Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lilija Tarčevskaja, sekretoriaujant Viktorijai Melnikovai, dalyvaujant prokurorams Reditai Vinterytei ir Gediminui Vilučiui, kaltinamosios gynėjui - advokato padėjėjui Irmantui Čičiurkai, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, vidurinio išsilavinimo, nedirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini), Vilniuje, deklaravusi gyvenamąją vietą Jungtinėje Karalystėje, neteista, kaltinama nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau Baudžiamasis kodeksas) 235 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. Š. ikiteisminio tyrimo metu apklausiama kaip liudytoja davė melagingus parodymus:

ji 2018-01-15 nuo 12.14 val. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriuje, esančiame Mėnulio 11, Vilniuje, apklausiama kaip liudytoja ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-59021-17 bei būdama įspėta dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį dėl melagingų parodymų davimo, davė melagingus parodymus apie tai, kad 2017-11-11 Stadiono gatvėje, Vilniuje, ties pastatu Nr. 2 įvykusio eismo įvykio metu automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo ji. Iš tikrųjų minėtomis aplinkybėmis automobilį vairavo V. S. (V. S.).

Apklausta kaltinamąja V. Š. kalta prisipažino ir parodė, kad su V. S. draugauja apie 6 metus, jie yra sugyventiniai, nes ji apie penkias dienas per savaitę būna pas V. S. namuose, ten nakvoja. Kitu laiku būna pas savo mamą, padeda jai prižiūrėti sesutę. Kelis pastaruosius mėnesius iki šioje byloje nagrinėjamo įvykio, kuomet V. S. neblaivus sukėlė eismo įvykį, ji buvo išvykusi dirbti į Jungtinę Karalystę ir buvo grįžusi prieš dieną. 2017-11-11 ji mieste susitiko su Vadimu ir jie pastarojo automobiliu BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiavo pas draugus, ten V. S. vartojo alkoholinius gėrimus. Ji nevartojo. Po to nutarė važiuoti į stadioną Liepkalnio gatvėje. Ten visi sėdėjo mašinoje automobilių aikštelėje. Vėliau Vadimas sėdo važiuoti, tačiau toje pat automobilių aikštelėje sukėlė eismo įvykį - apgadino du automobilius. Supratusi, kad Vadimui kils problemų dėl to, kad jis vairavo neblaivus, ji pati Vadimui pasiūlė prisiimti kaltę, t.y. sakyti, kad vairavo ji. Ji atsisėdo už Vadimo automobilio BMW valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairo ir ten sėdėjo, kol atvažiavo policija. Atvykusiems pareigūnams pasakė, kad vairavo ir eismo įvykį sukėlė ji. Po to jie abu buvo nuvežti į Kelių policiją Mėnulio g. 11, Vilniuje ir ten ji surašė paaiškinimą, kuriame vėl melagingai nurodė, kad automobilį eismo įvykio metu vairavo ji. Vėliau ji buvo kviečiama 2018-01-15 atvykti į apklausą pas ikiteisminio tyrimo pareigūną. Prieš apklausą jai matyt buvo pateiktas susipažinti protokolas, kuriame buvo išaiškinta baudžiamoji atsakomybė už melagingų parodymų davimą, ji šį dokumentą pasirašė. Nepaisant to, ikiteisminio tyrimo pareigūnui ji davė melagingus parodymus ir nurodė, kad 2017-11-11 eismo įvykio metu automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo ji, o ne Vadimas. Taip pasielgė norėdama apsaugoti Vadimą, nes jis niekuomet nevairuoja išgėręs, yra savanoris, sportuoja. Ji nenorėjo, kad jis susigadintų gyvenimą. Be to, ji buvo įsitikinusi, kad jai dėl melagingo liudijimo niekas negresia, nes ji yra Vadimo sugyventinė. Apklausos metu dalyvavo jos atstovas (t.y. advokato padėjėjas I.Čičiurka).

Apklaustas teisme liudytoju policijos tyrėjas J. K. (J. K.) parodė, kad 2018-01-15 jis Kelių policijos valdybos patalpose, adresu Mėnulio g. 11, Vilniuje, ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-59021-17 atliko liudytojos V. Š. apklausą. Prieš apklausą jai buvo pateiktas susipažinti teisių ir pareigų liudytojui išaiškinimo protokolas, ji ši dokumentą jo akivaizdoje perskaitė ir pasirašė. Po to, dalyvaujant advokato padėjėjui I.Čičiurkai. V. Š. laisva valia davė parodymus. Apklausos protokole nurodytas liudytojos ryšys su įtariamuoju – „draugas“ reiškia, kad ji būtent tokį savo statusą įvardijo apklausos metu.

