Šiaulių apygardos teismo nutartis

2014-04-24 · Byla Nr. ATP-200-135/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-04-24
Bylos Nr.
ATP-200-135/2014
Teisminio proceso Nr.
4-23-3-00038-2014-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Bronius Zalaga
Pažeidėjas
B. M.
Kategorijos
  • 48.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. ATP-200-135/2014;Teisminio proceso Nr.4-23-3-00038-2014-8Procesinio sprendimo kategorija: 48.1;79.1. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. balandžio 24 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Bronius Zalaga rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto B. M. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 25 d. nutarimo, kuriuo B. M. pripažintas kaltu pagal LR ATPK 174 str. ir nubaustas 150 Lt (vieno šimto penkiasdešimties litų) bauda ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Telšių apskrities VPK Kelmės rajono PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą B. M. už tai, kad jis 2014-01-01 17.15 val. (duomenys neskelbtini) kieme, pažeisdamas viešąją tvarką ir žmonių rimtį, necenzūriniais žodžiais išplūdo A. P.. Pirmosios instancijos teismas B. M. pripažino kaltu dėl to, kad jis Kelmės rajone, (duomenys neskelbtini), savo namų valdos sklype, pažeisdamas viešąją tvarką ir žmonių rimtį, vartojo įžeidžiančius, necenzūrinius žodžius A. P. atžvilgiu, t.y. padarė pažeidimą, numatytą LR ATPK 174 str., ir nubaudė 150 Lt (vieno šimto penkiasdešimties litų) dydžio bauda.

Šalies argumentai

Skundu aukštesniam teismui B. M. prašo panaikinti 2014-02-25 Kelmės rajono apylinkės teismo nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo ir laikė nustatyta, kad pažeidimas, buvo padarytas viešoje vietoje - tai yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), namų valdos sklype. Teigia, kad teismas nepagrįstai vieša vieta pripažino jam nuosavybės teise priklausančią namų valdą. Taip pat tvirtina, kad teismas, pripažindamas jį kaltu, vadovavosi tik nukentėjusiojo parodymais ir jo pateiktu garso įrašu ir neatkreipė dėmesį į tai, kad jis (B. M.) su nukentėjusiuoju jau seniai konfliktuoja ir A. P. yra jo atžvilgiu priešiškas, siekia jį apkalbėti ir pakenkti. Mano, kad teismas turėjo atsižvelgti į liudytojo L. S. parodymus, kad jis 2014 m. sausio 1 d. po konflikto su A. P. bėgo prašyti pagalbos pas B. M., girdėjo, kaip B. M., stovėdamas netoli A. P. sklypo ribos keikėsi, vartojo necenzūrinius žodžius, tačiau, jo manymu, tie žodžiai nebuvo skirti A. P., jis juos vartojo išreikšdamas savo pasipiktinimą, pamatęs sumušimus ant jo kūno, taip pat ir į liudytojo E. V. parodymus, kad jis 2014 m. sausio 1 d. atėjo į B. M. kiemą prašyti pagalbos vykstant konfliktui tarp jo draugo ir P., girdėjo, kaip B. M. garsiai keikėsi, tačiau keiksmažodžiai nebuvo skirti A. P., juos B. M. vartojo išreikšdamas pasipiktinimą tuo, kas vyko tarp L. S. ir P.. Tvirtina, kad byloje yra daug neaiškumų, kurie, nepavykus jų pašalinti, turėjo būti vertinami traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Apeliantas prašo jo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Pateiktame papildomame paaiškinime teismui B. M. išdėsto 2014-01-01 įvykio aplinkybes, nurodo, kad į kiemą išėjo išgirdęs žmogaus šauksmą su prašymu padėti apsiginti nuo P., jis L. S. atitraukė nuo P. ir nebeleido daugiau mušti, tada A. P. jį pradėjo keikti ir įžeidinėti necenzūriniais žodžiais, grasinti, jį įžeidinėjo ir E. P.. Tvirtina, kad to garso įraše nėra užfiksuota, kadangi įrašas iškarpytas ir palikti tik jo (B. M.) žodžiai. Nurodo, kad jis atliko savo pilietinę pareigą, nes norėjo padėti, liko neabejingas kito žmogaus fiziniam skausmui. Mano, kad teismas nesigilino į konflikto kilimo priežastis.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į B. M. skundą Telšių apskrities VPK Kelmės rajono PK Viešosios policijos skyrius prašo skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Kaip matyti iš teisme gauto skundo, apeliantas B. M. nepripažįsta savo kaltės dėl LR ATPK 174 str. numatyto pažeidimo padarymo, nesutinka su teismo sprendimu jo namų valdą laikyti viešąja vieta, taip pat tvirtina, kad jo veiksmai buvo išprovokuoti paties nukentėjusiojo A. P. neteisėtų veiksmų.

