Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2014-02-10 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. N-575-28-14

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-02-10
Bylos Nr.
N-575-28-14
Teisminio proceso Nr.
4-45-3-01202-2013-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Dainius Raižys (pirm.), Virginija Volskienė, Ričardas Piličiauskas (pran.)
Kategorijos
  • 3.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N575-28/2014Teisminio proceso Nr. 4-45-3-01202-2013-7Procesinio sprendimo kategorija 3.5. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. vasario 10 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 8 d. sprendimo (duomenys neskelbtini) piliečio B. T. (B. T.) administracinėje byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

2013 m. gruodžio 30 d. Švenčionių rajono apylinkės teisme buvo gautas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro (toliau – Užsieniečių registracijos centras) teikimas (b. l. 1-2), kuriame, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 4 dalimi, buvo prašoma spręsti klausimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio B. T. (toliau – ir užsienietis) sulaikymo Užsieniečių registracijos centre termino pratęsimo trims mėnesiams, t. y. iki 2014 m. balandžio 11 d., bet ne ilgiau nei iki kol bus priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje jam suteikimo arba nesuteikimo. Teikime Užsieniečių registracijos centras nurodė, kad užsienietis buvo sulaikytas tyčia, neteisėtai, neleistinoje vietoje perėjęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną, eidama iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką. Pažymėjo, kad su savimi jis turėjo asmens pasą, kuriame nebuvo privalomos vizos ir sienos kirtimo spaudo. Taip pat pažymėjo, kad dėl neteisėto valstybės sienos perėjimo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, užsieniečiui skirta kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiui (t. y. iki 2013 m. lapkričio 11 d. imtinai). Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu, vadovaujantis Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu, užsienietis sulaikytas užsieniečių registracijos centre iki 2014 m. sausio 11 d., taip pat, kad Šalčininkų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu jis pripažintas kaltu dėl neteisėto valstybės sienos perėjimo. Pažymėjo, kad 2013 m. gruodžio 4 d. Užsieniečių registracijos centras kreipėsi į Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) su teikimu išsiųsti užsienietį į kilmės šalį, tačiau tokio sprendimo priėmimo procedūra yra sustabdyta, nes užsienietis pateikė prieglobsčio Lietuvos Respublikoje prašymą, kurį 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimu Migracijos departamentas priėmė nagrinėti iš esmės ir suteikė užsieniečiui laikiną teritorinį prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Remiasi Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 4 dalimi, faktinėmis bylos aplinkybėmis ir nurodo, kad yra pagrįsta manyti, jog užsienietis piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra ir jos metu prieglobsčio prašytojams suteikiamomis garantijomis bei bando išvengti išsiuntimo į kilmės šalį. Mano, kad kol Migracijos departamentas, nagrinėdamas užsieniečio prieglobsčio prašymą iš esmės, nustatinėja tikruosius jo pateikimo motyvus, užsieniečio sulaikymas yra būtinas.

Švenčionių rajono apylinkės teismas 2014 m. sausio 8 d. sprendimu (b. l. 30-31), vadovaudamasis Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 4 dalies bei 115 straipsnio nuostatomis, Užsieniečių registracijos centro teikimo netenkino. Teismas, įvertinęs faktines aplinkybes – kad užsienietis buvo sulaikytas dėl neteisėto atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje (pagal įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punktą), kad už neteisėtą valstybės sienos kirtimą jis buvo nubaustas Šalčininkų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu ir atliko jam skirtą bausmę (preziumuotina, kad jos tikslai yra pasiekti), kad Migracijos departamentas suteikė užsieniečiui laikiną teritorinį prieglobstį Lietuvos Respublikoje, taip pat, kad nėra duomenų, jog užsienietis būtų anksčiau kreipęsis dėl prieglobsčio jam suteikimo Europos Sąjungos valstybėse narėse ar Lietuvoje, ar kitaip piktnaudžiavęs prieglobsčio prašytojo teisėmis, ar po laikinojo prieglobsčio suteikimo nesilaikęs Lietuvos Respublikos įstatymų arba trukdęs prieglobsčio procedūros įgyvendinimui bei nesant draudimo jam nustatyta tvarka atvykti į Europos Sąjungos teritoriją, konstatavo, kad nėra pagrindo akivaizdžiai tikimybei, kad šis asmuo tik formaliai siekia prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ir sieks pasinaudoti judėjimo laisve bei trukdys prieglobsčio procedūrai. Rėmėsi Įstatymo 113 straipsnio 4 dalimi, nurodė, kad užsieniečiui suteikus laikiną teritorinį prieglobstį ir nusprendus išduoti jam užsieniečio registracijos pažymėjimą, nėra pagrindo manyti, kad jis pateikė akivaizdžiai nepagrįsta prieglobsčio prašymą, o kol nėra galutinio sprendimo dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, nėra ir pagrindo spręsti apie galimus jo siekius išvengti grąžinimo į kilmės šalį ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Pažymėjo, kad savo elgesiu užsienietis nesuteikia pagrindo abejoti jo ketinimų prašyti apsaugos Lietuvos Respublikoje tikrumu, jo tapatybė jau yra nustatyta, be to, nėra įrodyta, kad po sulaikymo ir bausmės atlikimo užsienietis būtų nebendradarbiavęs su kompetentingomis Lietuvos Respublikos institucijomis ar jas klaidinęs. Atsižvelgdamas į tai, teismas darė išvadą, kad užsieniečio sulaikymas nėra pagrįstas.

