- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-24
- Bylos Nr.
- e2A-1413-852/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-01640-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andrius Verikas, Laima Ribokaitė, Renata Volodko
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonės Turto banko, Ukmergės rajono žemės ūkio bendrovė „Vepriai“, Ukmergės rajono savivaldybės administracija, VĮ Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, K. S.
- Pareiškėjas
- S. G.
- Kategorijos
- 2.4.2.8Įgyjamoji senatis
Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Ribokaitės, Andriaus Veriko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Renatos Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens valstybės įmonės Turto banko apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teismo 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos S. G. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje – Ukmergės rajono žemės ūkio bendrovė „Vepriai“, Ukmergės rajono savivaldybės administracija, VĮ Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, K. S..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja S. G. įgyjamosios senaties būdu įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir pagalbinį pastatą-malkinę, esantį (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad nuo 2006 m. birželio 23 d. sąžiningai, teisėtai ir atvirai valdo aukščiau minėtą butą ir pagalbinio ūkio pastatą – malkinę. Butas yra dviejų butų gyvenamajame name, šalia gyvenamojo namo yra malkinė. Šiame bute pareiškėja nuo gimimo gyveno su savo tėvais R. S. ir S. A. S., ir tebegyvena jame iki šiol. Nuo 1992 m. birželio 26 d. minėtame bute yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą. S. G. tėvams butas buvo perduotas už pajus iš Ukmergės rajono Veprių žemės ūkio bendrovės 1994 m. rugsėjo 1 d. turto perdavimo aktu. Pareiškėjos mama R. S. mirė (duomenys neskelbtini), tėvas S. A. S. mirė (duomenys neskelbtini), nuo to laiko bute gyvena pareiškėja su dukra, nekilnojamuoju turtu rūpinasi, jį valdo ir naudoja viena. S. G. nurodo, kad butu ir malkine, naudojasi daugia kaip dešimt metų nepertraukiamai kaip savu turtu. Visada mokėjo ir tebemoka mokesčius už minėtą nekilnojamąjį turtą, pateikia kelis paskutiniųjų metų mokėjimo už paslaugas kvitus mokėjimo pranešimu, nes ankstesni neišlikę. Iš pateiktų mokėjimo pranešimų dėl mokėjimo už atliekas, žemės nuomos mokesčio matyti, kad pareiškėja nėra skolinga už ankstesnius laikotarpius. 2018 m. gegužės 23 d. VĮ Registrų centras sudarė nekilnojamojo turto objektų kadastro darbų atlikimo sutartį, remiantis kuria buvo atlikti buto ir malkinės kadastriniai matavimai. Taip pat paaiškino, kad nekilnojamieji daiktai – butas ir malkinė, kaip nekilnojamieji daiktai yra suformuoti, tačiau Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruoti. Turimų duomenų nepakako, kad VĮ Registrų centras įregistruotų S. G. nuosavybės teises į butą ir malkinę. Pareiškėja S. G. mano, kad nuosavybės teisę į butą ir malkinę įgijo įgyjamąja senatimi, nes minėtas butas ir malkinė nepriklauso valstybei ar savivaldybei, šie daiktai nėra registruoti kito asmens vardu. Minėtą butą ir malkinę įgijo sąžiningai, su juo elgėsi kaip daikto savininkė, valdė, kaip savą ir buvo įsitikinusi, kad niekas neturi daugiau teisių į šį nekilnojamąjį daiktą už pareiškėją, visą valdymo laikotarpį butą ir malkinę valdė ir tebevaldo teisėtai ir atvirai, nepertraukiamai daugiau kaip dešimt metų. Jokie kiti tretieji asmenys į šį valdomą butą ir malkinę jokių pretenzijų niekada nereiškė ir nereiškia.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo Ukmergės rajono Veprių žemės ūkio bendrovės pirmininkas E. K. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad jokių pretenzijų dėl fakto nustatymo neturi.
