Kauno apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. G. (buvusi pavardė V., toliau – V. G.) apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutarties, kuria V. G. skundas dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjo G. Š. 2016 m. rugpjūčio 22 d. nutarimo buvo atmestas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. G. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjo G. Š. 2016 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu buvo pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 183 straipsnio 1 dalį už tai, kad ji 2016 m. liepos 2 d., 00.16 val., būdama namuose (duomenys neskelbtini), kėlė triukšmą, garsiai šūkavo, rėkavo bei garsiai leido muziką, kuri sklido į gatvę bei kitus namo butus, tokiais savo veiksmais drumstė kaimynų ramybę ir viešąją rimtį. Už šio administracinio teisės pažeidimo padarymą V. G. buvo paskirta 12 (dvylikos) eurų bauda. Nesutikdama su priimtu nutarimu, V. G. pateikė skundą Marijampolės rajono apylinkės teismui, kuris, įvertinęs V. G. skundo argumentus, 2016 m. gruodžio 9 d. nutartimi jos skundą atmetė, skundžiamą Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjo G. Š. 2016 m. rugpjūčio 22 d. nutarimą palikdamas nepakeistą.Apeliaciniu skundu V. G. prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartį ir Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjo G. Š. 2016 m. rugpjūčio 22 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.Apeliantės teigimu, jokio muzikinio prietaiso, kuriuo galėtų garsiai leisti muziką savo namuose, ji neturi. Ši aplinkybė bylos nagrinėjimo metu patikrinta nebuvo, t. y. jos butas į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų apžiūrėtas nebuvo. Be to, nenustatyta ar įvykio dieną ji buvo bute. Policijos pareigūnas A. S. savo tarnybiniu pranešimu patvirtino tik tiek, kad buto duris jam atidarė vyras, o V. G. jis nematė, tik girdėjo iš buto sklindantį jos balsą. Įvykio metu policijos pareigūnams bendravus tik su T. G., bute gyvenančiu tokiomis pačiomis teisėmis kaip ir ji, protokolas dėl triukšmo turėjo būti surašytas ne jai, o T. G.. Apeliaciniu skundu pažymima ir tai, kad skundus policijai V. G. atžvilgiu teikia tik viena kaimynė – I. P., tačiau nei tyrėjas G. Š., nei pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad V. G. praeityje buvo davusi parodymus prieš I. P. sūnų, o tai leidžia įžvelgti I. P. suinteresuotumą bylos baigtimi, kerštavimą. Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pateikė atsiliepimą į V. G. apeliacinį skundą, kuriuo prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartį ir Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjo G. Š. 2016 m. rugpjūčio 22 d. nutarimą palikti nepakeistus ir V. G. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

V. G. apeliacinis skundas netenkinamas. Pagal ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Išnagrinėjus šią administracinio teisės pažeidimo bylą, patikrinus skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvus, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjo G. Š. nutarime konstatuotas aplinkybes, įvertinus pažeidėjos apeliacinio skundo argumentus, ir, atsižvelgiant į ATPK 257 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, konstatuotina, jog tiek pirmosios instancijos teismas, tiek Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjas G. Š. išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis), teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, dėl ko padarė teisingas surinktais įrodymais pagrįstas bei faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas dėl V. G. kaltės padarius ATPK 183 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą administracinį teisės pažeidimą. Apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, rėmėsi įrodymais, gautais teisėtais būdais, nutartyje nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, todėl naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, o tuo pačiu ir Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjo nagrinėjamoje byloje priimtą procesinį sprendimą, objektyvais duomenimis neparemtais pažeidėjos apeliacinio skundo motyvais, teisinio pagrindo nėra. ATPK 183 straipsnio 1 dalis numato, kad šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais bei kitokiais garsiniais aparatais ar kiti triukšmą keliantys veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte bei kitose viešosiose vietose, o vakaro ir nakties metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, jeigu tai trikdo viešąją rimtį, užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams arba pareigūnams iki aštuoniasdešimt šešių eurų. