- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-14
- Bylos Nr.
- 2S-968-258/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rita Kisieliene (pirm.), Danute Kutriene, Petras Jaržemskis
- Pareiškėjas
- E. M.
- Suinteresuotas asmuo
- Vilniaus apskrities mokesciu inspekcijai, VI „Registru centras“
- Kategorijos
- 94.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 106.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš teiseju Ritos Kisielienes (kolegijos pirmininke ir pranešeja), Danutes Kutrienes ir Petro Jaržemskio,
kolegijos posedyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinejo pareiškejo E. M. atskiraji skunda del Šalcininku rajono apylinkes teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutarties civilineje byloje pagal pareiškejo E. M. pareiškima suinteresuotiems asmenims Vilniaus apskrities mokesciu inspekcijai, VI „Registru centras“ del sutarties pripažinimo galiojancia.
Aprašomoji dalis
nustate:
Šalies argumentai
Pareiškejas 2010-11-30 kreipesi i Šalcininku rajono apylinkes teisma ir praše pripažinti galiojancia 1997 m. liepos 9 d. tarp E. M., (duomenys neskelbtini) ir Tetenu žemes ukio bendroves („Tetenu žeme“), i.k. 7499674, paprasta rašytine forma sudaryta sutarti, pagal kuria E. M. iš Tetenu žemes ukio bendroves už 1 700 Lt nupirko grudu sandeli, (duomenys neskelbtini).
Pareiškejas nurode, jog 1997 m. liepos 9 d. pareiškejas E. M. iš Tetenu žemes ukio bendroves („Tetenu žeme“) nupirko grudu sandelio pastata, kurio bendras plotas – 795,25 kv. m., (duomenys neskelbtini). Už pastata sumokejo 1 700 Lt. Pirkimo – pardavimo sutartis sudaryta paprasta rašytine formas ir turto perdavimas buvo iformintas 1997 m. liepos 9 d. grudu sandelio priemimo – perdavimo aktu Nr. 27. Po sutarties sudarymo pastatai buvo perduoti pareiškejui E. M.. Pirkimo – pardavimo sudarymo metu pareiškejas buvo nepilnametis (buvo trylika metu), todel pareiškejui atstovavo ir pareiškejo vardu sutartis bei akta pasiraše istatyminis atstovas – tevas F. M.. Sutartis nebuvo patvirtinta notaro, kadangi pardavejas tai venge padaryti. Šiuo metu žemes ukio bendrove Tetenai („Tetenu žeme“) yra likviduota, todel nera galimybes šia sutarti notariškai patvirtinti. Pareiškejo nuosavybes teise i mineta pastata negali buti iregistruota registre ir pareiškejas privalo kreiptis i teisma del sutarties pripažinimo galiojancia. Sandorio sudarymo metu galiojusiame 1964m. LR civiliniame kodekse (58 str. 5 d.) tokia galimybe buvo numatyta: „Jeigu viena iš šaliu visiškai ar dalinai ivykde sandori, kuriam butinas notarinis patvirtinimas, o antroji šalis vengia sandori notariškai iforminti, tai teismas, ivykdžiusios sandori šalies reikalavimu, turi teise pripažinti sandori galiojanciu.
Šalcininku r. apylinkes teismas 2010 m. gruodžio 20 d. nutartimi atsisake priimti E. M. pareiškima del sutarties patvirtinimo, kaip nenagrinetina teisme. Teismas pažymejo, kad teismas netvirtina sudarytos tarp šaliu sutarties.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškejas E. M. prašo Šalcininku rajono apylinkes teismo 2010-12-20 nutarti panaikinti ir perduoti klausima pirmosios instancijos teismui nagrineti iš naujo.
