- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-07-11
- Bylos Nr.
- 1-13-282/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-50-2-00082-2012-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Virginija Žindulienė
- Kaltinamasis
- Č. P.
- Civilinis ieškovas
- A. T.
- Advokatai
- Vytautas Kupcikevičius
- Kategorijos
sekretoriaujant Ingridai Bikbajevienei, Irenai Skaringienei, Ievai Rimdeikienei, Audronei Peleckienei, Vilmai Armalytei, Sonatai Paplauskienei,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Č. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, turintis aukštąjį išsilavinimą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal LR Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 str. 1 d., 184 str. 2 d., 222 str. 1 d., 220 str. 2 d., 220 str. 1 d., 300 str. 1 d., 228 str. 2 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Č. P. pagal BK 222 str. 1d. kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2010-11-01 iki 2012-06-01, adresu: (duomenys neskelbtini) esančioje savo kontoroje, vykdydamas individualią teisinę veiklą, tvarkydamas savo, kaip advokato, veikiančio pagal Lietuvos advokatų tarybos 2001-05-30 išduotą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, pagal 2001-11-06 LR buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnį, būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą, tyčia, pažeisdamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų norminių aktų reikalavimus, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, t. y. pažeidė:
2001-11-06 LR buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio ,,Apskaitos tvarkymo nustatymas ir parinkimas“ 2 dalies reikalavimus, pagal kuriuos „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 1 dalies reikalavimus, pagal kuriuos visos ūkinės operacijos turi būti pagrįstos apskaitos dokumentais, kurie surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, bei „Gyventojų, besiverčiančių individualia veikla (išskyrus gyventojus, įsigijusius verslo liudijimus), buhalterinės apskaitos taisyklių“, kurios 2010-05-24 patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr.1K-166, 41 punkto reikalavimus, kurie nurodo, kad „Individualios veiklos pajamų gavimo (uždirbimo) arba su tokiomis pajamomis susijusių išlaidų dokumentų duomenys į Pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalą įrašomi ne vėliau kaip iki paskutinės kito mėnesio dienos“, kadangi jis laikotarpiu nuo 2010-11-01 iki 2012-06-01 teikė teisines paslaugas asmenims, tačiau nesurašė teisinių paslaugų sutarčių, arba išrašė jas mažesnės sumos, gavo užmokestį už suteiktas paslaugas, tačiau jo nefiksavo individualios veiklos pajamų dokumentuose, Gyventojo individualios veiklos pajamų ir išlaidų apskaitos žurnale ir nedeklaravo gautų pajamų Metinėse pajamų mokesčio deklaracijose bei nesumokėjo mokesčių, tai yra Č. P. 2010 m. individualios veiklos apskaitoje nefiksavo 1650 Lt pajamų, gautų iš I. S. ir D. T., 2011 m. apskaitoje nefiksavo 16767 Lt pajamų, gautų iš E. T., D. T., R. J., S. M., D. D.-M., A. M., A. S. ir iš Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, 2012 m. individualios veiklos apskaitos dokumentuose nefiksavo 27561,32 Lt pajamų, gautų iš J. L., I. S., D. T., A. T., A. Š., taip būdu jis nesumokėjo 2010 m.–2012 m. birželio mėnesių 10862,37 Lt mokesčių, iš jų: 4827,72 Lt gyventojų pajamų mokesčio; 6034,65 Lt PSD ir VSD įmokų.
Dėl to iš dalies negalima nustatyti advokato Č. P. individualios veiklos laikotarpio nuo 2010-11-01 iki 2012-06-01 pajamų ir rezultatų.
Be to, Č. P. pagal BK 220 str. 2 d. kaltinamas tuo, kad vykdydamas individualią teisinę veiklą kaip advokatas, veikiantis pagal Lietuvos advokatų tarybos 2001-05-30 išduotą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2011-05-01, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, siekdamas išvengti gyventojo pajamų mokesčių ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų, pažeisdamas 2002-07-02 Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 27 str. 1 d. reikalavimus, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos (jeigu šio straipsnio 3 dalyje ar šio Įstatymo 28 straipsnyje nenustatyta kitaip) privalo pats arba per savo įgaliotą asmenį pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip, į 2010 m. Metinę pajamų deklaraciją (GPM308) įrašė žinomai neteisingus duomenis, tai yra deklaravo 18963,20 Lt pajamų, 5688,96 Lt leidžiamų atskaitymų sumą, 13274,24 Lt apmokestinamųjų pajamų sumą ir 1901 Lt pajamų mokesčio sumą, tačiau tyčia deklaracijoje nedeklaravo 1650 Lt pajamų, gautų iš I. S. ir D. T., tuo išvengdamas 51,98 Lt privalomojo sveikatos draudimo įmokų ir 164,59Lt VSD įmokų pagrindinei ir papildomai pensijai gauti, bei šią suklastotą deklaraciją laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2011-05-01, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, pateikė (duomenys neskelbtini) AVM, esančiai adresu: (duomenys neskelbtini).
Be to, Č. P. pagal BK 220 str. 1 d. kaltinamas tuo, kad vykdydamas individualią teisinę veiklą kaip advokatas, veikiantis pagal Lietuvos advokatų tarybos 2001-05-30 išduotą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2012-05-01, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, siekdamas išvengti gyventojo pajamų mokesčių ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų, pažeisdamas 2002-07-02 Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 27 str. 1 d. reikalavimus, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos (jeigu šio straipsnio 3 dalyje ar šio Įstatymo 28 straipsnyje nenustatyta kitaip) privalo pats arba per savo įgaliotą asmenį pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip, į 2011 m. Metinę pajamų deklaraciją (GPM308) įrašė žinomai neteisingus duomenis, tai yra deklaravo 18909 Lt pajamų, 5672,70 Lt leidžiamų atskaitymų sumą, 13236,30 Lt apmokestinamųjų pajamų sumą ir 1985 Lt pajamų mokesčio sumą, tačiau tyčia deklaracijoje nedeklaravo 16767 Lt pajamų, gautų iš E. T., D. T., R. J., S. M., D. D.-M., A. M., A. S. ir iš Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, tuo išvengdamas 528,16 Lt privalomojo sveikatos draudimo įmokų ir 1672,50 Lt VSD įmokų pagrindinei ir papildomai pensijai gauti, bei šią suklastotą deklaraciją laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2012-05-01, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, pateikė (duomenys neskelbtini) AVM, esančiai adresu: (duomenys neskelbtini).
Be to, Č. P. pagal BK 184 str. 2 d. kaltinamas tuo, kad iššvaistė jam patikėtą didelės vertės svetimą turtą, o būtent:
(duomenys neskelbtini) m., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, A. T. suteikus jam įgaliojimą (patvirtintas 2012-02-24 (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarės R. R., notaro registro Nr. (duomenys neskelbtini)) disponuoti, naudoti ir valdyti visą savo turtą, turtines teises ir prievoles, kuriuo remiantis jis pagal 2012-03-30 pirkimo-pardavimo sutartį, atstovaudamas A. T., pardavęs pastarajam priklausantį butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (sutartis sudaryta (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) notarų biure, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), L. R. ir gavęs iš pastarosios už parduodamą butą 37000 Lt., bei juos 2012-04-02 adresu: (duomenys neskelbtini), perduodamas D. T., tyčia iššvaistė svetimą, jam patikėtą didelės vertės turtą – A. T. priklausančius 37000 Lt.
Be to, Č. P. pagal BK 183 str. 1d. kaltinamas tuo, kad pasisavino jam patikėtą svetimą turtą, o būtent:
(duomenys neskelbtini) m., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, A. T. suteikus jam įgaliojimą (patvirtintas 2012-02-24 (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarės R. R., notaro registro Nr. (duomenys neskelbtini)) disponuoti, naudoti ir valdyti visą savo turtą, turtines teises ir prievoles, kuriuo remiantis jis 2012-03-21, nuimdamas pinigus iš B. T. asmeninių sąskaitų: 7394,33 Lt iš AB „(duomenys neskelbtini)“ esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1966,99 Lt iš AB „(duomenys neskelbtini)“ esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), tyčia pasisavino svetimą jam patikėtą turtą – A. T. priklausančius 9361,32 Lt.
Be to, Č. P. pagal BK 300 str. 1 d. kaltinamas tuo, kad pagamino netikrą dokumentą, o būtent:
jis 2012-05-07, adresu: (duomenys neskelbtini), esančioje savo advokato kontoroje, pagamino netikrą dokumentą – „Ataskaita (LR CK 2.150str.)“, kurioje tyčia nurodė tiesą neatitinkančius duomenis, kad „A. T. nurodymu ir su juo suderinus iš anksto kainą, buvo parduotas už 37000 Lt. asmeninės nuosavybės teise A. T. priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini)“, bei kad „pinigai už parduotą butą ir piniginės santaupos bendroje sumoje 46000 Lt. pagal A. T. nurodymą, Č. P. perdavė jo buvusiai žmonai D. T., kuri atsiskaitys su A. T.“, nors buto pardavimo kaina – 37000 Lt – su A. T. suderinta nebuvo ir D. T. jis perdavė tik 37000 Lt.
Be to, Č. P. pagal BK 228 str. 2 d. kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2011-11-24 iki 2012-05-07, būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – advokatu (Lietuvos advokatų tarybos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 2001-05-30), versdamasis advokato profesine veikla, pažeisdamas:
- Lietuvos Respublikos advokatūros 2004-03-18 įstatymo Nr. IX-2066 5 straipsnio 3 ir 6 punktuose įtvirtintus advokato veiklos teisėtumo ir nepriekaištingo elgesio principus, sulaužydamas valstybei duotą šio įstatymo 19 straipsnyje numatytą advokato priesaiką dorai ir sąžiningai atlikti advokato pareigas, savo elgesiu nepakenkti advokato vardui, pažeisdamas šio įstatymo 39 straipsnio reikalavimus, kad advokatas privalo sąžiningai atlikti savo pareigas, laikytis Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų ir elgtis dorai bei pilietiškai, savo veikloje laikytis duotos advokato priesaikos ir įstatymų;
- Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R-345 paskelbto ir 2005-04-08 visuotiniame advokatų susirinkime priimto Lietuvos advokatų etikos kodekso 1.2 punkto reikalavimus, kad advokato profesinė veikla reikalauja laikytis teisinių ir moralinių įpareigojimų advokato profesijai, visuomenei, šio kodekso 1.3 punkto reikalavimus, kad advokatas visada privalo saugoti profesinę garbę ir orumą ir nediskredituoti advokato vardo, duotos priesaikos ir teisingumo idėjos, 2.3.2. punkto reikalavimus – draudžiama veikti byloje neatsižvelgiant į ginamojo valią; 6.6. punkto reikalavimus – advokatas privalo konsultuoti, ginti klientą ar jam atstovauti sąžiningai, rūpestingai ir protingai;
- Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 2.134 str. (Atstovo teisių sudaryti sandorius apribojimas) 1 d. reikalavimus – atstovas atstovaujamojo vardu negali sudaryti sandorių nei su pačiu savimi, nei su tuo asmeniu, kurio atstovas jis tuo metu yra, taip pat su savo sutuoktiniu bei tėvais, vaikais ir kitais artimaisiais giminaičiais; 6.760 str. (Įgaliotinio pareigos) 1 d. reikalavimus – įgaliotinis privalo įvykdyti jam duotą pavedimą sąžiningai ir rūpestingai, kad įvykdymas geriausiai atitiktų įgaliotojo interesus, bei vengti savo asmeninių interesų konflikto su įgaliotojo interesais, bei 5 d. reikalavimus – visa, ką gavo vykdydamas pavedimą, įgaliotinis privalo tuojau pat perduoti įgaliotojui, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdamas turtinės (kitokios asmeninės naudos) naudos sau, o būtent:
2011-11-24 Panevėžio m. apyl. teismui (A. T. atstovavo advokatas Č. P.) panaikinus 2002-01-28 Panevėžio m. apyl. teismo sprendimą dėl A. T. pripažinimo neveiksniu ir pripažinus jį veiksniu,
2012-02-24 notarinėje kontoroje A. T. suteikus jam įgaliojimą (patvirtintas 2012-02-24 (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarės R. R., notaro registro Nr. (duomenys neskelbtini)) valdyti, naudoti ir disponuoti visą savo turtą, turtines teises ir prievoles,
2012-03-21 A. T. gavus notarinėje kontoroje paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą ((duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) notarų biuras, notaro registro Nr. (duomenys neskelbtini)), jis 2012-03-21, nuimdamas pinigus iš B. T. asmeninių sąskaitų: 7394,33 Lt iš AB „(duomenys neskelbtini)“ esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš 1966,99 Lt AB „(duomenys neskelbtini)“ esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), tyčia pasisavino svetimą jam patikėtą turtą – A. T. priklausančius 9361,32 Lt.
Po to, A. T. žodžiu paprašius jo padėti parduoti jam priklausantį butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 2012-03-30 jis pardavė A. T. priklausantį butą už daug mažesnę kainą nei rinkos vertė – 37000 Lt (Nekilnojamojo turto registro duomenimis buto vertė – 60200Lt, 2012-05-16 korporacijos „(duomenys neskelbtini)“ turto vertės nustatymo pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta buto vertė – 54000 Lt) savo artimam giminaičiui – žmonos D. P. seseriai L. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) o gavęs iš L. R. už parduodamą butą 37000 Lt bei juos 2012-04-02 adresu: (duomenys neskelbtini), perduodamas D. T., tyčia iššvaistė svetimą, jam patikėtą didelės vertės turtą – A. T. priklausančius 37000 Lt.
Po to jis 2012-05-07, adresu: (duomenys neskelbtini), esančioje savo advokato kontoroje, pagamino netikrą dokumentą – „Ataskaita (LR CK 2.150str.)“, kurioje tyčia nurodė tiesą neatitinkančius duomenis, kad „A. T. nurodymu ir su juo suderinus iš anksto kainą, buvo parduotas už 37000 lt. asmeninės nuosavybės teise A. T. priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini)“, bei kad „pinigai už parduotą butą ir piniginės santaupos bendroje sumoje 46000 Lt. pagal A. T. nurodymą, Č. P. perdavė jo buvusiai žmonai D. T., kuri atsiskaitys su A. T.“, nors buto pardavimo kaina – 37000 Lt – su A. T. suderinta nebuvo ir D. T. jis perdavė tik 37000 Lt.
Tokiais neteisėtais savo veiksmais jis diskreditavo asmens, prilyginto valstybės tarnautojui, advokato vardą, sumenkino Lietuvos advokatūros autoritetą bei pasitikėjimą valstybės teisine sistema ir taip padarė didelę neturtinę žalą valstybei ir juridiniam asmeniui – Lietuvos advokatūrai, bei didelę turtinę žalą – 46 361,32 Lt – A. T..
