Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Žanetos Žalėnaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, teistas 2005 m. vasario 24 d. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. N., 2016 m. balandžio 29 d., apie 20.00 val., būdamas neblaivus (nustatytas 2,24 promilių girtumas) bute, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu su žmona J. N., ją tris kartus rankomis pastūmė, dėl to ji nugriuvo ir susižeidė dešinę ranką, o tęsdamas konfliktą vieną kartą delnu sudavė per veidą G. J., gimusiai (duomenys neskelbtini), taip J. N. padarė kraujosrūvą dešinėje plaštakoje ir nežymiai sutrikdė sveikatą, bei J. N. ir G. J. sukėlė fizinį skausmą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis A. N. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2016 m. balandžio 28 d. buvo namuose adresu (duomenys neskelbtini). Butas priklauso jo žmonai J. N. Jame yra trys kambariai, kuriuose gyvena jis su žmona, trys jo žmonos dukros G. J. gim. (duomenys neskelbtini), D. J. gim. (duomenys neskelbtini). ir P. M. gim. (duomenys neskelbtini), bei jų su žmona bendra dukra A. N. gim. (duomenys neskelbtini). 2016 m. balandžio 27 d. su draugu vartojo alkoholį, o 2016 m. balandžio 28 d. kieme sėdėdamas mašinoje išgėrė 7 skardines alaus, pintos talpos. Kuomet grįžo apie 20.00 val. namo žmona ant jo labai pyko dėl to, kad jis antrą dieną vartojo alkoholį. Žmona atėmė iš mergaičių telefonus kuriuos jis buvo joms dovanojęs, surinko visus daiktus, kuriuos jis dovanojo jai ar pirko namams ir pasakė, kad jai nieko nereikia. Paėmusi automobilio AUDI raktelius, kurį jis jai nupirko, juos į jį metė, sakydama, kad jai nieko iš jo nereikia. Tada jis jai pasakė, ,,kadangi man atiduodi daiktus, kuriuos aš esu pirkęs, aš taip pat esu priverstas gražinti tau man pirktus ir dovanotus daiktus“. Tuo metu vilkėjo striukę, kurią ji jam buvo pirkusi. Dar paėmė jų dukrą A. ir juokais pasakė, kad tai taip pat jo. Žmona dėl to dar labiau supyko, pradėjo garsiai rėkti, kad atiduotų vaiką, pagriebusi iš jo dukrą perdavė G. ir ji A. iš virtuvės išnešė kitoms dukroms, kurios tuo metu kambaryje žiūrėjo televizorių. Žmona ėmė jį stumdyti draskytis nagais. Jis jai norėjo paduoti striukę, bet ji jos neėmė. Kišo jai striukę vis pastumdamas. Kadangi jis aukštas ir stambaus kūno sudėjimo, o jo žmona labai smulki ir maža, gal kiek per stipriai ją stumtelėjo ir ji nugriuvo koridoriuje. Griūdama galėjo susižeisti. Viso jų konflikto metu žmonai už nugaros buvo dukra G., kuri ant jo rėkė kartu su motina. Dukrai jis tikrai specialiai nesudavė, tai padarė netyčia, kai su žmona apsistumdė dėl striukės. Net pats nepajuto kaip pastumdamas žmoną rankos delnu sudavė dukrai per veidą. Dėl įvykio labai gailisi. Niekada prieš moteris nesmurtauja, tai pirmas kartas. Nenorėjo, nei žmonai, nei dukrai sukelti fizinio skausmo. Pažada atsiprašyti žmonos ir vaikų, bei daugiau taip nesielgti (b. l.38-40).