Pareiškime buvo išdestytos visos aplinkybes, pateikti dokumentai, nurodyti visi asmenys, kurie gali buti suinteresuoti bylos baigtimi, teismo nutartis užkerta galimybe tolesnei bylos eigai, pareiškejo teisetu interesu gynimui, galimybei iregistruoti registre nuosavybes teises i pareiškejui priklausanti turta. Pagal LR CK 1.93 str. 4 dalies, 6.309 str. 3 dalies nuostatas (vadovaujantis CK patvirtinimo, isigaliojimo ir igyvendinimo istatymo 4 str. 2 d. pagrindais) vienai sutarties šaliai, vengianciai iforminti sandori notarine tvarka, yra pagrindas kitos šalies prašymu pripažinti sandori galiojanciu. Pagal CK 1.93 str. 4 d., jeigu viena iš šaliu visiškai ar iš dalies ivykde sandori, kuriam butinas notaro patvirtinimas, o antroji šalis vengia iforminti sandori notarine tvarka, teismas ivykdžiusios sandori šalies reikalavimu turi teise pripažinti sandori galiojanciu. Šiuo atveju sandorio po to notarine tvarka iforminti nebereikia. CK 1.93 str. 4 d. nurodytos butinos salygos, pagal kuria teismas gali pripažinti sandori galiojanciu: 1) sandoris yra dvišalis; 2) viena sandorio šalis visiškai ar iš dalies ivykde sandori; 3) kita sandorio vengia iforminti sandori notarine tvarka.
Atsiliepimo i atskiraji skunda gauta nebuvo.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, pareiškimo priemimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrineti iš naujo (CPK 337 str. 1 p.).
Bylos nagrinejimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliuciu nutarties negaliojimo pagrindu (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacines instancijos teismas nagrineja byla neperžengdamas atskirajame skunde numatytu ribu, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.; Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).
Nagrinejamu atveju absoliuciu teismo nutarties negaliojimo pagrindu (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nera nustatyta, byloje paduodant atskiraji skunda nera ginamas viešasis interesas, todel teiseju kolegija, nagrinedama atskiraji skunda del Šalcininku rajono apylinkes teismo 2010-12-20 nutarties, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jo ribu.
Teiseju kolegija, išnagrinejusi apeliacines instancijos teismui pateiktos civilines bylos medžiaga, ivertinusi atskirojo skundo argumentus, pripažista, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taike materialines bei procesines teises normas, reglamentuojancias ieškinio priemimo klausima, todel skundžiama nutartis negali buti pripažistama teiseta ir pagrista.
Apeliacines instancijos teismas atkreipia demesi i tai, jog priskirtinumo teismo kompetencijai prielaida pripažintina egzistuojancia tik tada, kai gincas nagrinetinas butent civilinio proceso tvarka, nes priskirtinumas teismo kompetencijai suprantamas ne tik kaip nustatymas, kokia institucija turetu nagrineti ginca, bet ir kaip nurodymas, kokio proceso tvarka turi buti nagrinejama konkreti byla. Taigi CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu byla neturi buti keliama, o iškelta byla turi buti nutraukiama remiantis CPK 293 straipsnio 1 punktu, tiek tais atvejais, kai byla priskirtina nagrineti ne teismui, o kitai institucijai, tiek tais atvejais, kai ji iš principo priskirtina teismo kompetencijai, taciau turi buti nagrinejama ne civilinio proceso tvarka, o kita savarankiška proceso forma teisme (baudžiamaja ar administracine tvarka).
Pagal CPK 5 straipsnio 1 dali asmens teise kreiptis i teisma siejama su jos igyvendinimu istatymo nustatyta procesine tvarka. Jeigu ieškinys neatitinka CPK 111 ir 135 straipsniuose numatytu reikalavimu, teismas nustato pareiškejui termina procesinio dokumento trukumams pašalinti. Spresdamas ieškinio priemimo klausima teismas turi patikrinti ne tik jo formos ir turinio reikalavimus, bet ir tai ar asmuo apskritai turi teise kreiptis i teisma del teismines gynybos, ar nera CPK 137 straipsnio 2 dalyje numatytu atsisakymo priimti ieškini pagrindu.