Apeliaciniu skundu (b. l. 37-40) Užsieniečių registracijos centras, vadovaudamasis Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 115 straipsniu, prašo panaikinti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 8 d. sprendimą. Be teikime nurodytų aplinkybių, pažymi, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas užsienietį sulaikė nustačius, jog jo pase nėra Šengeno ar nacionalinės vizos, t. y., kad į Lietuvos Respubliką jis atvyko neteisėtai. Remiasi Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata ir nurodo, kad užsieniečio neteisėtas atvykimas ir neteisėtas buvimas šalyje – du atskiri jo sulaikymo pagrindai, o jau įvykęs neteisėtas atvykimas negali išnykti. Remiasi Įstatymo 79 straipsnio 4 dalimi ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2007 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 1V-340 patvirtinto Laikinojo užsieniečių apgyvendinimo Užsieniečių registracijos centre sąlygų ir tvarkos aprašo nuostatomis ir pabrėžia, kad sulaikyti ir prieglobsčio prašymą pateikę užsieniečiai Užsieniečių registracijos centre gali būti apgyvendinti teismo sprendimu. Teigia, jog nesant numatytos kitokios šios kategorijos asmenų apgyvendinimo galimybės yra akivaizdu, jog net ir pasiprašiusiam prieglobsčio sulaikytam užsieniečiui suteikus laikinąjį teritorinį prieglobstį Lietuvos Respublikoje, apgyvendinimas Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų gali būti skiriamas tik teismo, kaip alternatyvi sulaikymui priemonė. Nurodė, jog užsienietis prieglobsčio prašymą pateikė tik supratęs, kad pradedama jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra. Teigia, jog šiuo metu yra tikrinami neteisėtai į Lietuvos Respubliką atvykusio užsieniečio prieglobsčio prašymo pateikimo motyvai, todėl nėra išnykę jo sulaikymo pagrindai, jam taikytinos Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 4 dalies nuostatos. Atkreipia dėmesį, jog prieglobsčio prašytojo sulaikymo galimybė yra numatyta ir 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/33/ES (toliau- Direktyva 2013/33/ES), kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo, nuostatose. Nurodo, kad atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes bei Įstatymo 115 straipsnio nuostatas, užsieniečio sulaikymas gali būti pakeistas alternatyvia sulaikymui priemone. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas privalėjo atsižvelgti į visas bylos aplinkybes ir iš esmės spręsti užsieniečio teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimą, jog Lietuvos Respublikoje klausimas dėl prieglobsčio suteikimo ir užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos yra sprendžiamas vienos administracinės procedūros metu, taigi, šiuo metu abu šie klausimai dėl pareiškėjo yra sprendžiami, taip pat, jog po 2013 m. spalio 24 d. įsigaliojusių Įstatymo pakeitimų, Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas užsieniečio sulaikymo pagrindas neišnyksta užsieniečiui tapus prieglobsčio prašytoju.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą užsienietis nesutinka su Užsieniečių registracijos centro pateiktais argumentais ir prašo apeliacinį skundą atmesti. Remiasi Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies nuostatomis, faktinėmis bylos aplinkybėmis (kad užsienietis yra pateikęs prieglobsčio prašymą ir įgijęs prieglobsčio prašytojo teisinį statusą), Direktyvos 2013/33/ES 8 straipsnio 2 dalimi, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika ir nurodo, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas, tačiau tik tuomet, kai jo sulaikymas yra objektyviai būtinas, t. y. dėl teisinių ar viešosios tvarkos pagrindu arba jei su prieglobsčiu susijusiomis teisėmis pasinaudojama siekiant išvengti 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB „Dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse“ (toliau – Direktyva 2008/115/EB) taikymo. Teigia, kad nuo pirmos sulaikymo dienos užsienietis nurodė, kad jo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas yra prašyti prieglobsčio, kad šiuo metu jis yra pateikęs prieglobsčio prašymą ir įgijęs priegobščio prašytojo teisinį statusą, jo asmens tapatybė yra nustatyta, jis bendradarbiauja ir teikia informaciją bei nekelia jokios grėsmės viešajai tvarkai, žmonių sveikatai ar saugumui, taigi nėra jokio teisinio pagrindo jį sulaikyti ir riboti jo judėjimo laisvę. Mano, kad tiek apeliaciniame skunde, tiek teikime pirmosios instancijos teismui nepateikta objektyvių įrodymų ir pagrindimo, remiamasi tik prielaidomis bei pažymi, kad Švenčionių rajono apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Papildomai atkreipia dėmesį, jog Įstatymo 70 straipsnyje numatyta, kad neteisėtai į Lietuvos Respublikos teritoriją iš valstybės, kurioje jo gyvybei ar laisvei gresia pavojus, atvykusiam prieglobsčio prašytojui nekyla atsakomybė už neteisėtą atvykimą ir buvimą Lietuvos Respublikoje, jei jis nedelsdamas prisistato kompetentingoms institucijoms ir pateikia paaiškinimą apie savo padėtį bei buvimo Lietuvos Respublikoje priežastis. Pažymi, jog nors užsieniečio tikslas ir buvo prašytis prieglobsčio, tačiau nemokėdamas kalbos ir neturėdamas teisinių žinių, jis negalėjo efektyviai apginti savo teisių, susijusių su minėtos Įstatymo nuostatos taikymu. Nurodo, kad netaikant judėjimo laisvės apribojimų Užsieniečių registracijos centre apgyvendintas užsienietis ir toliau bendradarbiauja su Migracijos departamento specialistais, nebando pasislėpti ar kitaip trukdyti prieglobsčio procedūroms bei laikosi Užsieniečių registracijos centro vidaus tvarkos.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