Nukentėjusioji J. N. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), su vyru A. N. ir 4 vaikais: G. J. gim. (duomenys neskelbtini), D. J. gim. (duomenys neskelbtini), P. M. gim. (duomenys neskelbtini), A. N. gim. (duomenys neskelbtini). 2016 m. balandžio 28 d. apie 19.30 val. ji buvo namie. Vyras iš jos rankų paėmė jų bendrą vaiką A. N. Vyras su vaiku atėjo į virtuvę. Jis buvo neblaivus. J. N. kartu su dukra G. J. atėjo irgi į virtuvę. Vaikas, kurį laikė vyras, pradėjo verkti. J. N. pasakė, kad jis atiduotų vaiką. Vyras pradėjo ją dešine ranka stumdyti. Jis pastūmė ją 3 kartus. Vyras išstūmė ją iš virtuvės ir kai jis trečią kartą ją pastūmė, ji parkrito koridoriuje ant grindų. Ji nukrito ant spintelės ir sužalojo dešinę ranką. Ji pasakė dukrai G. J., kad skambintų į policiją. Dukra pasiėmė iš kambario telefoną, surinko 112 numerį ir telefoną davė jai. Ji pasakė, kad iškviestų į namus policiją. Tada vyras atidavė koridoriuje J. N. vaiką A. N. ir iš pykčio nieko nesakydamas smogė dešinės rankos delnu koridoriuje stovėjusiai jos dukrai G. J. į nosį. Tada J. N. atidavė vaiką A. N. D. J. ir pasakė kitiems vaikams išeiti iš buto, nes yra pavojinga. Vaikai išėjo į laiptinę. Tada vyras pareikalavo, kad ji duotų jo automobilio raktus. Ji davė jam raktus. Vyras išėjo iš namų ir nuėjo į savo automobilį. Tada atvažiavo policijos pareigūnai. Ji pasakė, kad vyras galimai yra savo automobilyje. Ji parašė pareiškimą. Policijos pareigūnai išvažiavo. Policijos pareigūnai jai iškvietė greitąją, nes skaudėjo ranka, kurią susižalojo, kai ją pastūmė vyras. Atvažiavo greitoji ir ji nuvažiavo į ligoninę (b. l. 12-13).

Nukentėjusioji G. J. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su mama J. N., sesutėmis A. N., D. J., P. M. bei mamos vyru A. N. gyvena adresu (duomenys neskelbtini). 2016 m. balandžio 28 d. vakarą jos seserys D. ir P. buvo vaikų kambaryje, ji su mama ir mažąja sesute A. buvo svetainėje. Tuo metu namuose buvo neblaivus A. A. užėjo pas jas į svetainę ir norėjo paimti ant rankų A., bet mama jam to neleido padaryti dėl to, kad jis buvo neblaivus. Po to mama su A. nuėjo į virtuvę šildyti maisto, o A. prašydamas duoti vaiką nuėjo paskui jas. G. J. taip pat nuėjo jiems iš paskos. Jiems būnant virtuvėje A. dar keletą kartų paprašė jam duoti A., bet mamai atsisakius tiesiog priėjęs ją iš jos rankų paėmė. Jėga jis vaiko iš mamos tikrai neatiminėjo tiesiog ją gražiai paėmė, o mama paleido, nes mano, kad mama pavargo nuo jo prašymo. A. ant A. rankų išsigando ir pradėjo verkti. Vaikas vis labiau ir labiau verkė, jos A. prašė atiduoti A. G. J. arba mamai, bet jam tai nepatiko, jis pyko, kad jam neleidžia pasidžiaugti vaiku. Tada jis įpykęs stipriai ranka pastūmė mamą pro virtuvės duris į koridorių. Mama neišlaikė pusiausvyros ir griuvo, griūdama kliudė pakabą su rūbais ir su visomis ten kabėjusiomis striukėmis nugriuvo. Griūdama bandė remtis į koridoriuje stovėjusią spintelę, bet ranka nuslydo ir ji visu svoriu griuvo. Griūdama susižalojo dešinę ranką. G. J. labai išsigando, kai mama nugriuvo ir pradėjo verkti. G. J. su A. nuėjo pas mamą į koridorių. Kuomet mama atsistojo jai liepė kviesti policijos pareigūnus, ji surinko numerį ir padavė telefoną mamai. Kuomet mama iškvietė pagalbą A. supyko ir jai padavęs A. pasakė imk, kad taip nori. Mama padavė sesutę D. ir liepė kartu su ja ir P. bėgti. G. J. tuo metu su mama ir A. stovėjo koridoriuje ir A. eidamas pro G. J. delnu jai staigiu judesiu sudavė į nosį. Ji nuo jo suduoto smūgio nugriuvo ant grindų. A. jai savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą. Atsistojusi ji greitai nubėgo į vaikų kambarį pas seses ir jas išsivedė į laiptinę. Mama liko su A. bute. išėjusios į laiptinę laiptais pakilo į penktą ar šeštą aukštą, tiksliai dabar jau negali pasakyti ir išgirdo kaip trinktelėjo laiptinės durys. Per laiptinės langą pamatė, kaip iš laiptinės išėjo A. ir nuėjo už namo. Tada jos visos keturios greitai nusileido į pirmą aukšta į savo butą ir užsirakino duris. Po to iškarto atvyko policijos pareigūnai. Po A. sukelto jai fizinio skausmo ji sužalojimų nepatyrė ir į medikus nesikreipė. Po kurio laiko A. jų dėl savo poelgio atsiprašė. Tiek mama, tiek ji jam atleido ir su juo susitaikė (b. l. 19-20).