Kaltinamasis Č. P. kaltu neprisipažino. Dėl kaltinimų pagal LR BK 184 str. 2 d. ir 183 str. 1 d. parodė, kad 2010 m. gruodžio mėnesį pas jį į kontorą atvyko A. T. su savo buvusia sutuoktine D. T.. Jie paaiškino, kad A. T. 2002-01-20 sprendimu civilinėje byloje buvo pripažintas neveiksniu ir teismas nutartimi nustatė jam globą ir globėju paskyrė nukentėjusiojo A. T. tėvą B. T.. 2010-11-29 B. T. mirė, o tėvo brolis J. L. kelia nepagrįstas pretenzijas į A. T. mirusio tėvo turtą, atėmė iš jo mirusio tėvo buto raktus. Tada jis ėmėsi tos bylos ir prasidėjo ilgas A. T. pripažinimo veiksniu procesas. Tuo pačiu metu prasidėjo kitas procesas – mirus A. T. tėvui, J. L. ėmėsi veiksmų, kad būtų paskirtas A. T. globėju, taip ir įvyko. Po ilgo proceso 2011 m. lapkričio mėnesį A. T. buvo pripažintas veiksniu, o šiam sprendimui įsiteisėjus, atsirado kitas dalykas – jo mirusio tėvo turto paveldėjimas. Tėvas turėjo du butus, garažą, iš A. T. žodžių suprato, kad dar buvo likę ir pinigų, tačiau buvo praleisti paveldėjimo priėmimo terminai ir reikėjo juos atnaujinti. 2011 m. pabaigoje–2012 m. pradžioje jis surašė ieškinį teismui dėl termino atnaujinimo paveldėjimui priimti ir toje civilinėje byloje atstovavo A. T. teisme. Dėl šitų paslaugų tarėsi ir su A. T., ir su D. T., tai buvo paprasta byla ir jokių pinigų jis už tai neėmė. Atstačius terminą paveldėjimui priimti, reikėjo tą paveldėtą turtą tvarkyti. Jis pasakė, kad jo, kaip advokato, misija baigta, bet A. T. ir D. T. jo labai prašė padėti sutvarkyti tą turtą. Tada jis pasakė, kad gali jiems padėti kaip fizinis asmuo ir pasiūlė surašyti įgaliojimą, jie sutiko, todėl pas notarę buvo surašytas įgaliojimas. Butas buvo apleistas, todėl iš buto reikėjo išvežti daug šiukšlių, buvo likę dvejų–trejų metų skolos už šildymą, elektrą, butų ūkiui. A. T. gaudavo pašalpą, bet tuos pinigus paimdavo J. L., sumokėdavo už butą bendrabutyje, kuriame gyveno A. T., ir šiam iš tų pinigų nieko nelikdavo. D. T., mirus B. T., siuntė pragyventi pinigus A. T., yra visas pluoštas tai patvirtinančių dokumentų. Jis (Č. P.) padengė visus A. T. įsiskolinimus, turi tai patvirtinančius dokumentus, kai kuriuos dokumentus, susijusius su mokėjimais, jis atidavė A. T., nes, pagal įstatymą, pagal įgaliojimą įgaliotas asmuo turi teikti ataskaitas už savo nuveiktus darbus. Butas buvo senas ir prastas, reikėjo jį išvalyti, pakeisti santechniką, kad būtų galima kažkaip parduoti. Ilgai to buto niekas nepirko, paskui atsirado pirkėjas, jis suderino kainą su A. T. ir D. T., jie sutiko ir 2012-03-29 butą jis pardavė. Pinigus už butą jis perdavė D. T., nes buvo susitarę, kad, pardavus butą, visi trys susirinks, atsiskaičiuos, kiek kam priklauso, bet atsitiko ta nelaimė ir A. T. atsidūrė ligoninėje. Jis perdavė D. T. 46 tūkst. Lt grynaisiais, dėl to surašė raštą. D. T. buvo nuvažiavusi pas A. T. į ligoninę ir jam pasakė, kad pinigus ji paėmė, ir pažadėjo su juo atsiskaityti. Vėliau jis surašė ataskaitą ir tuo viskas pasibaigė, tuo metu jam niekas jokių pretenzijų neturėjo, o baudžiamoji byla buvo iškelta pagal J. L. parašytą skundą, kurį jis padavė ligoniui pasirašyti. Sužinojęs, kad yra parašytas skundas dėl pinigų už parduotą butą iššvaistymą, jis įrašė savo pokalbį su A. T., kuriame jie kalbėjo apie ataskaitą, kaip ji buvo surašyta. Jis D. T. padavė 46 tūkst. Lt grynaisiais, tada ji jam apmokėjo už darbą, už 2010 m. teisinių paslaugų sutartį ir atidavė skolas pagal jo turimus išlaidų dokumentus. Taip pat A. T. skolindavosi iš jo pinigus pragyventi. Pinigų jis neiššvaistė, visus 46 tūkst. Lt perdavė D. T.. Su A. T. jis atsiskaitė visiškai 2012-05-07, davė jam ataskaitą. Buvo ne kartą kalbėta su A. T. ir D. T., kad, pardavus butą, bus atsiskaityta su skolomis, o likę pinigai bus perduoti D. T.. Ataskaitoje A. T. tai patvirtino raštu. A. T. pripažino visas skolas D. T., skolas jam ir nekėlė jam jokių pretenzijų, tik pasakė, kad per pigiai pardavė butą. Tai J. L. kelia pretenzijas dėl iššvaistymo. Tvirtina, kad bet kokios pretenzijos jam, kaip veikusiam pagal įgaliojimą asmeniui, turi būti sprendžiamos civilinio proceso tvarka. Teigia, kad neiššvaistė jokių pinigų todėl, kad perduoti pinigus D. T. buvo sutarta ir toks buvo paties A. T. prašymas, tai žinojo ir D. T.. Jis turi dokumentus, patvirtinančius, kiek buvo išleista A. T. butui tvarkyti, skoloms apmokėti. A. T. mirusio tėvo vardu buvo dvi sąskaitos, vienoje buvo 7 tūkst. Lt ir kitoje daugiau nei 1000 Lt, jis juos paėmė, jie gulėjo jo seife, o paskui jie buvo perduoti kartu su pinigais už butą D. T.. 2012-04-02 D. T. buvo perduoti 37 tūkst. Lt už parduotą butą, 7 tūkst. Lt iš vienos banko sąskaitos, daugiau kaip 1000 Lt iš kitos sąskaitos, iš viso – 46 tūkst. Lt. Ji tai patvirtino raštu. Dėl kaltinimo pagal LR BK 300 str. 1 d. kaltinamasis parodė, kad, ataskaita nėra dokumentas, be to, ji nebuvo nei suklastota, nei patrinta, visi duomenys ataskaitoje nurodyti teisingai. Nurodo, jog tuo atveju, kai dviejų žmonių pasirašytas dokumentas yra suklastotas, tada turėtų būti kaltinamas ir A. T..
Dėl kaltinimų pagal LR BK 228 str. Č. P. kaltu neprisipažino, parodė, kad visus kaltinime nurodytus veiksmus atliko ne vykdydamas advokato pareigas, o veikdamas pagal generalinį įgaliojimą kaip fizinis asmuo, o fizinis asmuo pagal tą straipsnį atsakyti negali. Dėl kaltinimų pagal LR BK 222 str. 1 d., 220 str. 1 d. kaltinamasis parodė, kad nėra buhalterinės apskaitos specialistas, kaip mokėjo, sugebėjo, taip ją tvarkė, konsultavosi su buvusia savo buhaltere, nemano, kad jis padarė kažkokią nusikalstamą veiką. Jis gynė I. S. sūnų. Teisinių paslaugų sutartis buvo sudaryta ne su S., o su jos sutuoktiniu, kiek jie sumokėjo, tiek buvo parodyta dokumentuose. Kiek pagal sutartį jam sumokėjo S., nepamena, galėjo būti apie 1500 Lt. D. T. jam sumokėjo 10 tūkst. Lt už darbą ir tiek pat už skolas. Taip pat ji buvo pasiskolinusi iš jo 4000 Lt ir 2000 Lt, juos ji irgi grąžino. Su D. T. sutartį sudarė 2010 m. lapkričio pabaigoje, ji už apsilankymą jam nemokėjo. Nežino, kodėl FNTT rašte nurodyta, kad 2010 m. neužfiksuotos pajamos – 150 Lt – gautos iš D. T.. Ekspertizės akte kitaip nurodyta. Jis nebuvo A. T. atstovas byloje dėl jo pripažinimo veiksniu, jis buvo įtrauktas kaip proceso šalis. 10 tūkst. Lt paėmė už darbą pripažįstant A. T. veiksniu. Į 10 tūkst. Lt, kuriuos jam sumokėjo D. T. už buto pardavimo paslaugas, visos skolos buvo įskaičiuotos, t. y. sumokėtos skolos už butą, sumokėta už remontus, iškraustymą, notarui, 200 eurų sumokėta nukentėjusiajam P. P. ir kt. E. T. jis gynė baudžiamojoje byloje, iš pradžių jį gynė pagal antrinės garantuojamos teisinės pagalbos sutartį, paskui gynė jį pagal susitarimą – sudarė teisinių paslaugų sutartį. 2011-01-31 jis sumokėjo 300 Lt, yra išrašytas kvitas. Kadangi jis pinigų neturėjo, su juo sutarė, kad likusius 4000 Lt jis sumokės tuo atveju, jeigu apeliacinėje ir kasacinėje instancijose bus teigiamas rezultatas. Tokia sutartis su juo buvo sudaryta, yra jo parašas. A. M. kažkodėl 1500 Lt pervedė į jo asmeninę sąskaitą, tačiau jis A. M. paslaugų neteikė, A. M. buvo jo padėjėjo I. B. klientas. R. J. buvo ne jo, o jo padėjėjo D. B. klientas. Galėjo būti, kad jis už D. B. kada nors nuėjo į teismą, tačiau pinigų jis iš R. J. negavo.
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. T. parodė, kad D. T., jo buvusi žmona, su kuria negyvena nuo 1996 m., turi bendrą sūnų, atvažiavo pas jį, kad padėtų jam susigrąžinti veiksnumą. Su D. T. nuėjo pas advokatą Č. P.. Jis sutiko padėti panaikinti neveiksnumą. Dėl atlygio kalbėjosi D. T., o jis laukė koridoriuje. (duomenys neskelbtini) psichiatrinėje ligoninėje jam buvo atlikta ekspertizė. Į (duomenys neskelbtini) važiavo tris kartus dviese su Č. P., važiavo Č. P. automobiliu, kurį jis vairavo. Už kelionę užmokėjo Č. P., sakė, kad jam sumokės D. T.. (duomenys neskelbtini) Č. P. vieną kartą jį pavalgydino iš savo lėšų. Už dokumentų tvarkymą taip pat mokėjo Č. P.. Č. P. pažadėjo padėti panaikinti neveiksnumą ir po metų neveiksnumą panaikino, todėl juo pasitikėjo. Už šią paslaugą jis neatsiskaitė, tai D. T. atsiskaitė, nes ji tarėsi. Jis su D. T. dėl atsiskaitymo su advokatu nesitarė, tačiau suprato, kad reikia advokatui atlyginti už paslaugas. Kai butą pardavė už 37000 Lt, tai D. T. paėmė pinigus ir pasakė, kad su visais atsiskaitė, kad jis niekam nėra skolingas. Turėjo atsiskaityti už pripažinimą veiksniu, už butą buvo įsiskolinimai, nes niekas nemokėjo mokesčių metus laiko po tėvo mirties, todėl buvo skolų. Tų skolų nebeliko, lyg D. T. sumokėjo tas skolas. Alimentų vaikui D. T. nereikalavo, nes toks buvo susitarimas. Jis norėjo mokėti, bet ji išdidi ir pati norėjo auginti vaiką. Tokios kalbos buvo prieš 3–4 metus. Kai butą pardavinėjo, dėl vaiko išlaikymo su D. T. nekalbėjo, tačiau apklausiant liudytoją J. V. pripažino kalbėjęs, kad pardavęs butą duos pinigų žmonai ir vaikui. Laikotarpiu nuo tėvo mirties iki buto pardavimo jis gaudavo pensiją – po 600 Lt be vieno lito. Pensiją gaudavo globėjas. Jis apmokėdavo už bendrabučio, kuriame jis gyveno, patarnavimus, o, kas liko, atiduodavo jam. Pragyventi tų pinigų neužtekdavo, o papildomai lėšų jam atsiųsdavo D. T. mama A. N., ji siuntė po 100–150 Lt. Jis suprato, kad tie pinigai tai skola, ją reikės gražinti. Ji siuntė nuo tėvuko mirties kiekvieną mėnesį. Apie tuos pinigus jis kalbėjo su D. T., ji sakė, kad tuos pinigus reikės gražinti. Jis manė, kad tėvuko butą reikia parduoti, nes norėjo bendrabutį pasiremontuoti. Pirmas butą parduoti pasiūlė dėdė J. L., o paskui Č. P.. Jis nusprendė, kad Č. P. kompetentingas žmogus ir susitvarkys. Parašė jam įgaliojimą, nes, kai nuėjo, jis pasakė, kad jam reikės įgaliojimo. Nesitarė nei su D. T., nei su J. L. dėl įgaliojimo parašymo Č. P.. Su Č. P. jis nuėjo pas notarę, kuri padavė paruoštą įgaliojimą. Ten buvo parašyta, kad susiję su psichiatrija, todėl jis nesutiko. Tada įgaliojimą pakeitė ir jis pasirašė įgaliojimą. Pasirašydamas įgaliojimą jis nepagalvojo, kokias paslaugas turi atlikti Č. P.. Tikslas pasirašyti įgaliojimą buvo tik dėl buto pardavimo. Nebuvo kalbos su Č. P., už kokią kainą parduoti butą. Su Č. P. nebuvo kalbos dėl piniginio atlygio už buto pardavimą. Iš D. T. sužinojo, kad butas parduotas už 37000 Lt, jį už 37000 Lt pardavė Č. P.. Šalia esantys butai kainavo 65000 Lt, (duomenys neskelbtini) buvo 2 kambarių butas ir gavo 65000 Lt, o jo tėvo butas buvo pusantrinis, ir mano, kad turėjo gauti 65000 Lt. Tėvo bute buvo sudėti plastikiniai langai, šarvuotos durys. Kartą J. L. pasakė norintis pirkti butą už 60000 Lt (apklausiant liudytoją D. T., A. T. nurodė, kad J. L. už butą jam siūlė apie 50 000 Lt), bet jis jam nepardavė. Nebuvo su Č. P. kalbos, kad jis nuims nuo tėvo sąskaitos pinigus. Su D. T. vaikščiojo pas Č. P. ir po to, kai buvo pripažintas veiksniu. Su D. T. nebuvo kalbos apie atsiskaitymą su Č. P.. Buvo kalba, kad jam atiduos tuos pinigus ir kad tada jis pats už paslaugas dėl pripažinimo veiksniu ir už buto pardavimą turės apmokėti. Jis už tas paslaugas neapmokėjo, nes tada neturėjo pinigų, buvo neveiksnus. Buvo kalbėta, kad už veiksnumą iš viso būtų 10000 Lt. Skola už tėvo butą buvo didelė, kelių tūkstančių litų, nes metus laiko nemokėjo mokesčių. Jam Č. P. yra davęs apie 300–400 Lt pragyventi. Tai buvo tuo laiku, kai jis buvo neveiksnus, iki teismo. Jis, galima sakyti, paskolino tuos pinigus. Nebuvo kalbos, kaip jis Č. P. gražins šią skolą. Vėliau, kai butas buvo parduotas už tokią mažą sumą, o likusią dalį pasiėmė D. T., ji pasakė, kad kiti pinigai sumokėti, skolų nėra. Kai A. T. važiavo į (duomenys neskelbtini), niekas nekalbėjo apie tai, kas mokės už kelionę. Č. P. paprašė didelio honoraro už veiksnumą ir 10 % nuo parduoto buto sumos. Tai buvo užmokestis už paslaugas, už pripažinimą veiksniu ir už buto pardavimą. Jis su tokiomis sąlygomis sutiko. Jis su D. T. nekalbėjo apie tai, kad 37000 Lt yra normali suma už butą. Iš už parduotą butą gautų 37000 Lt jam D. T. pervedė į asmeninę sąskaitą 5000 Lt. D. T. jam pasakė, kad jo dalis tik tiek, nes likusius 5000 Lt sumokėjo Č. P., kad jis sumokėtų už padarytą turtinę žalą, už vaistus nukentėjusiajam, kurį jis perdūrė. Nežinojo apie tų 5000 Lt perdavimą nukentėjusiajam, su juo to nederino. Jis nesitarė, kad Č. P. gavęs pinigus perduos D. T.. A. T. patvirtino, kad byloje, 6 t., 74 b. l. esančioje ataskaitoje yra jo parašai. Tą dokumentą jis pasirašė Č. P. kabinete po buto pardavimo, po įvykių, kai buvo perdūręs žmogų. Prieš pasirašant šį dokumentą jį skaitė. Ten buvo dėl buto pardavimo, kad bute nebuvo atliktas remontas. Šis dokumentas pasirašytas kovo–balandžio mėnesį. Č. P. įkalbėjo pasirašyti šį dokumentą, kad neturi pretenzijų. Jam tuo momentu atrodė, kad teisingai parašyta. Šiuo metu, kai suvokia esmę, tai tikrai nesirašytų. Jis pasirašė prie punkto, kad su juo buvo derinta kaina, supranta tas aplinkybes, pamena. Nebuvo kalbėta apie tai, kad pinigus perduotų D. T.. Supranta, kad turi prisidėti prie sūnaus išlaikymo. Supranta, kad už butą buvo įsiskolinimas, jog metus buvo nemokėta, o skolas reikia mokėti, todėl gerai D. T. padarė, kad už gautus parduoto buto pinigus jas sumokėjo. Gerai D. T. padarė, kad atsiskaitė už pinigus, kuriuos A. N. jam davė. A. N. mokėjo pinigus už jų sūnaus išlaikymą. Buvo kalba, kad D. T. sumokės 10 % Č. P. už parduotą butą. Taip pat ji buvo apsiėmusi sumokėti Č. P. už paslaugą, už darbą. Ji atvažiuodavo, sumokėdavo ir tada viskas judėjo į priekį. Iš viso Č. P. sumokėta 10000 Lt. D. T. po to atsiėmė sau tuos sumokėtus Č. P. 10000 Lt iš 37000 Lt, ji tai teisingai padarė, taip jie tarėsi. Tai, kad jo parašyta, jog nekelia Č. P. pretenzijų, jam kelia įtarimą, nors panašu į jo raštą, bet nėra garantuotas, jog jo rašyta ir pasirašyta. Po buto pardavimo J. L. nėra sakęs, kad yra apiplėštas dėl buto pardavimo, su juo apie tai nekalbėjo, tik pasirašė prašymą prokuratūrai. Byloje esantis laiškas (6 t., 17 b. l.) jo rašytas, jo parašas. Jį diktavo Č. P. jo kabinete. Jis sutinka, kad padarė nukentėjusiajam žalą, sutiko, kad D. T. atlygintų jam žalą ir dėl 5000 Lt pretenzijų jis neturi. Č. P. padarė jam žalą, nes butą pardavė per pigiai, nėra tokios rinkos kainos, tai apgaulė. D. T. iki susitarimo mokėti Č. P. 10 % už buto pardavimą sumokėjo Č. P. 10000 Lt. Apie tokį atlygį buvo kalba, bet to, kad tas atlygis tokios vertės, jis tuo metu nesuprato. D. T. 10000 Lt iš jo sumos grąžino. Žino, kad pareikštas civilinis ieškinys, kurį pasirašė. Neturtinė 50000 Lt žala pasireiškia tuo, kad, jeigu ne ta lemtinga diena, jeigu nebūtų užsivedęs, nebūtų padaręs to nusikaltimo, nebūtų papuolęs į Rokiškio psichiatrinę ligoninę, tai gyvenimas kitaip būtų susiklostęs. Tą kartą pas Č. P. ėjo dėl paso, norėjo jį pasiimti, bet apie tai, kad butas parduotas, jis nieko nežinojo. Civilinis ieškinys dėl 54000 Lt turtinei žalai – už butą tiek pinigų turėjo gauti. Kai po mėnesio jį paleido iš (duomenys neskelbtini) psichiatrinės ligoninės, tada D. T. atvažiavo jo aplankyti ir jam pasakė, kad butas parduotas, sumos nenurodė.