V. Š. apklausos liudytoja protokolo, surašyto ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-59021-17, atliktame pagal BK 281 str. 7 d. dėl V. S. vairavimo esant neblaiviam matyti, kad 2018-01-15 nuo 12.14 val. iki 12.28 val. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus tyrėjas J. K., dalyvaujant advokato padėjėjui Irmantui Čičiurkai, apklausė kaip liudytoją V. Š., kuri parodė, kad 2017-11-11 apie 21.50 val., kartu su V. S. ir kitais draugais, V. S. priklausančiu automobiliu BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiavo į automobilių stovėjimo aikštelę prie futbolo stadiono. Automobilį vairavo ji, nes V. S. buvo vartojęs alkoholio. Atvykus į automobilių stovėjimo aikštelę Vadimas su draugais prie automobilio toliau vartojo alkoholį, ji sėdėjo automobilyje. Galimai apie 00.00 val. Vadimas pasakė, kad reikia namo. Ji, sėdėdama už vairo, nusprendė apsisukti. Aikštelėje stovėjo daug kitų automobilių. Išvažiuodama iš stovėjimo vietos ji per stipriai paspaudė greičio pedalą, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į stovinčius automobilius BMW ir Honda. Eismo įvykio metu automobilyje ji buvo viena, Vadimas su draugais stovėjo lauke. Po eismo įvykio ji nuvažiavo porą metrų ir grįžo į įvykio vietą. Prie jos vairuojamo automobilio priėjo Vadimas ir kiti įvykio vietoje buvę asmenys. Įvykio vietoje norėjo pildyti eismo įvykio deklaraciją, bet iš automobilio BMW išlipusi moteris paprašė sumokėti 1000 eurų. Ji ir Vadimas nesutiko su tokiomis sąlygomis ir kažkas iškvietė policijos pareigūnus. Iki eismo įvykio ji gyveno ir dirbo Jungtinėje Karalystėje, ten vairavo dešiniavairį automobilį su automatine pavarų dėže. Lietuvoje turėjo mažai vairavimo patirties (b.l. 32);

iš 2018-01-15 teisių ir pareigų liudytojui (nukentėjusiajam) išaiškinimo protokolo, surašyto ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-59021-17 matyti, kad 2018-01-15 12.11 val., t.y prieš pat apklausiama kaip liudytoja, V. Š. pasirašytinai susipažino su jos, kaip liudytojos, teisėmis, pareigomis bei atsakomybe, taip pat ir su teise atsisakyti liudyti prieš save, savo šeimos narius ar artimus giminaičius (b.l. 31);

2018-05-14 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu V. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 7 d. dėl to, kad jis 2017-11-11 apie 23.56 val. Vilniuje, Stadiono g., ties pastatu Nr. 2 vairavo automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio (b.l. 34-40).

Motyvuojamoji dalis

Baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 4 dalis numato, kad nukentėjęs asmuo ar liudytojas neatsako už melagingų parodymų davimą, jeigu pagal įstatymus turėjo teisę atsisakyti duoti parodymus, tačiau prieš apklausą nebuvo su šia teise supažindintas.

Baudžiamojo proceso kodekso 80 straipsnio 1 punkte numatyta, kad kaip liudytojas negali būti apklausiamas asmuo, kuris gali duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus tuos atvejus, kai jis sutinka duoti tokius parodymus taikant BPK 82 straipsnio 3 dalyje numatyto liudijimo ypatumus.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad draudžiama versti duoti parodymus prieš save, savo šeimos narius ir artimus giminaičius.

Aukščiau nurodyti duomenys patvirtina, kad kaltinamoji V. Š. ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-59021-17 apklausiant ją kaip liudytoją, po to, kai jai buvo pasirašytinai išaiškinta teisė neliudyti prieš save, savo šeimos narį ar artimą giminaitį taip pat ir atsakomybė už melagingą liudijimą, vengimą ar atsisakymą duoti parodymus, neatsisakė liudyti ir nepareiškė, jog egzistuoja aplinkybės, dėl kurių ji turi teisę atsisakyti liudyti. Taigi nebuvo jokių procesinių kliūčių ar draudimų ikiteisminio tyrimo metu apklausti V. Š. kaip paprastą, t.y. procesinio imuniteto neturinčią liudytoją, įspėjant ją dėl galimos baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Be kita ko, teismas pažymi, kad kaltinamosios versija apie tai, jog ją su V. S. sieja šeiminiai ryšiai, atsirado tik tuomet, kai kilo reali jos baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą grėsmė. Iš tikrųjų byloje nėra visiškai jokių aiškiai išreikštų duomenų, kad kaltinamąją ir V. S. siejo ir šiuo metu sieja tikras šeiminės partnerystės ryšys, kuris netapatintinas vien tik su artimais vyro ir moters santykiais.