Iš nukentėjusiosios J. N. pareiškimo matyti jos detaliai nurodytos įvykio aplinkybės, taip pat tai, kad A. N. būdamas neblaivus smurtavo tiek prieš ją, tiek prieš G. J. (b. l. 1).

Iš tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad policiją kvietė J. N., kuri atvykusiems pareigūnams paaiškino, kad kilus konfliktui su vyru A. N., pastarasis ją pastūmė ir ji dėl to nukrito bei susižalojo, be to, A. N. sudavė G. J. ranka į nosį. Įvykio vietoje buvo numesta rūbų kabykla (b. l. 9-10).

Iš specialisto išvados Nr. G 1225/2016(01) matyti, kad J. N. 2016 m. balandžio 28 d. padaryta kraujosruva dešinėje plaštakoje, paveikus kietu buku daiktu, sužalojimas kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 16).

Iš alkotesterio pažymos matyti, kad 2016 m. balandžio 28 d., 20.53 val. A. N. nustatytas 2.24 promilės girtumo laipsnis (b. l. 28).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Kaltinamasis A. N. pripažino, jog 2016 m. balandžio 28 d. kilus konfliktui su sutuoktine būdamas neblaivus pastūmė sutuoktinę J. N., o ši nukrito ir susižeidė plaštaką. Be to, netyčia sudavė ir G. dukrai G. J. Analogiškas aplinkybes patvirtino ir nukentėjusiosios J. N. bei G. J., kurios patvirtino, kad išties toks įvykis buvo, kad kaltinamasis būdamas neblaivus pradžioje stūmė J. N. ir ši dėl to nukrito bei susižeidė ranką, po to sudavė dukrai į veido sritį ir taip sukėlė joms fizinį skausmą. Tokias aplinkybes patvirtina ir policijos pareigūnų M. B. bei M. M. tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje. Aplinkybę, kad įvykio metu A. N. buvo neblaivus, patvirtina byloje esanti alkotesterio pažyma. Pažymėtina, kad iš specialisto išvados Nr. G 1225/2016(01) matyti, jog J. N. 2016 m. balandžio 28 d. padaryta kraujosruva dešinėje plaštakoje, paveikus kietu buku daiktu, sužalojimas kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 16). Teismas konstatuoja, kad šių byloje esančių įrodymų visiškai pakanka išvadai, jog A. N. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sukėlė nukentėjusiosioms J. N. bei G. J. fizinį skausmą, be to nukentėjusiajai J. N. dar ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamasis ir nukentėjusiosios yra šeimos nariai. Pastaroji aplinkybė sudaro pagrindą kaltinamojo padarytą nuskalstamą veiką kvalifikuoti kaip padarytą prieš šeimos narį.

Pirmiau išdėstytų įrodymų ir aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad A. N. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Skirdamas bausmę A. N. teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus smurtinis nusikaltimas prieš du artimus asmenis. Taip pat įvertina ir kaltininko motyvus bei tikslus – A. N. smurtavo iš esmės be objektyvios priežasties, dėl mažareikšmio konflikto. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į tai, kad nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat įvertina ir byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį A. N. – teistas, tačiau teistumas išnykęs, administracine tvarka baustas (b. l. 57-59), psichiatrinio gydymo įskaitoje, gydytas, 2016 m. rugsėjo 28 d. atlikta konsultacija, skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (b. l. 61-68), priklausomybės ligų centre negydytas (b. l. 60). Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei šios bausmės rūšies vidurkis. Teismo vertinimu, būtent tokia bausmė, atsižvelgus į paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra pakankama ir nelaikytina akivaizdžiai per griežta. Kartu kaltinamajam taikytini įpareigojimai.

Pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, kaltinamajam A. N. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas A. N. BPK 140 straipsnio tvarka laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2016 m. balandžio 28 d. 20.34 val. iki 2016 m. balandžio 29 d. 12.43 val. (viena diena) (b. l. 30, 33).

Kaltinamajam A. N. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliktina nepakeista iki teismo baudžiamojo vykdymo pradžios (b. l. 43-44).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. N. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam devynių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį būti namuose nuo 22.00 iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, taip pat per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę mažinti vienu trečdaliu ir A. N. kirti šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį būti namuose nuo 22.00 iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, taip pat per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu į paskirtos bausmės atlikimo laiką įskaityti vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną nuo 2016 m. balandžio 28 d. 20.34 val. iki 2016 m. balandžio 29 d. 12.43 val., šią dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajam A. N. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

6. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus;

4) šaukiami atvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.

7. Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu. Jei neturite nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, Jūs turėtumėte nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyrius, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135, tel. +370 5 261 0339; +370 5 276 0159). Daugiau informacijos galima rasti http://www.vrpi.lt