Žemesnės instancijos teismas
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas J. L., apklaustas kaip liudytojas, parodė, kad 2011 m. pradžioje jis buvo paskirtas A. T. globėju, nes mirė brolis B. T.. Po kurio laiko jis turėjo perimti mirusio brolio turtą. Galėjo paveldėti brolio turtą, bet būtų galėjęs pasidalyti su A. A. T. išsikvietė savo buvusią žmoną. Jie nuėjo pas Č. P.. Č. P. pažadėjo jį padaryti veiksniu. Jis pats prašė A. T. veiksnumą atstatyti, nes gali be globėjų savarankiškai gyventi. Teismas atstatė A. veiksnumą. Jis sakė A., kad, jeigu prieinama kaina parduotų, tai jis tą butą nupirktų. Nekalbėjo apie konkrečią sumą. Č. P. pasiūlė jam butą pirkti už 60000 Lt, bet jis nesutiko. Jam Č. P. nesiūlė pirkti buto už 37000 Lt, bet jis ir neprašė mažinti kainos, nesiderėjo. Realiai tą butą būtų pirkęs, jeigu būtų suma 50000 Lt. Tos 50000 Lt sumos jiems nesakė, nes žinojo, kad už tiek jam neparduos. Jeigu buto kaina būtų buvusi 40000 Lt, tai jis gal būtų nuėjęs į banką, pasiėmęs paskolą ir butą nupirkęs. Būdamas A. T. globėju jis už A. bendrabutį mokėjo iš A. pinigų. Nemokėjo mokesčių už brolio butą, nes jam tas butas nepriklausė, ir žinojo, kad niekas negražins pinigų. Iš 590 Lt A. gaunamų pajamų jis mokėjo mokesčius už bendrabutį, beveik pusę sumos, o kitus, apie 300 Lt, gražindavo A.. Mano, kad A. galėjo išgyventi už tuos pinigus. Jis nepirko jam maisto, nieko, nes A. sakė, kad pats nusipirks, ko jam reikia. Buvo palikimas, kuris turėjo pereiti jam, nes jis buvo globėjas. Bet panaikino globą. Tada Č. P. A. T. sutvarkė veiksnumą, jis perėmė palikimą, pinigus. Prokuratūroje prašė stabdyti turto pardavimą, bet nepavyko. Tada jis nuėjo pas advokatę, ji pasakė, kad butas parduotas, tada advokatė parašė pareiškimą, kad sustabdytų kito turto pardavimą. Jis nunešė A. pasirašyti ir A. pasirašė sustabdymo dokumentus, kad Č. P. daugiau nieko neparduotų.
Liudytoja V. J. parodė, kad ji yra (duomenys neskelbtini) miesto notarė, tvirtino pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią buvo parduotas butas. Č. P. pateikė įgaliojimą. Notaras neprivalo tikrinti, ar už parduodamą butą yra skolų, ar yra atsiskaityta su paslaugų tiekėjais. Buto pardavimo sandoryje pats pardavėjas nedalyvavo. Buto kaina jai įtarimų nekėlė. Šalys nurodo tokią kainą, kokią sutaria. Pinigų prie jos nemokėjo. Sandoryje buvo nurodyta buto vidutinė rinkos kaina. Registrų centro pažymoje buvo nurodyti statybos metai. Namas, kuriame buvo butas, yra senas, nerenovuotas. Č. P. sandoryje dalyvavo ne kaip advokatas, o kaip fizinis asmuo.
Liudytoja R. R. parodė, kad dirba notare. 2012 metų vasario mėnesį atvyko kaltinamasis Č. P., pasakė, kad jam reikia susitvarkyti įgaliojimą. Č. P. pasakė, kad A. T. ilgą laiką buvo neveiksnus ir jam sudėtinga tvarkyti visokius dokumentus, kad nori parašyti generalinį įgaliojimą. Č. P. atvyko su A. T., A. T. viską perskaitė, ji jam smulkiai paaiškino visą įgaliojimo tekstą, A. T. dėl visko sutiko ir pasirašė. A. T. veiksnumą patikrino registre. Dėl A. T. veiksnumo jai abejonių nekilo, nesimatė iš jo elgesio, kad jis ko nors nesuvokia. Jai nekilo abejonių dėl jo suvokimo apie pasirašomus dokumentus, nes jis klausinėjo apie įgaliojime nurodytus punktus, jam buvo viskas smulkiai išaiškinta. Jokios diskusijos tarp Č. P. ir A. T. dėl turto pardavimo nebuvo. Tarp A. T. ir Č. P. buvo tik trumpa kalba apie turtą. Vėliau ji vyko į (duomenys neskelbtini) respublikinę ligoninę, psichiatrijos skyrių ir buvo panaikintas įgaliojimas. A. T. apie buto pardavimą nieko nesakė, jis pasakė, kad nenori, kad toliau jo reikalus tvarkytų advokatas Č. P.. Naikinant įgaliojimą ligoninėje dalyvavo kažkokia moteris, A. T. būklė buvo prislopinta vaistais.
Liudytoja R. Ž. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) miesto socialinės slaugos skyriuje specialiste. Žinojo, kad A. T. pripažintas neveiksniu, kad jo globėju paskirtas B. T.. Kai 2010 metais mirė globėjas B. T., atėjo A. T. ir J. L., tada A. T. sutiko, kad J. L. būtų globėjas, jų santykiai buvo giminiški, draugiški. Teismo posėdyje buvo paskirtas globėjas J. L.. Ji mano, kad J. L. A. T. atžvilgiu elgėsi tinkamai. Blogomis gyvenimo sąlygomis A. T. nesiskundė. Po tėvo mirties, kai buvo tvarkomi dokumentai dėl globos, A. T. buvo atėjęs su buvusia žmona. Kai A. T. kreipėsi į advokatą Č. P., prasidėjo A. T. nepasitenkinimas globėju J. L.. Po kiek laiko A. T. buvo pripažintas veiksniu, skyrius tokiam sprendimui neprieštaravo, nes tokios buvo medicininės išvados. J. L. taip pat neprieštaravo, kad A. T. būtų pripažintas veiksniu.
Liudytoja D. T. parodė, kad A. T. – jos buvęs sutuoktinis, ji augina jų sūnų, gyvena (duomenys neskelbtini). Kol buvo gyvas A. T. tėvas, jam pagalbos nereikėjo, o šiam mirus ji nutarė padėti A. T., nes su juo bendraudavo kaip artimi žmonės, jis yra jos vaiko tėvas, dažnai su juo kalbėdavome telefonu, o J. L. ji nepasitikėjo. Su A. T. bendravo telefonu, po jo tėvo mirties kalbėjo, kad jam trūksta pinigų, kad J. L. atėmė jo tėvo buto raktus. A. T. buvo pripažintas neveiksniu, vaikas iš jo jokio išlaikymo negavo, A. T. lėšų neturėjo, nors padėti gal ir norėjo. Sūnus taip pat ligonis, liga paveldima. Po A. T. tėvo mirties ji atvažiavo pas A. T., kalbėjosi apie tai, kad reikia panaikinti jo neveiksnumą. Dėl to kreipėsi į advokatą Č. P.. Tada Č. P. padėjo parašyti pareiškimą dėl veiksnumo. A. T. sakė, kad jam nereikia buto, kad visas išlaidas, susijusias su veiksnumo įgijimu, padengs, kai bus parduotas butas. Su Č. P. susitarė, kad už paslaugas atsiskaitys su juo, kai parduos butą. Su advokatu Č. P. sutarė, kad už paslaugas sumokės 10 000 Lt. Dėl tėvo ligos jai reikėjo pinigų ir Č. P. jai grąžino jos duotą avansą – 4 000 Lt ir dar savo paskolino 2 000 Lt. A. T. pinigų neturėjo, sakė, kad J. L. jam duoda 200–300 Lt, iš kurių jis mokėjo ir už butą, todėl ji su savo mama jam padėdavo. Jos mama A. N. A. T. siųsdavo po 500 Lt, kartais 700 Lt. Per visą laiką A. T. buvo nusiuntusios apie 13 000 Lt–14 000 Lt. Buvo susitarimas, kad, kai A. T. bus pripažintas veiksniu, parduos butą, jos iš tų pinigų atsiims jam sumokėtus pinigus, atsiskaitys su advokatu. Ikiteisminio tyrimo metu ji davė ne visus parodymus teisingai, nes ją apklausė bute, kur gulėjo sergantis tėvas ir buvo vaikas, sergantis ta pačia liga, kaip ir A. T., jie viską girdėjo. Bute trys policijos pareigūnai darė kratą, elgėsi žvėriškai, vadino vagimis, rado čekius, kur ji siuntė pinigus advokatui Č. P.. Siuntė 4 000 Lt kaip avansą, advokatas sakė, kad numatomos išlaidos bus apie 10 000 Lt. Kai sumokėjo 4 000 Lt, turėjo kvitą, kai pinigus advokatas padavė iš seifo, jokio dokumento nepasirašė, jis dar davė iš savo pinigų 2 000 Lt, po kiek laiko 2 000 Lt ji jam grąžino per banką. A. T. buvo pripažintas veiksniu. Po to advokato prašė, kad jis padėtų parduoti butą. Advokatas vaikščiojo kartu su A. T. ir tvarkė dokumentus. A. T. norėjo, kad advokatas padėtų parduoti butą, o kitą turtą įteisintų A. T. vardu. Kad Č. P. padėtų, reikėjo A. T. įgaliojimo. A. T. buvo veiksnus, bet bijojo, kad jį apgaus. J. L. siūlė už butą sumokėti 40 000 Lt, bet ji manė, kad jis apgaus A. T., todėl butą pardavinėjo advokatas. Butas buvo baisus, apleistas, senas, buvo daug senų, nereikalingų daiktų. Č. P. klausė, ar gali parduoti butą už 37 000 Lt, tada ji pakalbėjo su A. T. ir jie nutarė parduoti, nes neaišku, kada būtų atsiradęs kitas pirkėjas. Butų kainomis domėjosi, buto būklė buvo prasta. Su A. T. buto kaina buvo derinta, ji sakė jam, kad butas bus parduotas už 38 000 Lt. Kai Č. P. pardavė butą, paaiškėjo, kad A. T. padūrė žmogų. Tada ji viena nuvažiavo pas advokatą. Advokatas pardavė butą už 37 000 Lt, 9 000 Lt buvo sąskaitoje, iš viso buvo 46 000 Lt, iš tų pinigų iš advokato ji pasiėmė 26 000 Lt, o 20 000 Lt buvo palikta advokatui. Advokatui buvo sumokėta 10 000 Lt už paslaugas byloje dėl veiksnumo nustatymo, kiti pinigai buvo panaudoti buto skoloms padengti, mokesčiams už dokumentų tvarkymą ir 5 000 Lt buvo skirti sumokėti nukentėjusiajam nuo A. T.. Advokatas yra davęs pinigų A. T.. Advokatas rodė čekius, bet ji nesigilino. Iš 26 000 Lt, kuriuos jai davė advokatas, ji atėmė A. T. skolas, kur jos mama jam buvo siuntusi, apie 13 000 Lt–14 000 Lt, ir A. T. nusiuntė 5 000 Lt, už likusius A. T. pinigus vaikui buvo nupirktas kompiuteris, apie tai ji pasakė A. T., jis sutiko, nes niekada neišlaikė savo vaiko. Dar buvo likę A. T. keli tūkstančiai litų, bet ji jų iš karto jam nedavė, kad jis jų neiššvaistytų. Be to, ji iš A. T. nėra gavusi nė vieno lito už vaiką, A. T. sakė, kad, jei taptų veiksniu, tai padėtų sūnui, mokėtų 100 Lt per mėnesį. Dabar A. T. yra gydymo įstaigoje ir, kai jis paprašo ko nors atsiųsti, jos su mama jam atsiunčia.
Liudytoja A. N. parodė, kad A. T. yra buvęs jos dukros vyras. Kai mirė A. T. tėvas, jis jai skambino ir prašė jam padėti, nes neturi pinigų. A. T. nesakė, kad turi globėją. Ji A. T. siųsdavo pinigus, siuntinius, drabužius. A. T. sakė, kad J. L. savanaudis, kad jis su juo nenori turėti jokių reikalų. Ji dirbo, gaudavo pensiją, siųsdavo A. T. kas savaitę po kelis šimtus litų. A. T. sakė, kad po to, kai turės pinigus, jis grąžins juos, kad pinigus atiduos savo sūnui. A. T. savo sūnui nėra mokėjęs alimentų. A. T. sūnus taip pat yra nesveikas, serga gilia depresija. Ji paskaičiavo, kad iš viso A. T. persiuntė apie 12 000 – 13 000 Lt. Kad A. T. siuntė pinigus, turi visus kvitus, todėl buvo atskaičiuoti pinigai iš visos sumos ir A. T. nusiuntė 5 000 Lt. Su advokatu Č. P. visus reikalus tvarkė jos dukra D. T., o ji padėjo dukrai materialiai. Kai jos vyrą ištiko insultas, dukra iš kažkur paėmė pinigų, ji davė ar 5 000 Lt, ar 6 000 Lt operacijai.