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad sprendimas patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn už viešosios tvarkos trikdymą turi būti priimamas tik visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus bei įvertinus visas svarbias faktines aplinkybes, kurios gali būti įrodomos garso lygio matavimo prietaisų rodmenimis. Tačiau viešosios rimties trikdymo pažeidimo įrodinėjimas lygiai taip pat galimas remiantis ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, pavyzdžiui, liudytojų parodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N62-2559/2010, N438-3973/2011, N575-406/2012).Nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos duomenimis nustatyta, kad V. G. savo namuose nakties metu kėlė triukšmą, garsiai šūkavo, rėkavo bei garsiai leido muziką, kuris sklido į gatvę bei kitus gyvenamojo namo butus, kas iš esmės atitinka ATPK 183 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius. Tačiau, apklausiama pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, su šiomis jai inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo faktinėmis aplinkybėmis V. G. nesutiko, nurodydama, kad analizuojamo įvykio dieną pas ją nei svečių, nei triukšmo nebuvo, namuose ji buvo su savo mažamečiais vaikais ir sutuoktiniu T. G., o tuo metu, kai į jos namus atvyko policijos pareigūnai, ji jau praktiškai miegojo. Su jai inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo faktinėmis aplinkybėmis apeliantė nesutinka ir apeliaciniu skundu, tačiau, įvertinus skirtingose proceso stadijose jos duotuose parodymuose esančius prieštaravimus, jų neatitikimus kitiems nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje surinktiems ir tinkamai įvertintiems įrodymams, tikėti jais ir jų pagrindu naikinti teisėtus Institucijos ir pirmosios instancijos teismo procesinius sprendimus nėra pagrindo. Konstatuojant šią išvadą svarbu paminėti, jog sprendžiant asmens kaltės klausimą remtis vien tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais, nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog toks asmuo, siekdamas išvengti jam gresiančios atsakomybės, yra suinteresuotas duoti sau palankius parodymus. Juo labiau, kad sakyti tiesą jo neįpareigoja ir atitinkamos ATPK nuostatos (duodamas parodymus, jis nėra įspėjamas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą). Tokiais atvejais ypatingą reikšmę įgyja kitų byloje apklaustų asmenų parodymų bei rašytinių įrodymų analizė. Liudytoja I. P., analizuojamo įvykio metu pranešusi policijos pareigūnams apie iš V. G. buto sklindantį triukšmą, apklausiama pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paaiškino, kad bute, kuriame gyvena apeliantė, nuolat girtaujama ir triukšmaujama. Analizuojamo įvykio dieną į įvykio vietą iškviestus policijos pareigūnus ji pasitiko kieme. Triukšmas buvo girdimas lauke, tačiau kai policijos pareigūnai nuėjo į V. G. butą, jis nutilo. Iš esmės analogiškas vertinamo įvykio aplinkybes I. P. išdėstė ir 2016 m. liepos 2 d. prašyme dėl nuolatinio kaimynų triukšmavimo bei 2016 m. liepos 14 d. rašytiniame paaiškinime (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 16059701470, b. l. 6, 8).Abejoti šios liudytojos parodymų patikimumu ir objektyvumu, nepaisant apeliacinio skundo argumentų, jog tokiais savo veiksmais I. P. kerštauja dėl nepalankių parodymų jos sūnaus atžvilgiu, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Iš pateiktos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, jog I. P. sūnaus L. P. atžvilgiu pagal V. G. pranešimą iš tiesų buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 1 dalyje, tačiau 2015 m. vasario 24 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas L. P. atžvilgiu buvo nutrauktas, konstatuojant, kad jo veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 149 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių (b. l. 78-79). Ir vis tik tam tikras I. P. priešiškumas V. G. atžvilgiu bei galimas jos suinteresuotumas bylos baigtimi neatmestinas – pati I. P. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patvirtino, kad V. G. yra ją iškeikusi, ankščiau su ja konfliktavo, nes ši vartodavo alkoholinius gėrimus su jos nepilnamečiu sūnumi, rūkydavo, leisdavo sūnui gyventi pas save (V. G.). Tačiau, įvertinus tai, kad apklausiama pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ji buvo įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, o jos dėstomos faktinės nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos aplinkybės skirtingose proceso stadijose buvo detalios, nuoseklios ir neprieštaringos, atsižvelgiant į tai, jog jos išdėstytą įvykių versiją iš esmės patvirtino ir kiti nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje apklausti asmenys bei rašytiniai įrodymai, abejonių I. P. parodymų patikimumu aukštesniajam teismui vis tik nekyla. Nors apeliaciniu skundu teigiama, kad dėl galimai V. G. bute keliamo triukšmo visuomet skundžiasi tik I. P. (kitiems kaimynams tai netrukdo), tačiau sutikti su šiais apeliantės teiginiais teisinio pagrindo taip pat nėra. Iš bylos medžiagos matyti, kad dėl netinkamo apeliantės elgesio yra kreipęsi ir kiti asmenys, pareiškimas