- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-10-14
- Bylos Nr.
- e2-476-650/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-06345-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Jurgelienė
- Ieškovas
- J. S.
- Atsakovas
- V. S.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. S. ieškinį atsakovui V. S. dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, ir kitų reikalavimų, susijusių su santuokos nutraukimu, sprendimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama: 1) nutraukti (duomenys neskelbtini) Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) sudarytą ieškovės J. S. ir atsakovo V. S. santuoką dėl atsakovo V. S. kaltės; 2) nustatyti santuokos nutraukimo mementą nuo faktinio gyvenimo skyrium pradžios, t.y. nuo (duomenys neskelbtini) m. pabaigos; 3) po santuokos nutraukimo J. S. palikti santuokinę S. pavardę, atsakovui palikti jo pavardę S.; 4) pripažinti, kad santuokos metu įgytas nekilnojamas turtas – butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra asmeninė J. S. nuosavybė.
2. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad su atsakovu susituokė (duomenys neskelbtini). Per atsakovo darbovietę gavo vieno kambario bendrabutinį butą, adresu (duomenys neskelbtini), kurį privatizacijos laikotarpiu išsipirko už investicinius čekius. Santuokoje (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus A., kuris dabar jau yra pilnametis. (duomenys neskelbtini) m. jie pardavė bendrabutinį butą ir atsikraustė gyventi pas atsakovo mamą. Atsakovas prie sūnaus auginimo mažai prisidėdavo, dažnai būdavo išvykęs į kitus miestus dirbti, pradėjo girtauti, į namus grįždavo vis rečiau, pinigų pragyvenimui beveik neduodavo, todėl jie pradėjo nebesutarti. Apie (duomenys neskelbtini) m. atsakovas visiškai nustojo lankytis namuose, apie jo būvimo vietą ieškovė nieko nebežinojo, o jo mama nusprendė parduoti savo butą, kuriame tuo metu ieškovė gyveno su sūnumi, ir liepė jiems išsikraustyti. Nuo to laiko su jokiais atsakovo giminaičiais ieškovė santykių nepalaikė, jų nepažinojo. Atsižvelgiant į tai ir prašo nustatyti santuokos nutraukimo momentą nuo faktinio gyvenimo skyrium pradžios – nuo (duomenys neskelbtini) m. pabaigos. (duomenys neskelbtini) Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 8510 pagrindu ieškovė įsigijo 2 kambarių butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vidutinė vertė (duomenys neskelbtini) buvo 4 056 Eur. Butą išsimokėtinai pirko už 14 000 Lt iš savo asmeninių sutaupytų lėšų. Tai pat ir jos tėvai prisidėjo prie buto pirkimo – duodavo jai JAV dolerių grynais pinigais įvairias pinigų sumas kiekvieną kartą, kai tik ji nuvykdavo aplankyti juos į (duomenys neskelbtini). Su buto savininke, prieš pasirašant Pirkimo-pardavimo sutartį, sutarė, kad buto pirkimo metu sumokės pusę visos sumos, o likusią dalį išmokės per vienerius metus. Taip ir kas mėnesį mokėjo po 300 Lt, 600 Lt ar 700 Lt. Atsakovas prie būsto pirkimo neprisidėjo finansiškai, nes su ja jau nepalaikė jokio ryšio ir ji apie jo būvimo vietą jau nežinojo. Todėl prašo teismo nustatyti, kad butas yra J. S. asmeninė nuosavybė. Atsakovas yra kaltas dėl santuokos iširimo, nes jis finansiškai savo lėšų visiškai nepridėjo šeimos gerbūviui kurti, neprisidėjo prie nepilnamečio sūnaus auklėjimo, neteikė jam išlaikymo, nuo (duomenys neskelbtini) m. pabaigos visai paliko šeimą ir ja nesirūpino.
3. Teismo posėdyje ieškovė palaikė visus reikalavimus, teikė paaiškinimus iš esmės nurodydama tas pačias ieškinio aplinkybes, papildomai paaiškino, kad nežinojo įstatymo reikalavimų, jog galėjo kreiptis dėl sutuoktinio pripažinimo nežinia kur esančiu, mano, kad vyras paprasčiausiai paliko šeimą ir išvyko uždarbiauti į kitas vietoves (galimai ir į užsienį), nes turėjo darbinės patirties statybose. Savo kaltės santuokos iširime ji nemato, vertina, kad būtent sutuoktinis sąmoningai pasirinko tokį gyvenimą be šeimos.