Liudytoja V. Š. parodė, kad buvo A. T. tėvo B. T., gyvenusio (duomenys neskelbtini), kaimynė. A. T. sakė, kad pasamdė advokatą, kuris parduos tėvo butą, kad nenori gyventi tame bute. Matė, kad iš buto buvo nešami daiktai, vaikščiojo Č. P.. Č. P., jai pasakė, kad tą butą parduoda už 70 000 Lt. Ji pagalvojo, kad per brangiai prašo. Nesidomėjo, kiek tas butas vertas. To buto miegamasis kambarys buvo beveik tuščias, kitame kambaryje kažkiek baldų buvo. Butas nebuvo suremontuotas, bet nebuvo apleistas. Namui buvo 50 metų. Buto langai buvo plastikiniai, buto durys buvo pakeistos, vidaus durys pakeistos, kambariuose kilimai. Č. P. sakė, kad nori parduoti butą, dėl to tvarko butą, valo jį. A. T. per tėvo laidotuves buto raktus atidavė J. L.. J. L. nevežė baldų iš buto, tik nešė kažkokią „tašę“, jis buvo atėjęs į tą butą.
Liudytoja O. A. parodė, kad buvo A. T. tėvo B. T., gyvenusio (duomenys neskelbtini), kaimynė. Kai mirė B. T., matė, kaip buvo nešami maišai, baldai, tarp kitų ten buvusių vyrų buvo Č. P.. Č. P. sakė, kad yra advokatas, atstovauja A. T.. Po laidotuvių į B. T. butą buvo atėjęs J. L.. Nežino, už kokią sumą buvo parduotas butas, butų kainomis nesidomėjo. Ikiteisminio tyrimo metu sakė tiesą.
Liudytoja J. C. parodė, kad buvo B. T. kaimynė, po jo mirties tapo namo pirmininke. Po B. T. mirties jo butas buvo tuščias. A. T. sakė, kad yra pasamdytas geras advokatas, kuris padės parduoti butą ir padės jam tapti sveiku, kad jis už tuos pinigus galės atidaryti savo verslą. J. L. norėjo pirkti B. T. butą, kalba buvo apie 55 000 Lt. Č. P. sakė, kad butą parduos už 70 000 Lt, tuo metu ji žinojo rinkos kainas, mano, tokį butą galėjo tuo metu parduoti už 80 000 Lt–90 000 Lt. B. T. buto būklė buvo normali, vienas kambarys sutvarkytas geriau, langai plastikiniai, durys buvo keistos. Prastesni buvo tik virtuviniai baldai. To buto įsiskolinimas bendrijai buvo 2 000 Lt, šiluminiams tinklams buvo skola, tikėtina, kad buvo ir dar skolų. Globėjas J. L. sakė, kad tvarko dokumentus dėl A. T. globos, kad žada padengti įsiskolinimus, buvo kažkiek skolos sumokėjęs. Kokia suma skolos buvo apmokėta, nežino. Kiekvienas žmogus už šiukšlių išvežimą moka po 6 Lt, už laiptinės apšvietimą reikia mokėti.
Liudytoja I. B. parodė, kad A. T. yra jos kaimynas. Nieko nežino apie buto pardavimą, tik girdėjo, kaip laiptinėje A. T. su kaimyne J. V. kalbėjosi, kad per pigiai pardavė butą.
Liudytoja J. V. parodė, kad su A. T. yra kaimynai. Su juo kalbėjosi apie tėvo buto pardavimą. A. T. sakė, kad parduos tėvo butą ir duos pinigų žmonai ir vaikui. Jo žmona su vaiku gyvena (duomenys neskelbtini). A. T. ketinimai buvo už parduotą butą duoti pinigų žmonai ir vaikui. Ji žino, kad tą butą remontavo. Negirdėjo, ar tą butą jis pardavė. Su A. T. kalbėjosi apie buto remontą, ne apie jo pardavimą. Jis jai nesakė, kad butas pigiai parduotas.
Liudytoja L. R. parodė, kad kaltinamąjį Č. P. yra jos sesers vyras. Jos vaikai užsienyje užsidirbo pinigų ir reikėjo juos kur nors investuoti. Su seserimi išsikalbėjo, kad Č. P. turi butą, kurio nesiseka parduoti. Į tą butą investavo vaikai pinigus, t. y. pirko butą (duomenys neskelbtini), gera vieta, netoli autobusų stoties. Pirko butą iš Č. P.. Iš pradžių už tą butą norėjo virš 40000 litų, nusiderėjo iki 37000 litų. Butas priklausė T.. Su pačiu T. nekalbėjo. Viską tvarkė pas notarę. Buto savininko pas notarę nebuvo. Butą ji pirko savo vardu, nes dukra buvo užsienyje. Buto (duomenys neskelbtini) gatvėje būklė buvo prasta, jis tik truputį patvarkytas buvo, reikėjo keisti visą vamzdyną. Bute buvo tik sudėti plastikiniai langai, langai išeina į gatvę. Pačiame bute niekas nepatvarkyta, senas butas, grindys lentų, nušiurusios, kelis kartus dažytos, vidaus durys fanerinės, baltai nudažytos. Laukinės durys buvo geros, šarvuotos. Butui remonto reikėtų iš pagrindų. Neatsimena, ar balkonas buvo įstiklintas. Butų kainas (duomenys neskelbtini) žiūrėjo internete. Be remonto tokių butų kainos buvo apie 40000 litų. Norint suremontuoti tą butą, kurį nupirko, iki geros būklės, dar reikėtų investuoti apie 30000 litų. Kai butą nupirko, už jį buvo įsiskolinimų. To įsiskolinimo ji nesumokėjo. Suprato, kad iš jų už butą sumokėtų pinigų bus padengtas įsiskolinimas.
Liudytoja I. S. parodė, kad 2010 metais su advokatu Č. P. sudarė atstovavimo sūnaus baudžiamojoje byloje sutartį. Įvykis su sūnumi įvyko 2010-03-08, sutartį su advokatu surašė kovo mėnesio viduryje. Advokatui buvo trys mokėjimai, iš viso iki 3000 litų. Tie 3000 Lt buvo sumokėti per 2 metus, kol vyko teismas. Sutarties suma ir realiai sumokėta suma atitiko. Sutartis galiojo visam bylos laikui. Pirmą kartą pagal pirmą sutartį sumokėjo 1500 litų. Iš karto neturėjo 1500 litų, sumokėjo tik 800 litų, po to sumokėjo likusius. Gal buvo dvi sutartys. 2011 m. kovo mėnesį dar tebevyko sūnaus byla, advokatas Č. P. teikė paslaugas. Advokatui sumokėjo apie 3000 litų. Antra sutartis galėjo būti 1300 Lt sumai. Visais atvejais mokėjo advokatui tiek, kiek nurodyta sutartyje. Advokatas rašė kasaciją. Pas jį į kontorą ji nuėjo, sumokėjo pinigus, kvito nelaukė. Tai galėjo būti 2012 metais.
Liudytojas G. S. parodė, kad gal 2010 metais samdė sūnui advokatą Č. P. sūnaus baudžiamojoje byloje. Prisimena tris pinigų mokėjimo etapus, to, kiek sutarčių pasirašė, ir galutinės sumos neatsimena. Jo parodymai ikiteisminio tyrimo metu teisingi, iš viso galėjo būti sumokėta apie 3000 litų. Kiek prisimena, dokumentus pasirašinėjo tris kartus. Jam nekrito į akis, kad neatitiktų dokumentuose nurodyta suma su realiai sumokėtais pinigais.
Liudytojas R. J. parodė, kad jis buvo advokato Č. P. klientas. Byla ilgai truko, pakeitė tris advokatus. Gali būti, kad su advokatu pardėjo bendrauti 2011 metų kovo mėnesį. Kiek atsiskaitė ir su kuo, tiek gavo kvitų. Kvito suma atitiko realius pinigus. Duodi pinigus – surašo kvitą. Sutartis su Č. P. buvo sudaryta. Advokatas Č. P. į jo bylą atėjo, kai jau byla buvo teisme. Pirmą kartą advokatui didesnę sumą sumokėjo, kokią – nepamena. Su advokatu buvo sutarta už posėdį mokėti 300 litų. Bet, jei posėdis neįvykdavo, jis pinigų neimdavo. Pirmą kartą bendravo su Č. P., o kitus kartus per jo padėjėją. Vėliau į posėdžius ėjo jo padėjėjas ir mokėjo padėjėjui. Kiek kartų mokėjo po 300 litų, nepamena. Iš pradžių pinigus mokėjo advokatui Č. P., neatsimena, kiek kartų. Po to mokėjo jo padėjėjui D. B.. Tyrėjai neklausė, kam mokėjo, o klausė – kiek.
Liudytojas A. M. parodė, kad 2011 m. pradžioje jis naudojosi advokato Č. P. paslaugomis, tačiau tiesiogiai bendravo su jo padėjėju D. B. ir posėdžiuose dalyvavo D. B., o ne Č. P.. Ar pasirašė atstovavimo sutartį, nepamena, tačiau dokumentus teismui ruošė D. B. bylose jam atstovavo taip pat D. B.. Už paslaugas atsiskaitė dalį sumokėdamas grynaisiais, dalį pavedimu, tiksliai nepamena. Gali būti, kad už atstovavimą byloje 2011-04-04 jis pervedė advokatui Č. P. 1500 Lt. Dėl apmokėjimo už paslaugas jis taip pat viską derino su D. B., kuris jam davė banko sąskaitos numerį, ir jis padarė pavedimą. Su Č. P. apie piniginius reikalus, sutarčių sudarymą nėra kalbėjęs. Su Č. P. bendravo tik bendrais reikalais, klausė patarimų, o visais kitais klausimais bendravo su D. B..
Liudytojas D. B. parodė, kad 2011–2012 m. dirbo advokato padėjėju pas Č. P.. A. M. ir R. J. yra jo pažįstami. Kaip klientus juos surado jis, jiems rekomendavo advokato Č. P. kontorą. Jis pats ėjo į teismo posėdžius ir baudžiamojoje byloje gynė R. J., o A. M. tik ruošė kažkokį procesinį dokumentą. Kaip advokato padėjėjas jis buvo įregistravęs savo individualią veiklą nuo pat praktikos atlikimo pradžios, todėl sutartis dėl teisinių paslaugų teikimo sudarydavo savo vardu, pateikdavo sąskaitą su savo rekvizitais, jeigu klientai atsiskaitydavo grynaisiais, įtraukdavo tuos pinigus į savo apskaitą. Sutartis tarp jo ir R. J. turėjo būti ir buvo sudaryta, nes jis atstovavo jam teisme. Ar buvo R. J. sudaręs sutartį su advokatu Č. P., nežino. Honorarą iš R. J. gavo, įtraukė į savo apskaitą. Apskaitos knygelėje yra kvitai, išrašyti R. J.. Kiek prisimena, A. M. atveju tai buvo ne atstovavimas, o procesinių dokumentų ruošimas. Kadangi jis pats turėjo banke sąskaitą, tada A. M. jam turėjo pervesti pinigus. Mano, jog A. M. gal per klaidą atsiskaitė su Č. P.. Nepamena, kad būtų A. M. davęs Č. P. banko sąskaitos numerį.
Liudytoja J. L. parodė, kad 2012 m. samdė advokatą Č. P. savo nepilnamečio sūnaus byloje. Atsiskaityti Č. P. išrašė kvitą už suteiktas paslaugas, vienu kartu ji sumokėjo 200 ar 300 litų. Kvito neišsaugojo. Su advokatu buvo tokia kalba, kad paslaugos iš viso kainuos 1000 Lt. Gali būti, kad buvo sudaryta teisinių paslaugų sutartis su advokatu, bet ji jos neišsaugojo. Nepamena, kad po to dar būtų advokatui Č. P. mokėjusi kokius nors pinigus. Apklausos protokole (4 t. 124–125 b. l.) pasirašė ji. Ikiteisminio tyrimo metu davė melagingus parodymus, nes ja niekas netikėjo, kad naudojosi advokato paslaugomis nemokamai. Tyrėja jai poveikio nedarė, tiesiog manim niekas netikėjo, kad ji galėjo su tais 200 Lt „išsisukti“. Tai, kad advokatui dar sumokėjo 200 Lt ir 300 Lt, nurodė pati, tyrėja neliepė to nurodyti. Ji tada visai nesuprato, dėl ko buvo apklausiama – ar ji liko skolinga advokatui, ar jis jai. Tyrėjai apie kitas advokatui sumokėtas sumas, kad 300 Lt lieka dovanų, ji pati pasakė, kad neatrodytų keistai, kad advokato paslaugomis naudojosi dykai. Teisingi jos parodymai duoti teisme, t. y. tie, kad advokatui buvo sumokėta tiek, kiek buvo išrašyta kvite. Dėl sūnaus reikalų su Č. P. bendravo apie 3 mėnesius, advokatui mokėjo iš atlyginimo, santaupų neturėjo. Tuo metu turtinė padėtis buvo sunki, tada dirbo viena, augino nepilnametį sūnų, o uždirbo šiek tiek daugiau nei minimalų atlyginimą. Ikiteisminio tyrimo metu davė neteisingus parodymus, tačiau to priežasties negali nurodyti. Negali paaiškinti, kodėl vasario mėnesį rašytame pareiškime (8 t. 22 b. l.) patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir prašė jais vadovautis. Poveikis jai nebuvo padarytas.
Liudytoja S. J. parodė, kad 2012 m. dirbo tyrėja ir atliko ikiteisminį tyrimą šioje baudžiamojoje byloje. Liudytojos J. L. apklausos nepamena. Buvo apklausiama daug liudytojų pagal rastus išrašytus kvitus, sutartis. Tokios kalbos, kad advokatas kažkam nemokamai teikė paslaugas, nebuvo, nes buvo rasti kvitai, sutartys. Ką liudytojai sakė žodžiu, tas buvo užfiksuota protokole ir pateikiama susipažinti. Visi liudytojai buvo įspėti, jiems buvo išaiškinta atsakomybė dėl melagingų parodymų davimo. Visoms liudytojoms buvo išaiškinta, kokiu tikslu jos iškviestos. Liudytojų, nesupratusių, apie kokias aplinkybes jos klausinėjamos, nebuvo, visos kalbėjo sklandžiai, aiškino aplinkybes. Tiksliai nepamena, koks buvo pagrindas tirti advokato Č. P. veiklą, nesusijusią su A. T., J. L. ir D. T., 2 t. 49–50 b. l. esantį kratos protokolą ji matė. Apie Advokatų tarybos įgalioto atstovo advokato A. C. pastabą tame protokole, kad kratos metu paimti kvitai, visiškai nesusiję su Č. P. pareikštais įtarimais, buvo informuotas ikiteisminį tyrimą kontroliuojantis prokuroras, kurio nurodymus ji vykdė. Kai kuriuos liudytojus taip pat liepė kviesti ikiteisminį tyrimą kontroliuojantis prokuroras. Visi procesiniai veiksmai buvo atliekami gavus informacijos ir pasitarus su tyrimą kontroliuojančiu prokuroru.
Liudytojas P. P. parodė, kad 2012 m. jo ir Č. P. darbo kabinetai buvo netoli vienas kito. 2012 m. balandžio 2 d. A. T. pradėjo daužyti Č. P. kabineto ir kitas duris, rėkė, keikėsi. Daužydamas duris A. T. klausė, kodėl nėra darbe Č. P.. Jis išmetė triukšmaujantį A. T. į fojė, todėl A. T. jam dūrė peiliu ir sužalojo. Už tai A. T. jam buvo iškelta baudžiamoji byla. A. T. buvo paskirtas priverstinis gydymas. Pas jį, kaip pas nukentėjusįjį, buvo atėjusi A. T. žmona, jo atsiprašė. Po sužalojimo Č. P. jam perdavė 200 eurų, ir nurodė, kad A. T. žmona perdavė pinigus už perdūrimą. Paėmė pinigus, nes įvykio metu buvo sugadinti rūbai.