pasirašytas keleto namo gyventojų (b. l. 76-77). Sprendžiant V. G. administracinės atsakomybės klausimą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo apklausti ir V. G. kaimynai: A. M., K. S., L. Ž. (buvusi V. G. kaimynė, gyvenusi virš V. G. buto), betarpiškai patvirtinę, jog V. G. bute yra nuolat triukšmaujama, girtaujama, triukšmas ir muzika dažnai tęsiasi iki paryčių, dažnai pro buto langus yra mėtomi įvairūs daiktai, o iškvietus policiją triukšmas liaujasi tik kuriam laikui. Tokį V. G. gyvenimo būdą iš esmės patvirtina ir nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje esantis 2016 m. liepos 28 d. Marijampolės savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus Šeimos aplankymo aktas, kurio duomenimis, 2016 m. liepos 25 d. (jau po analizuojamo įvykio) buvo gautas anoniminis pranešimas apie neprižiūrimus V. G. vaikus, jos bute keliamą triukšmą, išgertuves bei per naktis leidžiamą muziką; apsilankius pas V. G. nustatyta, kad tiek ji, tiek ir jos sugyventinis (šiuo metu sutuoktinis) T. G. buvo išgėrę, bute garsiai grojo muzika, nei V. G., nei T. G. neneigė, jog garsiai klausosi muzikos, pabrėždami, jog tai daro dienos metu (kas iš esmės paneigia V. G. apeliacinio skundo argumentus, jog jokio muzikinio prietaiso, kurio pagalba ji galėtų garsiai klausytis muzikos, savo namuose ji neturi). Šio akto duomenimis, praeityje V. G. namuose rinkdavosi pašaliniai asmenys, su kuriais buvo girtaujama, būdavo atvejų, kai apeliantė į namus neįsileisdavo net socialinio darbuotojo (b. l. 26-27). Šias aplinkybes betarpiškai patvirtina ir išrašas iš administracinių teisės pažeidimų registro apie V. G. buvusius baustumus administracine tvarka, kurio duomenimis, už keliamą triukšmą namuose V. G. buvo bausta ne kartą (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 16059701470, b. l. 13-15)Sprendžiant V. G. kaltės klausimą, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad liudytojais apylinkės teismo posėdžio metu apklausti policijos pareigūnai A. S. ir A. S., (atvykę į įvykio vietą), taip pat patvirtino, kad V. G. bute dėl jame keliamo triukšmo jie lankėsi ne pirmą kartą. Atvykę į įvykio vietą, iš V. G. buto jie taip pat girdėjo triukšmą, žmonių šūkavimus, kurie buvo girdimi ir gyvenamo namo kieme. V. G. buto duris atidarė vyras, prisistatęs jos sužadėtiniu (kaip paaiškėjo vėliau, tai buvo T. G.), kuris ir buvo įspėtas dėl keliamo triukšmo, po ko triukšmas nutilo. Nors į butą užėję nebuvo (imtis tokių veiksmų pareigūnai iš esmės ir neturėjo jokio teisinio pagrindo), tačiau girdėjo V. G. balsą (atsižvelgiant į tai, kad su administracinėn atsakomybėn traukiama V. G. jiems teko bendrauti ir ankščiau, neabejotina, jog atpažinti jos balsą policijos pareigūnai galėjo), girdėjo, jog bute yra ir daugiau asmenų. Papildomai pareigūnai paaiškino, kad neteisėtais V. G. veiksmais skundžiasi ne tik I. P., bet ir kiti namo gyventojai, namo pirmininkas, dėl V. G. veiksmų yra surinkti ir visos gyvenamojo namo laiptinės gyventojų parašai. Netikėti policijos pareigūnų, analizuojamo įvykio dieną vykdžiusių teisėtas savo funkcijas, parodymais, teisinio pagrindo nėra. Analogiškas įvykio aplinkybes A. S. išdėstė ir 2016 m. liepos 2 d. tarnybiniame pranešime (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 16059701470, b. l. 7), jų parodymai sutapo tarpusavyje, juos patvirtina ir kiti nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje apklaustų liudytojų, tame tarpe ir I. P., parodymai. Vien tai, kad analizuojamo įvykio metu pareigūnai nematė V. G., (visgi liudytojas A. S. nurodė ją matęs), atsižvelgiant į tai, jog jie patvirtino girdėję jos balsą, sklindantį iš buto, kurio duris buvo atidaręs T. G., abejonių jų išdėstytomis įvykio aplinkybėmis aukštesniajam teismui taip pat nekyla. Juo labiau, kad ir pati V. G. apklausiama pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patvirtino, jog atvykus policijos pareigūnams, ji buvo namie, tačiau jokio triukšmo nekėlė, beveik miegojo, kas, sutinkamai su aukščiau aptartais policijos pareigūnų ir I. P. parodymais, neabejotinai neatitinka faktinių nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos aplinkybių. Šiame kontekste atmetant V. G. apeliacinio skundo argumentus, jog į įvykio vietą iškviesti policijos pareigūnai neapžiūrėjo jos buto ir neįsitikino, jog ten yra muzikinis prietaisas, kuriuo galima garsiai leisti muziką, vis tik pažymėtina, kad byloje turi būti nustatinėjamos tik tos aplinkybės, kurios reikšmingos procesinio sprendimo priėmimui. Administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu atliekamas duomenų rinkimas nėra savitikslis, nes duomenų turi būti surinkta tiek, kad būtų išsiaiškintos byloje įrodinėtinos aplinkybės ir priimtas pagrįstas sprendimas. Tokiu atveju, kai tyrimo metu visos reikšmingos bylos aplinkybės nustatytos, nebūtina atlikinėti papildomų tyrimo veiksmų vien tam, kad būtų gauta