3. Suinteresuotas asmuo Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Veprių seniūnija pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad S. G. visada gyveno minėtame bute su tėvu S. A. S., jame gyvena ir po tėvo mirties.
4. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime nurodė, kad pareiškėja nėra priėmusi palikimo po savo tėvo S. A. S. mirties, byloje taip pat nėra duomenų, kad ji būtų priėmusi palikimą ir po savo motinos mirties. Todėl net ir nustačius, kad pareiškėjos tėvai privatizavo turtą, pareiškėja negalėtų jo įgyti įgyjamosios senaties instituto tvarka, nes tokiu atveju būtų pripažinta, kad turtas turi savininką – pareiškėjos tėvus, o jų palikimas nėra priimtas. Suinteresuoto asmens nuomone, nėra pateikta pakankamai duomenų identifikuojančių turtą ir nėra duomenų apie malkinės privatizavimą, todėl pareiškėjos pareiškimas turėtų būti atmestas.
5. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu prašė bylą spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad butas ir malkinė yra valstybinėje žemėje, žemės sklypas po minėtu turtu nėra suformuotas, viešame registre neregistruotas.
6. Suinteresuotas asmuo K. S. atsiliepimu prašė pareikėjos prašymą tenkinti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teismas 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimu nusprendė pareiškimą tenkinti, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. G. pagal įgyjamąją senatį asmeninės nuosavybės teise įgijo butą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir pagalbinį pastatą-malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Teismas nurodė, jog faktas nustatytas tam, kad būtų įregistruoti daiktai ir daiktinės teisės į juos.
8. Teismas nurodė, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, kad 2018 m. gegužės 23 d. buvo atlikti buto, registro Nr. (duomenys neskelbtini), ir pagalbinio pastato – malkinės kadastriniai matavimai. VĮ Registrų centras 2018 m. birželio 12 d. sprendimu Nr. VILKS-2137 atsisakė įrašyti (pakeisti) nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ir 2018 m. birželio 19 d. sprendimu Nr. VILRS-1021 atsisakė įregistruoti nuosavybės teises nekilnojamojo turto registre. Turto perdavimo aktas patvirtina, kad Žemės ūkio bendrovė „Vepriai“ S. S. ir R. S. perdavė butą. Pareiškėjos mama R. S. mirė (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), o tėvas S. A. S. mirė (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Po S. A. S. mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Teismas pažymėjo, jog iš byloje esančių duomenų matyti, kad yra mokamos rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą, geriamąjį vandenį, valstybinės žemės nuomą. Taip pat 2018 m. birželio 5 d. deklaracija patvirtina, kad pareiškėja S. G. atliko buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ar jo dalies paprastąjį remontą. Teismas nurodė, kad pagal CK 4.68 straipsnio 1 dalies, 4.70 straipsnio 1 dalies, 4.71 straipsnio 1 dalies nuostatas fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip 10 (dešimt) metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Teismas vertino, kad pareiškėjos pareiškimas yra pagrįstas, nes byloje nėra duomenų, kurie paneigtų, jog pareiškėja S. G. sąžiningai įgijo butą su pagalbiniu pastatu-malkine ir visą valdymo laikotarpį šį nekilnojamąjį turtą sąžiningai valdė. Byloje taip pat nėra duomenų apie asmenis, kurie turėtų daugiau teisių į šį butą ir malkinę negu pareiškėja, ar patvirtinančių, kad pareiškėja būtų atsisakiusi valdymo ar kad minėtą turtą būtų užvaldęs kas nors kitas, ir pareiškėja būtų praradusi galimybę paveikti daiktus pagal savo