Liudytojas M. M. parodė, kad 2012 metais advokatas Č. P. buvo jam paskirtas pagal paskyrimą, o po to jis jį pasisamdė. Buvo susitarta, kad iš viso sumokės 1500 Lt. Su advokatu Č. P. jis pasirašė sutartį ir sumokėjo pinigus. Neatsimena, ar pinigų priėmimo kvitą gavo. Pinigai buvo mamos, ji pasiėmė paskolą. Už visą procesą sumokėjo Č. P. 1500 Lt, ar tikrai mokėjo per vieną kartą, tiksliai neatsimena. Ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai neteisingi, nes tuo metu vyko teismas, jam buvo stresinė situacija. Apie advokatui sumokėtas sumas mama žino tiksliau.
Liudytojas S. M. parodė, kad buvo teisiamas jos sūnus. Ji sūnui samdė advokatą Č. P.. Ji paėmė iš banko paskolą 2200 Lt ir advokatui sumokėjo 1500 Lt. Kada ir kas pasirašė sutartį, neprisimena. Pinigus sumokėjo vienu kartu. Galėjo būti, kad sumokėjo advokatui Č. P. 300 Lt avansą, o kada sumokėjo likusią sumą, negali pasakyti. 2014 metai jai buvo padaryta operacija ir suprastėjo atmintis. Ikiteisminio metu duoti parodymai teisingi, apklausos protokolą ji skaitė, viskas buvo parašyta teisingai. Žino, kad advokatui Č. P. davė 1500 Lt.
Liudytojas A. Š. parodė, kad su Č. P. yra draugai. Yra jį samdęs kaip advokatą baudžiamojoje byloje. Su advokatu Č. P. sudarytų sutarčių nesaugojo. Pradžioje Č. P. sumokėjo 300 Lt, o po to sakė, kad žiūrės, kaip seksis. Pralaimėjo vieną ir kitą bylą. Ikiteisminio tyrimo metu buvo pasivaišinęs ir tikriausiai kažką supainiojo. Kai policijos pareigūnės jį apklausinėjo, jis buvo nemiegojęs, buvo išgėręs keturis 7,5 laipsnių stiprumo bokalus alaus. Neprisimena, ar perskaitė ikiteisminio tyrimo metu savo duotus parodymus. Č. P. davė 300 Lt, o daugiau neatsimena. Ikiteisminio tyrimo metu matė kvitą, kuriame buvo nurodyta 300 Lt suma, kurią sumokėjo advokatui Č. P.. Neatsimena, ar Č. P. mokėjo antrą kartą 900 Lt. Kai gavo šaukimą į teismo posėdį, pradėjo ieškoti dokumentų ir rado piniginėje lapelį dėl 900 Lt, kuriuos turėjo atgauti už variklį. Už variklį buvo sumokėta 1500 Lt, variklis buvo iš šiukšlyno. Po to iš šiukšlyno gavo 900 Lt.
Liudytojas E. T. parodė, kad Č. P. buvo jo gynėjas baudžiamojoje byloje, gynė jį apie metus laiko. Pagal toje byloje priimtą nuosprendį jis ir šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Tiksliai negali pasakyti, kiek buvo posėdžių. Kiek sumokėjo advokatui Č. P. už teisines paslaugas, neatsimena. Tai galėjo būti nuo 800 Lt iki 1000 Lt. Tuo metu jis uždirbdavo apie 1000 Lt, santaupų neturėjo, paskolų atsiskaityti su advokatu neėmė. Ikiteisminio tyrimo metu nurodydamas, kad advokatui Č. P. sumokėjo 4000–5000 Lt, susipainiojo sumas. Tūkstančius sumaišė su šimtais. Jį apklausė kalėjime, jam buvo stresas, todėl ir nurodė klaidingas aplinkybes, o dabar jo parodymai yra teisingi. Apklausos protokole nepamatė, kad klaidingai nurodytos sumos. Gali būti, kad advokatui Č. P. mokėjo po tris, keturis šimtus, ir atsiskaitinėjo kelis kartus. Iš viso sumokėjo apie 1000 Lt. 4000–5000 Lt tikrai neturėjo. Tuo metu be darbo užmokesčio jokių lėšų neturėjo.
Liudytojas A. S. parodė, kad su Č. P. nėra draugai, bet iš matymo pažįstami. Advokatą Č. P. jis samdė žmonai. Advokatas Č. P. dalyvavo teisme, atstovavo jo žmonai, ruošė dokumentus. Dėl žmonos bylos su Č. P. tarėsi jis. Su advokatu Č. P. bendravo jo kabinete. Rašytinio susitarimo nesudarė, advokatas pažadėjo padėti, pasakė, kad reikės mokėti teismo išlaidas, ir viskas. Advokatui Č. P. už paslaugas nemokėjo. Neatsimena, kiek pinigų davė Č. P.. Ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai teisingi. Nesigilino, kam reikalingi 100–200 Lt, davė tuos pinigus ir paprašė, kad už kažką sumokėtų, nes pats neturėjo laiko, pasitikėjo žmogumi. Kvitą gavo, bet nežino, už ką gavo. Galėjo būti teismo išlaidos keli šimtai litų. Apie kainą už atstovavimą jokio pokalbio su Č. P. nebuvo.
Liudytoja A. S. parodė, kad advokatas Č. P. atstovavo jai byloje. Advokatas Č. P. buvo jos vyro pažįstamas, ir jie dėl visko tarėsi. Ji su advokatu nesitarė ir nežino, kaip su advokatu buvo atsiskaityta. Ji buvo kartu su vyru pas advokatą Č. P., tačiau tuo metu nebuvo aptarinėjami finansai. Jos teismas vyko vieną kartą. Apie jokius mokėjimus advokatui Č. P. nieko negali pasakyti.
Liudytoja S. Č. parodė, kad su Č. P. yra pažįstami daug metų. Ji yra buhalterė ir Č. P. draugiškai padėdavo tvarkyti buhalterinę apskaitą. Prižiūrėdavo Č. P. elektroninę bankininkystę, banko išrašus, padarydavo metinę pajamų deklaraciją mokesčių inspekcijai. Č. P. visą buhalterinę apskaitą pats tvarkydavo. Pripažįsta, kad pražiūrėjo vieną gautą 1500 Lt sumą. Gautų pajamų iš valstybinės tarnybos neįmanoma nuslėpti. Šią klaidą ištaisė 2012 m. pabaigoje. Deklaracijas galima taisyti 5 metus. Vieną kartą 2012 metais yra perrašiusi Č. P. pajamų ir išlaidų žurnalą. Senas žurnalas buvo pribraukytas ir Č. P. paprašė jos jį perrašyti. Perrašydama naują žurnalą viską nurašė taip, kaip buvo sename žurnale. Perrašytame žurnale jokių pakeitimų nebuvo. Perrašydama žurnalą vadovavosi pinigų priėmimo kvitų knygute, žiūrėjo, kad numeriai eitų iš eilės. Kai perrašė žurnalą, ikiteisminis tyrimas Č. P. atžvilgiu nebuvo pradėtas. Buvusį žurnalą suplėšė ir išmėtė į šiukšlių dėžę. Sunaikinti žurnalą nusprendė ji. Tuo metu žinojo, kad policija prašė dokumentų. Žurnalas yra dokumentas. Žurnale esančios sumos tikrai nesikeitė. Perrašytame žurnale duomenys atitinka kvitus, pavedimus.
Specialistė R. P. patvirtino savo specialisto išvadą ir specialisto išvadą pateikė pagal tyrimo metu pateiktus dokumentus ir pagal liudytojų apklausos protokolus. Pagal šiuos jai pateiktus duomenis ji nustatė, kad Č. P. teikė teisines paslaugas asmenims, tačiau surašė ne visas teisinių paslaugų sutartis, surašė jas mažesne suma, gavo užmokestį už suteiktas paslaugas, tačiau jų nefiksavo individualios veiklos dokumentuose, tai yra gyventojų individualios veiklos pajamų ir išlaidų žurnale, ir nedeklaravo pajamų metinėse pajamų deklaracijose, taip pat nesumokėjo mokesčių, todėl iš pateiktų dokumentų iš dalies negalima nustatyti advokato Č. P. individualios veiklos pajamų ir rezultatų laikotarpiu nuo 2010 m. lapkričio iki 2012 m. birželio 1 d. Pajamų ir išlaidų žurnale turi būti užfiksuotos visos gautos pajamos. Jei advokatas paėmė pinigus iš žmogaus, tai turi būti apskaitoma gyventojų individualios veiklos pajamų ir išlaidų žurnale. Individualios veiklos – turto negalima nustatyti todėl, kad ne visos gautos pajamos buvo įtrauktos į pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalą. Č. P. gautas lėšas jam veikiant pagal įgaliojimą, pardavinėjant E. T. butą ji įskaitė kaip įplaukas į advokato kontorą. Tai darydama vadovavosi tuo, kad Č. P. gavo pajamas, kurių negrąžino A. T., ji nesirėmė teisės aktais, tai padarė savo nuožiūra. Įstatymas nedraudžia perrašyti gyventojų individualios veiklos pajamų ir išlaidų žurnalo. Duomenys į žurnalą turi būti surašyti iki kito mėnesio paskutinės dienos, jeigu padaroma klaida, tai galima ją taisyti. Advokato veiklą ir rezultatus galima nustatyti, kai yra kvitai, banko išrašai, tiktai nepildomi apskaitos registrai. Registrai ir žurnalas reikalingi tam, kad būtų galima matyti, kad visi dokumentai pateikti, kad visi yra registruoti. 2000 Lt, kuriuos D. T. perdavė Č. P., kad šis už A. T. sumokėtų kitoje byloje nukentėjusiajam kaip žalą, įskaičiavo kaip gautas pajamas už advokato paslaugas, nes advokatas paėmė pinigus iš D. T.. Nežino, ar jai buvo pateikta tokių duomenų, kad Č. P. perdavė pinigus nukentėjusiajam.
Ekspertė Audrona Spiečiūtė pateikė atsakymus į proceso dalyvių klausimus raštu ir žodžiu paaiškino, kad 10 tūkst. Lt 2012-04-03 buvo sumokėta advokatui už paslaugas, o kiti 10 tūkst. Lt buvo panaudoti buto skoloms dengti, mokesčiams už dokumentų tvarkymą ir sumokėti nukentėjusiam nuo A. T. asmeniui – neapskaityta suma mažėtų, būtų nebe 10 tūkst. Lt, o 5 tūkst. Lt, jeigu manytume, kad iš D. T. gavo 15 tūkst. Lt, o ne 20 tūkst. Lt. Netgi vertinant tai, kad dalis pinigų iš tų neapskaitytų 5 tūkst. Lt buvo panaudoti buto skoloms dengti, mokesčiams už dokumentų tvarkymą, vis tiek vertintume, kad tie 5 tūkst. Lt buvo sumokėti už advokato paslaugas, o advokatas iš tų pinigų kažkam už kažką sumokėjo. Net jeigu nėra patvirtinančių išlaidas pirminių dokumentų, nors liudytojai patvirtina, kad tokios išlaidos buvo, advokatas, tvarkydamas individualios veiklos apskaitą, kaupia pajamas ir jam leidžiama 30 proc. savo pajamų atskaičiuoti tokioms išlaidoms, todėl į tą 30 procentų įeina visos pirminiais dokumentais nepateisintos išlaidos, tada nereikalinga kaupti pirminių išlaidų dokumentų. Advokatas deklaracijose tuos 30 procentų atėmė. Dėl R. J. nurodytų aplinkybių, kad už atidėtus teismo posėdžius advokatas Č. P. pinigų neimdavo, o už įvykusius teismo posėdžius paimdavo 300 Lt ir kad prokuroras pateikė dviejų teismo posėdžių protokolus, iš kurių matyti, kad tie posėdžiai buvo atidėti, – atlikdama tyrimą ji tų aplinkybių, kad du posėdžiai nevyko, nevertino. Dėl to, įvertinusi R. J. nurodytą aplinkybę, kad jis mokėjo advokatui už teismo posėdžius po 300 Lt, tą 600 Lt sumą, jeigu advokatas ją tikrai gavo, nurodė kaip neapskaitytą sumą. Atlikdama tyrimą, visas Č. P. gautas lėšas vertino kaip advokato veiklos pajamas. Dėl to, kad parduodamas butą, nuimdamas lėšas nuo A. T. tėvo sąskaitų, Č. P. veikė pagal įgaliojimą, tai yra neteikė advokato paslaugų, – už butą gautų lėšų ji neįtraukė į advokato pajamas, nes tai yra kito asmens lėšos, tai ne jo pajamos. Dėl tų 5000 Lt ar 10 tūkst. Lt neapskaitytų lėšų – mano, kad tai yra advokato pajamos, nes jam apmokėjo už jo suteiktas paslaugas. O dėl to, kad Č. P. veikė pagal įgaliojimą, o ne pagal teisinių paslaugų sutartį, nieko negali pakomentuoti. Jeigu fizinis asmuo, neturintis verslo liudijimo, atlieka kitam asmeniui kažkokią paslaugą, už kurią jis gauna atlygį, šalys turi susitarti, ar bus mokami mokesčiai. Iš bylos duomenų matyti, kad buvo susitarta, jog už suteiktas paslaugas – buto pardavimą pagal įgaliojimą ir dokumentų sutvarkymą – Č. P. atsilygins, todėl už tai gautas Č. P. lėšas ir tai, ar turėjo būti už jas sumokėti mokesčiai, turėtų įvertinti teismas. Jeigu Č. P. veikė kaip advokatas – tai buvo jo, kaip advokato, gautos lėšos. Pagal įstatymą bet kuris fizinis asmuo nuo valstybės nustatyto dydžio uždirbtų pajamų turi sumokėti mokesčius, pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą turi sumokėti valstybei 15 procentų mokestį. Veikla vertinama kaip gautos pajamos, todėl šiuo atveju iš dalies veiklos negalima nustatyti. Č. P. neprivalu deklaruoti turto ir tokios apskaitos pas jį nėra. Jeigu yra sutartis, kurioje numatytas honoraras advokatui – ta suma ir bus advokato pajamos. Jeigu advokatas gavo pinigus už kažką kita ir jeigu tai įeina į sutartį, tada tai bus pajamos, nes metų gale advokatui leidžiama atimti 30 proc. nuo visų gautų pajamų klientų reikmėms ir nemokėti nuo jų GPM. Jeigu kažkokie mokesčiai, skolos buvo mokami, kaip šiuo atveju, pinigai, gauti už buto pardavimą, tai tie pinigai turėjo būti apskaityti atskirai ir jie nelaikomi advokato pajamomis. Jeigu advokatas atskaito 30 proc. klientų smulkioms reikmėms ir dar pateikia daugybę kvitų, kad sumokėjo žyminį mokestį, kliento skolas ir panašiai, visos tos išlaidos vis tiek bus įskaičiuojamos į tą 30 proc. Dar reikia žiūrėti, iš kokių lėšų tie mokesčiai buvo mokami – ar iš lėšų, kurios turėjo būti depozitinėje sąskaitoje, ar iš honoraro. Advokato pajamomis ji laikė tas sumas, kurias, kaip iš teismo posėdžių protokolų suprato, Č. P. gavo už kažkokias paslaugas. Fizinis asmuo, veikdamas pagal įgaliojimą ir gavęs pajamas už suteiktas paslaugas, turi sumokėti mokesčius pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą. Advokatai moka pagal tą patį įstatymą, tik tiek, kad advokatai dar turi vesti Buhalterinės apskaitos įstatyme numatytus apskaitos dokumentus. Pašalinus prielaidas, kad jos ekspertizės akte nurodyti žmonės mokėjo advokatui Č. P. pinigus be dokumentų, pagal esamus dokumentus galima būtų nustatyti veiklą. Bent viena neapskaityta suma jau yra netikslumai ir dėl to iš dalies nebegalima nustatyti veiklos. Atlikdama tyrimą ji vadovavosi teisme apklaustų asmenų parodymais. Į buhalterinę apskaitą nebuvo įtrauktos pajamos, gautos iš A. M. ir Panevėžio VGTPT. Tarp jai perduotų buhalterinės apskaitos dokumentų buvo dokumentai, patvirtinantys, kad tuos pinigus Č. P. gavo. Pajamų mokesčiui apskaičiuoti šitos sumos, gautos iš VGTPT ir A. M., įtakos turėjo. Dėl dokumento, patvirtinančio pajamų iš VGTP gavimą, neįtraukimo į apskaitą pasekmių nekyla, kadangi šiuo atveju dokumentas į apskaitą buvo neįtrauktas, tačiau yra žinoma konkreti suma, kurią Č. P. gavo ir yra galima paskaičiuoti, kiek mažiau dėl to buvo sumokėta pajamų mokesčio, kadangi ataskaitiniai metai jau buvo pasibaigę. Deklaraciją galima tikslinti 5 metus po jos pateikimo, tačiau bet kokiu atveju, išlieka ta sąlyga, kad žmonės mokėjo pinigus be dokumentų. Galima tikslinti ir buhalterinę apskaitą – yra surašoma pažyma ir tada įskaitoma, tada gali keistis apyskaitos, balansai. Nežino, kiek laiko po buhalterinės apskaitos pateikimo galima ją tikslinti. Jai tyrimui jokie pataisymai nebuvo pateikti.