kuo daugiau ankstesnius rezultatus patvirtinančių duomenų, jei nėra pagrindo manyti, kad bus gauti kokybiškai nauji duomenys. Aptariamu atveju, įvertinus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patikrintus duomenis, jų pagrįstumą bei objektyvumą, spręstina, kad buvo atlikti visi esminiai procesiniai veiksmai, kurių rezultate gautų duomenų pakako pagrįstai konstatuoti V. G. kaltę jai inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 183 straipsnio 1 dalyje, padaryme.Abejonių V. G., kaip ATPK 183 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto administracinio teisės pažeidimo subjekto, tinkamumu aukštesniam teismui taip pat nekyla. Bylos duomenimis nustatyta, kad V. G. jai nuosavybės teise priklausančio buto neturi, šiuo metu ji gyvena jai ir jos mažamečiams vaikams suteiktame socialiniame būste, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 26-27). Ir nors analizuojamo įvykio dieną V. G. buto duris policijos pareigūnams atidarė T. G., tačiau vertinamo įvykio metu, t. y. 2016 m. liepos 2 d., jokių teisių į V. G. suteiktą socialinį būstą jis neturėjo, jie susituokė jau po analizuojamo įvykio, t. y. 2016 m. rugpjūčio 19 d. (b. l. 23). Išnagrinėjus V. G. apeliacinį skundą, vis tik pažymėtina, jog nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK), kuris pakeičia iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK. Įgyvendinant nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusį ANK, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1869) 5 straipsnio nuostatas, administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o ATPK 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai surašyti po 2017 m. sausio 1 d., teisena vyksta pagal ANK (5 straipsnio 2 dalis); administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o ATPK 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai surašyti iki 2017 m. sausio 1 d. ir kurie buvo perkvalifikuoti vadovaujantis šio įstatymo 4 straipsniu, teisena vyksta pagal ANK (5 straipsnio 3 dalis); kitais, šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nenurodytais, atvejais teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK. Sutinkamai su komentuojamo teisės akto 3 straipsnio 1 dalimi, administracinis teisės pažeidimas, padarytas iki 2017 m. sausio 1 d., kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, turi būti perkvalifikuotas pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Švelnesnė administracinė atsakomybė, be kita ko, yra ir tada, kai ANK straipsnyje už administracinį nusižengimą nustatyta švelnesnė administracinė nuobauda negu ATPK, arba švelnesnė administracinio poveikio priemonė negu ATPK nustatyta papildoma nuobauda, arba ANK nenustatyta administracinio poveikio priemonių, nors ATPK buvo nustatytos papildomos administracinės nuobaudos; taikant šį punktą, laikoma, kad įspėjimas yra švelnesnė administracinė nuobauda negu bauda, o suteiktos specialiosios teisės atėmimas – švelnesnė administracinio poveikio priemonė (papildoma administracinė nuobauda) negu turto konfiskavimas (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1869) 3 straipsnio 2 dalies 1 punktas).ATPK 183 straipsnio 1 dalis numatė, kad šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais bei kitokiais garsiniais aparatais ar kiti triukšmą keliantys veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte bei kitose viešosiose vietose, o vakaro ir nakties metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, jeigu tai trikdo viešąją rimtį, užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams arba pareigūnams iki aštuoniasdešimt šešių eurų. Iš esmės analogiška teisės norma yra įtvirtinta ir ANK 488 straipsnio 1 dalyje, remiantis kuria, šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais ar kiti triukšmą keliantys veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešosiose vietose, o vakaro (nuo 18 val. iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 val. iki 6 val.) metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą, užtraukia baudą nuo dvidešimt iki aštuoniasdešimt eurų. Tokiu būdu, naujojo ANK 488 straipsnio 1 dalies sankcija, lyginant ją su ATPK 183 straipsnio 1 dalimi, yra griežtesnė (už ATPK 183 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisės pažeidimo padarymą buvo įtvirtinta ir alternatyvi piniginei baudai sankcija – įspėjimas, kurios ANK 488 straipsnio 1 dalyje nebeliko), dėl ko V. G. veiksmų perkvalifikavimo klausimas nesprendžiamas, o vertinant jos pateikto apeliacinio skundo pagrįstumo klausimą vadovautasi iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio ATPK nuostatomis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 2 straipsniu, 3 straipsnio 2 dalimi, 5 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas,

nutaria:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą ir V. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.