Šalies argumentai
4. Teismo posėdyje apklaustas liudytojas A. S. paaiškino, kad šalys yra jo tėvai, jis sutinka byloje paliudyti, jog jo motina pagrįstai kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo, esant tėvo kaltei, nurodė, kad jis pats savo tėvo nematė nuo 9 metų amžiaus, pamena, kad nuo mažens gyveno jie visi pas močiutę (tėvo motiną), kuri vėliau liepė išsikelti ir tada mama viena išsinuomojo butą. Kai jie apsigyveno nuomojamame bute, daugiau tėvo jis ir nematė. Žinojo, kad mama nesutarė su tėvu, kuris dirbdavo tik sezoninius darbus, šeimos neišlaikė. Patvirtina mamos teiginius, kad būtent ji iš savo darbinių pajamų bei jos tėvų paramos nusipirko butą (duomenys neskelbtini) gatvėje, todėl šis turtas pripažintinas tik jos asmenine nuosavybe.
5. Procesiniai dokumentai ir šaukimai į teismo posėdžius atsakovui V. S. buvo įteikti tinkamai – viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklapyje (69-71 b.l.), nepavykus nustatyti asmens buvimo vietos per policijos paiešką (52-53, 55, 63 b.l.). Atsakovas V. S. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdžiuose nedalyvavo, neteikė jokių prašymų ar atsikirtimų ginče, tačiau toks atsakovo pasyvus procesinis elgesys netrukdo teismui bylą išnagrinėti iš esmės ir priimti galutinį sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai
6. Iš byloje esančių dokumentų, šalies paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė J. S. ir atsakovas V. S. susituokė (duomenys neskelbtini) Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini); santuokoje gimusių nepilnamečių vaikų jie neturi, nes sūnus A., gimęs (duomenys neskelbtini), yra pilnametis. Ieškovė nurodė, kad dalintinų prievolių kreditoriams neįgijo, pateikė duomenis, jog santuokos metu įgijo nekilnojamąjį turtą – butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini)
Dėl santuokos nutraukimo
7. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio nuostatas santuoka gali būti nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės arba dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės; atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30; 3.35-3.36; 3.85; 3.92; 3.109 straipsniuose ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai ir materialiai, ir atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 straipsnio 1 dalis). Taip pat CK yra nustatyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama, t. y. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta prezumpcija, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpino.
8. Iš byloje pateiktų ieškovės paaiškinimų, liudytojo parodymų, rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovei su atsakovu santuokoje (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus A., tačiau atsakovas prie sūnaus auginimo ir šeimos išlaikymo mažai prisidėdavo, dažnai būdavo išvykęs į kitas vietoves dirbti sezoninius darbus, į namus grįždavo vis rečiau, pinigų pragyvenimui beveik neduodavo ieškovei. Konstatuotina, kad nuo (duomenys neskelbtini) m. pabaigos, t.y. gruodžio mėnesio, atsakovas visiškai nustojo bendrauti su šeima, ieškovė toliau viena augino nepilnametį sūnų, tvarkė visus namų buities reikalus, o iš atsakovo jokios pagalbos nesulaukė, apie jo būvimo vietą nežinojo. Nutrūkus ryšiams su atsakovu ir išsikėlus iš buto, kuriame gyveno, ieškovė nustojo bendrauti ir su atsakovo mama, kuri šia šeima taip pat nebesidomėjo. Įvertinus tai, kad ieškovė apie atsakovą nieko nežinojo nuo (duomenys neskelbtini) m. pabaigos, jis nei atsakovei nei jų sūnui neteikė jokio finansinio išlaikymo, neprisidėjo prie sūnaus auginimo, yra pagrindas konstatuoti, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo V. S. kaltės ir byloje nustatyta CK 3.60 straipsnio 3 dalyje prezumpcija ( kai sutuoktinis paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina).
9. Tuo pačiu teismas turi pagrindą tenkinti ieškovės reikalavimą dėl santuokos nutraukimo momento (patikslinant galimą datą - (duomenys neskelbtini)), kai (duomenys neskelbtini) metų pabaigoje atsakovas paliko savo šeimą ir visiškai ja nesirūpino. CK 3.67 str. 2 d. nustato, kad sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi.