II.

Pagrindinis įstatymas, reglamentuojantis užsieniečių teisinės padėties bei prieglobsčio suteikimo jiems klausimus Lietuvoje yra Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“. Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad užsienietis, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, gali būti sulaikytas, kai užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra, o Įstatymo 113 straipsnio 4 dalis numato, jog prieglobsčio prašytojas šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu gali būti sulaikytas tik siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę (pilietybę) ir (arba) išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį, taip pat kai jo prašymas suteikti prieglobstį grindžiamas su persekiojimo pavojumi kilmės šalyje akivaizdžiai nesusijusiais motyvais ar paremtas apgaule arba kai prieglobsčio prašytojui nesuteiktas laikinas teritorinis prieglobstis ir yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Nagrinėjamu atveju svarbu išsiaiškinti, ar užsieniečio sulaikymo Užsieniečių registracijos centre terminą atsisakyta pratęsti pagrįstai.

Įvertinusi faktines bylos aplinkybes – Migracijos departamento sprendimą nagrinėti užsieniečio prieglobsčio prašymą iš esmės ir suteikti jam laikiną teritorinį prieglobstį Lietuvos Respublikoje (t. y. tai, kad šiuo metu jis yra prieglobsčio prašytojas ir turi laikiną teritorinį prieglobstį Lietuvos Respublikoje), tai, kad užsienietis turi (duomenys neskelbtini) piliečio pasą (t. y. tai, kad jo asmens tapatybė ir pilietybė yra nustatytos), kad jis, paleistas iš sulaikymo Užsieniečių registracijos centre, pats savanoriškai atvyko į Užsieniečių registracijos centrą, į Migracijos departamento Prieglobsčio reikalų skyriaus sprendimą apgyvendinti jį Užsieniečių registracijos centre, tai, kad užsienietis bendradarbiauja su kompetentingomis Lietuvos Respublikos institucijomis, šioms sprendžiant jo teisinės padėties Lietuos Respublikoje klausimą, (asmens byla Nr. (duomenys neskelbtini)), teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjimu atveju Įstatymo 113 straipsnyje numatyti užsieniečio sulaikymo pagrindai yra išnykę, nėra pagrindo manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (užsienietis pats atvyko į Užsieniečių registracijos centrą, anksčiau nėra neteisėtai iš jo pasišalinęs). Teisėjų kolegija pažymi, jog kitos teikime dėl užsieniečio sulaikymo pratęsimo ir apeliaciniame skunde nurodytos (užsieniečiui nepalankios) aplinkybės nesudaro pagrindo skirti jam sulaikymą užsieniečių registracijos centre. Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog alternatyvių sulaikymui priemonių taikymas galimas tik tuomet, kai be tokių priemonių taikymui keliamų reikalavimų yra atitikti ir sulaikymui keliami reikalavimai, todėl šiuo atveju, nenustačius užsieniečio sulaikymo pagrindų, užsieniečiui negali būti taikomas nei pats sulaikymas, nei jam alternatyvios priemonės.

Papildomai teisėjų kolegija pažymi, jog apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl galimybės apgyvendinti užsienietį Užsieniečių registracijos centre kitokiu nei teismo sprendimo taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę priėmimo būdu, šiuo metu jau yra išspręstas Migracijos departamento Prieglobsčio reikalų skyriui priėmus 2014 m. sausio 13 d. sprendimą dėl užsieniečio apgyvendinimo Užsieniečių registracijos centre (asmens byla Nr. (duomenys neskelbtini)).

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Švenčionių rajono apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą 2014 m. sausio 8 d. sprendimą, tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes ir teisingai aiškino bei taikė Įstatymo nuostatas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro apeliacinį skundą atmesti.

Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas PiličiauskasDainius RaižysVirginija Volskienė