prašytojams suteikiamomis garantijomis bei bando išvengti išsiuntimo į kilmės šalį. Mano, kad kol Migracijos departamentas, nagrinėdamas užsieniečio prieglobsčio prašymą iš esmės, nustatinėja tikruosius jo pateikimo motyvus, užsieniečio sulaikymas yra būtinas.

Švenčionių rajono apylinkės teismas 2014 m. sausio 8 d. sprendimu (b. l. 30-31), vadovaudamasis Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 4 dalies bei 115 straipsnio nuostatomis, Užsieniečių registracijos centro teikimo netenkino. Teismas, įvertinęs faktines aplinkybes – kad užsienietis buvo sulaikytas dėl neteisėto atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje (pagal įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punktą), kad už neteisėtą valstybės sienos kirtimą jis buvo nubaustas Šalčininkų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu ir atliko jam skirtą bausmę (preziumuotina, kad jos tikslai yra pasiekti), kad Migracijos departamentas suteikė užsieniečiui laikiną teritorinį prieglobstį Lietuvos Respublikoje, taip pat, kad nėra duomenų, jog užsienietis būtų anksčiau kreipęsis dėl prieglobsčio jam suteikimo Europos Sąjungos valstybėse narėse ar Lietuvoje, ar kitaip piktnaudžiavęs prieglobsčio prašytojo teisėmis, ar po laikinojo prieglobsčio suteikimo nesilaikęs Lietuvos Respublikos įstatymų arba trukdęs prieglobsčio procedūros įgyvendinimui bei nesant draudimo jam nustatyta tvarka atvykti į Europos Sąjungos teritoriją, konstatavo, kad nėra pagrindo akivaizdžiai tikimybei, kad šis asmuo tik formaliai siekia prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ir sieks pasinaudoti judėjimo laisve bei trukdys prieglobsčio procedūrai. Rėmėsi Įstatymo 113 straipsnio 4 dalimi, nurodė, kad užsieniečiui suteikus laikiną teritorinį prieglobstį ir nusprendus išduoti jam užsieniečio registracijos pažymėjimą, nėra pagrindo manyti, kad jis pateikė akivaizdžiai nepagrįsta prieglobsčio prašymą, o kol nėra galutinio sprendimo dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, nėra ir pagrindo spręsti apie galimus jo siekius išvengti grąžinimo į kilmės šalį ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Pažymėjo, kad savo elgesiu užsienietis nesuteikia pagrindo abejoti jo ketinimų prašyti apsaugos Lietuvos Respublikoje tikrumu, jo tapatybė jau yra nustatyta, be to, nėra įrodyta, kad po sulaikymo ir bausmės atlikimo užsienietis būtų nebendradarbiavęs su kompetentingomis Lietuvos Respublikos institucijomis ar jas klaidinęs. Atsižvelgdamas į tai, teismas darė išvadą, kad užsieniečio sulaikymas nėra pagrįstas.

Apeliaciniu skundu (b. l. 37-40) Užsieniečių registracijos centras, vadovaudamasis Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 115 straipsniu, prašo panaikinti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 8 d. sprendimą. Be teikime nurodytų aplinkybių, pažymi, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas užsienietį sulaikė nustačius, jog jo pase nėra Šengeno ar nacionalinės vizos, t. y., kad į Lietuvos Respubliką jis atvyko neteisėtai. Remiasi Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata ir nurodo, kad užsieniečio neteisėtas atvykimas ir neteisėtas buvimas šalyje – du atskiri jo sulaikymo pagrindai, o jau įvykęs neteisėtas atvykimas negali išnykti. Remiasi Įstatymo 79 straipsnio 4 dalimi ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2007 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 1V-340 patvirtinto Laikinojo užsieniečių apgyvendinimo Užsieniečių registracijos centre sąlygų ir tvarkos aprašo nuostatomis ir pabrėžia, kad sulaikyti ir prieglobsčio prašymą pateikę užsieniečiai Užsieniečių registracijos centre gali būti apgyvendinti teismo sprendimu. Teigia, jog nesant numatytos kitokios šios kategorijos asmenų apgyvendinimo galimybės yra akivaizdu, jog net ir pasiprašiusiam prieglobsčio sulaikytam užsieniečiui suteikus laikinąjį teritorinį prieglobstį Lietuvos Respublikoje, apgyvendinimas Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų gali būti skiriamas tik teismo, kaip alternatyvi sulaikymui priemonė. Nurodė, jog užsienietis prieglobsčio prašymą pateikė tik supratęs, kad pradedama jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra. Teigia, jog šiuo metu yra tikrinami neteisėtai į Lietuvos Respubliką atvykusio užsieniečio prieglobsčio prašymo pateikimo motyvai, todėl nėra išnykę jo sulaikymo pagrindai, jam taikytinos Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 4 dalies nuostatos. Atkreipia dėmesį, jog prieglobsčio prašytojo sulaikymo galimybė yra numatyta ir 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/33/ES (toliau- Direktyva 2013/33/ES), kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo, nuostatose. Nurodo, kad atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes bei Įstatymo 115 straipsnio nuostatas, užsieniečio sulaikymas gali būti pakeistas alternatyvia sulaikymui priemone. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas privalėjo atsižvelgti į visas bylos aplinkybes ir iš esmės spręsti užsieniečio teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimą, jog Lietuvos Respublikoje klausimas dėl prieglobsčio suteikimo ir užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos yra sprendžiamas vienos administracinės procedūros metu, taigi, šiuo metu abu šie klausimai dėl pareiškėjo yra sprendžiami, taip pat, jog po 2013 m. spalio 24 d. įsigaliojusių Įstatymo pakeitimų, Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas užsieniečio sulaikymo pagrindas neišnyksta užsieniečiui tapus prieglobsčio prašytoju.