Panevėžio m. apyl. teismo 2011-11-24 sprendimu A. T. pripažintas veiksniu (1 t. 31 b. l.).
Iš 2012-03-21 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo matyti, kad A. T. paveldėjo B. T. turtą (1 t. b. l. 130–134).
Iš 2012-03-24 įgaliojimo, patvirtinto notarės R. R., matyti, kad A. T. įgalioja Č. P. valdyti, naudoti ir disponuoti visą savo turtą, turtines teises ir prievoles (1 t. b. l. 29).
Iš UAB Korporacijos „(duomenys neskelbtini)“ 2012-05-16 nekilnojamo turto įvertinimo ataskaitos Nr.50A0-1205-0034 matyti, kad, atsižvelgus į nekilnojamo turto rinkos konjunktūrą ir kitus vertę įtakojančius faktorius, vertinamo buto su rūsiu (38,88 m² bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) gyvenamajame name 1A5p (1964 m. statybos), esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė vertinimo dieną (2012-05-10) yra 54 000 Lt (1 t. b. l. 163–164).
Iš raštų matyti, kad 2012 metų vasario–kovo mėnesiais skelbimai dėl buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), į leidinius: „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini)“ atspausdinti nebuvo (1 t. b. l. 184–189).
Iš 2012-03-30 pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), Č. P., veikdamas pagal A. T. įgaliojimą, pardavė L. R. (1 t. b. l. 125–129).
Iš B. T. asmeninių sąskaitų, t. y. AB „(duomenys neskelbtini)“ esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir AB „(duomenys neskelbtini)“ esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), išrašų matyti, kad 2012-03-21 Č. P. pagal įgaliojimą nuėmė iš šių sąskaitų pinigus, atitinkamai: 7394,33 Lt ir 1966,99 Lt, viso 9361,32 Lt (3 t. b. l. 152, 170).
2013-11-12 daiktų, dokumentų apžiūros protokole užfiksuota 2012-05-07 ataskaitos LR CK 2.150 str. kopijos apžiūra (6 t. b. l. 74–75).
Iš liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad Č. P. Lietuvos advokatų tarybos 2001-05-29 nutarimu įrašytas į Praktikuojančių advokatų sąrašą ir turi teisę verstis advokato praktika (2 t. b. l. 76).
Iš santuokos nutraukimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 1996-06-25 (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta santuoka tarp A. T. ir D. T. (2 t. b. l. 54).
Iš 2012-04-06 A. T. pareiškimo dėl įgaliojimo panaikinimo matyti, kad A. T. panaikino Č. P. 2012-02-24 notaro patvirtintą įgaliojimą Nr. (duomenys neskelbtini) (4 t. b. l. 176).
Iš 2012-10-29 įgaliojimo, patvirtinto (duomenys neskelbtini) r. (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarės L. S., matyti, kad A. T. įgalioja J. L. visose teismo įstaigose vesti jo vardu bet kokią bylą (4 t. b. l. 12).
I. S. pateikė pinigų priėmimo kvitą, serija LAT, Nr. (duomenys neskelbtini) (data sunkiai įžiūrima) bei teisinių paslaugų sutartį (5 t. b. l. 5–7).
Iš teismo posėdžių protokolų matyti, kad L. S. pirmosios instancijos teisme gynė advokatas Č. P., pateikęs 2011-04-27 orderį Nr. (duomenys neskelbtini); nagrinėjant bylą apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teisme gynė Č. P., pateikęs orderį Nr. (duomenys neskelbtini) (5 t. b. l. 22–46).
Iš Panevėžio miesto apylinkės teismo teisiamųjų posėdžių protokolų matyti, kad advokatas Č. P. baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) gynė R. J. 2011-06-08, 2011-09-27, tačiau šiuose posėdžiuose byla nebuvo iš esmės nagrinėjama, buvo paskelbtos pertraukos, o vėlesniuose posėdžiuose, t. y. 2011-11-10 ir 2011-12-15, R. J. gynė advokato padėjėjas D. B. (8 t.188–191 b. l.).
Iš teismo posėdžio protokolų matyti, kad gynėjas Č. P. gynė teisiamąjį E. T. (5 t. b. l. 47–59).
Iš teismo posėdžio protokolų matyti, kad Č. P. gynė teisiamąjį A. L.. (4 t. b. l. 129–135).
Iš Susitarimo Nr. (duomenys neskelbtini) „dėl 2011-11-30 Susitarimo dėl atstatomojo kredito limito nustatymo Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygų pakeitimo“ matyti, kad AB (duomenys neskelbtini) bankas suteikė S. M. papildomą 2200 Lt paskolą (4 t. b. l. 116–123).
Iš teismo posėdžio protokolų matyti, kad gynėjas Č. P. gynė teisiamąjį M. M. (4 t. b. l. 136–151).
Iš teismo posėdžio protokolų matyti, kad gynėjas Č. P. buvo atsakovo R. M. atstovas (4 t. b. l. 158–167)
Iš VĮ „Registrų centras“ pateiktų dokumentų matyti, kad advokatas Č. P. teikė paslaugas D. D.-M.:
- 2011-12-02 Č. P. ir D. D. prašymas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl paslaugų atlikimo;
- 2011-12-02 advokato Č. P. raštas VĮ „Registrų centras“ (duomenys neskelbtini) skyriaus direktoriui, kuriame nurodoma, kad jis teikia teisinę pagalbą D. D.- M. ir, remiantis LR Advokatūros įstatymo 44 str., prašo išduoti duomenis apie R. M. turimą nekilnojamąjį turtą;
- 2011-12-02 „Atstovavimo sutartis“, pagal kurią D. D.-M. paveda advokatui Č. P. gauti duomenis apie nekilnojamąjį turtą, registruotą D. D.-M. ir R. M. vardu (2 t. b. l. 96–98).
Iš Č. P. (AB „(duomenys neskelbtini)“) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad A. M. 2011-04-04 pervedė Č. P. 1500 Lt už „atsiskaitymas pagal atstovavimo sutartį A. M. ir I. M. nekilnojamojo turto pirkimo- pardavimo byloje“ (3 t. b. l. 179).
Iš teismo posėdžio protokolų matyti, kad gynėjas Č. P. gynė kaltinamąjį A. Š. (5 t. b. l. 151–174).
Iš Č. P. sąskaitos (AB „(duomenys neskelbtini)“) Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad Č. P. 2012-01-26 pervedė 203 Lt žyminio mokesčio už B. S. ir A. S. (3 t. b. l. 185–195).
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančių teismo posėdžių protokolų matyti, kad A. S. ir B. S. atstovas buvo advokatas Č. P. (5 t. b. l. 127–136).
Tyrimo metu pagal liudytojų parodymus ir pateiktus dokumentus nustatyta, kad Č. P. 2010 m. individualios veiklos apskaitoje nefiksavo 1650 Lt pajamų, gautų iš I. S. ir D. T., 2011 m. apskaitoje nefiksavo 16667 Lt pajamų, gautų iš E. T., D. T., R. J., S. M., D. D. M., A. M. ir iš (duomenys neskelbtini) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, 2012 m. individualios veiklos apskaitos dokumentuose nefiksavo 27561,32 Lt pajamų, gautų iš J. L., I. S., D. T., A. T., A. Š..
Nefiksavęs visų gautų pajamų individualios veiklos apskaitoje, Č. P. pažeidė „Gyventojų, besiverčiančių individualia veikla (išskyrus gyventojus, įsigijusius verslo liudijimus), buhalterinės apskaitos taisyklių“, kurios 2010 m. gegužės 24 d. patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr.1K-166, 41 punkto reikalavimus, kurie nurodo, kad „Individualios veiklos pajamų gavimo (uždirbimo) arba su tokiomis pajamomis susijusių išlaidų dokumentų duomenys į Pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalą įrašomi ne vėliau kaip iki paskutinės kito mėnesio dienos“.
Iš liudytojų apklausos protokolų ir pateiktų dokumentų nustatyta, kad Č. P. 2010 m. individualios veiklos pajamų dokumentuose nefiksuotos 1500 Lt pajamos iš I. S., 150 Lt pajamos iš D. T., 2011 m. individualios veiklos pajamų dokumentuose nefiksuotos 3700 Lt pajamos iš E. T., 6000 Lt pajamos iš D. T., 3000 Lt pajamos iš R. J., 300 Lt pajamos iš S. M., 600 Lt pajamos iš D. D. M., 1500 Lt pajamos iš A. M. ir 1567 Lt pajamos iš (duomenys neskelbtini) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, 2012 m. individualios veiklos pajamų dokumentuose neapskaitytos 500 Lt piniginės pajamos iš J. L., 800 Lt pajamos iš I. S., 16000 Lt pajamos iš D. T., 9361,32 Lt pajamos iš A. T., 900 Lt pajamos iš A. Š..
Tyrimo metu pagal liudytojų parodymus ir pateiktus dokumentus nustatyta, kad 2010–2012 metais Č. P. teikė teisines paslaugas asmenims, tačiau nesurašė teisinių paslaugų sutarčių, arba išrašė jas mažesnės sumos, gavo užmokestį už suteiktas paslaugas, tačiau jo neįtraukė individualios veiklos pajamų dokumentuose, Gyventojo individualios veiklos pajamų ir išlaidų apskaitos žurnale ir nedeklaravo gautų pajamų Metinėse pajamų mokesčio deklaracijose bei nesumokėjo mokesčių. Todėl Č. P., tvarkydamas individualios veiklos apskaitą, pažeidė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio ,,Apskaitos tvarkymo nustatymas ir parinkimas“ 2 dalies reikalavimus, pagal kuriuos „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, bei pažeidė to paties įstatymo 12 straipsnio „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 1 dalies reikalavimus, pagal kuriuos visos ūkinės operacijos turi būti pagrįstos apskaitos dokumentais, kurie surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus.
2010–2012 metais Č. P. teikė teisines paslaugas asmenims, tačiau nesurašė teisinių paslaugų sutarčių, arba išrašė jas mažesnės sumos, gavo užmokestį už suteiktas paslaugas, tačiau to nefiksavo individualios veiklos pajamų dokumentuose, Gyventojo individualios veiklos pajamų ir išlaidų apskaitos žurnale ir nedeklaravo gautų pajamų Metinėse pajamų mokesčio deklaracijose bei nesumokėjo mokesčių, dėl to iš pateiktų dokumentų iš dalies negalima nustatyti advokato Č. P. individualios veiklos pajamų ir rezultatų laikotarpiu nuo 2010-11-01 iki 2012-06-01.
Pagal Lietuvos Respublikos 2002 m. liepos 2 d. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 8 straipsnio „Pajamų pripažinimas“ 1 dalį, pajamos pripažįstamos jų gavimo momentu, pagal to paties įstatymo 10 straipsnio „Individualios veiklos pajamos“ 1 dalį, individualios veiklos pajamoms priskiriamos pajamos iš individualios veiklos
Lietuvos Respublikos 2002 m. liepos 2 d. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 18 straipsnio „Leidžiami atskaitymai, susiję su individualios veiklos pajamų gavimu arba uždirbimu“ 12 dalyje nurodyta, kad „Apskaičiuojant apmokestinamąsias individualios veiklos pajamas, gyventojo pasirinkimu vietoj kitose šio straipsnio dalyse nurodytų patirtų išlaidų gyventojo, kuris verčiasi individualia veikla, leidžiamais atskaitymais gali būti pripažįstama suma, lygi 30 procentų gautų (uždirbtų) individualios veiklos pajamų. Gyventojas, pasirinkęs apmokestinamąsias individualios veiklos pajamas apskaičiuoti šioje dalyje nustatyta tvarka, neprivalo turėti atskaitomą sumą pagrindžiančių dokumentų.“
Č. P. savo individualios veiklos apmokestinamąsias pajamas apskaičiuodavo būtent pagal šio straipsnio nuostatas ir nefiksavo išlaidų individualios veiklos apskaitoje ir neturi jas pagrindžiančių dokumentų.
Tyrimo metu nustatyta, kad Č. P. 2010 m. individualios veiklos pajamų dokumentuose nefiksavo ir nedeklaravo 1650 Lt gautų pajamų, todėl tyrimo metu nustatyta, kad Č. P. nesumokėjo 173,25 Lt [(1650-1650x30 %)x15%] 2010 metų pajamų mokesčio. Č. P. 2011 m. individualios veiklos pajamų dokumentuose nefiksavo ir nedeklaravo 16667 Lt gautų pajamų, tyrimo metu nustatyta, kad Č. P. nesumokėjo 1750,04 Lt [(16667-16667 x 30%)x15%] 2011 metų pajamų mokesčio. Č. P. 2012 m. individualios veiklos pajamų dokumentuose nefiksavo 27561,32 Lt gautų pajamų, tyrimo metu nustatyta, kad Č. P. nesumokėjo 2893,94 Lt [(27561,32 -27561,32 x30 %)x15%] 2012 metų pajamų mokesčio. Iš viso laikotarpiu nuo 2010 metų iki 2012 m. birželio mėnesio Č. P. nesumokėjo 4817,23 Lt pajamų mokesčio.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos 2004 m. lapkričio 4 d. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-2353 4 straipsnio 3 dalimi, tyrimo metu apskaičiuojama 216,57 Lt 2010 metų PSD ir VSD įmokų ((1650-495) / 2 x 37,5 %, iš jų: 9 % privalomojo sveikatos draudimo įmokų 51,98 Lt ir 28,5 % VSD įmokų pagrindinei ir papildomai pensijai gauti 164,59 Lt); apskaičiuojama 2187,56 Lt 2011 metų PSD ir VSD įmokų ((15167-4550) / 2 x 37,5 %, iš jų: 9 % privalomojo sveikatos draudimo įmokų 525,01 Lt ir 28,5 % VSD įmokų pagrindinei ir papildomai pensijai gauti 1662,55 Lt); apskaičiuojama 3617,42 Lt 2012 metų PSD ir VSD įmokų ((27561,32 -8268,40) / 2 x 37,5 %, iš jų: 9 % privalomojo sveikatos draudimo įmokų 868,18 Lt ir 28,5 % VSD įmokų pagrindinei ir papildomai pensijai gauti 2749,24 Lt). Iš viso 2010-2012 metų laikotarpiu apskaičiuota 6021,55 Lt įmokų, iš jų 1445,17 Lt PSD įmokų ir 4576,38 Lt VSD įmokų.
Iš viso tyrimo metu nustatyta, kad Č. P. nesumokėjo 10838,78 Lt 2010 m.–2012 m. birželio mėnesio mokesčių, iš jų:
- 4817,23 Lt gyventojų pajamų mokesčio;
- 6021,55 Lt PSD ir VSD įmokų (2 t. b. l. 150–152).
Iš Panevėžio AVMI pateiktos Č. P. 2010 m. metinės pajamų deklaracijos matyti, kad jis deklaravo 18963,20 Lt pajamų, 5688,96 Lt leidžiamų atskaitymų sumą, 13274,24 Lt apmokestinamųjų pajamų sumą ir 1901 Lt pajamų mokesčio sumą (3 t. b. l. 18–20).