Teise pareikšti ieškini yra procesine teise, todel ji negali priklausyti nuo materialiojo teisinio pobudžio aplinkybiu. Teismas neturi teises atsisakyti priimti pareiškima del materialinio teisinio pobudžio motyvu. Ieškovas kreipdamasis i teisma teismines gynybos reiškia materialini teisini reikalavima „prašau pripažinti....“ Teismas yra gincus del teises sprendžianti institucija ir gali suteikti efektyvia gynyba tik tuo atveju, jeigu besikreipiantysis aiškiai formuluoja savo reikalavima ir to reikalavimo pagrindima. Svarbu ivertinti šaliu suinteresuotuma sandorio sudarymu ar šalys objektyviai nepažeidžia kieno nors (kreditoriu, treciuju asmenu) interesu.
Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškima, nurode, kad vadovaujasi CPK 137 str. 2 d. 1 p. Toks teises normos nurodymas reikštu, kad teismas atsisako priimti pareiškima, kaip nenagrinetina teisme. Taciau teismas pažymejo, kad butent pareiškejo reikalavimas nenagrinetinas teisme. Nurode, kad teismas netvirtina tarp šaliu sudarytos sutarties. Teiseju kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas turejo ne apskritai atsisakyti priimti pareiškima, o nustatyti termina trukumams šalinti. Pareiškejas prašo pripažinti galiojancia 1997 m. liepos 9 d. tarp E. M. ir Tetenu žemes ukio bendroves („Tetenu žeme“), paprasta rašytine forma sudaryta sutarti, pagal kuria E. M. iš Tetenu žemes ukio bendroves už 1 700 Lt nupirko grudu sandeli, (duomenys neskelbtini). Pareiškejas nurodo, jog pastatu pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo patvirtinta, kadangi pardavejas tai venge daryti, nurode, jog šiuo metu Tetenu žemes ukio bendrove („Tetenu žeme“) yra likviduota, todel nera galimybes šia sutarti notariškai patvirtinti. Iš viešai prieinamos informacijos, t.y. VI Registru centro pateikiamos informacijos, matyti, kad Šalcininku rajono žemes ukio bendrove „Tetenu žeme“, i.k. 174996745 (buves kodas 7499674) nera likviduota. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, trukstant duomenu, turejo buti aktyvus ir rinkti irodymus savo iniciatyva arba ipareigoti pareiškeja pateikti papildomus bylai išspresti reikalingus irodymus. Nagrinejamoje byloje apeliacines instancijos teismas sutinka su apelianto argumentu, kad pagal LR CK 1.93 str. 4 d., 6.309 str. 3 d. nuostatas (vadovaujantis CK patvirtinimo, isigaliojimo ir igyvendinimo istatymo 4 str. 2 dalies pagrindais) vienai sutarties šaliai, vengianciai iforminti sandori notarine tvarka, teismas ivykdžiusios sandori šalies reikalavimu turi teise pripažinti sandori galiojanciu. Be to, kai pirkti ar parduoti daikta isipareigojes asmuo atsisako iforminti sutarti nustatyta forma, kita šalis turi teise teismo tvarka reikalauti patvirtinti sutarties sudaryma (CK 6.309 str. 3 d.).
Teiseju kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taike ieškinio priemima reglamentuojancias materialines teises normas, taip pat proceso teises normas, del ko nepagristai atsisake pareiškima. Del šios priežasties pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, o ieškinio priemimo klausimas perduodamas nagrineti pirmosios instancijos teismui iš naujo (LR CPK 329 str. 1 d., 330 str., 338 str., 337 str. 3 p.). Del šios priežasties, panaikinus pirmos instancijos teismo skundžiama nutarti, pareiškimo priemimo klausimas perduotinas iš naujo nagrineti Šalcininku rajono apylinkes teismui (LR CPK 337 str. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 3 p., 339 str., teiseju kolegija
nutare:
Šalcininku rajono apylinkes teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutarti panaikinti E. M. pareiškimo del sutarties pripažinimo galiojancia priemimo klausima perduoti Šalcininku rajono apylinkes teismui nagrineti iš naujo.