valią (CK 4.68 straipsnio 1 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis). Teismas sprendė, kad pareiškėja S. G. įrodė aplinkybes, jog nors ir nebūdama pareiškime įvardinto nekilnojamojo turto savininke, visą laikotarpį sąžiningai, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai jį valdė, todėl pareiškimas tenkintinas. Be to teismas pažymėjo, jog valstybės įmonės Turto banko nurodyta aplinkybė, kad pareiškėjos tėvai daugiau nei prieš dešimt metų turėjo teisinį pagrindą į nuosavybės teises minėtam turtui, tačiau šios savo teisės neįgyvendino įstatymo nustatyta tvarka, nėra pagrindas pareiškėjos prašymą atmesti. Juolab, kad pareiškėjos mama R. S. mirė (duomenys neskelbtini), tėvas S. A. S. mirė (duomenys neskelbtini), o paveldėjimo byla po pastarojo mirties nebuvo užvesta.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu atmesti. Apeliantas nurodo, jog nesutinka su teismo vertinimu, jog nėra svarbu tai, ar pareiškėja nėra priėmusi tėvo, kuriam galimai priklausė pareiškime nurodytas turtas, palikimo. Pirmiausia, toks teismo išaiškinimas prieštarauja CK 4.26 straipsnio 3 daliai ir 4.70 straipsnio 1 daliai, kurios nustato, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų. Šiuo atveju akivaizdu, kad pareiškėja tiek užvaldydama daiktą, tiek ir visą įgyjamosios senaties laiką žinojo, kad būtent jos tėvas galbūt privatizavo turtą, todėl būtent pareiškėjos tėvas ir jų įpėdiniai (įskaitant valstybę, kuri paveldi turtą tuomet, kai kiti įpėdiniai nepriima palikimo (CK 5.2 str. 3 d.) turėjo daugiau teisių į daiktą. Tai reiškia, kad šios bylos atveju nėra vienos iš įstatymo nustatytos sąlygos būtinos įgyjamajai senačiai nustatyti. Be to, toks teismo sprendimas, kuomet turtas, į kurį teises turėjo mirę asmenys, kurių palikimas nėra priimtas, perduodamas įgyjamas įgyjamąja senatimi galimai įpėdinei (kuri nepriėmė palikimo), pažeidžia palikėjų kreditorių teisėtus interesus, nes yra sudaroma galimybė faktiškai paveldėti turtą, be jokių palikėjų turėtų skolų. Tokiu būdu taip pat yra galimai pažeidžiami ir valstybės interesai, nes jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (CK 5.2 str. 3 d.). Dėl šių priežasčių teismo sprendimas šioje byloje yra naikintinas, kaip pažeidžiantis galimų palikėjų kreditorių ir (ar) valstybės interesus. Apeliantas taip pat pastebi, jog teismas neatsižvelgė į VĮ Turto banko atsiliepime išdėstytus argumentus, kad į bylą yra pateiktas tik turto perdavimo aktas, kuriame nurodoma, kad pareiškėjos tėvams yra perduodamas butas, tačiau jokių duomenų identifikuojančių butą (pvz., adresas, plotas, unikalus numeris) ir kokiomis teisėmis jis yra perduodamas nėra nurodyta. Taip pat šiame akte nėra jokių duomenų apie malkinę.
Atsiliepimas
10. Pareiškėja S. G. atsiliepimu prašo suinteresuoto asmens VĮ Turto banko apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą. Pareiškėjos teigimu, byloje nėra duomenų, kad jos tėvas S. A. S., ar ji pareiškėja S. G., nekilnojamuosius daiktus, esančius (duomenys neskelbtini), būtų valdę neatvirai ar būtų buvę pripažinta, jog kas nors kitas turėjo daugiau už juos teisių į šiuos daiktus. Paaiškina, kad jos tėvas pats gyveno bute, ir ji taip pat nuo vaikystės gyvena tame bute, o nuo 1992 m. birželio 26 d. jame yra deklaravusi nuolatinę gyvenamąją vietą. Tėvui S. A. S. turtas už pajus Veprių žemės ūkio bendrovės buvo perduotas 1994 m. rugsėjo 1 d. turto perdavimo aktu. Nuo turto perdavimo momento iki tėvo S. A. S. mirties, (duomenys neskelbtini), jis atvirai ir sąžiningai valdė jam perduotą nekilnojamąjį daiktą dvylika metų, o po jo mirties beveik trylika metų turtą naudoja ji, pareiškėja.
11. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyrius atsiliepime nurodo, kad nesutinka su apelianto argumentais ir mano, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Institucijos nuomone, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad S. G. visada gyveno kartu su tėvu bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvena ir po jo mirties, ji mokėjo ir tebemoka mokesčius už butą. Todėl byloje įrodyta, kad šiais veiksmais ji išreiškė valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą. Pažymi, jog suinteresuotas asmuo – K. S., prieštaravimų byloje nereiškė. Taip pat nėra duomenų, kad per laikotarpį, kai pareiškėja valdė turtą, kas nors būtų pareiškęs pretenzijas į ginčo nekilnojamąjį turtą. Nekilnojamasis turtas S. G. tėvams buvo perduotas ŽŪB „Vepriai“ narių turto atidavimo aktu, taigi manytina, kad šis turtas nebuvo valstybės ar savivaldybės nuosavybė (CK 4.47 straipsnio 11 punktas); galimų palikėjų kreditorių nenustatyta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
12. Pareiškėja prašo pripažinti, kad ji pagal CK 4.47 str. 11 p. bei CK 4.68 str. nuostatas įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į butą ir pagalbinį pastatą – malkinę, esančius (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nurodo, kad ginčo butą gavo jos tėvai iš Ukmergės rajono žemės ūkio bendrovės „Vepriai“ už turtinį nario įnašą, o ji šiuos daiktus valdo nuo savo tėvų mirties.
13. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai, t. y. teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys), teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis), daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-41/2011 ir kt.).
14. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šios bylos faktines aplinkybes bei paminėtus kasacinio teismo išaiškinimus, iš esmės sutinka su apelianto argumentais, jog šiuo atveju byloje yra kilę pagrįstų abejonių dėl to, ar pagal pareiškėjos nurodytas aplinkybes, jos nuosavybės teisė į ginčo nekilnojamuosius daiktus gali būti konstatuota įgyjamosios senaties pagrindu.
15. Apeliantas pagrįstai nurodo, kad visų pirma, byloje turėjo būti nustatyta, ar pareiškėja nėra įgijusi nuosavybės į nekilnojamuosius daiktus kitu pagrindu. Teismų praktikoje pažymima, kad įgyjamosios senaties institutas sudaro galimybę įteisinti nuosavybės teises į daiktą tik nesant kitų nuosavybės teisių įgijimo teisinių pagrindų į asmens sąžiningai valdomą daiktą. Jei asmuo yra įgijęs nuosavybės teisę į daiktą kitu pagrindu, įgyjamosios senaties institutas negali būti taikomas, nes įgyjamoji senatis yra pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas ir nuosavybės teisę į daiktą šiuo pagrindu gali įgyti tik asmuo, kuris nėra to daikto savininkas. Įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-41/2011 ir kt.). Taigi, įgyjamosios senaties institutas nėra skirtas pakeisti tikrąjį nuosavybės teisės įgijimo pagrindą kitu.
16. Šiuo atveju pati pareiškėja S. G. teigia, kad nekilnojamųjų daiktų savininku buvo jos tėvas, o ji šiuos daiktus valdo nuo (duomenys neskelbtini) po tėvo mirties. Taigi sprendžiant, ar pareiškėja nėra įgijusi nuosavybės po tėvo mirties, būtina įvertinti, ar ji priėmė palikimą. Iš pareiškėjos pareiškimo turinio galima suprasti, kad ji galėjo priimti palikimą faktiniu valdymu, nes šiame bute gyveno su tėvais ir toliau jame gyvena (CK 5.51 str.). Tokiu atveju jos nuosavybės teisės įgijimo pagrindu turėtų būti pripažįstamas paveldėjimas (CK 4.47 str. 2 p.), o ne įgyjamoji senatis (CK 4.47 str. 11 p.). Kaip minėta, nuosavybės teisę įgyjamosios senaties pagrindu gali būti konstatuota, tik jei asmuo nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės kitu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu ir jei nėra kitų nuosavybės teisių įgijimo teisinių pagrindų.