V. Š. melagingai paliudijo nurodydama, kad 2017-11-11 Stadiono gatvėje, Vilniuje, ties pastatu Nr. 2 įvykusio eismo įvykio metu automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo ji, nors iš tikrųjų automobilį vairavo V. S.. Neabejotina, kad V. Š. suprato, jog nurodo tikrovės neatitinkančias faktines aplinkybes, t. y. duoda melagingus parodymus ir norėjo taip elgtis, taigi ji veikė tiesiogine tyčia.

Kaltinamosios veikoje yra visi nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalyje sudėties požymiai, nes pagal minėtą straipsnį atsako tas, kas, be kita ko, davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo metu. Veikos kvalifikacija teisinga.

Kaltinamąją V. Š. ginantis advokato padėjėjas Irmantas Čičiurka teisiamojo posėdžio dieną (2018-08-19) pateikė teismui prašymą Baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu nutraukti baudžiamąją bylą dėl V. Š. kaltinimo pagal Baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalį. Pažymėtina, kad minėtas prašymas teismui pateiktas jau teisminio bylos nagrinėjimo stadijoje, nes 2018-07-13 teisėjos nutartimi baudžiamoji byla buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, jeigu Baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta aplinkybė paaiškėja bylos nagrinėjimo teisme metu, teismas baigia nagrinėti bylą ir priima išteisinamąjį nuosprendį. Kaltinamosios gynėjo nurodomos Baudžiamojo proceso kodekso 235 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios baudžiamosios bylos nutraukimą, šiuo atveju negali būti taikomos, nes šis straipsnis reglamentuoja bylos nutraukimo galimybę tik bylos parengimo nagrinėti teisme stadijoje, kuomet teismas gali priimti vieną iš Baudžiamojo proceso kodekso 232 straipsnyje numatytų sprendimų - taip pat ir sprendimą nutraukti baudžiamąją bylą. Šiuo atveju teismas priėjo išvados ir ją pagrindė aukščiau nurodytais argumentais, kad nėra pagrindo nutraukti baudžiamąją bylą gynėjo nurodytais motyvais.

Dėl baudžiamosios atsakomybės kaltinamajai taikymo

V. Š. kaltinama nusikalstama veika, priskiriama prie nesunkių nusikaltimų. Ji teisiama pirmą kartą, tačiau buvo vieną kartą bausta administracine tvarka už greičio viršijimą. Nuobauda galioja (b.l. 51).

Priklausomybių, psichikos ar asmenybės sutrikimai kaltinamajai nediagnozuoti – ji niekada nebuvo gydoma šio profilio sveikatos priežiūros įstaigose.

Kaltinamoji ateitį sieja su gyvenimu ir darbu užsienyje.

Teismas neturi pagrindo vertinti kaltinamąją kaip linkusią daryti nusikaltimus asmenybę.

Kaltinamoji ir jos gynėjas prašė atleisti pastarąją nuo baudžiamosios atsakomybės bei perduoti pagal laidavimą be užstato jos motinos K. Š. atsakomybei.

Teismui buvo pateiktos pažymos, liudijančios, kad K. Š. nebuvo teista, kad ji dirba UAB „Norfos mažmena“ ir yra gerai darbdavio charakterizuojama, kad V. Š. nuo 2018-08-14 deklaravo gyvenamąją vietą pas motiną Justiniškių/Taikos g. 219-32, Vilniuje ( anksčiau kaltinamoji buvo deklaravusi gyvenamąją vietą Jungtinėje Karalystėje).

Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalyje (Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą) numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Šio straipsnio 2 dalyje rašoma, kad asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teismas konstatuoja, kad yra visi Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyti pagrindai ir sąlygos atleisti kaltinamąją V. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti ją pagal laidavimą motinai K. Š., nes pastaroji yra verta teismo pasitikėjimo. Atsižvelgus į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą bei į laiduotojos turtinę padėtį (gauna 400 Eur darbo užmokestį) laidavimas skirtinas be užstato.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, proceso išlaidų nėra, civilinis ieškinys nepareikštas, tyrimui reikšmingų daiktų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas nusprendžia:

atleisti V. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalyje ir perduoti ją vieneriems metams pagal laidavimą be užstato motinai K. Š..

Paskirti V. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – nemokamus darbus, įpareigojant ją per pirmus du šio nuosprendžio vykdymo mėnesius išdirbti 40 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose (Baudžiamojo kodekso 67 ir 70 straipsniai).

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Panaikinti V. Š. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą, paduodant apeliacinį skundą.