Apeliantas savo nesutikimą su skundžiamu nutarimu iš esmės motyvuoja tuo, kad veika buvo padaryta privačioje valdoje – kieme, todėl nebuvo pažeista viešoji tvarka. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pažeidimas buvo padarytas viešoje vietoje – tai yra (duomenys neskelbtini), savo namų valdos sklype. B. M. nepagrįstai nurodo, kad jo namų valdos sklypas nelaikoma viešąja vieta. Teismų praktikoje vieša vieta pripažįstama ir gyvenamojo namo kiemas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. 1183/2002, Nr. N9-352/2004, N62-2800/2010). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje neteisėtos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar pažeidimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų.

Iš bylos medžiagos matyti, kad be pažeidėjo B. M. ir nukentėjusiojo A. P. įvykį matė ir stebėjo bei girdėjo necenzūrinius žodžius ir kiti asmenys: L. S., D. P., A. P., E. P., E. V., J. G.. Taip pat pažymėtina, kad vertinant ATPK 174 straipsnio dispoziciją, chuliganizmas laikomas padarytu tada, kai pažeidžiama viešoji tvarka ir žmonių rimtis, nepriklausomai nuo to, ar šiais veiksmais konkretiems asmenims padaryta žala, todėl nėra svarbu nustatyti, ar tokia asmens veika sukėlė neigiamų išgyvenimų kitiems asmenims, ar ne. Svarbus yra pats veikos nepriimtinas visuomenei pobūdis. Tuo tarpu plūdimasis necenzūriniais žodžiais viešoje vietoje, nepaisant privataus pobūdžio asmenų tarpusavio konflikto, nėra priimtina visuomenei ir nesuderinama su jos dorove.

Nors B. M. neigia atlikęs administraciniame kaltinime nurodytus veiksmus – necenzūriniais žodžiais išplūdęs A. P., tačiau tokius jo teiginius paneigia bei kaltę dėl jam inkriminuoto nusižengimo patvirtina nukentėjusiojo A. P., daliniai paties B. M. ir liudytojų L. S., E. V. parodymai, garso įrašas, rašytiniai duomenys.

Iš B. M. parodymų teisme ir apeliacinio skundo turinio matyti, jog apeliantas iš esmės neginčija to fakto, kad nagrinėjamo įvykio metu jis vartojo necenzūrinius žodžius, tačiau, apelianto tvirtinimu, tokį jo elgesį išprovokavo neteisėti A. P. veiksmai galimai naudojant smurtą prieš L. S.. Dėl šių aplinkybių pažymėtina, jog ATPK 174 straipsnio dispozicijoje aprašytų veiksmų, pažeidžiančių viešąją tvarką, motyvai ir tikslai neturi esminės reikšmės šio pažeidimo sudėties įrodinėjimui. Be to, teismas atkreipia dėmesį, jog B. M., galimai matydamas, kad A. P. elgiasi neteisėtai arba nusikalstamai, privalėjo apie tai kuo skubiau informuoti policijos pareigūnus, o ne nesutikimą su A. P. veiksmams išreikšti necenzūriniais žodžiais A. P. adresu. Tuo tarpu apelianto elgesys viešoje vietoje įžeidžiančiais žodžiais vadinant kitą asmenį yra netoleruotinas. Akivaizdu, jog šitaip asmuo elgėsi suvokdamas savo veiksmų, kurie yra nesuderinami su visuomenėje priimtu elgesiu, esmę, todėl nėra pagrindo teigti, jog jo veiksmuose nėra kaltės.

Remdamasis išdėstytais argumentais, aukštesnysis teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Apelianto veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 174 straipsnį. Aukštesniojo teismo nuomone, paskirta nuobauda nėra per griežta, atitinka padaryto pažeidimo pavojingumą, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo principus. Kitų priežasčių, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutarimas turėtų būti panaikintas ar pakeistas, nenustatyta.

Apeliaciniame skunde buvo prašoma administracinio teisės pažeidimo bylą Šiaulių apygardos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka. ATPK 302¹⁰ str. 2 d. numatyta, kad bylos dėl apeliacinių skundų administracinių teisės pažeidimų bylose nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo šios administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes tiek administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, tiek nukentėjusysis, tiek kiti asmenys buvo apklausti apylinkės teisme, todėl visos reikšmingos aplinkybės jau buvo nustatytos pirmosios instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 25 d. nutarimą palikti nepakeistą ir B. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiamaTeisėjas Bronius Zalaga