17. Pastebėtina tiek pačiai pareiškėjai tiek ir jos seseriai K. S. yra pakankamai aišku, jog pateiktu pareiškimu pareiškėja siekia „sutvarkyti paveldėjimo dokumentus“ (e. bylos t. 1, b.l. 78). Apie tai, jog pareiškėja yra priėmusi palikimą faktiniu valdymu, pripažįsta ir Nacionalinės žemės tarnyba. Tai galimai rodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė materialines teisės normas, reglamentuojančias įgyjamąją senatį.
18. Apeliantas taip pat pagrįstai nurodo, kad byloje nėra pašalintos abejonės dėl to, ar kiti asmenys neturi daugiau teisių į nekilnojamuosius daiktus, nei pareiškėja.
19. Visų pirma, nenustačius, jog pareiškėja ar kiti įpėdiniai priėmė palikimą, reikėtų vertinti, ar nekilnojamieji daiktai netapo valstybės nuosavybe dėl paveldėjimo, t.y. dėl to, jog nei vienas įpėdinis nepriėmė palikimo (CK 5.62 str. 1 d. 3 p.). Tokiu atveju pareiškėja negalėtų pretenduoti į nuosavybės įgijimą įgyjamosios senaties būdu, nes pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalies nuostatas, įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus. Kasacinio teismo praktikoje ši taisyklė pripažįstama imperatyviu draudimu įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teisę (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-67/2011 ir kt.).
20. Be to, kaip teisingai nurodo apeliantas, byloje apskritai nėra nustatytas faktas, ar nekilnojamieji daiktai buvo paveldėjimo objektu po pareiškėjos tėvų mirties. Kaip matyti iš pareiškimo turinio, pareiškėja teigia, kad jos tėvas nekilnojamuosius daiktus įgijo iš žemės ūkio bendrovės „Vepriai“ 1994 m. rugsėjo 1 d. turto perdavimo akto pagrindu, kuriuo S. S. ir R. S. yra perduotas bendrovės turtas (įskaitant neįvardintą butą) už jų įnašus. Apeliantas pagrįstai teigia, kad minėtas aktas yra nepakankamas nuosavybės perleidimo sandoriui įrodyti tiek dėl to, kad jame paminėtas nekilnojamasis daiktas („butas“) nėra identifikuotas, tiek ir dėl to, jog jis neatspindi daikto perleidėjo teisių į šį daiktą, t.y. iš minėto dokumento nėra aišku, ar žemės ūkio bendrovė šį daiktą sukūrė, ar jį privatizavo.
21. Iš bylos aplinkybių matyti, kad pareiškėja faktiškai įrodinėjo, jog jos tėvas valdė nekilnojamuosius daiktus nuosavybės teise. Pažymėtina, jog pastato valdymo nuosavybės teise faktas nustatinėjamas kaip savarankiškas juridinę reikšmę turtintis faktas pagal CPK 444 str. 2 d. 5 p. nuostatas, o ne pagal įgyjamosios senaties nustatymo taisykles (CPK 530 str.).
22. CPK 443 str. 8 dalis nustato, kad nagrinėdamas bylą ypatingosios teisenos tvarka teismas turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės.
23. Be kita ko, CPK 533 str. numatyta, kad jeigu įgyjamosios senaties sąlygos yra ginčijamos, teismas bylą turi nagrinėti žodinio proceso tvarka.
24. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai apibrėžė bylos nagrinėjimo ribas, netyrė šiai bylai reikšmingų aplinkybių ir neatskleidė ginčo esmės.
25. Šioje byloje ne tik būtina rinkti papildomus įrodymus, bet ir būtina išaiškinti pareiškėjai teisę tikslinti savo reikalavimus ir sukonkretinti įrodinėjamus juridinius faktus. Todėl byla grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Valstybės įmonės Turto banko apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teismo 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.