10. Nesant byloje atsakovo prieštaravimų, po santuokos nutraukimo šalims paliktinos santuokinės pavardės: ieškovei – S., atsakovui – S..
11. Ieškovė darbinga, reikalavimo dėl išlaikymo nereiškė ir teismas to klausimo nesprendžia (CK 3.72 straipsnis).
Dėl nekilnojamojo turto pripažinimo asmenine nuosavybe
12. Ieškovė prašo pripažinti, kad santuokos metu įgytas nekilnojamas turtas – butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra asmeninė J. S. nuosavybė. Pagal nustatytą teisinį reguliavimą, nutraukiant santuoką, turi būti išsprendžiamas ir bendro turto padalijimo klausimas (CK 3.59 straipsnis, CPK 385 straipsnio 1 dalis).
13. Nekilnojamojo turto registro duomenimis santuokos metu ((duomenys neskelbtini) Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 8510 pagrindu) J. S. įgijo butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), už 14 000 Lt (4 054,68 Eur) (pop. b. l. 20). Ieškovė ir apklaustas liudytojas nurodo, kad minėtas butas buvo įgytas už asmenines sutaupytas lėšas. Bylos rašytiniai duomenys taip pat patvirtina, kad šio turto įsigijimu rūpinosi ieškovė. ji turėjo indėlių, tą patvirtina ir į bylą pateiktos Indėlių sutartys su AB „(duomenys neskelbtini)“, todėl 1/2 būsto pirkimo kainos sumokėjo iš karto, paimdama banko indėlius, o kitą skolos už būstą dalį, kaip matyti iš skolos mokėjimo suvestinės, O. K. (pardavėjai) mokėjo kasmėnesinėmis išmokomis (duomenys neskelbtini) metų laikotarpiu (21-29, 30 b.l.). Ieškovė pagrindė aplinkybes, kad minėto būsto įsigijimo metu ji su atsakovu faktiškai nebegyveno kartu ir net nepalaikė jokių ryšių, nevedė santuokinio gyvenimo nuo (duomenys neskelbtini) metų gruodžio mėnesio. Teismas pagal nustatytas faktines aplinkybes bei pateiktus įrodymus turi pagrindą konstatuoti, kad šį butą ieškovė įsigijo iš savo asmeninių lėšų, taip pat prie to savo lėšomis prisidėjo ir ieškovės tėvai. Nuo pat turto įsigijimo iki dabar ieškovė turtu rūpinosi viena, moka visus mokesčius, susijusius su šio turto išlaikymu, jį remontuoja.
14. Apibendrindamas teismas sprendžia, kad ieškovė santuokos metu įgijusi turtą, kuriam pagal Lietuvos Respublikos įstatymus taikoma bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, bylos nagrinėjimo metu įrodė, jog ji šį turtą įgijo ne bendrosios jungtinės nuosavybės teise, o asmeninėn nuosavybėn. Todėl siekiant teisinio apibrėžtumo dėl turto teisinio režimo ir pašalinti bet kokias kliūtis, trukdančias ieškovei įgyvendinti nuosavybės teises į šį turtą, taip pat remdamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas pripažįsta nekilnojamąjį turtą - butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), asmenine ieškovės nuosavybe (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis, CK 1.5 straipsnis, CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
15. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškovė neprašo priteisti jos patirtų bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo, atsižvelgiant į tai, teismas ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš atsakovo klausimo nesprendžia.
16. Be to susidarė 13,44 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, ir jos yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, pakeistu kolegialių institucijų 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2, nustatytą minimalią (5,00 Eur) priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos priteisiamos iš atsakovo valstybei (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-270 straipsniu, 384-385 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Nutraukti ieškovės J. S. (iki santuokos sudarymo – L.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), ir atsakovo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Civilinės metrikacijos skyriuje ( įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl atsakovo kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti S. pavardę, atsakovui – S. pavardę.
Nustatyti, kad ieškovės J. S. ir atsakovo V. S. santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, t.y. nuo (duomenys neskelbtini).
Pripažinti ieškovės J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmenine nuosavybe nekilnojamąjį turtą - butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įgytą (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 8510 pagrindu, ir šio turto nedalinti tarp sutuoktinių.
Priteisti valstybei iš atsakovo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 13,44 Eur (trylikos eurų ir 44 centų) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.
Sprendimo nuorašą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jo įsiteisėjimo išsiųsti elektroninėmis ryšių priemonėmis santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.