Iš Panevėžio AVMI pateiktos Č. P. 2011 m. metinės pajamų deklaracijos matyti, kad jis deklaravo18909 Lt pajamų, 5672,70 Lt leidžiamų atskaitymų sumą, 13236,30 Lt apmokestinamųjų pajamų sumą ir 1985 Lt pajamų mokesčio sumą (3 t. b. l. 21–23).
Iš „Vietinio mokėjimo nurodymo“ Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2011-04-11 (duomenys neskelbtini) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pervedė Č. P. už antrinę teisinę pagalbą 1567 Lt (3 t. b. l. 14).
Iš byloje esančių ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. (duomenys neskelbtini) dokumentų kopijų matyti:
2012-04-03 pradėtas ikiteisminis tyrimas medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal LR BK 138 str. 1 d. dėl to, kad 2012-04-02 A. T. prie advokato Č. P. kontoros koridoriuje peiliu sužalojo P. P. (3 t. b. l. 44).
Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės 2012-11-19 akte Nr. 75U-I-53/2012 konstatuota, kad A. T. įtariamos veikos padarymo metu ir dabar serga lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija; organiniu asmenybės sutrikimu, dėl kurio negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. A. T. dėl psichikos sveikatos būsenos negali dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose, stoti prieš teismą, jam reikalingas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas, jam rekomenduojamas stacionarus stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje sustiprinto stebėjimo sąlygomis (3 t. b. l. 109–115).
Iš Panevėžio m. apyl. teismo 2013-04-29 nutarties matyti, kad A. T., padarius visuomenei pavojingas veikas, numatytas LR BK 135 str. 1d., 286 str., 258 str. 2d., taikytos priverčiamosios medicinines priemonės – stacionarus stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis, specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje (3 t. b. l. 118–122).
Teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizės akte Nr. 75U-II-97/2014 konstatuota, kad A. T. nuo 2012 m. vasario mėnesio iki 2012-04-02 sirgo paranoidine šizofrenija; minėtu laikotarpiu psichozės reiškinių neatžymėta, galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. A. T. per laikotarpį nuo 2010-12-01 iki 2012-04-02 paranoidinės šizofrenijos paūmėjimo nenustatyta; galėjo suvokti įvykio aplinkybes, gali duoti parodymus apie to laikotarpio įvykius. 2012 m. balandžio 2–30 d. A. T. nustatomas paranoidinės šizofrenijos paūmėjimas, tuo metu jis negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, negali duoti teisingų parodymų apie tą laikotarpį ir su juo susijusius įvykius. A. T. šiuo metu dėl psichikos sveikatos būsenos gali dalyvauti teismo posėdžiuose, būti apklaustas kaip nukentėjusysis (7 t. 116–123, 135 b. l.).
Iš 2012-09-06 Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro ieškinio (bendraieškis A. T.) matyti, kad, gindamas viešąjį interesą, prokuroras prašo teismo pripažinti negaliojančia 2012-03-30 pirkimo-pardavimo sutartį, kuria parduotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir taikyti restituciją (7 t. 65–68 b. l.).
Iš pašto bei banko dokumentų matyti, kad A. N. A. T. sistemingai siuntė pinigus ir siuntinius (7 t.189–205 b. l., 9 t. 76–148 b. l.).
Č. P. pateikti mokėjimo dokumentai patvirtina, kad Č. P. apmokėjo mokesčius už A. T., tarp jų už 2012-03-30 parduotą butą (9 t. 149–166 b. l.)
Pakvitavime užfiksuota, kad 2012-04-03 D. T. iš Č. P. gavo 46000 Lt už paveldėtą ir parduotą A. T. turtą ir A. T. pasveikus įsipareigoja jam grąžinti (9 t. 168 b. l.).
Iš 2012-05-07 ataskaitos matyti, kad Č. P. CK 2.150 str. tvarka A. T. pateikė ataskaitą, A. T. savo parašais patvirtino, kad Č. P. dėl pagal įgaliojimą atlikto darbo ir veiksmų pretenzijų neturi, kad D. T. su juo yra sąžiningai atsiskaičiusi (9 t. 188 b. l.).
2012-04-03 sutartyje tarp Č. P. ir D. T. užfiksuotas jų susitarimas dėl Č. P. turėtų 10000 Lt išlaidų tvarkant A. T. dokumentus, parduodant butą ir kt. atlyginimo bei patvirtintas šios skolos atlyginimo faktas, t. y. kad D. T. sumokėjo Č. P. 10000 Lt (9 t. 200 b. l.).
2015-10-28 ekspertizės akte Nr. 11-1246 (15) (8 t. 146-159 b. l.) nustatyta, kad
I. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 6 str. 2 d. ir 12 str. 1 d., kadangi:
advokato Č. P. pajamų ir išlaidų apskaitos žurnale 2011 m. balandžio mėn. buvo neužregistruota 3.067,00 Lt pajamų, gautų iš A. M. pagal atstovavimo sutartį (1.500,00 Lt) ir iš (duomenys neskelbtini) GTPT už antrinę teisinę pagalbą (1.567,00).jeigu I. S. (2012 m.-200,00 Lt), D. T. (2012 m. – 10.000,00 Lt), E. T. (2011 m.-700,00 Lt), S. M. (2011 m.-300,00 Lt), D. D. M. (2011 m.-600,00 Lt) mokėjo už teisines paslaugas be dokumentų, tai toms sumoms nebuvo surašyti apskaitos dokumentai (teisinių paslaugų sutartys, sąskaitos už teisines paslaugas, pinigų priėmimo kvitai) ir jos nebuvo įtrauktos į apskaitą.
1. Sąskaitos už teisines paslaugas išrašymo ir naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos advokatūros advokatų tarybos 2005-05-05 sprendimu, 4 punkto;
II.2. Gyventojų, besiverčiančių individualia veikla (išskyrus gyventojus, įsigijusius verslo liudijimus) buhalterinės apskaitos taisyklių, patvirtintų LR FM 2003-02-17 įsakymu Nr. lK-040 (LR FM 2010-05-24 įsakymo Nr. lK-166 redakcija) 25 punkto;
Jeigu sąskaitos už teisines paslaugas nebuvo išrašomos ir nebuvo vedamas jų žurnalas.
III.1. Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo (2004-03-18 Nr. IX-2066) 50 str. 5 d.;
III.2. Lėšų tvarkymo advokatų depozitinėse sąskaitose ir disponavimo jomis taisyklių aprašo, patvirtinto Lietuvos advokatūros advokatų tarybos 2012-01-19 sprendimu 1 punkto;
Kadangi advokato Č. P. pagal įgaliojimą paimti iš banko A. T. tėvo B. T. pinigai 9.361,32 Lt - indėlis ir likutis iš einamosios sąskaitos, nebuvo apskaityti atskirai ir laikomi depozitinėje sąskaitoje. Jeigu iš 5.000,00 Lt nukentėjusiajam buvo perduota tik 200 € (690,56 Lt), tai likusi suma 4.309,44 Lt nebuvo apskaityta atskirai ir laikomi depozitinėje sąskaitoje.
Dėl nustatytų norminių aktų reikalavimų nesilaikymo tvarkant apskaitą ir dėl kiekvienos atskirai neapskaitytos sumos, kuri buvo sumokėta advokatui be dokumentų (kaip nurodyta liudytojų apklausos protokoluose), advokato Č. P. veiklos pajamas už 2010-11-01 - 2012-06-01 laikotarpį iš dalies negalima nustatyti.
Č. P. 2010 m. ir 2011 m. metinėse pajamų deklaracijose netiksliai nurodytos individualios veiklos pajamos, t. y. jos sumažintos. Dėl to, buvo apskaičiuota mažesnė leidžiamų atskaitymų suma ir pajamų mokesčio suma, t. y., jeigu I. S., D. T., E. T., S. M., D. D. M. mokėjo už teisines paslaugas be dokumentų, tai 2010 m. eksperto apskaičiuota pajamų suma 20.463,20 Lt, metinėje pajamų deklaracijoje parodyta pajamų suma 18.963,20, metinėje pajamų deklaracijoje parodyta mažiau 1.500 Lt, nesumokėta pajamų mokesčio suma 450 Lt; 2011 m. eksperto paskaičiuota pajamų suma 23.084,24, metinėje pajamų deklaracijoje parodyta pajamų suma 18.909,00 Lt, metinėje pajamų deklaracijoje parodyta mažiau 4.175,00 Lt, nesumokėta pajamų mokesčio suma 439,00 Lt.
2010 m. ir 2011 m. Metinėse pajamų deklaracijose sumažintos advokato Č. P. veiklos pajamos ir pajamų mokesčio suma susidarė dėl to, kad į pajamų sumą nebuvo įtrauktos pajamos gautos iš asmenų už suteiktas teisnias paslaugas, kurios nebuvo įformintos dokumentais (I. S. D. T., E. T., S. M., D. D. M.), 2011 m. metinėje pajamų deklaracijoje nurodyta pajamų suma neatitiko sumai, apskaičiuotai gyventojo individualios veiklos pajamų - išlaidų apskaitos žurnale, 2011 m. į apskaitą nebuvo įtrauktos pajamos, gautos iš A. M. ir (duomenys neskelbtini) GTPT:
Pajamų sumaLeidžiamų atskaitymųApmokestinamosiosPajamų mokesčiosuma (30%)pajamossuma (15%)2010 m.I. S.1.500,00450,001.050,00158,002011 m.E. T.700,00210,00490,0074,00S. M.300,0090,00210,0032,00D. D. M.600,00180,00420,0063,00Skirtumas tarp sumos nurodytos pajamų išlaidų apskaitos žurnale ir sumos nurodytos metinėje pajamų deklaracijoje (18.417,00-18.909,00)-492,00-147,60-344,40-52,00A. M.1.500,00450,001.050,00158,00(duomenys neskelbtini) GTPT1.567,00470,101.096,90164,00Viso:4.175,001.252,502.922,50439,002012 m.I. S.200,0060,00140,0021,00D. T.10.000,003.000,00 7.000,001.050,00Viso:10.200,003.060,007.140,001.071,00
Iš Č. P. pateiktų deklaracijų matyti, kad Č. P. 201312-03 VMI pateikė 2011 metų patikslintą deklaraciją (9 t. 195–199 b. l.).
Iš banko dokumentų matyti, kad Č. P. 2013-12-04 sumokėjo soc. draudimo, PSD ir pajamų mokesčius pagal patikslintą 2011 metų deklaraciją (9 t. 205–208 b. l.).
Advokato Č. P. susitarimų registracijos 2012 m. žurnale užregistruoti 27 susitarimai (9 t. 68 b. l.).
Teisinių paslaugų sutartyse bei pinigų priėmimo kvituose užfiksuoti susitarimai su M. M., E. T. ir A. Š. bei apmokėjimai už paslaugas (9 t. 189–194 b. l.).
Dėl BK 183 str. 1 d. ir BK 184 str. 2 d. numatytų veikų
Pagal BK 184 str. 2 d. Č. P. kaltinamas tuo, kad, pagal A. T. įgaliojimą pardavęs A. T. priklausantį butą, pinigus (37 000 Lt) perdavė D. T. ir taip tyčia iššvaistė A. T. priklausančius 37000 Lt.
Pagal BK 183 str. 1 d. Č. P. kaltinamas tuo, kad, veikdamas pagal A. T. įgaliojimą, iš B. T. asmeninių sąskaitų nuėmė A. T. priklausančius 9361,32 Lt ir taip tyčia pasisavino jam patikėtą A. T. turtą.
Pirmiausia pažymėtina, kad iš B. T. sąskaitų Č. P. pinigus nuėmė veikdamas pagal A. T. įgaliojimą, įgaliojimo pasirašymo metu A. T. buvo veiksnus, pagal psichiatrijos ekspertizės išvadas galėjo suvokti įvykių aplinkybes (7 t. 116–123, 135 b. l.), todėl pats pinigų nuėmimas nėra neteisėtas, o kiti veiksmai, kurie Č. P. veiką leistų vertinti kaip pasisavinimą, kaltinime nenurodyti.
Be to, abejuose šiuose kaltinimuose nurodyti Č. P. veiksmai yra kilę iš civilinių santykių, t. y. jam veikiant pagal A. T. įgaliojimą, o veikiant pagal įgaliojimą gautus A. T. pinigus Č. P. perdavė D. T. pagal pakvitavimą, kuriuo ji patvirtino iš Č. P. gavusi 46000 Lt už paveldėtą ir parduotą A. T. turtą bei įsipareigojo pinigus grąžinti A. T., kai šis pasveiks (9 t. 168 b. l.).
Paprastai iš civilinių santykių kilę ginčai turi būti sprendžiami civilinio proceso tvarka. Byloje nėra duomenų, kad Č. P. ar D. T. būtų nemokūs, todėl nekyla abejonių dėl iš aptariamų civilinių santykių kylančių pretenzijų patenkinimo galimybės.
Pažymėtina, kad minėtas D. T. pakvitavimas patvirtina, jog Č. P. jai perdavė iš viso 46000 Lt, ir ši suma atitinka visų kaltinimuose pagal BK 183 str. 1 d. ir BK 184 str. 2 d. nurodytų pasisavintų ir iššvaistytų pinigų sumą.
Be to, nukentėjusysis A. T. pripažino, kad turėjo skolų Č. P., D. T. bei A. N.. Taigi, nukentėjusiojo parodymai nepaneigia Č. P. ir D. T. parodymų, jog iš A. T. priklausiusių 46 tūkst. litų jie atsiėmė A. T. skolas jiems. Be to, tokias aplinkybes patvirtina ir mokėjimo dokumentai. Vien tai, kad skolos buvo atsiimtos be rašytinio A. T. sutikimo, nėra pakankamas pagrindas Č. P. veiką vertinti kaip pasisavinimą ar iššvaistymą. Pažymėtina, kad pats nukentėjusysis nurodė, kad D. T. gerai padarė atlygindama visas jo skolas.
Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių daroma išvada, kad Č. P. veikose nėra BK 183 str. 1 d. ir BK 184 str. 2 d. numatytų veikų požymių, todėl jis išteisinamas (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
Dėl BK 300 str. 1 d. numatytos veikos
Pagal BK 300 str. 1 d. Č. P. kaltinamas pagaminęs netikrą dokumentą, t. y. „Ataskaita (LR CK 2.150 str.)“, kurioje tyčia nurodė tiesos neatitinkančius duomenis, kad A. T. butas buvo parduotas už 37000 Lt. A. T. nurodymu ir su juo suderinus iš anksto kainą, ir kad D. T. Č. P. perdavė 46000 Lt, nes kaina su A. T. suderinta nebuvo, o D. T. jis perdavė tik 37000 Lt.
Pirmiausia pažymėtina, kad šioje ataskaitoje nurodytus duomenis savo parašu patvirtino A. T., o D. T. pakvitavime savo parašu patvirtino iš Č. P. gavusi 46 000 Lt. Nors teisme nukentėjusysis neigė, kad su juo buvo derinta buto pardavimo kaina, tačiau tai, kad su ataskaitoje nurodytais duomenimis sutiko ir A. T., patvirtina ir garso įraše užfiksuotas A. T. ir Č. P. pokalbis (10 t. 26 b. l.). Be to, buto pardavimo kaina buvo suderinta su A. T., tai patvirtino ir liudytoja D. T..
Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių daroma išvada, jog bylos duomenys nepatvirtina, kad Č. P. pagamino netikrą dokumentą – ataskaitą ir kad joje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, išvardytus kaltinime. Dėl to Č. P. pagal BK 300 str. 1 d. išteisinamas nesant jo veikoje šio nusikaltimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
Dėl BK 228 str. 2 d. numatytos veikos
Pagal BK 228 str. 2 d. Č. P. kaltinamas tuo, kad būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – advokatu, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdamas turtinės (kitokios asmeninės naudos) naudos sau pasisavino svetimą jam patikėtą turtą – A. T. priklausančius 9361,32 Lt, pardavė A. T. priklausantį butą už daug mažesnę kainą nei rinkos vertė, už parduotą butą gautus jam patikėtus A. T. priklausančius 37000 Lt tyčia iššvaistė perduodamas D. T., pagamino netikrą dokumentą „Ataskaita (LR CK 2.150str.)“, tokiais neteisėtais veiksmais diskreditavo asmens, prilyginto valstybės tarnautojui, advokato vardą, sumenkino Lietuvos advokatūros autoritetą bei pasitikėjimą valstybės teisine sistema ir taip padarė didelę neturtinę žalą valstybei ir juridiniam asmeniui – Lietuvos advokatūrai, bei didelę turtinę 46 361,32 Lt žalą A. T..
Pirmiausia konstatuojama, kad nėra šiame kaltinime nurodytų objektyviųjų nusikalstamos veikos požymių, nes nustatyta, kad Č. P. nepasisavino ir neiššvaistė A. T. turto, nesuklastojo ataskaitos. Kaltinime nurodytos aplinkybės, jog Č. P. pardavė A. T. priklausantį butą už daug mažesnę kainą nei rinkos vertė, galbūt galėtų atitikti BK 184 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtį, tačiau, kadangi toks kaltinimas Č. P. neinkriminuotas, teismas to nevertina, nes buto pardavimas, nors ir žemesne nei rinkos kaina, negali būti BK 228 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymiu, kadangi pagal Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 2 straipsnį advokatas teikia klientams teisines paslaugas, t. y. kito asmens turto pardavimas nepatenka į advokato teikiamų paslaugų sferą, ir Č. P. pardavė butą veikdamas pagal įgaliojimą, t. y. kaip fizinis asmuo, o ne kaip advokatas. Taigi, šiuo konkrečiu atveju Č. P. nėra BK 228 str. numatytos nusikalstamos veikos subjektas. Įvertinus tai, kas paminėta, konstatuojama, kad jis nepadarė BK 228 str. 2 d. numatytos veikos, todėl dėl šio kaltinimo išteisinamas.
Dėl BK 222 str. 1 d. ir 220 str. 2 d. dalyje numatytų nusikalstamų veikų
Kaltinamajame akte suformuluotame kaltinime pagal BK 222 str. 1 d. Č. P. buvo kaltinamas tuo, kad jis, kaip advokatas vykdydamas individualią teisinę veiklą, 2010 m. individualios veiklos apskaitoje nefiksavo 1650 Lt pajamų, gautų iš I. S. ir D. T., 2011 m. apskaitoje nefiksavo 16767 Lt pajamų, gautų iš E. T., D. T., R. J., S. M., D. D. M., A. M., A. S. ir iš Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, 2012 m. individualios veiklos apskaitos dokumentuose nefiksavo 27561,32 Lt pajamų, gautų iš J. L., I. S., D. T., A. T., A. Š.. Bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje buvo atlikta buhalterinė ekspertizė, kurios išvados paneigė didžiąją dalį specialisto išvadų. Prokuroras, įvertinęs ekspertizės išvadas, teisiamajame posėdyje ištirtus bylos duomenis, pateikė prašymą kaltinamajame akte išdėstytas faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis, t. y. pagal BK 222 str. 1 d. Č. P. pateikė kaltinimą dėl to, kad jis nefiksavo apskaitos dokumentais ir į apskaitą neįtraukė pajamų, gautų iš E. T. 700 Lt (202,73 Eur) 2011 m. vasario mėnesį, A. M. 1.500,00 Lt (434,43 Eur) 2011-04-04, (duomenys neskelbtini) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 1.567,00 Lt (453,83 Eur) 2011-04-11, S. M. 300 Lt (86,89 Eur) 2011 m. lapkričio-gruodžio mėnesiais, I. S. 200,00 Lt (57,92 Eur) 2012 m. vasario mėnesį, D. T. 10.000,00 Lt (2.896.20 Eur) 2012-04-02.
Pirmiausia pažymėtina, kad kaltinamajame akte nurodytų neapskaitytų pajamų iš R. J., J. L., A. Š. ekspertė A. Spiečiūtė neįtraukė į advokato A. P. neapskaitytų pajamų sumą, dėl šių sumų kaltinimo nepalaiko ir prokuroras, todėl laikoma, kad ši pirminio kaltinimo dalis nepasitvirtino.
Prokuroras į pakeistą kaltinimą pagal BK 222 str. 1 d. taip pat pagrįstai neįtraukė kaip neapskaitytų pajamų iš D. D. M. 2011 m. gautų pinigų. Pirminiame kaltinime nėra nurodyta, kokias sumas Č. P. gavo iš D. D. M., kurių neapskaitė, ir iš D. D. M. parodymų ikiteisminio tyrimo metu neaišku, kada kokias konkrečias sumas ir pagal kurias sutartis ji mokėjo Č. P. už paslaugas, nes su Č. P. paslaugų sutartis buvo sudariusi ir 2011 m., ir 2012 m. Ikiteisminio tyrimo metu ši liudytoja pas ikiteisminio tyrimo teisėją nebuvo apklausta, teisminio bylos nagrinėjimo metu D. D. M. Lietuvoje nebegyveno ir apklausti ją teisiamajame posėdyje nebuvo galimybės. Dėl to byloje esantys įrodymai neginčijamai nepatvirtina, kad advokatas Č. P. 2011 m. tikrai gavo iš D. D. M. pajamų ir jų nefiksavo 2011 metų apskaitoje.
Dėl 2011-04-11 iš (duomenys neskelbtini) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos gautų 1.567,00 Lt (453,83 Eur) ekspertė A. Spiečiūtė teisiamajame posėdyje paaiškino, kad dėl dokumento, patvirtinančio pajamų iš VGTP gavimą, neįtraukimo į apskaitą pasekmių nekyla, kadangi šiuo atveju dokumentas į apskaitą buvo neįtrauktas, tačiau yra žinoma konkreti suma, kurią Č. P. gavo, ir yra galima paskaičiuoti, kiek mažiau dėl to buvo sumokėta pajamų mokesčio, kadangi ataskaitiniai metai jau buvo pasibaigę, o deklaraciją galima tikslinti 5 metus po jos pateikimo. Dėl to ši suma iš kaltinimo pagal BK 222 str. 1 d. šalinama.
Iš D. T. 10.000,00 Lt (2.896.20 Eur) 2012-04-02 Č. P. gavo veikdamas kaip įgaliotas asmuo, o ne kaip advokatas teikdamas paslaugas, todėl advokato buhalterinėje apskaitoje šių pajamų negalėjo ir neprivalėjo apskaityti. Be to, pagal bylos duomenis šios sumos didžioji dalis buvo Č. P. perduota kaip atsiskaitymas už Č. P. padarytus mokėjimus dengiant A. T. skolas. Dėl to ši suma iš kaltinimo pagal BK 222 str. 1 d. taip pat šalinama.
A. M. 2011-04-04 į Č. P. sąskaitą pervesti 1.500,00 Lt (434,43 Eur) taip pat nelaikytini advokato Č. P. už advokato suteiktas paslaugas gautomis lėšomis, neįtrauktomis į apskaitą, nes A. M., D. B. patvirtino, kad A. M. Č. P. paslaugų neteikė, kitų duomenų, kurie patvirtintų, kad Č. P. paslaugas A. M. teikė, byloje nėra. Nenustačius, kad A. M. į Č. P. sąskaitą pervedė 1.500,00 Lt už Č. P. suteiktas paslaugas, nėra pagrindo išvadai, jog Č. P. tyčia neapskaitė iš savo kaip advokato veiklos už suteiktas paslaugas gautų pajamų. Dėl to ši suma iš kaltinimo pagal BK 222 str. 1 d. taip pat šalinama.
Č. P. inkriminuota, kad jis nefiksavo apskaitos dokumentais ir į apskaitą neįtraukė iš S. M. 2011 m. lapkričio-gruodžio mėnesiais gautų 300 Lt pajamų, tačiau iš Panevėžio miesto apylinkės teismo teisiamojo posėdžio protokolų matyti, kad Č. P. M. M. gynė teisme pagal 2012-07-30 orderį, pirmas teisiamasis posėdis įvyko 2012-08-27, objektyvių duomenų, kad 2011 metais Č. P. M. M. būtų gynęs ar sudaręs paslaugų sutartį dėl M. M. gynimo byloje nėra. Be to, ir S. M., ir M. M. parodė, kad už M. M. suteiktas paslaugas iš viso sumokėjo Č. P. 1500 Lt, o iš 2012 m. advokato Č. P. susitarimų registracijos žurnalo matyti, kad jis iš S. M. 1500 Lt gavo 2012-09-27 (9 t. 68 b. l.), ir nei specialisto išvadoje, nei ekspertizės išvadoje nenustatyta, kad ši registracijos žurnale nurodyta gauta suma nėra apskaityta advokato Č. P. buhalterinėje apskaitoje. Visuma šių aplinkybių patvirtina, kad visos iš S. M. gautos lėšos buvo apskaitytos advokato Č. P. buhalterinėje apskaitoje.
Taip pat Č. P. inkriminuota, kad jis nefiksavo apskaitos dokumentais ir į apskaitą neįtraukė iš E. T. 2011 m. gautų 700 Lt pajamų. Iš specialisto išvados ir ekspertizės akto matyti, kad advokato Č. P. apskaitoje užfiksuota iš E. T. 2011-01-31 gauta 300 Lt suma, iš teismo posėdžių protokolų (5 t. 47-59 b. l.) matyti, kad 2011 metais E. T. byla buvo nagrinėjama apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teisme, byla išnagrinėta viename posėdyje neatliekant įrodymų tyrimo (5 t. 57-59 b. l.), todėl advokato Č. P. apskaitoje užfiksuota 300 Lt suma už E. T. suteiktas paslaugas dėl dydžio ir suteiktų paslaugų apimties neatitikimo nekelia abejonių. Taigi, kaltinimo dalis dėl iš E. T. už suteiktas paslaugas gautų 700 Lt neapskaitymo pagrįsta tik liudytojo E. T. parodymais. Šis liudytojas teisiamajame posėdyje parodė, kad Č. P. galėjo sumokėti nuo 800 Lt iki 1000 Lt, ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad Č. P. yra sumokėjęs apie keturis ar penkis tūkstančius litų (5 t. 20 b. l.). Taigi, tokių nenuoseklių E. T. parodymų laikyti patikimais negalima, kadangi jų nepatvirtina jokie kiti įrodymai, todėl teismas daro išvadą, kad kaltinimo dalis dėl 700 Lt neapskaitymo advokato Č. P. 2011 metų buhalterinėje apskaitoje nepasitvirtino.
Pirminiame kaltinime (kaltinamajame akte) Č. P. inkriminuota, kad jis apgaulingai tvarkė apskaitą laikotarpiu nuo 2010-11-01 iki 2012-06-01, ir kad iš I. S. gautų pajamų apskaitoje nefiksavo 2010 m. ir 2011 m. Ekspertizės akte nustatyta, kad Č. P. 2010 m. apskaitoje neužfiksavo 1500 Lt, 2012 metais – 200 Lt. Ir I. S., ir G. S. parodė, kad 1500 Lt jie Č. P. sumokėjo 2010 m. kovo mėnesį. Tai patvirtina ir 2010-03-15 teisinių paslaugų sutartis (2 t. 166 b. l.). Kadangi Č. P. šioje byloje patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už apgaulingą apskaitos tvarkymą laikotarpiu nuo 2010-11-01 iki 2012-06-01, akivaizdu, kad minėta 1500 Lt suma, gauta 2010 m. kovo mėnesį, pirminiame kaltinime nurodyta nepagrįstai. Pažymėtina, kad prokuroras pakeistame kaltinime pagrįstai šios sumos kaip neapskaitytos nenurodė.
Kaip matyti iš ekspertizės akto (akto 4 lapas), 2012 m. neapskaitytą 200 Lt sumą ekspertė suskaičiavo pati, nes I. S. neįvardijo 2012 metais Č. P. sumokėtos sumos (parodė, kad nežino). Teismas, vertindamas liudytojų I. S. ir G. S. parodymus, pažymi, kad šių liudytojų parodymai nėra konkretūs bei tikslūs ir netgi yra prieštaringi. Abu liudytojai teisme nurodė, kad iš viso Č. P. sumokėjo iki 3000 Lt, nors ikiteisminio tyrimo metu I. S. parodė, kad mokėjo 1500 Lt, 1300 Lt ir 800 Lt, t. y. 3600 Lt. G. S. ikiteisminio tyrimo metu taip pat parodė, kad 3000 Lt nebuvo galutinė suma, tačiau konkrečių mokėjimo aplinkybių negalėjo nurodyti. Įvertinus liudytojų I. S. ir G. S. parodymų netikslumą, teisiamajame posėdyje jų nurodytą aplinkybę, kad iš viso Č. P. sumokėjo iki 3000 Lt, I. S. parodymus, kad su Č. P. sudarytos sutarties suma ir realiai sumokėta suma atitiko, sutartis galiojo visam bylos laikui, bei teisinių paslaugų sutartyse nurodytas sumas – 1500 Lt (2 t. 166 b. l.) ir 1300 Lt (2 t. 167 b. l.), daroma išvada, kad byloje esančių įrodymų visuma neginčijamai nepatvirtina, jog Č. P. 2012 metais gavo 200 Lt pajamų iš I. S..
Apibendrinant tai, kas paminėta, konstatuojama, kad nei atskiri įrodymai, nei visuma bylos duomenų nepatvirtina, kad advokatas Č. P. iš kaltinime nurodytų asmenų tikrai gavo pajamų, kurių tyčia neapskaitė, todėl Č. P. veikoje nėra BK 222 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos požymių.
Kaltinimuose pagal BK 220 str. 2 d. ir 220 str. 1 d. Č. P. inkriminuota tai, kad jis 2010 m. deklaracijoje tyčia nedeklaravo 1650 Lt pajamų, gautų iš I. S. ir D. T., 2011 m. deklaracijoje tyčia nedeklaravo 16767 Lt pajamų, gautų iš E. T., D. T., R. J., S. M., D. D.-M., A. M., A. S. ir iš (duomenys neskelbtini) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, tuo išvengdamas mokesčių. Nenustačius, kad Č. P. iš jam pateiktuose kaltinimuose nurodytų asmenų gavo pajamų, kurių neapskaitė advokato Č. P. apskaitoje, nėra pagrindo daryti išvados, kad jis tų lėšų nedeklaravo, nes visos pajamos turi būti ir apskaitytos, ir deklaruotos. Pažymėtina, kad VMI pateiktos deklaracijos gali būti tikslinamos, o iš Č. P. pateiktų dokumentų matyti, kad jis 2013-12-03 VMI pateikė 2011 metų patikslintą deklaraciją (9 t. 195–199 b. l.). Įvertinus minėtas aplinkybes, daroma išvada, kad Č. P. veikoje nėra BK 220 str. 1 d. ir 220 str. 2 d. numatytų nusikalstamų veikų požymių.
Č. P. veikose nenustačius BK 222 str. 1 d., 220 str. 1 d. ir 220 str. 2 d. numatytų nusikalstamų veikų požymių, jo atžvilgiu priimamas išteisinamasis nuosprendis.
Č. P. atžvilgiu priėmus išteisinamąjį nuosprendį, proceso išlaidos (į teisiamąjį posėdį kviestų asmenų kelionės išlaidos, nukentėjusiojo atstovavimo išlaidos) iš jo neišieškomos (BPK 105 str. 5 d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Č. P., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal BK 222 str. 1 d., 220 str. 2 d., 220 str. 1 d., 183 str. 1 d., 184 str. 2 d., 300 str. 1 d., 228 str. 2 d., išteisinti, nesant jo veikose nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.). Kardomąją priemonę Č. P. palikti nepakeistą – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Šiaulių apygardos teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartimi (patikslinta Šiaulių apygardos teismo 2014 m. birželio 10 d. nutartimi) paskirtą laikiną Č. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir bendraturtės D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisių į poilsio pastatą su gyvenamosiomis patalpomis, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (daiktas: (duomenys neskelbtini)), apribojimą panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Daiktus – advokato Č. P. buhalterinės apskaitos dokumentus – 189 lapus – nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti Č. P..
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.